Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-05-24 · Civilinė byla Nr. 2A-726-123/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-24
Bylos Nr.
2A-726-123/2012
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00096-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
Ž. M.
Atsakovas
G. M.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-726-123/2012

Teisėjas P. Kontrimas (Proceso Nr. 2-25-3-00096-2011-1)
Procesinio sprendimo kategorijos 121.21; 21.4.1.3; 75.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. gegužės 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-266-325/2011, iškeltoje pagal Ž. M. ieškinį atsakovei G. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Ž. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti jo ir atsakovės G. M. 2003-10-29 sudarytą santuokinio turto dalybų sutartį, kai nėra sudaryta vedybų sutartis, negaliojančia vadovaujantis CK 1.86 straipsniu, t. y. kaip tariamą sandorį; taikyti restituciją ir pripažinti ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį nuosavybės teisę į 0,1563 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,1260 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 204,70 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pagal 2003-10-29 notarės J. N. patvirtintą santuokinio turto dalybų sutartį šalys susitarė, kad atsakovei atiteks visas santuokoje įgytas turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Santuokinio turto dalybų sutartį sudarė, nes ieškovo vykdomas verslas buvo rizikingas ir formaliai perregistravus ieškovui tenkančią bendro turto dalį atsakovės vardu jis būtų apsaugotas nuo galimų išieškojimų. Nurodo, kad teismas 2003-10-31 priėmė sprendimą nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 3 p. šalys susitarė, kad „turtinių ginčų nėra, nes nekilnojamąjį turtą yra įregistravę po ½ dalį“. 2003-10-29 sutarties dėl santuokinio turto padalijimo teismui nepateikė, 2003-10-31 teismo sprendimo neskundė. 2003-10-29 notarės patvirtinta sutartis ieškovui yra nenaudinga, nes nenumato kompensacijos už atsakovei tekusį bendrą turtą. Po santuokos nutraukimo realiai buvo vykdomos teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-11-28 sprendimu ieškovo Ž. M. ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovei 2 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo teiginių, jog šeimos turtui būtų grėsusi turto konfiskacija ar kitokiais būdais būtų kėsintasi į jų bendrą turtą. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad būtų užsiiminėjęs kokia nors veikla ir iš to būtų gavęs pelno. Nėra paneigti atsakovės teiginiai, kad ieškovas girtavo, neišlaikė šeimos, todėl buvo nutraukta šalių santuoka ir padalintas šalių bendras turtas. Ieškovas Ž. M. pasirašė santuokinio turto dalybų sutartį, tuo išreikšdamas savo valią sutartyje numatytu būdu pasidalinti bendrą turtą. Atsakovei atiteko didesnė turto dalis, nes ji atsisakė išlaikymo vaikui, atidavė ieškovui automobilį. Nėra paneigta, kad namas su žeme buvo įsigytas už ieškovei G. M. jos tėvų dovanotus pinigus, todėl ieškovas ir sutiko su paminėtu turto padalinimo variantu. Ieškovo teiginius, kad jis po turto padalinimo sutarties sudarymo toliau gyveno ir rūpinosi bendrai jam ir atsakovei priklausančiu turtu, vertino kritiškai. Teismas nurodo, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2003-10-31 sprendimu santuokinis turtas tarp šalių faktiškai nebuvo padalintas. Faktiškai šalys nurodė, kad turtinių ginčų nėra, o savo valią išreiškė sudarydami santuokinio turto padalinimo sutartį, kurią patvirtino notaras. Teismas laikė, kad 2003-10-29 santuokinio turto dalybų sutartis išreiškė šalių valią, yra priimta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Ž. M. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-11-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuo 1997-10-08 iki 1998-06-04 veikė Ž. M. prekybos įmonė, kuri vėliau buvo perregistruota į G. M. prekybos įmonę. Įmonės pajamos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, todėl ši aplinkybė įrodo, kad ieškovas turėjo pelningą verslą. Įmonės pajamos buvo minimalios, jos negalėjo pagrįsti nekilnojamojo turto, nurodyto ginčijamo santuokinio turto dalybų sutartyje, įsigijimo, ir atsakovės po minėtos sutarties sudarymo įsigyto kilnojamojo turto, 309 000 Lt kredito bankui grąžinimo per trejus metus. Paaiškino, kad į banko sąskaitą 2002-09-26 įnešė 40 000 Lt sumą, kurią nuėmė prieš namo įsigijimą, pagal AB banko „Snoras“ išrašus bendra sąskaitų apyvarta 2010 m. buvo 1 373 299 Lt. Nurodo, kad ir po santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokinio turto pasidalinimo sudarymo šalys bendrai tvarkė turtą, t. y. nesilaikė sutartimi dėl santuokinio turto pasidalinimo nustatyto turto režimo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nepastoviai gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Visų pirma įsigaliojo santuokinio turto dalybų sutartis, o jau po to teismo sprendimas. Atsakovė nepranešė apie 2003-10-29 sutarties sudarymą teismui, neskundė priimto teismo sprendimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. M. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-11-28 sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad savo banko sąskaitą ieškovas naudojo kaip tarpininkas pavedimams atlikti. Nekilnojamasis turtas atiteko atsakovei, ieškovui atiteko automobilis, nes namui pirkti buvo panaudoti atsakovės tėvų pinigai. Ieškovas padėdavo atsakovei atlikti ūkio darbus, tačiau ginčo name negyveno. Nutraukiant santuoką turtas padalintas nebuvo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad sutarties sudarymo metu jam būtų kilę kokių nors problemų: mokestinių patikrinimų, ikiteisminių tyrimų ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos santuokinio turto dalybų sutarties, kai nėra sudaryta vedybų sutartis, pripažinimo negaliojančia, laikant, kad sandoris sudarytas tik dėl akių (CK 1.86 str.).

Paprastai sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe turimas turtas dalijamas nutraukiant santuoką. Tokiu atveju siekiama pabaigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę, nes toks poreikis natūraliai kyla nutraukiant santuokinius ryšius. Sutuoktinių susitarimu jų bendras turtas taip pat gali būti padalytas bet kuriuo metu galiojant santuokai (CK 3.116 str. 1 d.). Tokiu atveju sutuoktiniai sudaro notariškai patvirtintą sutartį. Pagal CK 3.116 straipsnio 2 dalį, esant sutuoktinių susitarimui dėl turto padalijimo, CK Trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą, neturi būti taikomos arba taikomos tiek, kiek dėl tam tikrų klausimų sutuoktiniai nėra susitarę. Tuo atveju kai santuoka nenutraukiama, bendru sutuoktinių sutarimu sudarytas ir notaro patvirtintas susitarimas dėl turto padalijimo laikytinas sutuoktinių sutartimi, kuriai turi būti taikomos sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

Pagal CK 6.154 straipsnį sutartis yra dviejų arba daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Vienas iš esminių yra sutarčių laisvės principas, kuris reiškia, kad sutarties šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, neprieštaraujančias įstatymams (CK 6.156 str.). Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutartis yra jos šalių privatus reikalas, todėl, sudarydamos sutartį, šalys savo laisva valia nulemia jos turinį, savo teises ir pareigas. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Tam, kad sutartis galiotų, pakanka dviejų pagrindinių sutarties elementų – veiksnių šalių susitarimo, t. y. suderintos tarpusavyje ir laisvai išreikštos kiekvienos šalies valios ir įstatymų numatytais atvejais – sutarties formos.

Sutuoktiniai savo turto dalijimo sutartyje, sudaromoje nenutraukiant santuokos, gali numatyti padalyti savo turtą tiek lygiomis, tiek nelygiomis dalimis. Taip pat jie gali susitarti padalyti visą turtą, jo dalį ar kokį nors turto objektą. Tuo atveju, kai šalių santuoka nenutraukiama, dalis sutuoktinių turto gali likti jų bendrąja jungtine nuosavybe ir tai neturi įtakos turto, dėl kurio padalijimo jie susitaria, dalijimo teisėtumui. Sutuoktinis ar tretieji asmenys, manantys, kad tokia sutartis pažeidžia jų teises, gali ją ginčyti bendraisiais pagrindais. Aplinkybė, kad įstatymai nedraudžia sutuoktiniams susitarimu dalijantis bendrą turtą nukrypti nuo lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo turto padalijimo sutartyje, pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2009-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2009).

