Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-07-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-3952-961/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-07-25
Bylos Nr.
A18.-3952-961/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03172-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Pažeidėjas
J. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-3952-961/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03172-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1; 19.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. liepos 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. K., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 72 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2019 m. liepos 2 d., apie 15.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (17.01 val. nustatytas 2,36 promilės neblaivumo laipsnis) vaiko akivaizdoje šūkavo, rėkavo, keikė vaiko motiną necenzūriniais žodžiais, elgėsi agresyviai. Atvykus policijos pareigūnams J. K. vaikui girdint garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtą veiką, nusiraminti, nesikeikti ir pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Policijos pareigūnams pranešus apie sulaikymą J. K. pradėjo elgtis agresyviai, rankomis mosikuoti jiems prieš veidus, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nusiraminti. Taip J. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 72 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad J. K. su protokolu, kuriame nurodyta, be kita ko, informacija apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, susipažino (b. l. 1). Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tai sudaro pagrindą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. K..

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio 2019 m. liepos 2 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_P-54295-2019 nurodyta J. K. inkriminuojamų administracinių nusižengimų esmė ir su tuo susiję duomenys, nusižengimo fakto liudininkai V. G., A. L. ir G. G., taip pat J. K. išreikštas sutikimas su pažeidimu ir gailėjimasis (b. l. 1).

Iš V. G. 2019 m. liepos 2 d. pareiškimo matyti, kad 2019 m. liepos 2 d. 15.30 val. grįžęs namo adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis J. K. pradėjo konfliktuoti, šūkauti, rėkauti, ją vadino „prostitutka, s..., d...“ ir panašiai jos nepilnamečio sūnaus D. K. akivaizdoje. Fizinio smurto nenaudojo. Ji išsigando dėl savo ir vaiko saugumo, nes J. K. buvo agresyvus, dėl to iškvietė policijos pagalbą (b. l. 2).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2019 m. liepos 2 d. 16.04 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas V. G. pranešimas, kad sutuoktinis konfliktuoja, sulaužė baldus, namuose yra nepilnametis vaikas (b. l. 3).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 5-ojo būrio vyriausiosios patrulės A. L. 2019 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. liepos 2 d., apie 16.10 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu G. G., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus išgirdo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinis namuose daužo baldus. Yra mažametis vaikas. Atvykus minėtu adresu buto duris atidarė akivaizdžiai blaivi pranešėja V. G., kuri ant rankų laikė mažametį vaiką D. K.. Moteris paaiškino, kad jos sugyventinis J. K. būdamas neblaivus namuose pradėjo konfliktuoti, konflikto metu įžeidinėjo pranešėją necenzūriniais žodžiais. Moteris pareiškė norą rašyti pareiškimą dėl vyro elgesio. Jiems įėjus į kitą kambarį, lovoje gulėjo J. K., kuris juos pamatęs pradėjo triukšmauti, jiems prisistačius ir paklausius, kas nutiko, vyras toliau garsiai šaukė, pradėjo sakyti, kad jie neturi teisės užeiti į butą, jame filmuoti ir stovėti su batais. Bendraujant su asmeniu matėsi, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus (sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli). J. K. toliau garsiai šaukė necenzūriniais žodžiais „valite n... s mojej chaty“, kad jie yra nepageidaujami jo bute. Paprašius nusiraminti ir paaiškinti dėl ko kilo konfliktas su sugyventine J. K. kategoriškai atsisakė kažką aiškinti, atsikėlė iš lovos, apsirengė chalatą ir eidamas link jų pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais sakydamas: „ja vas, b..., siuda nezval n..., eto moja kvartira, idite k etoj d... i sprašyvajte jejo, kakova ch... ona vas zvala“. Jiems pareikalavus nusiraminti bei nesikeikti necenzūriniais žodžiais (kitame kambaryje tuo metu buvo pranešėja su mažu vaiku) J. K. į reikalavimus nereagavo, toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jiems pareikalavus pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą J. K. kategoriškai atsisakė sakydamas: „ja vam n... ničego predjavliat nebudu, ja v svojej chate i mne p..., s... otsiuda, vsioravno menia s chaty nezaberiote“. Jiems dar kartą pareikalavus nusiraminti ir nesikeikti necenzūriniais žodžiais bei paaiškinus, kad J. K. pagal pareiškimą bus pristatytas į policijos komisariatą, jis suagresyvėjo, pradėjo jiems prieš veidus mosikuoti rankomis (jie laikėsi saugaus atstumo ir reikalavo likti toliau nuo jų vienoje vietoje), tačiau J. K. į jų teisėtus reikalavimus nereagavo, vis artėjo link jų, todėl J. K. buvo įspėtas, kad bus sulaikomas, jam bus uždedami antrankiai. Jiems sugriebus J. K. rankas jas užsuko už nugaros ir uždėjo antrankius. Faktinis sulaikymo laikas 16.30 val. J. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų dalį. Panaudotos specialios priemonės – antrankiai (b. l. 4).

Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 rodmenų kvito matyti, kad 2019 m. liepos 2 d. 17.01 val. J. K. buvo nustatytas 2.36 promilės neblaivumo laipsnis, o 20.34 val. – 1.91 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 5).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2019 m. vasario 20 d. patikros sertifikato Nr. 0967244 matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. (b. l. 6).

J. K. administracinių nusižengimų kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką, tuo tarpu ANK 506 straipsnio 4 dalyje – už statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo J. K. kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. K. administracinio nusižengimo protokole išreiškė sutikimą su pažeidimo esme, iš kurios matyti, kad įvykio metu jis būdamas neblaivus vaiko akivaizdoje elgėsi agresyviai, šūkavo, rėkavo ir keikė vaiko motiną necenzūriniais žodžiais. Atvykus policijos pareigūnams J. K. vaikui girdint vartojo necenzūrinius žodžius, nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtą veiką, nusiraminti, nevartoti necenzūrinių žodžių ir pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Policijos pareigūnams pranešus apie sulaikymą J. K. elgėsi agresyviai, rankomis mosikavo jiems prieš veidus, nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti (b. l. 1). Tokia J. K. pozicija atitinka kitų įrodymų turinį.

Pirmiausia pažymėtina, kad Policijos registruojamų įvykių registro duomenų ir V. G. pareiškimo sugretinimas rodo, kad J. K. įvykio metu namuose buvo agresyvus, konfliktavo, laužė baldus, šūkavo, rėkavo, V. G. vadino „prostitutka, s..., d...“ ir panašiai jos nepilnamečio sūnaus D. K. akivaizdoje (b. l. 2, 3). Tai atsispindi ir vyriausiosios patrulės A. L. tarnybiniame pranešime, iš kurio matyti, kad V. G. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Tarnybiniame pranešime papildomai užfiksuota, kad J. K. bendraudamas su policijos pareigūnais triukšmavo, garsiai šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius ir elgėsi agresyviai, kai kitame kambaryje buvo vaikas D. K. (b. l. 4). Tėvų administracinė atsakomybė pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį galima tik tuo atveju, kai jie tyčia trukdo vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar sąmoningai nieko neveikia vaikų interesais. Pagal Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą pripažįstama vaiko teisė turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, būti apsaugotam nuo žiauraus elgesio, fizinio ir psichologinio smurto. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kurio 2 dalyje reglamentuojamos tėvams tenkančios teisės ir pareigos, o būtent dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti, o šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą. Pateikto teisinio reguliavimo kontekste J. K. agresyvus elgesys, necenzūrinių žodžių vartojimas nepilnamečio D. K. akivaizdoje ir (ar) jam girdint vertintinas pažeidžiančiu vaiko teises turėti tinkamas gyvenimo sąlygas ir būti apsaugotam nuo smurto.

Vyriausiosios patrulės A. L. tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams J. K. triukšmavo, garsiai šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius („valite n... s mojej chaty“, „ja vas, b..., siuda nezval n..., eto moja kvartira, idite k etoj d... i sprašyvajte jejo, kakova ch... ona vas zvala“, „ja vam n... ničego predjavliat nebudu, ja v svojej chate i mne p..., s... otsiuda, vsioravno menia s chaty nezaberiote“) ir nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtą veiką, nusiraminti, nevartoti necenzūrinių žodžių , pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei nesipriešinti sulaikomam (b. l. 4). Vertinant policijos pareigūnų reikalavimų teisėtumą pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymo) 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte policijos uždaviniams priskiriamas, be kita ko, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Atitinkama policijos funkcija apibrėžta šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pagal Policijos įstatymo 21 straipsnį įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad policijos pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), tikrinti su tuo susijusių asmenų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti (1 punktas), įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), įtariamus jo padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti (2 punktas). Nagrinėjamu atveju pagal gautą iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvykę ir įvykio vietoje radę neblaivų J. K., kuris vaikui girdint elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, policijos pareigūnai – statutiniai valstybės tarnautojai – turėjo pagrindą jį įtarti vaiko teisių pažeidimu – administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, padarymu, todėl, atlikdami jiems nustatytą administracinių nusižengimų atskleidimo funkciją, turėjo teisę J. K. pareikšti reikalavimus nutraukti neteisėtą veiką, nusiraminti, nevartoti necenzūrinių žodžių, taip pat pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir nesipriešinti sulaikomam. Tačiau J. K. policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdė, vengė sulaikymo rankomis mosikuodamas jiems prieš veidus, nesilaikydamas saugaus atstumo, dėl to jo atžvilgiu netgi teko panaudoti specialiąsias priemones.

Pagaliau, J. K. apsvaigimu nuo alkoholio objektyviai leidžia įsitikinti alkotesterio rodmenys, atskleidžiantys, kad netrukus po įvykio jam buvo nustatytas 2.36 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 5).

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad J. K. veikos administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuotos pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį.

Dėl J. K. skirtinų administracinių nuobaudų

ANK 72 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios administracinės nuobaudos – įspėjimas arba bauda nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų, tuo tarpu ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Teismas, J. K. skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį – susiję su vaikais ir valdymo tvarka, būnant neblaiviu vaiko akivaizdoje elgusis agresyviai, vartojus necenzūrinius žodžius, nevykdžius policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir nesipriešinti sulaikomam; pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, kuri susiformavo spontaniškai; taip pat įvertina pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, per pastaruosius trejus metus keturis kartus baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, sumokėjo dvi iš paskirtų baudų (b. l. 7-9), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas. J. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuojamus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu J. K. atsakomybę sunkina tai, kad administracinius nusižengimus jis padarė neblaivus, kas turėjo įtakos nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti J. K. už administracinius nusižengimus paskyrus administracines nuobaudas – baudas, atitinkančias straipsnių sankcijose numatytą minimumą. Kadangi J. K. vienu metu padarytos veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius, galutinė nuobauda jam skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. K. (J. K.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 20 eurų (dvidešimties) eurų dydžio baudą.

J. K. (J. K.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirti 90 (devyniasdešimties) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir J. K. (J. K.) skirti galutinę 90 (devyniasdešimties) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19103021994.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Ilona Mateikienė