- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- eI3-241-809/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00168-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „MV Group production“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.2Teismo sprendimas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Janinos Vitunskienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą, pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „MV Group production“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo - viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. sausio 3 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 459 (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad pareiškėja yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi Atliekų tvarkymo įstatyme, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, kai su kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacija – VšĮ „Žaliasis taškas“ (toliau – ir Organizacija) sudarytos sutarties pagrindu, tinkamai finansavo išleidžiamų į rinką savo metalinių ir PET pakuočių atliekų kiekio sutvarkymą. Todėl pareiškėjai tinkamai ir laiku vykdžiusiai pareigas dėl atliekų tvarkymo, neturi ir negali kilti pareiga papildomai apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį. Pažymi, kad Sprendimu buvo panaikinti pareiškėjai iš VšĮ „Žaliasis taškas“ išduoti Patvirtinimai apie metalinių ir PET pakuočių atliekų sutvarkymą, o prieš tai buvo panaikinti ir paties atliekų tvarkytojo - UAB „Metrail“ išduoti dokumentai VšĮ „Žaliasis taškas”, įrodantys metalinių ir PET pakuočių atliekų sutvarkymą, todėl, tokiu atveju, nėra ir negali būti konstatuojama nei pačios pareiškėjos, nei VšĮ „Žaliasis taškas” su kuria pareiškėja buvo sudariusi sutartį dėl atliekų tvarkymo, neteisėtų veiksmų ir kaltės. Todėl, pareiškėjos nuomone, Sprendimu patvirtintas papildomai priskaičiuotas Mokestis už teršimą metalinės ir PET pakuotės atliekomis reiškia, kad pareiškėja antrą kartą turės sumokėti už pakuotės atliekų tvarkymą, kai pareiškėja jau buvo nustatyta tvarka sumokėjusi faktinę atliekų tvarkymo kainą. Tai reiškia, kad pareiškėjai taikoma atsakomybė ir skiriama sankcija visiškai nesant pareiškėjos kaltės.
Pareiškėjos teigimu, nepasibaigę teisminiai procesai dėl atsakovo 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 teisėtumo sąlygoja tai, kad jeigu pareiškėja geranoriškai sumokėtų Mokestį ar Mokestis būtų išieškotas priverstinai, tai pareiškėja patirs neigiamų finansinių padarinių. Be to, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tuo tarpu VšĮ „Žaliasis taškas “ išduotų Patvirtinimų panaikinimo atveju susidaro situacija, kad praėję 2018 metai buvo paskutiniai metai, kada pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį iš viso atsakovas galėjo apskaičiuoti ar perskaičiuoti Mokestį už 2013 metus. Todėl atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nuomone, atsakovė visiškai nepagrįstai, remiantis Patikrinimo akto duomenimis, ginčijamame Sprendime patvirtino Mokesčio dalį už 2013 m., kurią pareiškėjos Patikrinimo akto duomemis sudaro 2 528,86 Eur Mokesčio. Taip pat nurodo, kad nei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, nei Atliekų tvarkymo įstatymas apskritai nereguliuoja kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo pagrindų, nenumato ir nenustato tokio sprendimo priėmimo procedūrų, tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų, todėl laikytina, kad atsakovo 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. VR-19.3-2., kuriuo remiantis buvo surašytas Patikrinimo aktas ir vėliau priimtas skundžiamas Sprendimas yra pažeidžiantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, o atsakovo 2018 m. vasario 22 d. sprendimui Nr. VR-19.3-2. priimti atliktos procedūros peržengia atsakovui teisės aktais nustatytas kompetencijos ribas. Pažymi, kad pats atsakovo 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. VR-19.3-2. buvo priimtas vadovaujantis įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punkto nuostata, kuri negaliojo ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu. Pareiškėjai Patvirtinimai buvo išrašyti 2013 - 2015 m. ir jų pagrindu pareiškėja pateikė mokesčių už aplinkos teršimą deklaracijas už 2013-2015 metus bei pasinaudojo įstatyme numatyta mokesčio už aplinkos teršimą mokestine lengvata. Pareiškėjai 2013 - 2015 metais suteiktų Patvirtinimų metu ir jų pagrindu pateiktų deklaracijų bei sumokėto Mokesčio metu, nebuvo jokių galiojančių teisės aktų nuostatų, suteikiančių teisę atsakovui, ar kuriai kitai valstybės institucijai iš viso panaikinti Patvirtinimus ir tuo pačiu teisę į įstatymų numatytą mokestinę lengvatą. Todėl atsakovo 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. VR-19.3-2., kurio pagrindu Patikrinimo akte ir ginčijamu Sprendimu pareiškėjai priskaičiuojami papildomi Mokesčiai pažeidžia lex retro non agit bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Atsakovo 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. VR-19.3-2. buvo priimtas ir grubiai pažeidus Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus. Vilniaus RAAD 2013 m. atliekų tvarkytojo (UAB „Metrail“) išduotų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų teisėtumo kontrolę turėjo atlikti iki 2013 m. rugsėjo 1 d., ir nustačius pažeidimus galėjo panaikinti įrodančius dokumentus. Faktiškai atliekų tvarkytojo - UAB „Metrail“ 2013 m. atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų kontrolė atsakovo buvo atlikta tik 2015 metai ir tai įforminta Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. VR-17.5-35. Atitinkamai atliekų tvarkytojo - UAB „Metrail“ išduotų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų teisėtumo kontrolę dėl 2014 m. ir 2015 m. išduotų įrodančių dokumentų atsakovo buvo atlikta tik 2015 ir 2016 m. ir dėl to priimti Vilniaus RAAD 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. VR-17.5-63 ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. VR-17.5-59. Tokiu būdu atliekų tvarkytojus privalanti tikrinti ir kontroliuoti valstybės institucija žymiai pradelsusi privalomus atliekų tvarkytojų tikrinimo terminus, panaikino pareiškėjai suteiktus Patvirtinimus, kurių pagrindu pareiškėja jau buvo realizavusi savo teisę į mokestinę lengvatą ir tuo grubiai pažeidė teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Be to, atsakovo 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. VR-19.3-2. priimtas į tikrinimo procedūras neįtraukus pareiškėjos ir tuo pažeidus pareiškėjos teises dėl suinteresuoto asmens įtraukimo į tikrinimo procedūras ir teisę būti išklausytai iki priimant 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. VR-19.3-2, kuris turi įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms.
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalį - vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas <...>; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Toks pat principas taikomas VMI viršininko ir aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos FR0523 formos ir Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formos užpildymo taisyklių 11 p. - pagal jį deklaracija gali būti tikslinama mokesčio mokėtojo iniciatyva arba pagal mokesčių administratoriaus pranešimą apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus), o pagal taisyklių 12 p. - mokesčio mokėtojas, gavęs mokesčių administratoriaus pranešimą apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus), privalo klaidas ištaisyti ir visiškai užpildytą patikslintą deklaraciją pateikti per pranešime nustatytą terminą.
Kadangi pagal Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos (IKS) duomenis buvo matyti, kad pareiškėja iki 2018 m. balandžio 20 d. Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raginimo Nr. (3 8-19)-VR-1.7-1497 neįvykdė - mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013-2015 metus pati nepatikslino, nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio remiantis faktiniu užduoties įvykdymu, todėl Departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnai 2018 m. rugsėjo 12 d. išsiuntė pareiškėjai pranešimą Nr. (7.8)-AD5-4059 apie planinį patikrinimą.
Atlikus Pareiškėjos patikrinimą 2018 m. lapkričio 19 d. buvo surašytas aplinkos ministro įsakymu nustatytos formos patikrinimo aktas Nr. V-27 ir paskaičiuotas privalomas sumokėti mokestis už taršą metalinės pakuotės atliekomis.
Pažymi, kad pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus pareiškėjai galioja teisė ir pareiga organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro tiekiant vidaus rinkai supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti jų tvarkymo išlaidas. Pagal to paties įstatymo 7 straipsnio 3, 4, 5 dalių nuostatas pareiškėjai suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą: individualiai arba kolektyviai. Pareiškėja pasirinko pakuočių nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti Organizacijai - tačiau, pasirinkdamas kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, pareiškėja gerai žinojo apie būtent jai išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jei neįvykdys Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių
Nurodo, kad mokesčio lengvatą suteikia tik tokie dokumentai, kurie įrodo faktinį atliekų sutvarkymą (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 str. 7 d.) - tačiau šiuo atveju, kai yra panaikinti dokumentai, kurių pagrindu pareiškėja grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, kai tie dokumentai pripažinti išrašytais neteisėtai ir nepagrįstai, ir kai visiškai aišku, kad pareiškėjos tiektos pakuotės atliekos faktiškai sutvarkytos nebuvo, mokesčio lengvata netaikytina. Pareiškėjos tiektos rinkai pakuotės atliekos realiai nebuvo sutvarkytos, tik neteisėtai išrašomų dokumentų lygmeniu buvo mėginama įrodyti priešingai. Nesant galiojančių pareiškėjos į vidaus rinką išleistų pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų pareiškėjos deklaruojamiems kiekiams, aptartiems patikrinimo akte, pareiškėja privalo perskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Be to, jei pareiškėja laiko, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Organizacija netinkamai atliko su pareiškėja pasirašytos paslaugų sutarties sąlygas - pareiškėja turi teisę kreiptis regreso tvarka dėl išlaidų (kai sumokėtų Departamento nurodytąjį mokestį) išsiieškojimo iš šio trečiojo asmens. Laiko, kad pareiškėja yra Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies adresatas ir jai galioja mokestinė prievolė už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį už 2013-2015 metus.
Pažymi, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. 1 d. nustato - mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kiniais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Šis principas nepažeistas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą patenkinti.
Nurodo, kad pareiškėjai, tinkamai ir laiku vykdžiusiai visas pareigas, negali kilti iš to neigiamos pasekmės, inter alia pareiga sumokėti Mokestį. Šiuo atveju pirmiausia Vilniaus RAAD sprendimu, o vėliau skundžiamu sprendimu pareiškėja yra įpareigojama antrą kartą mokėti daug kartų didesnę sumą už tų pačių pakuotės atliekų tvarkymą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina Organizacijai, nors dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti Organizacijos išduoti patvirtinimai, o prieš tai buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išduoti Įrodantys dokumentai, nėra nei pareiškėjos, nei Organizacijos kaltės. Organizacija įprastinėmis sutarčių vykdymo kontrolės priemonėmis neturėjo jokių galimybių pastebėti UAB „Metrail“ daromų teisės pažeidimų ar net nusikalstamų schemų. Būtent Aplinkos ministerijos institucijos yra atsakingos tiek už atliekų tvarkytojų įtraukimą į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, tiek už periodinę (kasmetinę) paties atliekų tvarkytojo ir jo išduotų įrodančių dokumentų išdavimo kontrolę. Taigi, Vilniaus RAAD sprendimu ir skundžiamu sprendimu pareiškėjai yra skiriama sankcija (kyla atsakomybe), nesant jos kaltės. Skundžiamame sprendime teisiniu pagrindu nurodyto Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (įstatymo įgyvendinamojo (lydimojo) teisės akto) įstatyminiu pagrindu nurodoma Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 1 dalis, kurioje aplinkos ministrui numatyta teisė patvirtinti Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojų (perdirbėjų), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojų, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjų ir (ar) atliekų tvarkytojų, apdorojančių surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuotės atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, išrašymo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentų tvarką. Taigi, aplinkos ministras turėjo įstatyminius įgaliojimus patvirtinti Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašą, reguliuojantį Įrodančių dokumentų išdavimo tvarką. Taigi, įstatyminiai įgaliojimai patvirtinti įgyvendinamuosius (lydimuosius) teisės aktus aplinkos ministrui suteikti tik dėl Įrodančių dokumentų, o ne dėl Patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais. Įstatyminio lygmens teisės aktai nesuteikia regiono aplinkos apsaugos departamentams teisės priimti tokio pobūdžio patvarkymų dėl dokumentų, reikšmingų sprendžiant dėl apmokestinimo tvarkos išimties taikymo tretiesiems asmenims. Vilniaus RAAD peržengė jam įstatymų suteiktas kompetencijos ribas, todėl vien šiais pagrindais skundžiamas sprendimas naikintinas. Organizacijos Patvirtinimai buvo išrašyti 2013-2015 m., o jų pagrindu Organizacijos Gamintojai ir importuotojai, tame tarpe ir pareiškėja, pateikė mokesčių už aplinkos teršimą deklaracijas už 2013-2015 m. bei pasinaudojo įstatyme numatyta mokesčio už aplinkos teršimą mokestine lengvata. Šių teisinių santykių (Patvirtinimų išrašymo bei to pasėkoje Gamintojų ir importuotojų įgytos teisės į mokestinę lengvatą atsiradimo) – atitinkamai 2013, 2014 ir 2015 m. – metu nebuvo jokios teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę Vilniaus RAAD ar bet kuriai kitai institucijai panaikinti Patvirtinimus ir atitinkamai Gamintojų ir importuotojų teisę į mokestinę lengvatą. Pagal įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2016-02-04) 38 punktą buvo numatyta: Jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami Atliekų tvarkymo įstatymo 34-25 straipsnyje ir Aprašo 11, 16, 20, 25, 30, 35 punktuose nurodytus reikalavimus, laikoma, kad dokumentai išrašyti neteisėtai. Kaip matyti, ginčo teisinių santykių atsiradimo metu ne tik įstatyme, bet ir atsakovo teisiniu pagrindu nurodomame poįstatyminiame teisės akte buvo numatyta tik galimybė pripažinti neteisėtais išrašytais Tvarkytojų išduotus Įrodančius dokumentus, tačiau ne Organizacijos išduotus Patvirtinimus. Taigi, Organizacijai 2013 – 2015 m. išdavus Patvirtinimus, o Gamintojams ir importuotojams pasinaudojus Patvirtinimų pagrindu atsiradusia mokestine lengvata, teisiniai santykiai, susiję su tų metų Organizacijai ir jos Gamintojams ir Importuotojams nustatyta pakuočių atliekų tvarkymo prievole, pasibaigė, teisės aktuose nebuvus jokios teisinės galimybės atsakovui ar bet kuriai kitai institucijai teisinėmis priemonėmis įsiterpti į šiuos teisinius santykius. Dėl paminėtų priežasčių Skundžiamo sprendimo teisiniu pagrindu nurodomas Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, įsigaliojusi 2017-02-15 ir galiojusi iki 2018-01-01) 55 punktas grubiai pažeidžia lex retro non agit principą.
Nurodo, kad atsakovas 2013 m. Įrodančių dokumentų teisėtumo kontrolę turėjo teisę atlikti tik iki 2013 m. rugsėjo 1 d., ir tik tada nustačius pažeidimus galėjo panaikinti Įrodančius dokumentus, o pagal skundžiamame sprendime teisiniu pagrindu nurodytą Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018-01-01) 55 punktą panaikinti ir išduotus Patvirtinimus, jei tokie Įrodančių dokumentų pagrindu buvo išrašyti. Atitinkamais terminais 2014 ir 2015 m. tai turėjo būti padaryta ir dėl 2014-2015 m. UAB „Metrail“ išduotų Įrodančių dokumentų kontrolės. Pažymi, kad atsakovas 2013 metais buvo savo kontrolės planuose numatęs UAB „Metrail” kontrolę, tačiau apie UAB „Metrail” veiklos pažeidimus Organizacija nei 2013 metais, nei 2014 metais nebuvo informuota. Taigi, dėl atsakovo kaltės Organizacijos išduoti 2013 m. Patvirtinimai skundžiamu sprendimu panaikinti praėjus beveik 5 metams, išduoti 2014 m. – beveik 4 metams, o 2015 m. – beveik 3 metams, tokiu būdu ne tik grubiai pažeidžiant Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostatas bet ir teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus.
Pažymi, kad Sprendimas neteisėtas taip pat ir dėl to, kad į procesą nebuvo įtraukta pareiškėja ir kiti gamintojai ir importuotojai, kuriems Organizacijos išduoti Patvirtinimai yra pripažįstami išduotais neteisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Departamento 2019 m. sausio 3 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 459 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad byloje skundžiamu sprendimu Departamentas patvirtino 2018 m. lapkričio 19 d. patikrinimo aktą Nr. VP-27 ir apskaičiavo pareiškėjai mokėtiną 5 660,90 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą.
Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus, jų pagrindu 2018 m. vasario 22 d. Vilniaus RAAD direktoriaus sprendimu Nr. VR-19.3-2 buvo panaikinti licencijuotos organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išrašyti Patvirtinimai.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2025 m. liepos 2 d. nutartimi, Departamentui atlikus perskaičiavimus pagal priimtą nutartį, pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 5580,61 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2013-2015 metų mokestinį laikotarpį.
Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 2 dalis). Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (Mokesčių administravimo įstatymo 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Aktuali ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MATĮ) 5 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
Pagal patvirtintus duomenis pareiškėja 2013–2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta MATĮ 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja pavedė VšĮ „Žaliasis taškas“ organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais 2013–2015 m. mokestiniais laikotarpiais.
Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad šis minimas Vilniaus RAAD Sprendimas yra neteisėtas ir nurodo jo neteisėtumo pagrindus. Pažymėtina, kad šis kvestionuojamas Vilniaus RAAD Sprendimas nėra šios nagrinėjamos bylos dalyku, todėl teismas dėl pareiškėjos dėstomų argumentų, susijusių su Vilniaus RAAD Sprendimu, nepasisako. Be to, minėto sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas yra įvertintas teismų.
Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230, 7 punkte nustatyta, kad mokėtinas mokestis už atitinkamos rūšies pakuotę apskaičiuojamas patikrinus mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²² straipsnyje, pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos arba, patikrinus mokesčio mokėtoją, paaiškėja, kad mokesčio mokėtojas, kaip sutvarkytą pakuotės atliekų kiekį (QSUT), nurodė panaudotų ar perdirbtų pakuotės atliekų kiekį ar dalį jų kiekio, kuriam neturėjo dokumentų ir (ar) patvirtinimų, nurodytų Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos.
Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Pareiškėjos iš VšĮ „Žaliasis taškas“ gauti Patvirtinimai nuo Vilniaus RAAD sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekę galios, tačiau pareiškėja iki 2018 m. balandžio 20 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013, 2014, 2015 metus, todėl Mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2013, 2014, 2015 metus, vadovaujantis Aplinkos ministro ir Finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu apskaičiuotas pagrįstai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti, kad pareiškėja privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad yra pasinaudojusi šio mokesčio lengvata, kurią patvirtina pareiškėjai VšĮ „Žaliasis taškas“ išduoti Patvirtinimai.
Regionų administracinis teismas (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimu atmetė VšĮ „Žaliasis taškas“ skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 2 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 (procesinis Nr. 3-61-3-00858-2018-5), kurioje išnagrinėtas ginčas dėl Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas Departamentas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, panaikinta atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kita Regionų administracinio teismo (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalis dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 palikta nepakeista.
LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje konstatavo, kad Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais Organizacijos už 2013–2015 metus gamintojams ir (ar) importuotojams išrašytus pavirtinimus apie atliekų sutvarkymą, tačiau LVAT pažymėjo, jog patvirtinimai, grindžiami UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio) nepagrįstai panaikinti Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu.
Nagrinėjamu atveju aktuali LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartis, kurioje apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisakė ginčo šalių šioje byloje keliamais esminiais klausimais. Nėra abejonių, kad šios bylos ir minėtos bylos reikalavimai, motyvai, padarytos išvados yra tarpusavyje susiję, o LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje nustatytos aplinkybės turi tiesioginę įtaką sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimui. Apeliacinės instancijos teismui jau įvertinus Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2, kurio pagrindu priimtas byloje ginčijamas sprendimas, teisėtumą, kartu buvo įvertintos ir visos faktinės aplinkybės, susijusios su Departamento pareigūnų atliktu patikrinimu, jo teisėtumu (kompetencija, aktualių teisės aktų taikymas, terminai ir pan.), todėl teismas, vengdamas pasikartojimų, abiem byloms aktualių ir jau nustatytų faktinių ginčo aplinkybių iš naujo neaptarinėjo, o šiame sprendime pasisako tik dėl keliamo ginčo iš esmės ir pareiškėjos skunde akcentuotų esminių nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentų (teisės, kaip ji teigia, pakartotinai mokėti jau prieš tai sumokėtą mokestį už pakuočių sutvarkymą). Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-191-624/2025 pareiškėja buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl preziumuotina, kad minėtoje byloje priimtos išvados, motyvacija, tame tarpe ir pareiškėjos šioje byloje keliamais klausimais, pareiškėjai yra žinomos.
Teismas pažymi, kad pareiškėja skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjai apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji Organizacijai perdavė metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti Patvirtinimai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata. Pareiškėjos argumentai, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą bei tai, jog buvo pažeistas „lex retro non agit“ principas, laikomi nepagrįstais. Kaip minėta šioje byloje sprendžiamas Departamento Sprendimo teisėtumas, bet ne Vilniaus RAAD Sprendimo teisėtumas.
Nustatyta, kad LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje priėmė išvadas dėl to, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai 2013–2015 m. išduoti patvirtinimai yra pripažinti negaliojančiais. Tuo tarpu pareiškėja taip pat tik teigia, kad užduotis įvykdyta, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atitinkamai neįrodžius, kad minėtu laikotarpiu atliekų kiekis buvo realiai sutvarkytas, pareiškėja neturi teisės į mokesčių lengvatą. Papildomai pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog už prievolę sumokėti aplinkos teršimo mokestį yra ar gali būti atsakingi kiti subjektai. Pirmiau aptartų teisė aktų nuostatų kontekste, aplinkybė, kad kiti subjektai (dalyvaujantys sutarčių pagrindu) netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, nedaro įtakos mokesčio mokėtojui jam nustatytai mokestinių prievolių apimčiai.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, keliamo ginčo klausimus reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas keistinas dalyje, kurioje Sprendime nurodyta sumokėti pareiškėjai 5 660,90 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą, t. y. pareiškėja turi sumokėti 5 580,61 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį.
Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, sumažinant mokesčio sumą, tačiau ginčijamas sprendimas nėra panaikintas, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „MV Group production“ skundą tenkinti iš dalies.
Sumažinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 3 d. sprendime „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 459 nurodytą sumokėti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „MV Group production“ 5 660,90 Eur (penki tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt eurų ir 90 euro centų) mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 m. metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą iki 5 580,61 Eur (penki tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt eurų ir 61 euro centų) sumos.
Likusią pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „MV Group production“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.