Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-10 · Byla Nr. N-63-4172-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-10
Bylos Nr.
N-63-4172-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Pažeidėjas
B. K.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63?4172/2010Procesinio sprendimo kategorijos 39.2; 45.4.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. K. (B. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarimo B. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė B. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 30 d., apie 16 val. 30 min., Vilniuje, Žalgirio g. 115, būdamas neblaivus (1,52 promilės), vairavo automobilį, buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į kitą automobilį, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 132 punktų reikalavimus (toliau – ir KET).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. vasario 10 d. nutarimu pripažino B. K. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 4 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teisme B. K. savo kaltę pripažino visiškai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu B. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, o nesant tokios galimybės – neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą. Apeliantas nurodo, kad teismas neišsiaiškino, ar buvo padarytas būtent apeliantui inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas, nesurinko visų pažeidimo sudėčiai patvirtinti būtinų įrodymų ir neįvertino kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pasak apelianto, byloje nėra įrodymų, kad autoįvykio metu būtų sukeltas kitų asmenų nežymus sveikatos sutrikdymas ar padarytas kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimas. B. K. neneigia, jog prieš autoįvykį vartojo alkoholį, tačiau abejoja, ar jam tinkamai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Apelianto manymu, teismas turėjo išreikalauti įrodymus, patvirtinančius, jog girtumo laipsnis jam buvo nustatytas teisės aktų reikalavimus atitinkančia priemone (alkotesteriu), kuriai atlikta privaloma metrologinė patikra. Be to, teismas, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į faktą, jog B. K. yra iš dalies darbingas ir teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, siekiant normaliai gyventi, įsidarbinti, pasirūpinti savo sveikata. Jis yra bedarbis, vienintelės jo pajamos – netekto darbingumo pensija. Iki šio pažeidimo padarymo nėra baustas už administracinio teisės pažeidimo padarymą, dėl pažeidimo gailisi.

2010 m. birželio 19 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atidėjo apeliacinio skundo nagrinėjimą ir įpareigojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą pateikti alkotesterio Lion alcometer 500, serijos Nr. 18829, patikros liudijimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog neblaivaus asmens padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 4 000 iki 5 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų iš esmės nepažeidė. B. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, K. S. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, asmens blaivumo testo rezultatu (b. l. 2?7). Apelianto argumentas, kad byloje nėra įrodymų, kad autoįvykio metu padarytas kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimas, atmestinas, nes eismo įvykio schemoje aiškiai užfiksuota, kad buvo sugadinti abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, taip pat kokie apgadinimai jiems padaryti. Pažymėtina, kad minėti apgadinti automobiliai priklauso kitiems asmenims – E. D. ir K. S. (b. l. 4).

Institucijos teismui pateikta alkotesterio Lion alcometer 500, serijos Nr. 18829, metrologinės patikros sertifikato Nr. 0644256 kopija įrodo, kad B. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo fiksavimo metu naudotas alkotesteris atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad neblaivumo patikrinimas buvo atliktas tinkamai ir neblaivumo testo rezultatas laikytinas patikimu B. K. neblaivumo įrodymu.

Taip pat apeliantas ginčija jam paskirtos nuobaudos dydį. Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Antra, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Trečia, asmuo apeliaciniame skunde ginčija pažeidimo padarymo faktą, todėl nelaikytina, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo.

Ketvirta, kitos apelianto nurodytos aplinkybės (materialinė padėtis, pažeidimas padarytas pirmą kartą, bedarbis) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Penkta, tai, kad asmuo yra neįgalus (b. l. 22; pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 37-1324) B. K. nustatytas darbingumo lygis atitinka II invalidumo grupę), yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju vertintina parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Nagrinėjamu atveju B. K. skirta minimali sankcijoje numatyta bauda, o teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui. Atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

B. K. (B. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas