Kauno apygardos teismo nuosprendis

2017-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-224-594/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-30
Bylos Nr.
1-224-594/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13988-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis
Kaltinamasis
N. A.
Nukentėjusysis
Z. A.
Advokatai
Valerijus Karpovas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-224-594/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13988-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.2.;(S)1.1.8.6.2.;1.2.3.1.2.1.;1.2.3.1.2.3.; 2.3.6.4.5.;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, kaltinamajai N. A., jos gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiajai Z. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

- N. A. (toliau N. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti UAB "B. P.", neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji N. A. 2016-03-23 laikotarpyje tarp 06.00 val. - 08.45 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagimdžiusi moteriškos lyties naujagimį, iš karto po to, tyčia elastinio binto juosta suspaudė jo kaklą, dėl to įvyko stranguliacija smaugvirve ir naujagimis netrukus įvykio vietoje mirė, ir taip nužudė mažametį, artimąjį giminaitį – savo naujagimį K. A., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 1 p., 3 p.

Kaltinamoji N. A. kalta iš esmės prisipažino ir parodė, kad kaltinimą pripažįsta, tačiau nemano, kad galėtų taip pasielgti sąmoningai. Ji nebuvo iš anksto suplanavusi naujagimį nužudyti. Kad laukiasi, sužinojo 2016 m. liepos mėnesio gale arba rugpjūčio pradžioje. Nei mama, nei sesė apie jos nėštumą nežinojo. Nėštumo metu problemų, kad reikėtų kreiptis į gydytojus, nebuvo. Pas gydytojus nesikreipė, nes nenorėjo, kad apie tai sužinotų artimieji, bijojo pasmerkimo. Įvykio dienos rytą ji atsikėlė kaip įprastai ir ruošėsi į darbą. Rytą atsikėlus, buvo veriantis juosmens ir nugaros skausmas, todėl spontaniškai sumanė pagulėti vonioje. Skausmus pajuto ryte gal 6 val. Kad gimdo nesuprato, nes pasikartojančių sąrėmių nebuvo. Iki atsigulant į vonią nebuvo prasidėjęs kraujavimas, nei vandenys nubėgę. Nuėjusi į vonią šiek tiek pagulėjo, bet palengvėjimo nesulaukė. Besikeliant vonioje pajuto tokį skausmą kaip įsipjauni ir atsijungė. Gimdymo proceso nepajuto, gal ji gimdė tada, kai atsijungė, ji nežino, neprisimena. Kiek laiko pragulėjo vonioje nežino. Kad vandenyje yra vaikas pamatė kai atgavo sąmonę. Akyse pradėjo mirguliuoti, buvo toks jausmas lyg sapne, labai svaigo galva. Ji pakėlė vaiką, bet riksmo neišgirdo ir vėl jį nuleido, o paskui nežino. Nematė kokios lyties vaikas, tik iš tyrimo sužinojo, kad mergaitė. Ji jį pakėlė, bet jis neverkė, buvo kaip drebučiai. Kvėpavimo netikrino. Nuo lentynėlės prie kriauklės pasiėmė maišelį ir viską sudėjo į maišelį, virkštelės nekirpo. Maišelį su kūneliu įdėjo į nedidelį, 5 litrų kibiriuką, kuris visada būdavo vonioje. Jai esant vonioje niekas atėję nebuvo. Mamos nekvietė, nes girdėjo, kad vaikai yra atsikėlę. Išėjusi iš vonios atsigulė į lovą, mamai pamelavo, kad mėnesinės. Kai grįžo į lovą ir pasižiūrėjo į telefoną buvo gal 10-11 val. Buvo labai gausus kraujavimas, todėl ji paprašė mamos, kad ši išvalytų grindis, o pati nuėjo iki vonios apsiprausti. Tuo metu paprašė mamos, kad nueitų iki vaistinės ir nupirktų didelių įklotų. Mama matė kraujavimą, jai sakė, kad stipriai kraujuoja dėl mėnesinių, nes pasišildė. Kol mama buvo išėjusi į vaistinę, ji naujagimio kūną parnešė į kambarį ir pastatė po lova, kol ten jį rado pareigūnai. Tą dieną ji atsigulė ir miegojo. Elastinis bintas vonioje galėjo būti, bet kaip jis atsirado ant kūnelio ji tikrai nežino, neprisimena. Sužalojimai aštriu daiktu galėjo atsirasti kai ji dėjo kūną į maišelį arba su nagais įdrėksti galėjo. Greitosios pagalbos nekvietė, nes išsigando tokio netikėtumo. Buvo blaivi. Pas gydytojus kreipėsi sekančią dieną, nes labai blogai jautėsi, svaigo galva. Kreipdamasi pas gydytojus jiems aiškino, kad skauda nugarą. Kai nuėjo pas ginekologę, gydytojai suprato, kad ji gimdžiusi.

Pradėjus lauktis buvo džiaugsmingas periodas iki kol vaiko tėvas nepradėjo gyventi atskiro gyvenimo nuo jos, pradėjo ją įvairiai žeminti. Ji naujagimio laukė, nes mylėjo jo tėvą, tačiau jis išvažiavo, dingo, apie gimdymą nežinojo. Ji dar bandė su jo mama bendrauti, bet galiausiai ir ši nustojo bendrauti. Vaiko tėvo motina žadėjo padėti. Rašydama vaiko tėvo motinai, jog naujagimis nereikalingas, bus atiduotas į vaikų namus, tai gal persistengė, bet reikėjo kažko griebtis. Vaiko tėvo elgesys, pasirinkimui tam kas įvyko, įtakos turėjo, ji labai pyko. Ji suprato, kad su vaiku jo ateities nebus, nes jam vaiko nereikėjo. Pagimdžiusi vaiką ketino jį atiduoti į globos namus, bet tikėjosi, kad šeimoje viskas bus gerai ir galės vaiką auginti pati. Ji tikėjosi, kad vaiko tėvas pas ją sugrįš, nes buvo toks tarpas, kad išėjo, vėl sugrįžo, sakė, kad viskas vėl bus gerai. Savo veiksmus vertina blogai.

