Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas V.Paškevič Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00574-2011-2

2014 m. rugsėjo 11 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-15 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d ir nuteista:

pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; pagal LR BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;pagal LR BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus iš pradžių apėmimo, o po to dalinio sudėjimo būdu, paskirta V. K. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirtą subendrintą bausmę subendrinus su bausme, paskirta V. K. Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-02-03 nuosprendžiu, paskirta V. K. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu V. K. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., neįrodžius, kad ji dalyvavo šio nusikaltimo padaryme.

Tai pat šiuo nuosprendžiu iš dalies patenkinus A. M. pareikštą civilinį ieškinį, iš V. K. A. M. naudai priteista du tūkstančiai keturi šimtai litų turtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteista už tai, kad ji 2011-12-21 apie 20 val. Sodų g., Vilniuje, pagrobė iš A. M. AB „Swedbank“ pastarojo vardu išduotą mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. 4483 0810 2054 6790, taip neteisėtai įgijusi šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, kurią tą pačią dieną 23 val. 32 min. Sodų g. 22, Vilniuje, esančiame bankomate neteisėtai panaudojo, apgaulės būdu įgijusi A. M. priklausančias AB „Swedbank“ sąskaitoje esančias pinigines lėšas: įdėjusi šią mokėjimo kortelę į bankomatą, surinko nukentėjusiojo identifikavimo (PIN) kodą ir 3 kartus išgrynino po 300 Lt, 3 kartus – po 500 Lt, o iš karto po to pamėgino išgryninti dar 1 000 Lt ir 400 Lt. Išgryninti šių pinigų sumų jai nepavyko, kadangi nukentėjusiojo banko sąskaitoje nebeliko lėšų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Dėl V. K. argumentų, kad jos atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 64¹ str. nuostatas, pažymėtina, kad 2013-07-02 įstatymu Nr. XII-499 Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas papildytas 64¹ straipsniu (įsigaliojo nuo 2013-07-13), kuriame nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, kad V. K. savo kaltę pripažino tik iš dalies. Visapusiškai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, V. K. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šį nusikaltimą. Kadangi baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat nebuvo baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, darytina išvada, kad V. K. neatitinka Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. numatytų būtinų šio straipsnio taikymo sąlygų. Tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, parinkdamas V. K. bausmes, savo dydžiu ženkliai mažesnes už šių straipsnių sankcijose numatytų šių bausmės rūšių vidurkius. Paskirtos V. K. bausmės yra tinkamai subendrintos, galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai ne per griežta, atitinka BK 41 str. numatytus siekiamus bausmės tikslus, dar labiau ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-15 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistosios V. K. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama priteisti iš V. K. valstybės naudai 73,32 Lt suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje ir kasacinėje instancijose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014,), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014 2K-7-173/2014). Nagrinėjamoje byloje buvo paduotas nuteistosios V. K. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-15 nuosprendžio kuriuo V. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 322 str. 1 d., nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas, suteikęs V. K. antrinę teisinę pagalbą. Išnagrinėjusi V. K. skundą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija padarė išvadą, jog V. K. skundas atmestinas, kaip nepagrįstas, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas ir iš nuteistosios V. K. valstybei priteistina 73,32 Lt už advokato suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 106 str. 1 d., kolegija

nutarė:

Nuteistosios V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš V. K. valstybės naudai 73,32 Lt suteiktos valstybės garantuojamos antrinės antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.