Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2010-12-28 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-636/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-28
Bylos Nr.
2K-636/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Olegas Fedosiukas (pirm.), Aldona Rakauskienė (pran.), Egidijus Bieliūnas
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K–636/2010 nuasmenintaProcesinio sprendimo kategorija 1.2.20.15.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Egidijaus Bieliūno, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. kasacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal BK 245 straipsnį 5 MGL (650 Lt) bauda.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutartis, kuria nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, būtent: žinodamas, kad kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį jam paskirta laikinoji apsaugos priemonė, t. y. jis įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės Z. J. ir jos nepilnamečių vaikų, kad jam uždrausta bendrauti su nepilnamečiais sūnumis D. J. bei D. J., tyčia nevykdė šio teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. 2009 metų vasario mėnesį, vakare, namuose, esančiuose Pasvalio rajone (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas neblaivus sukėlė triukšmą, užgauliojo sūnų D. J., laužė jo kambario duris, o 2009 m. rugpjūčio 18 d., turėdamas tikslą nukentėjusiesiems Z. J., D. J. ir D. J. sutrukdyti žiūrėti televizorių ir dirbti kompiuteriu, tyčia name atjungė elektros srovę.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.

Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog jis pažeidė teismo įpareigojimą gyventi skyrium nuo ieškovės Z. J. bei nepilnamečių vaikų. Teismas iš esmės pripažino, kad jis pažeidė vieną jam skirtą apribojimą – draudimą bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Jo kaltė dėl šio apribojimo pažeidimo grindžiama dviem epizodais, t. y. kad 2009 m. vasario mėnesį buvo konfliktas su vaikais ir 2009 m. rugpjūčio 18 d. buvo išjungta elektra. Kasatoriaus nuomone, tėvas dėl nederamo vaiko elgesio gali jam daryti pastabas net ir esant draudimui su juo bendrauti. Teismas iš esmės rėmėsi nepilnamečių vaikų parodymais, kurie linkę švelninti buvusią situaciją, siekdami pateisinti savo nederamą elgesį. Dabar jau pilnametis sūnus D. dėl šio epizodo teisme atsisakė duoti parodymus, o baigiamosiose kalbose prašė jo nebausti. Negyvendamas savo namuose, jis mokėjo mokesčius, tarp jų ir už elektrą. Elektrą išjungė pastebėjęs, kad išaugo jos sunaudojimas. Todėl mano, kad tai taip pat negali būti vertinama kaip teismo įpareigojimo pažeidimas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas jo skundą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino teisingai ir pagrįstai pripažino jį kaltu. Motyvuojamojoje nutarties dalyje abiem atvejais jo buvimą savo namuose teismas iš esmės traktavo ir kaip įpareigojimo gyventi skyrium nuo šeimos narių pažeidimą, tą jam iš kaltinimo pašalino pirmosios instancijos teismas. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo A. J. kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras teigia, kad teismai visas bylos aplinkybes ištyrė išsamiai ir nešališkai, įrodymus įvertino visapusiškai ir objektyviai, padarytas išvadas motyvavo tinkamai, baudžiamąjį įstatymą pritaikė teisingai.

Šalies argumentai

Kasatorius yra teisus nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę, jog A. J. pažeidė teismo įpareigojimą gyventi skyrium nuo ieškovės Z. J. ir jos nepilnamečių vaikų, nes Pasvalio rajono apylinkes teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nekonkretizuota, kaip turėjo būti vykdoma ši nutarties dalis. Iš to išplauktų, kad kasatoriui nebuvo uždrausta gyventi visai šeimai priklausančiame name Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Tačiau šios aplinkybės iš kaltinimo pašalinimas nepakeičia ir nepanaikina minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kasatorius turėjo objektyvias galimybes vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, pats parodė, kad išėjo gyventi pas savo motiną. Tačiau, nors ir būdamas visai šeimai priklausančiame name, kasatorius turėjo vykdyti minėtos teismo nutarties dalį – nebendrauti su savo nepilnamečiais sūnumis D. ir D. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kasatorius, žinodamas apie tokį teismo nustatytą įpareigojimą, sąmoningai nevykdė teismo sprendimo – 2009 m. vasario mėnesį paskambino D. J., kad šis parvežtų jį į namus, kur, būdamas neblaivus, sukėlė triukšmą, užgauliojo D. J., lauže jo kambario duris, o 2009 m. rugpjūčio 18 d. būdamas namuose, kitiems šeimos nariams žiūrint televizorių, savavališkai, tyčia išjungė elektros srovę, dėl ko tarp jo ir nukentėjusių kilo konfliktas, t. y. vyko gana agresyvus bendravimas su nepilnamečiais sūnumis. Taip kasatorius tyčia pažeidė teismo įpareigojimą nebendrauti su nepilnamečiais vaikais. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kasatorius į jo manomą netinkamą sūnaus elgesį ar didelį elektros energijos sunaudojimą turėjo galimybių reaguoti kitomis priemonėmis – dėl to informuoti Z. J., su kuria bendrauti jam nebuvo uždrausta. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kasatorius, turėdamas realias galimybes vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, sąmoningai jų nevykdė, tyčia nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl Baudžiamojo kodekso 245 straipsnio taikymo

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti juos ir bylą nutraukti – nėra pagrindo.

Pagal BK 245 straipsnį atsako tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartimi, tenkindamas ieškovės Z. J. prašymą, kuris buvo motyvuojamas tuo, kad sutuoktinis A. J. prieš ją bei nepilnamečius vaikus naudoja smurtą ir juos žemina, taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo A. J., iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų bei uždraudė jam bendrauti su nepilnamečiais sūnumis D. ir D. J. Byloje nustatyta, kad A. J., žinodamas apie teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, iš namų, esančių Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, išėjo gyventi pas motiną, tačiau, nepaisant teismo sprendimo, ateidavo į Papyvesių kaime esančius namus ir keldavo konfliktus: 2009 m. vasario mėnesį, būdamas neblaivus, sukėlė triukšmą, užgauliojo sūnų D. J., laužė jo kambario duris; 2009 m. rugpjūčio 18 d., siekdamas Z. J., D. ir D. J. sutrukdyti žiūrėti televizorių ir naudotis kompiuteriu, name išjungė elektros energiją.

Pagal nustatytas bylos aplinkybes A. J. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, padaryta veika pagrįstai pripažinta tyčiniu teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymu ir kvalifikuota pagal BK 245 straipsnį. Konstatuoti, kad A. J. baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai ir, panaikinus skundžiamus teismų sprendimus, bylą nutraukti, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Kasaciniame skunde nuteistasis A. J. iš esmės pakartojo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, į kuriuos, atmesdamas jo skundą, apeliacinės instancijos teismas atsakė ir motyvuotai paaiškino, kodėl jie atmetami (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 5 dalis). Pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo skundą atmetė remdamasis aplinkybėmis, kurios nėra nustatytos, bei netinkamai aiškindamas baudžiamąjį įstatymą – BK 245 straipsnį – nėra pagrindo.

Nesant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas pripažintinas nepagrįstu, todėl negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. J. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Olegas FedosiukasEgidijus BieliūnasAldona Rakauskienė