Nukentėjusioji Z. A. parodė, kad apie dukros nėštumą sužinojo tik tada, kai paskambino dukra iš ligoninės ir paprašė atnešti nėštumo testą. Ligoninėje gydytojai ir dukra pasakė, kad buvo nėščia. Dukra sakė, kad bijojo jai pasakyti, bet taip buvo nuslėptas ir pirmas nėštumas, ir antras nėštumas. Buvo žmonių kalbos, kad dukra nėščia, tačiau ji pažiūrėjusi to nematė. Dukra sakė, kad pajuto labai stiprų skausmą, kad nieko daugiau neatsimena. Dėl naujagimio pasakė, kad sudėjo į kibirą, tą patį pasakė ką ir teisme papasakojo. Dukra tai pasakojo jau po policijos, o ligoninėje labai trumpai bendravo, nes ją išvežė į reanimaciją. Įvykio dieną ji (nukentėjusioji) atsikėlė 9 val. ir girdėjo, kad dukra vonioje. Vaikai buvo atsikėlę, kita dukra buvo išvažiavusi į mokyklą. Paklausė kodėl į darbą neišėjo ir dukra atsakė, kad labai skaudėjo nugarą. Klausė jos kodėl taip ilgai buvo vonioje, ji atsakė, kad pasišildė per mėnesines. Išėjusi iš vonios nuėjo į miegamąjį ir pakvietė ją. Miegamajame ji pamatė, kad dukrai kraujas nubėgo per kojas, išvalė. Siūlė iškviesti greitąją, bet dukra sakė, kad nereikia, tik prašė nueiti nupirkti paketų. Buvo tą dieną nuėjusi į vonią, bet nieko nematė, buvo švaru. Tos pačios dienos vakare dukra nieko nepasakojo, ruošėsi į darbą. Į ligoninę dukra kreipėsi sekančią dieną. Kai atvyko policija ji buvo ligoninėje, o namuose su vaikais buvo kaimynė. Elastinis bintas, nedideli gabaliukai, buvo džiovinamas ant radiatorių, nes dukra vyniodavosi ant rankų eidama į darbą. Abi anūkės gyvena kartu. Su jomis dukra elgiasi labai gerai, prižiūri. Kai dukra dirbdavo, anūkės būdavo su ja. Butas, kuriame gyvena, priklauso jos (nukentėjusiosios) motinai, kuri gyvena atskirai. Ji (nukentėjusioji) dirba dažytoja, daro remontus. Šiuo metu nedirba, kadangi prižiūri vaikus. Butą išlaiko N.. Vaikus maitina, rengia, perka ugdymo priemones kartu – ji ir N.. Jos pajamos 700 – 800 eurų į mėnesį, o N. uždirbdavo 400-500 eurų. N. rūpinasi vaikais, santykiai labai geri, prižiūri, į tėvų susirinkimus vaikšto, kartu su vaikais praleidžia savaitgalį. Dėl psichikos ligų gydyta nebuvo, bet buvo nervinga. Būdavo, kad viskas gerai, bet būna, kad susinervina ir nesuvokia savo veiksmų. Supykus pas ją pasidaro tokia būklė, kad nors neteisi, bet gali įrodinėti arba reikia vienaip daryti, o ji daro atvirkščiai. Taip būdavo visą laiką, toks charakterio bruožas. Mokykloje dėl to sunkiai bendravo su bendraklasiais. Dukra kaip žmogus, labai gera, mokėsi gerai. P. N. metus, kai išskyrė su vaikelio tėvu, labai pergyveno. Bandė klausti kas yra, kas atsitiko, bet sakė, kad nieko, viskas bus tvarkoje, viskas susitvarkys. Iki gimdymo, sulaikymo, ji atrodė kaip vaikščiojantis lavonas.

Liudytoja D. D. parodė, kad ji yra N. A. ir jos dukrų gydytoja. 2016 m. kovo 24 d. N. A. kreipėsi dėl didelio silpnumo, pilvo skausmo, buvo labai išbalusi. Sakė, kad negali dirbti. Sakė, kad dabar jai mėnesinės, kurios yra labai gausios, tęsiasi apie 2 savaites ir paskutinėmis dienomis stipriai kraujuoja. Kraujo tyrimas parodė mažakraujystę, nukraujavimą. Ji neminėjo, kad kraujavimas susijęs su gimdymu ar persileidimu. Ginekologiškai jos neapžiūrinėjo. Kadangi kraujavo iš genitalijų ir buvo įtariama nukraujavimo galimybė, buvo nukreipta ginekologo konsultacijai. Duomenų, kad ji laukiasi neturėjo jokių. Prieš tai buvo lankiusius daugiau kaip prieš metus, gal 2015 m. gegužės mėn., tuo metu ji dar negalėjo lauktis. N. A. visada atvykdavo su vaikais profilaktiniam patikrinimui, visada darydavosi tyrimus, eidavo į specialistų konsultacijas, mergaitės prižiūrėtos, ji visada jomis rūpinosi, jokių problemų su jos vaikais neturėjo. N. A. pirmą mergaitę gimdė 17 metų. Kiek pamena tai tada nesilankė poliklinikoje, įskaitoje nebuvo, atvyko tiesiai gimdyti. Psichinių problemų neturėjo. Psichinė būklė, kreipimosi dėl blogos savijautos metu, įtarimų nesukėlė.

Liudytoja N. B. parodė, kad galėjo būti 2016 m. kovo 24 d. po pietų, apie 15 val., jos budėjimo metu, pacientė N. A. pateko į skyrių. Apžiūrint moteris kraujavo. Buvo padarytas ultragarsas ir nustatyta, kad moteris yra gimdžiusi, arba yra įvykęs ankstyvas persileidimas. Matėsi, kad placenta yra atsiskyrusi, gimda yra didesnė, likučių gimdoje nebuvo, bet buvo kraujavimas. Buvo padaryta operacija – valymas. Ji neigė nėštumą ir gimdymą. Kalbėjo protingai, dėl psichologinės būklės įtarimų nekilo. Sekančią dieną prisipažino, kad gimdė.

Liudytoja M. K. parodė, kad N. A. kreipėsi į ją dėl neaiškaus silpnumo, kraujavimo, nėštumą neigė. Ją apžiūrėjusi ji įtarė, kad vyksta priešlaikinis gimdymas, nes gimda buvo labai didelė, maždaug kaip 7 mėnesyje. Kraujavimas buvo nelabai gausus. Pilvas buvo padidėjęs. Visi požymiai rodė, kad nusiskundimai yra susiję su nėštumu. Kraujo tyrimas rodė, mažą hemoglobino lygį, tai rodė, kad ji yra nukraujavusi. Sakė, kad kraujavimas yra kelios dienos. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad iš įrašų sveikatos istorijoje gali pasakyti, jog 2010-02-12 N. A. buvo nustatytas 37 savaičių nėštumas. Dėl šio nėštumo ji atvyko pirmą kartą, prieš tai nebuvo lankiusis. Gimdymas įvyko 2010-02-27. Sekantis gimdymas buvo 2011-04-05. Iš įrašų matyti, kad šio nėštumo metu gydymo įstaigose nesilankė. 2012-08-16 N. A. kreipėsi dėl nėštumo nutraukimo. 2013-09-27 yra įrašas apie nėštumą, nurodyta, kad tai 4-as nėštumas. Užfiksuotas tik nėštumo faktas, duomenų apie tolesnę nėštumo eigą nėra (1 t. b. l. 61-62).

Liudytoja I. L. parodė, kad N. A. buvo atvykusi į moterų konsultaciją dėl stipraus kraujavimo. N. A. skundėsi stipriu kraujavimu. Apie nėštumą kalbos negirdėjo. Ji pati neapžiūrinėjo. Vėliau iš personalo sužinojo, kad N. A. gimdžiusi, kad kraujavimas buvo dėl gimdymo. Nepamena, kad gydytoja būtų pasidalinusi įtarimais dėl gimdymo. Nepamena ar teko ankščiau bendrauti su N. A.. N. A. psichinė būklė įtarimų nekėlė.

Liudytojas A. Š. parodė, kad 2016 m. kovo mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninės ginekologijos akušerijos skyriaus vedėju. N. A. pas juos pateko dėl kraujavimo. Atsiradus įtarimui, kad galėjo būti ankstyvas persileidimas ar gimdymas, informavo policiją. Nepamena ar pats tiesiogiai su ja bendravo ar teko bendrauti su N. A. ankščiau. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. be kita ko parodė, kad jam N. A. gimdymo aplinkybių nepasakojo. Pacientė nuolat verkė, tačiau elgėsi adekvačiai, suicidinių minčių neišsakė, todėl jai nebuvo reikalinga psichologo ar psichiatro konsultacija (1 t. b. l. 44-46).

Liudytoja M. T. parodė, kad ji yra N. A. kaimynė. N. A. yra labai atsakinga, nuostabi moteris, mylinti mama, darbšti, nevartoja alkoholio, nerūko, nieko blogo negali pasakyti. Apie nėštumą nieko nežinojo, nematė. Sužinojo tik tada kai atėjo kriminalistai. Policijai atvykus, ji buvo N. A. namuose, prižiūrėjo vaikus. Pareigūnai N. kambaryje, po sofa rado mažiuką, 5 litrų talpos kibiriuką. Atidengęs pledą pareigūnas pasakė, kad tai embrionas. Ji matė tik kibiriuką ir pledą. Kūdikio nematė. Vėliau N. nieko nepasakojo tik verkė, pergyveno labai.

Liudytoja R. S. parodė, kad ji ir N. A. dirba „B. P.“. N. A. dirbo formuotoja prie batonų linijos. Apie N. A. nėštumą ji oficialiai nieko nežinojo, tik iš nuogirdų. N. A. neprašė palengvinti jai darbo. Darbuotojai dėvėdavo prijuostę ir kepuraitę, dažniausiai tampres ir marškinėlius. Kai kurie darbuotojai naudojo elastinį bintą ant riešų, bet ar N. A. naudojo nežino. Gavo iš jos žinutę, kad ji blogai jaučiasi ir į darbą neateis. Apie nėštumą sužinojo dar kitą dieną iš bendradarbių. Pati tiesiogiai apie tai su N. A. nebendravo. N. A. kaip darbuotoja yra labai gera, atsakinga, darbšti, noriai padėdavo kitiems darbuotojams. Ji su kolektyvu sutarė, niekada niekas nesiskundė. Psichikos sutrikimų, kad N. A. nesiorientuotų situacijoje nepastebėjo.

