- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- TS-142-1189/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42451-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- R. B.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. RV-22-9833 taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo vietoje išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 6 d. 15.00 val. iki 2021 m. spalio 8 d. 09.55 val. (dvi dienos) ir suėmimo vietoje išbūtas laikas nuo 2022 m. vasario 11 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo išbūtas laikas. R. B. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 2 d. nuosprendį.
Bausmės pradžia – 2022 m. vasario 11 d., pabaiga – 2025 m. spalio 9 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. spalio 12 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-9833 taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, neatlikus 1 metų 11 mėnesių ir 27 dienų laisvės atėmimo (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Komisija savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu vertinama kaip vidutinė, nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, dalyvauja resocializacijos procese, siekia asmeninio tobulėjimo, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku kas suponuoja prielaidą jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme ir tai gali veikti kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Šilingaitė-Pečkienė nesutiko su Komisijos priimtu nutarimu ir pateikė skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Prokurorė skunde nurodė, kad visos nuteistąjį R. B. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai vertintina tai, kad R. B. deda pastangas pasitaisyti, tačiau nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai savaime nesuformuoja išvados, jog R. B. padarė tokią reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad R. B. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už įvykdytas vagystes bei svetimo turto sugadinimus. Pažymėtina, jog nuteistasis ankščiau taip pat yra ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, tai yra, ankščiau teistas 8 kartus. Be to, nuteistasis ankščiau yra pažeidęs skirtas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, taip pat nuteistajam buvo skirtos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau akivaizdu, jog nuteistojo elgesiui tai reikšmingo pokyčio nepadarė, kadangi asmuo ir toliau vykdė nusikalstamas veikas. Pabrėžtina, jog vykdomose nusikalstamose veikose vyrauja nusikaltimų modelis. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo menką nuteistojo elgesio motyvaciją, keisti savo elgesį teigiama linkme ir menką motyvaciją padaryti išvadas iš savo netinkamo elgesio. Atlikus nuteistojo R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika ir nors ši rizika nuo atlikto pirminio vertinimo, kuomet buvo nustatyta didelė nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki vidutinės, tačiau atlikto pakartotinio vertinimo metu, vis tiek išliko vidutinė. Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau akivaizdu, jog nuteistasis iš tiesų savo elgesio nelinkęs keisti, taip, jog būtų galima neabejotinai konstatuoti, kad R. B. pasimokė iš savo ankstesnio patyrimo ir nekartos nusikalstamo elgesio. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia R. B. nustatyti kriminogeniniai veiksniai, neatsveria identifikuotų dinaminių kriminogeninių veiksnių gausos. Pažymėtina, jog įvykdytų nusikalstamų veikų kontekste, neabejotinai neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir turimi finansiniai įsipareigojimai bei siekis ir galimybė juos atlyginti. Komisijos nutarime pažymėta, jog nuteistasis pagal gautus vykdomuosius patvarkymus pagal kuriuos privalo išmokėti 12 423,29 Eur, išieškota suma 1004,87 Eur, savanoriškai padengė 30 Eur. Sugebėta atlyginti minimali turimų įsipareigojimų suma, rodo nuteistojo formalų požiūrį į savo elgesio korekciją, todėl negalima konstatuoti, jog nuteistasis galimo lygtinio paleidimo atveju laikysis įstatymų ir nenusikals, juo labiau nuteistasis nėra pateikęs jokių duomenų apie galimą įsidarbinimą lygtinio paleidimo atveju. Įvertinus aptartas aplinkybes, negalima konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimo ir tai, kad nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai. R. B. nėra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą, kadangi jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos prieštaraus teisingumo principui. Neatlikta bausmės dalis, tai yra, 1 metai 11 mėnesių 27 dienos (skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos) nėra proporcinga paskirtai galutinei 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmei. Todėl darytina išvada, jog atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti individualizuotos bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas būtent 3 metų 8 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę. Todėl skundu prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir R. B. netaikyti lygtinio paleidimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas numatytas įstatyme. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nustačius aukštesnę nei žema rizika pastangos mažinti tokios rizikos vertinimą turi būti itin įtikinančios, kad nuteistas asmuo jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais. Kartu teismas akcentuoja, jog lygtinis paleidimas nėra teisė visiems nuteistiesiems taikoma be išimties, priešingai lygtinio paleidimo institutas yra taikomas tik tuo atveju, kai asmens elgesio korekcija nekelia abejonių ir sprendžiama, jog taikant lygtinį paleidimą bus užtikrinta ne tik sėkminga nuteistojo reintegracija, tačiau ir visuomeniniai interesai ir, kad lygtinai paleistas asmuo nekels pavojaus visuomenės rimties atžvilgiu.
Sutinkamai su Komisijos priimtu nutarimu nuteistasis R. B. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau kaip ir nurodyta aukščiau, tai yra tik formalusis pagrindas/sąlyga lygtinio paleidimo taikymui, tuo tarpu reikalinga nustatyti ir materialaus pagrindo egzistavimą.
Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus pakartotinį nuteistojo R. B. nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad rizika vertinama kaip vidutinė, kas pagal BVK nuostatas iš esmės nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, tačiau šioje vietoje reikalinga įvertinti ar nuteistasis deda pastangas mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir šios pastangos tokios įtikinančios, jog leistų spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas, šioje pataisos stadijoje, jau būtų aktualus. Vis tik įvertinus byloje esančių duomenų visumą tokios išvados daryti nėra galimybių, dėl sekančiai nurodytinų aplinkybių. Visų pirmą atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama antrą kartą, ir nors ir pastebima teigiama dinamika, kadangi pirmojo vertinimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo didelė, antrojo vertinimo metu – vidutinė, pažymėtina, kad nuteistasis siekdamas lygtinio paleidimo, privalo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Sutiktina su prokurorės skunde nurodytu argumentu, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors ir sumažėjo, tačiau vis vien išlieka vidutinė. Tuo tarpu tai, ką Komisija įvardino kaip išskirtinai teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius – drausmine tvarka nebaustas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, teismo nevertinama išskirtinai teigiamai, priešingai spręstina, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis.
Sutiktina ir su kitu skundo argumentu, jog nuteistojo elgesyje nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai didina riziką, kad nuteistasis ateityje gali nusikalsti, o nuteistojo elgesyje pastebimi apsauginiai veiksniai – socialiniai ryšiai su artimaisiais, motyvacija darbinei veiklai, neatsveria identifikuotų dinaminių kriminogeninių veiksnių. Pažymėtina, kad R. B. nusikalstamo elgesio raiška nėra laikytina atsitiktine, nuteistasis praeityje ne kartą yra teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, bet iš savo ankstesnio patyrimo nesimokė, o motyvacija darbinei veiklai neskatino laikytis įstatymų, nevertinama, kad ir dabartiniame pataisos procese, motyvacija darbinei veiklai apsaugotų nuo pakartotinio nusikalstamumo. Dėl ryšių Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis palaiko gerus ryšius su seserimis, tai vertinta kaip veiksnys padedantis nuteistajam nepalūžti, taip pat kaip veiksnys, galintis padėti integruotis visuomenėje.
Atkreiptinas dėmesys, kad vieni, iš dinaminių kriminogeninių veiksnių, yra susiję tiek su nestabiliu darbu, tiek su lėšų tvarkymu, tuo tarpu iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, yra dirbantis, pagal galimybes vykdo finansiniu įsipareigojimus. Nors nuteistasis nurodo, kad išėjęs registruotųsi Užimtumo tarnyboje, ieškotųsi darbo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis neturi konkretaus plano, kuris užtikrintų, jog nuteistasis paleistas lygtinai galėtų užsiimti darbine veikla, vykdyti finansinius įsipareigojimus, patenkinti savo būtinuosius poreikius. Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis pagal vykdomuosius patvarkymus privalo išmokėti 12 423,29 Eur, išieškota suma – 1004,87 Eur, savanoriškai padengė 30 Eur. Tai rodo nuteistojo formalų požiūrį į savo elgesio korekciją, dėl ko negalima konstatuoti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad pastovių pajamų šaltinio nebuvimas laisvėje, gali būti veiksnys, įtakojantis nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą, juo labiau, kad dalis ankstesnių teistumų buvo susiję su finansinės naudos siekiu.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kokį savivaizdį išreiškia nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tai yra nuteistasis R. B. suvokia, jog elgėsi neteisingai, tačiau neranda preventyvių būdų sprendžiant savo problemas socialiais būdais. Suvokia tam tikras savo elgesio pasekmes sau bei kažkiek – kitiems. Nuteistasis turi tam tikrų planų ateičiai: dirbti, nenusikalsti, kiek stokojančių jų įgyvendinamumo. Asmuo negeba įvardinti žingsnius kaip jų sieks. Supranta kitą požiūrį, linkęs pasitikėti savo patyrimu. Šie duomenys teismui neleidžia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas, jį įgyvendinant struktūruotoje aplinkoje, jau yra baigtas, o nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Tai, kad egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui negali būti suabsoliutinama, reikalinga įvertinti ir betarpišką visuomenės interesą, kad kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo gautų/atliktų teisingą bausmę ar jos dalį pataisos įstaigoje, o ją atlikęs galėtų sėkmingai reintegruotis į visuomenę ir taptų pilnaverčiu jos nariu. Tuo tarpu nenustačius visų sąlygų lygtinio paleidimo taikymui, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis taip pat turi būti įvertinama, atsižvelgus į tai, kad nuteistojo elgesyje nėra fiksuotas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, šiuo atveju neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (1 metai 11 mėnesių ir 27 dienos) paskirtos 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės kontekste, laikytina dar itin didele ir kartu aukščiau aptartų duomenų visumoje nesudaranti pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Tokiu būdu sutiktina su prokuroro skundu, kad Komisija netinkamai konstatavo tai, kad nuteistojo tolimesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliavus jo nuo visuomenės.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog Komisija priimdama skundžiamą nutarimą prioritetą iš esmės teikė tik nuteistąjį teigiamai apibūdinančioms aplinkybėms, tačiau nevertino byloje esančios duomenų visumos, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam R. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. RV-22-9833 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam R. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.