Šalių G. M. ir Ž. M. 2003-10-29 sudaryta santuokinio turto dalybų sutartis buvo sudaryta iki santuokos nutraukimo, todėl aplinkybė, kad visas turtas priskirtas atsakovei, nenumatant turto ieškovui, atsižvelgiant į dispozityvumo bei sutarčių laisvės principus, neduoda pagrindo pripažinti turto padalijimo sutartį prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Šalių sudaryta sutartis nepažeidė trečiųjų asmenų teisių, imperatyviųjų įstatymų normų, iš byloje esančių aplinkybių taip pat nėra pagrindo nustatyti, kad sutartis būtų sudaryta nelaisva šalių valia. Konstatuotina, kad sandorio sąlygas lėmė susidarę tarpusavio santykiai, šalių asmeniniai interesai, todėl vien ta aplinkybė, kad dalis turto pagal sutartį atiteko vienam sutuoktiniui, neišmokant kitam kompensacijos, nevertintas kaip sutuoktinių lygiateisiškumo principo pažeidimas. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis turėjo pelningą verslą, į banko sąskaitą 2002-09-26 įnešė 40 000 Lt sumą, kurią nuėmė prieš namo įsigijimą ir kt., t. y. iki santuokinio turto dalybų sutarties sudarymo prisidėjo prie šeimos turto įsigijimo ir pagerinimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad santuokinio turto dalybų sutartis buvo sudaryta nelaisva šalių valia.

Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003; 2005-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006).

Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais, būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po ginčo sutarties sudarymo atsakovė G. M. jai perleistą nekilnojamąjį turtą įregistravo savo vardu ir valdo jį kaip savo asmeninę nuosavybę (t. 1, b. l. 15, 17–19). Taigi ginčo sutartis buvo realiai vykdoma. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis ir toliau gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tai reiškia, kad šalys nesilaikė sutartimi dėl santuokinio turto pasidalinimo nustatyto turto režimo, atmestina, kaip nepagrįsta. Nes būtent teisinė perleisto turto registracija, o ne faktas, kur ieškovas gyveno po santuokinio turto dalybų sutarties sudarymo, yra esminis nagrinėjamoje byloje. Be to, liudytojų parodymai dėl faktinės ieškovo gyvenamosios vietos nustatymo ir šalių paaiškinimai civilinėje byloje vertintini kaip prieštaringi (CPK 185 str. 1 d.).

Byloje taip pat neįrodyta, kad buvo abiejų šalių suderinta valia sutartimi nesiekti jokių teisinių padarinių. Priešingai, atsakovė teismui aiškino, kad sutartyje nurodytas turto pasidalijimas visiškai atitiko jos valią bei interesus, o ieškovas siekė apsaugoti turtą nuo galimų išieškojimų dėl jo, kaip nurodo, vykdomo rizikingo verslo. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad šalių valia sudarant sutartį pasidalyti ginčo nekilnojamąjį turtą buvo. Reikšminga nagrinėjamoje byloje aplinkybė, kad ieškovas į teismą dėl sandorio nuginčijimo kreipėsi po septynerių metų, tik po to, kai kilo atsakovės ir jo konfliktas.

Aplinkybė, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2003-10-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-863-4/2002 buvo nutraukta šalių santuoka ir šalys 2003-08-27 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo susitarusios, kad ginčo dėl turto nėra, nes nekilnojamąjį turtą yra įregistravę po ½ dalį (t. 1, b. l. 11–12), nėra esminė sprendžiant, ar 2003-10-29 sandoris buvo sudarytas tik dėl akių. Apeliantas taip pat nurodo, kad visų pirma įsigaliojo santuokinio turto dalybų sutartis, o jau po to teismo sprendimas, nustatantis, kad šalys nekilnojamąjį turtą yra įregistravę po ½ dalį. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra tikrinamas Kretingos rajono apylinkės teismo 2003-10-31 sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, teisėtumas ir pagrįstumas, todėl šie argumentai yra teisiškai nereikšmingi.

Tokiomis faktinėmis bylos aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamas sandoris yra tariamasis, sudarytas tik dėl akių (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-11-28 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą ir atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde keliamas klausimas nėra sudėtingas, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, atsakovei iš ieškovo priteistina dalis – 1 000 Lt jos patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1, 3 d. 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 p., t. 2, b. l. 109).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei G. M. iš ieškovo Ž. M. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisAlvydas Žerlauskas