Liudytojas G. G. parodė, kad dirba UAB „B. P.“ gamybos vadovu. N. A. įmonėje dirba jau ilgą laiką, dirba atsakingai ir kruopščiai. Dėl darbo nusiskundimų nebuvo. N. A. apie nėštumą oficialiai nepranešė. Apie nėštumą prieš įvykį kalbėjo darbuotojos, jis asmeniškai jos klausė, tačiau N. A. pasakė, kad jeigu bus praneš, nėštumo nepatvirtino. N. A. neatėjus į darbą jai skambino, tačiau telefonas buvo išjungtas. Jam asmeniškai ji neskambino ir SMS nerašė. Sekančią dieną po to, kai ji neatėjo į darbą, jis buvo ligoninės priimamajame ir matė pravežamą N. A., kuri buvo išbalusi. Jam pašaukus ją vardu, ji nereagavo, todėl jis pamanė, kad jai kažkas su sveikata atsitiko, o grįžęs į darbą sužinojo kas įvyko. Darbovietėje moterys naudoja elastinius bintus, apsivynioja riešus, nes darbas fizinis ir riešai kenčia. N. A. irgi naudojo elastinį bintą. N. A. uždarbis nėra didelis, nes darbas nekvalifikuotas, ji gaudavo šiek tiek daugiau nei minimumą. Žinojo, kad ji augina du vaikus, kad nėra lengva. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad maždaug 3-4 savaitės iki įvykio, išgirdęs kalbas apie jos nėštumą, paklausė apie tai N. A., kuri droviai su šypsena, lyg nenoriai tą patvirtino. Ji pasakė, kad gimdyti jai negreitai, pažadėjo pristatyti medicininę pažymą, tačiau jos taip ir nepristatė. Bendrovėje negirdėjo jokių kalbų, kad N. A. būtų išsakiusi išankstinius ketinimus dėl naujagimio (1 t., b. l. 48-50).

Liudytoja S. K. parodė, kad N. A. asmeniškai nepažįsta, bendravo tik per socialinius tinklus – „Facebook“ ir keletą kartų telefonu. Bendravimas prasidėjo gal 2015 m. metais, tuo metu ji bendravo su jos sūnumi. Su N. A. labai daug ir gražiai bendravo, ji pasirodė nuostabus žmogus, protinga, rūpestinga. Kad N. A. laukiasi sužinojo iš abiejų. Ji nustebo, uždavė klausimą ar jiems reikia šiuo metu vaikelio, nes ir N. A. turi vaikų, ir jos sūnus, bet jie atsakė, kad susitvarkys patys. Telefonu bendraudavo apie 1 kartą į mėnesį. Jos sūnus gyveno pas N. A. namuose kartu ir viskas buvo labai gražu ir gerai iki kol N. A. mama nesužinojo, kad jos sūnus buvo teistas, ir jį išvarė iš namų, bet jie vis tiek bendravo. Vėliau sūnų dėl smurto šeimoje nuteisė 3 ar 6 mėn., bet N. A. jo laukė. N. A. pastojo tik jos sūnui grįžus iš pataisos namų. Paskui jie dėl kažkokių barnių nustojo bendrauti. Ji bandė N. A. raminti, sakė, kad padės kiek galės. Pamena, kad paskutiniame laiške buvo pasakymas, jog vaiką ruošiasi atiduoti į vaikų namus. N. A. rašė, kad jeigu kas nors atsitiks su jos vaiku (būsimu naujagimiu), ji užmuš jos sūnų, iš ko ji suprato, kad vaikas jai yra labai brangus, kad ji pergyvena dėl vaikelio. Iš jos pokalbių nebuvo minčių padaryti ką nors vaikui. Pamena, kad N. A. pasakė, jog jos mama apie nėštumą nežino, sakė, kad jeigu mama sužinotų išvarytų iš namų. Prieš įvykį, buvo gruodžio mėn. ar ruduo, N. A. reikėjo pasidaryti tyrimus dėl vaikelio ir sūnus pasakė, kad ji nenori daryti tyrimų, sakė, kad bijo, jog pakenks vaikeliui. Ji buvo atvykusi su savo reikalais į J., bet N. A. neatėjo susitikti.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėta 2016 m. kovo 24 d. 17 - 20 val. Kambaryje, sofos – lovos patalynės dėžėje, rankšluosčiu uždengtame plastikiniame kibire, žalios spalvos plastikiniame maišelyje, buvo rastas moteriškos lyties naujagimio kūnas su placenta. Ant kūno matomos smurto žymės, aplink kaklą du kartus stipriai apvyniotas ir užrištas vienu standžiu mazgu elastinis bintas (1 t., b. l. 10-28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 343/2016(02) nurodyta, kad moteriškos lyties naujagimio mirties priežastis yra stranguliacija smaugvirve (kaklo suspaudimas elastinio binto juosta). Naujagimis mirė ne mažiau kaip 1 para ir ne daugiau 2-3 paros iki lavono apžiūros įvykio vietoje. Naujagimiui konstatuota pjautinė žaizda dešino žando srityje ir odos nubrozdinimai dešinės speninės ataugos srityje. Žaizda padaryta aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu vieno trauminio poveikio pasekoje, odos nubrozdinimai padaryti aštria briauna dviejų trauminių poveikių pasekoje. Šie sužalojimai, tikėtina, padaryti perimortaliai (prieš pat mirtį, mirties metu ar tuoj po jos) ir įtakos mirčiai neturėjo. Jei sužalojimai priešmirtiniai, jie atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Naujagimis gimė išnešiotas ir gyvas, t. y. po gimimo bent keletą kartų įkvėpė. Naujagimio lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta, kepenyse rasta pėdsakų paracetamolio. Vidaus organuose (kepenyse su inkstu) barbitūratų, fenotiazinų, opijatų, efedrino, amfetaminų, benzodiazepinų, difenhidramino, amitriptilino, metamizolio nerasta. Mirtis įvyko per keletą minučių suspaudus kaklą (t. 2, b. l. 77-81).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1027/2016(02) nurodyta, kad N. A. linijinis odos nubrozdinimas kairės blauzdos priekiniame paviršiuje susidarė kairei blauzdai kontaktuojant su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai daugiau kaip prieš parą iki apžiūros (apžiūrėta 2016-03-26, 9.00 val.). Toks sužalojimas būtų vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Medicinos įstaigoje atliktos apžiūros ir tyrimų duomenys neprieštarauja tam, kad N. A. 2016-03-23 natūraliu būdu galėjo pagimdyti kūdikį (2 t., b. l. 87-88).

Iš 2016 m. kovo 29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš VTMT Kauno skyriaus buvo paimtas elastinis bintas bei 2 rankšluosčiai (b. l. 93-95, t. 1).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-04-21 specialisto išvadoje Nr. 11-738 (16) nurodyta, kad ant tirti pateiktų N. A. dešinės ir kairės rankos nagų nuokarpų rasta baltos spalvos medvilnės pluoštų. Baltos spalvos medvilnės pluoštai sudaro elastinį bintą ir įeina į tyrimui pateiktų rankšluosčių Nr. 1 ir Nr. 2 pluoštinę sudėtį. Ant tirti pateiktų N. A. dešinės ir kairės rankos nagų nuokarpų nėra cheminių ir dažytų medvilnės pluoštų iš tirti pateiktų rankšluosčių Nr. 1 ir Nr. 2. Ant dešinės rankos nagų nuokarpos rastas pašalinis šviesiai oranžinės spalvos akrilinis pluoštas, kuris yra vienodas su pašaliniais šviesiai oranžinės spalvos akriliniais pluoštais ir margų (šviesiai oranžinių – baltų, šviesiai oranžinių – oranžinių, šviesiai oranžinių-oranžinių-rusvai oranžinių) akrilinių pluoštų šviesiai oranžiniais fragmentais, kurių didelis skaičius rastas ant rankšluosčio Nr. 1 ir pavieniais pluoštais, rastais ant rankšluosčio Nr. 2 (t. 2, b. l. 98-102).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 143/2016(01) nurodyta, kad N. A. yra moteriškos lyties naujagimio, kurio lavonas rastas 2016-03-24 įvykio vietos apžiūros metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), biologinė motina su 99,999999% tikimybe. Ant elastinio binto, paklodės rastas žmogaus kraujas, kuris sutampa su N. A. DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe. Ant rankšluosčio rastas nepilnas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su N. A. DNR profiliu. Atlikus DNR tyrimą, N. A. rankų nagų nuokarpose gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su N. A. DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe (t. 2, b. l. 111-119).

Iš 2016 m. balandžio 1 d. protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta www.facebook.com internetinės svetainės N. A. paskyra bei atspausdintas susirašinėjimas su S. K., iš kurio matyti, kad N. A. bendravo su S. K. dėl šios sūnaus ir nėštumo. S. K. rašė, jog pagal galimybes padės. N. A. kalba ir apie nėštumo nutraukimą, apie gimsiančio vaiko atidavimą į globos namus (b. l. 22-28, 32-34, t. 2).

Iš 2016 m. kovo 25 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog iš N. A. buvo paimti mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ ir atminties kortelė, nespalvota nuotrauka (b. l. 89 – 90, t. 1).

2016-04-20 apžiūros protokolu užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas įtariamosios N. A. mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele ir fotonuotrauka, rasta nuimant telefono nugarinę dalį (2 t., b. l. 43-47).

2016-04-20 apžiūros protokolu užfiksuota, jog buvo apžiūrėta 2016-04-19 Kauno apskr. VPK KPSUV lydraščiu Nr. 20-IL-33092 pateikta kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/1LA-111 su nuskaityta informacija iš telefono ir SIM kortelės. Tarp žinučių matoma 2016-03-23 08:45:27 išsiųsta trumpoji SMS žinutė "R. siandien i darba neiseisiu labai blogai jauciuos. N." (2 t., b. l. 48-51).

2016-06-15 apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėta N. A. ambulatorinė asmens sveikatos istorija Apžiūrint užfiksuota, kad įrašai kortelės 1 dalyje prasideda 1992-09-25 ir baigiasi 2008-11-12, kortelės antroje dalyje įrašai prasideda 2008-11-12 ir baigiasi 2016-04-06. Įrašuose yra atžymos apie ankstesnius gimdymus, pasirengimą nėštumo nutraukimui. 2016-03-24 įrašas „nėštumą neigia“ (2 t., b. l. 52-71).

2016-05-03 specialisto išvadoje nurodyta, kad atlikus tyrimą, ant tyrimui pateikto kibiro, paimto iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), rankų pėdsakų tinkamų asmeniui identifikuoti, nėra (b. l. 122-123, t. 2).

2016-04-15 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas asmens kratos metu iš įtariamosios N. A. paimtas „Diclac“ tepalas su dėžute (2, b. l. 36-40).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus 2016 m. spalio 24 – lapkričio 21 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-83/2016 nurodyta, kad objektyvių medicinos duomenų, jog N. A. įtariamos veikos padarymo metu sirgtų lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra, galėjo (ir visiškai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. N. A. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo emocinės įtampos būsenoje, kuri nesiekė fiziologinio afekto lygio ir neturėjo esminės įtakos tiriamosios elgesiui. Šiuo metu N. A. nustatomi adaptacijos sutrikimai, kurie netrukdo jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. N. A. dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausiama teismo posėdžio metu, atlikti laisvės atėmimo bausmę. N. A. intelektinės funkcijos – normos ribose, ji gali (ir visiškai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Praeityje buvę psichotraumuojantys reiškiniai turėjo įtakos N. A. emocinės įtampos būsenos kilimui, tačiau neturėjo esminės įtakos jos veiksmams inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu. N. A. individualūs psichologiniai ypatumai neturėjo esminės įtakos jos elgesiui inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu ir neapribojo tiriamosios sugebėjimo įvertinti situaciją. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (2 t., b. l. 168-173).

Dėl veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008 2K-302/2010, 2K-22/2013).

Aukščiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad N. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagimdžiusi gyvą ir išnešiotą naujagimę, ją nužudė užspausdama kaklą elastiniu bintu. Tai, jog būtent ji pagimdė minimą naujagimę pripažino ir kaltinamoji. Šią aplinkybę neabejotinai patvirtina ir specialisto išvados apie tai, jog N. A. galėjo 2016-03-23 natūraliu būdu pagimdyti kūdikį (b. l. 87-88, t. 2) ir, kad ji yra šio kūdikio biologinė motina su 99,999999 procentų tikimybe (b. l. 111-119, t. 2). Kaip seka iš specialisto išvados apie naujagimio mirties priežastį, jis gimė gyvas ir po gimdymo bent keletą kartų įkvėpė, o jo mirties priežastis yra stranguliacija smaugvirve (b. l. 77 - 81, t. 2). Nors kaltinamoji teigė, jog naujagimio nužudymo aplinkybių neprisimena, tačiau šią aplinkybę (kad naujagimis buvo nužudytas) neabejotinai patvirtina ir įvykio vietos protokole užfiksuotos aplinkybės, apie tai, jog ant naujagimio kaklo buvo du kartus apvyniotas ir užrištas mazgu elastinis bintas bei jau minėtoje specialisto išvadoje nurodyti duomenys, kad naujagimio mirtis įvyko būtent dėl kaklo suspaudimo elastinio binto juosta. Elastinio binto užvyniojimas aplink kaklą, tokiu būdu atimant galimybę kvėpuoti, leidžia teigti, jog kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. siekė naujagimio mirties. Tai, jog šiuos veiksmus atliko būtent kaltinamoji patvirtina ir jos pačios parodymai, kad gimdant į vonios patalpą niekas įėjęs nebuvo, o pagimdytą kūdikį ji įdėjo į maišelį, o šį į kibiriuką, kurį vėliau paslėpė po lova, kur kūnas ir buvo rastas įvykio vietos apžiūros metu. Be to, gimdymo faktą ji neigė tiek savo motinai, tiek gydytojams, kas neabejotinai patvirtina, jog ji suvokė savo veiksmų neteisėtumą. Šią išvadą neabejotinai patvirtina ir jos gan logiški veiksmai (naujagimis buvo slepiamas, motinai ir gydytojams sakoma, jog kraujavimas dėl mėnesinių). Nors kaltinamoji nurodė, kad nesuprato jog gimdo, tačiau ši jos versija kelia abejonių, kadangi prieš tai ji buvo jau 2 kartus gimdžiusi, todėl neabejotinai žinojo prasidėjusio gimdymo požymius, tačiau ši aplinkybė esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Kaip seka iš kaltinamosios parodymų, apie tai, jog laukiasi, ji savo artimiesiems (mamai, sesei) nesakė, tačiau nėra jokių abejonių, kad apie nėštumą žinojo būsimo vaiko tėvas bei pastarojo motina S. K.. Visgi, iš N. A. bendradarbių liudijimų matyti, kad ir su jais apie nėštumą ji vengė kalbėti, jį neigė. Gydymo įstaigoje nesilankė, tačiau kaip seka iš įrašų sveikatos istorijoje, remiantis liudytojos M. K. parodymais, ir dėl ankstesnių nėštumų, pasibaigusių gimdymu, ji gydymo įstaigose nesilankė, todėl vien nėštumo slėpimo faktas nesudaro pagrindo išvadai, kad būsimą kūdikį kaltinamoji ruošėsi nužudyti iš anksto. Priešingai – kaip seka iš liudytojos S. K. parodymų, šiai susidarė įspūdis, kad N. A. būsimu kūdikiu rūpinasi. Tai, jog kaltinamoji iš anksto neplanavo nužudyti būsimo kūdikio patvirtina ne tik kaltinamosios parodymai, bet ir S. K. išsakytos mintys apie kūdikio atidavimą globos įstaigai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tyčia nužudyti naujagimę kilo spontaniškai. Tačiau tolimesni veiksmai, kaip jau minėta, neabejotinai patvirtina, kad kūdikį ji nužudė veikdama tiesiogine tyčia. Nors kaltinamoji teigė, jog neįsitikino ar kūdikis yra gyvas, tačiau patvirtino, kad netrukus po gimdymo ji kūdikį įdėjo į maišelį, kas netgi neužrišus ant kaklo smaugvirvės, būtų nulėmę jo mirtį, todėl vien tai, kad kaltinamoji nurodė nepamenanti kada ir kaip užrišo ant kūdikio kaklo elastinį bintą, jos kaltės nešalina, juolab, kad jau pats šis veiksmas patvirtina, jog ji suprato, kad kūdikis gimė gyvas, kadangi priešingu atveju kaklo užveržimas elastiniu bintu būtų buvęs nereikalingas.

Iš N. A. pateikto kaltinimo šalinama viena jos veiką kvalifikuojanti aplinkybė, - jog kaltinamoji nužudė bejėgiškos būklės savo naujagimį (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nors naujagimis yra bejėgiškos būsenos, tačiau jo bejėgiškumas pasireiškia per mažametystės kriterijų. Pagal teisės doktriną mažametystė negali būti siejama su nukentėjusiojo bejėgiška būkle, todėl tokiais atvejais, kai nužudomas dėl mažametystės bejėgiškoje būsenoje esantis asmuo, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą (LApt 2016-03-24 nutartis byloje Nr. 1A-104-495/2016).

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas žmogaus gyvybę gina nuo jo gimdymo pradžios. Lietuvos Respublikos BK 131 str. yra numatyta atsakomybė motinai už naujagimio nužudymą, jei ji tai padarė dėl gimdymo nulemtos būsenos. Taigi šis baudžiamasis įstatymas išskiria naujagimio nužudymą ne dėl gimusio žmogaus amžiaus, o dėl kaltininkės gimdymo nulemtos būsenos. N. A. savo naujagimį nužudė iš karto po gimdymo. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad N. A. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu N. A. buvo emocinės įtampos būsenoje, kuri nesiekė fiziologinio afekto lygio. Ši ekspertizės išvada dėl teisingumo teismui nekelia jokių abejonių, nes kaltinamosios elgesys teisiamajame posėdyje, tiek jos veiksmų seka po gimdymo, taip pat atitinka ekspertų duotas išvadas. Taigi kaltinamoji įvykio metu buvo pilnai orientuota, gimdymas jos gebėjimo suprasti ir valdyti savo veiksmus neįtakojo, todėl ji negali būti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 131 str., subjektu. N. A. atliko nusikalstamus veiksmus jau gimusio ir gyvo žmogaus atžvilgiu. Nukentėjusiuoju pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. nuostatas yra gyvas žmogus, nepriklausomai nuo jo gyvybingumo ar amžiaus. Kaltinamoji veikė tyčia ir sąmoningai, siekdama atimti tik gimusiam savo vaikui gyvybę. Nustatytų kaltinamosios veiksmų pobūdis ir tyčios turinys neabejotinai rodo, kad ji veikdama tiesiogine tyčia nusikalstamais veiksmais sukėlė mirtinas pasekmes - nužudė mažametį, artimąjį giminaitį - savo vaiką, todėl jos veiksmai kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus.

Dėl atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, bausmės

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, skirdamas N. A. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį ir dėl jos nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes, kitas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje. Kaltinamoji padarė nusikaltimą, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria prie labai sunkių nusikaltimų, dėl jos veiksmų kilo negrįžtamos pasekmės - kito žmogaus mirtis.

Kaip matyti iš kaltinamosios parodymų visumos, ji savo kaltę iš esmės pripažino, todėl vien tai, jog ji nurodė, kad prisimena ne visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nesudaro pagrindo išvadai, jog ji savo kaltę neigia. Iš kaltinamosios parodymų bei elgesio teisminio bylos nagrinėjimo metu akivaizdu, jog dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ji labai išgyvena, kas patvirtina jos nuoširdų gailestį, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamosios N. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji N. A. iki nusikalstamos veikos padarymo dėl psichikos sutrikimų pas gydytojus nesilankė ir nesigydė, nebuvo registruota priklausomybės ligų centre (b. l. 130, 133, 134, t. 2). (duomenys neskelbtini)PSPC PSC lankosi nuo 2016-04-05, diagnozė F43.2 – adaptacijos sutrikimas, aktyvioje priežiūroje neįrašyta (b. l. 139, t. 2). Duomenys, kurie leistų abejoti kaltinamosios psichinės sveikatos būkle nenurodyti ir 2016 m. spalio 24 – lapkričio 21 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte. Kaltinamosios parodymai viso proceso metu yra logiški ir nuoseklūs, todėl pagrindo abejoti kaltinamosios pakaltinamumu nėra.

Kaltinamoji administracinėmis nuobaudomis nebausta, neteista (2 t., b. l. 184, 185-186). Nenustatyta, jog po aptariamos veikos ji būtų padariusi naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 183, t. 2). Priešmokyklinės grupės pedagogės charakteristikoje nurodoma, kad N. A. savo dukromis A. ir K. A. rūpinosi, yra pareiginga, atidi, lanko visus renginius, šventes ir tėvų susirinkimus, domisi mergaičių pasiekimais, laiku apmoka maitinimą. Mergaitės aprūpintos reikiamomis priemonėmis, švariai ir tvarkingai aprengtos (b. l. 80, t. 3). Teigiamai ją apibūdino ir liudytojai S. K., G. G., R. S., M. T.. Visuma kaltinamąją teigiamai charakterizuojančių aplinkybių leidžia teigti, kad jai nėra būdingi teisės pažeidimai. Kaltinamoji yra supama aplinkos, su kuria yra susaistyta tvirtais socialiniais ryšiais ir nagrinėjamas nusikaltimas nebuvo dėsninga jos ankstesnio gyvenimo pasekmė. Kaip seka iš pačios kaltinamosios parodymų, jos veiksmus galimai sąlygojo ir neapibrėžtumas dėl ateities, tai, jog ją paliko būsimo kūdikio tėvas, baimė būti pasmerktai, kas leidžia teigti, jog jos motyvą padaryti nagrinėjamą nusikaltimą nulėmė susiklosčiusių santykių šeimoje ir jos pačios asmenybinių ypatumų visuma, ką neabejotinai patvirtina ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyti duomenys.

Kaltinamoji yra jauno amžiaus, viena (be vaikų tėvo) augina dvi mažametes dukras. Kaltinamoji gyvena kartu su savo motina Z. A. bei seserimi V. A. (t. 2 b. l. 124-125). Kaip seka iš Z. A. parodymų, ji pagal galimybes padeda dukrai jos vaikų auginime.

Nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d., yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Minimali, sankcijoje numatyta bausmė yra 8 metai laisvės atėmimo. Įstatymas nenumato, jog padarius tyčinį labai sunkų nusikaltimą būtų galima taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Pagrindų taikyti BK 62 str. 1 d. ar 2 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę, nei įstatymo nustatytą, bausmę byloje nenustatyta. Kaltinamoji apie nusikalstamą veiką pati nepranešė, yra nustatyta tik viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, nors ji ir išlaiko 2 mažametes dukras, kurias augina be tėvo, tačiau pagrindo išvadai, kad jos mažamečių dukrų dėl paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti nėra, kadangi jas turi galimybę prižiūrėti kartu gyvenanti jų močiutė Z. A.. Be to, įvertinus ir padarytos veikos pavojingumą bei kilusias pasekmes, švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neatitiktų bausmės paskirties, formuotų nebaudžiamumo suvokimą, manymą, kad griežtos bausmės galima išvengti vien dėl to, kad nusikaltimą padaręs asmuo turi mažamečių/nepilnamečių vaikų. Visgi į šią aplinkybę (2 mažamečių vaikų interesus) atsižvelgtina, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

BK 54 str. 3 d. numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Teismų praktikoje, aiškinant teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju ilgalaikis moters, auginančios 2 mažametes dukras (gim. 2010 ir 2011 m.), izoliavimas net ir minimaliam sankcijoje numatytam 8 metų laikotarpiui, būtų labiau žalingas, nei naudingas. Tvirti nuteistosios socialiniai ryšiai, jos teigiama asmenybė, priežastys, sąlygojusios nusikaltimo padarymą (veikos padarymo metu buvo emocinės įtampos būklėje) šioje byloje yra išskirtinės aplinkybės, kurios sudaro pagrindą skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijoje numatyta minimali. Be abejo, minėtos aplinkybės nepašalina N. A. padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jos kaltės, tačiau N. A. nėra tiek pavojinga visuomenei, jog būtų būtina jai skirti laisvės atėmimo bausmę sankcijos ribose, juolab, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas, todėl taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas N. A. skirtina 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016-03-25 iki 2016-04-01 ir laikas, išbūtas ekspertizės įstaigoje dėl stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo nuo 2016-10-24 iki 2016-11-21 (BPK 140 str. 9 d., 141 str. 1 d., BK 66 str., 3 t., b. l. 21, 22-23, 35-36, 37-38, 52-53, t. 2, b. l. 168-169).

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vytauto Gatavecko 2016-04-01 nutarimais įtariamajai N. A. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 39-41, 45-47), paliktinos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti - panaikintinos (BPK 119 str., 139 str. 1, 3 d., 136 str., 307 str. 1 d. 6 p.).

Daiktai ir informacijos laikmenos, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kibiras, paimtas 2016-03-24 įvykio vietos apžiūros metu, elastinis bintas, 2 rankšluosčiai, paimti 2016-03-29 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, „Diclac“ tepalas su dėžute, paimtas iš N. A. 2016-03-26 asmens kratos metu, įtariamosios N. A. seilių, rankų pėdsakų pavyzdžiai, rankų nagų nuokarpos, mikrodalelės, likusios po tyrimo Lietuvos teismo ekspertizės centre, kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/1LA-111, su nuskaityta informacija iš N. A. telefono „Samsung“ su SIM kortele ir kompaktinė plokštelė su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis perduoti saugoti UAB „Aleksoto prekyba“ (1 t., b. l. 101-102, 105-108), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.);

- N. A. daiktai – mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), „Tele2 Pildyk“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), atminties kortelė, nespalvota fotonuotrauka – perduoti saugoti UAB „Aleksoto prekyba“ (1 t., b. l. 101-102, 105-108), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini N. A. ar jos įgaliotam asmeniui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

Civilinių ieškinių gauta nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Dėl proceso išlaidų

Nagrinėjant bylą kaltinamajai buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Už advokato darbą yra apmokama BPK 106 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog pagal bylos duomenis kaltinamosios turtinė padėtis nėra gera, gynėjo dalyvavimas buvo privalomas nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, proceso išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš jos nepriteistinos (BPK 51 str. 1 d. 3 p., 5 p., 3 d., 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., 308 str. ,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi paskirti 4 (keturis) metus 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, 140 straipsnio 9 dalimi, 141 straipsnio 1 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme, kardomajame kalinime bei buvimo ekspertizės įstaigoje išbūtą laiką nuo 2016-03-25 iki 2016-04-01 ir nuo 2016-10-24 iki 2016-11-21, vieną laikino sulaikymo, kardomojo kalinimo (suėmimo) ir buvimo ekspertizės įstaigoje dieną prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – sulaikymo pagal šį nuosprendį diena.

N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2016-04-01 nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti panaikinti ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, N. A. asmens tapatybės kortelę perduoti bausmės atlikimo vietos administracijai, prie asmens bylos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kibirą, elastinį bintą, 2 rankšluosčius, „Diclac“ tepalą su dėžute, N. A. seilių, rankų pėdsakų pavyzdžius, rankų nagų nuokarpas, mikrodaleles, likusias po tyrimo Lietuvos teismo ekspertizės centre, 2 kompaktines plokšteles, saugomus UAB „Aleksoto prekyba“, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

- mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, „Tele2 Pildyk“ SIM kortelę, atminties kortelę, fotonuotrauką, saugomus UAB „Aleksoto prekyba“ (1 t., b. l. 101-102, 105-108) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti N. A. ar jos įgaliotam asmeniui.

Proceso išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamosios N. A. nepriteisti.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė