Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Ramūno Stasiulio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, jog ji 2016 m. spalio 31 d., apie 19.45 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vairavo transporto priemonę – automobilį PEUGEOT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai buvo nustatytas vidutinis (1,58 promilės) neblaivumo laipsnis. Šiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Stasiulis prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – M. M. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti 579 Eur baudą, kartu atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. M. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį būdama neblaivi, tuo sukeldama pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, nepanaikino byloje esančių prieštaravimų bei nesiėmė aktyvių veiksmų prieštaravimams panaikinti. Teismo posėdžio metu M. M. teigė, kad ji automobilio nevairavo, nurodė, kad tik norėjo iš automobilio pasiimti daiktus ir dokumentus. Lenkdamasi pasiimti daiktų, išmušė pavarą, tada automobilis nuokalne lėtai pajudėjo į priekį. Šią situaciją matė kiti žmonės.

Liudytojas V. R. nurodė, kad su žmona atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė įtartinai stovintį automobilį. Išėjęs iš parduotuvės liudytojas pastebėjo, kad šis automobilis jau buvo pajudėjęs iš vietos ir atsitrenkęs į kitą automobilį. Automobilyje sėdėjo neblaivi moteris, kuri gėrė alų ir valgė traškučius. V. R. nurodė, kad automobilyje garsiai grojo muzika, automobilis buvo užvestas, dėl to jis ir iškvietė policijos pareigūnus. Liudytojo V. R. teiginius teisme patvirtino ir jo žmona I. R., kuri papildomai nurodė, kad jos vyras iš automobilio spynelės ištraukė raktelius. Abiejų sutuoktinių parodymus teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas T. S. Teismo posėdžio metu pareigūnė V. T. nurodė, kad M. M., atvykus policijos pareigūnams, su pažeidimu sutiko.?

Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu liudytojų patvirtintas aplinkybes, kad automobilyje buvo įjungta muzika, automobilio variklis buvo užvestas, o pats automobilis iš stovėjimo vietos pajudėjęs, darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nevertino liudytojų parodymų, o rėmėsi tik M. M. teiginiais, kad ji automobilio nevairavo, dėl to buvo priimtas nutarimas perkvalifikuoti jos veiką iš ATPK 126 straipsnio 4 dalies į ATPK 178 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog administracinės nuobaudos tikslas yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo argumentus ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad M. M. padarė ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, o ne ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą – transporto priemonės vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 (pažeidimo padarymo metu galiojusi taisyklių redakcija), 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taigi, norint asmens įvykdytą pažeidimą kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti dvi privalomas sąlygas – asmuo vairavo transporto priemonę ir tai jis darė, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis.

Nagrinėjamu atveju M. M. 2016 m. spalio 31 d. 19.54 val. buvo nustatytas 1,58 promilės girtumas (b. l. 13). Esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, moteris negalėjo vairuoti transporto priemonės. Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo skiltyje „Asmens pasiaiškinimas ir pastabos“ M. M. nurodė: „Atvažiavau į automobilių aikštelę būdama išgėrus, su pažeidimu sutinku, gailiuosi“ (b. l. 3). Aplinkybę, jog M. M. iš pradžių neneigė vairavusi transporto priemonę, būdama neblaiva, patvirtino ir vyriausioji patrulė V. T. savo tarnybiniame pranešime (b. l. 5). Tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu M. M. pakeitė savo parodymus ir tvirtino, jog būdama neblaivi transporto priemonės nevairavo (b. l. 28). Taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidėjos M. M. parodymus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, taip pat negali jų pripažinti įrodymu administracinio teisės pažeidimo byloje, kadangi pažeidėja savo poziciją keitė, t. y. jos parodymai yra prieštaringi tarpusavyje, taip pat prieštarauja kitų liudytojų parodymams.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas V. R. pažymėjo, jog iš pradžių prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, pastebėjęs keistai stovintį automobilį, pagalvojo, kad savaime nuriedėjęs, tačiau pajudinus jis neriedėjo. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad, išėjus iš parduotuvės, minėtasis automobilis buvo užvestas, atsitrenkęs į kitą automobilį, ir jame sėdėjo moteris, kuri gėrė alų bei valgė traškučius. Be to, liudytojas nurodė, jog automobilio veidrodėlis buvo nulaužtas, o pati transporto priemonė aplamdyta (b. l. 28–29). Liudytojo V. R. sutuoktinė I. R. papildomai nurodė, kad jos vyras atidarė automobilio dureles ir ištraukė raktelius iš užvedimo spynelės, taip pat pažymėjo, jog moteris siūlė pinigų, kad nebūtų kviečiama policija, ir bandė susitarti (b. l. 56–57). Liudytojas T. S. parodė, kad jis stovėjo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje ir matė, kaip moters automobilis pajudėjo ir atsitrenkė į kitą automobilį. Kai jis priėjo ir atidarė automobilio dureles, ten buvusi moteris turėjo skardinę tarp kojų, valgė traškučius. Automobilio variklis buvo užvestas. Jis ištraukė automobilio raktelius (b. l. 62). Išsiskiriantys iš kitų yra liudytojo R. L. parodymai – jis tvirtina, jog buvo išėjęs parūkyti, matė, kaip moteris įlipo į automobilį ir kažko ten ieškojo, o tada automobilis pradėjo judėti. Automobilis nebuvo užvestas, šviesos nedegė, kadangi toje vietoje yra nuokalnė, automobilis riedėjo po truputėlį ir atsirėmė į kitą automobilį (b. l. 68). Atsižvelgdamas į visus aptartus liudytojų parodymus, įvertinęs jų sutapimus ir prieštaravimus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai M. M. veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį.

Beveik visi liudytojai patvirtino matę, jog M. M. automobilio variklis buvo užvestas, degė šviesos, moteris sėdėjo automobilio salone ir gėrė alų bei valgė traškučius, o ne pasilenkusi kažko ieškojo. Aplinkybę, jog M. M. ne tik sėdėjo automobilyje, bet ir vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, itin patvirtina liudytojos I. R. parodymai, kadangi ji teismo posėdžio metu pažymėjo, jog jos vyras, atidaręs automobilio duris, turėjo ištraukti raktelius iš užvedimo spynelės. Savaime suprantama, jog tuo atveju, jei asmuo neketina vairuoti transporto priemonės, tai jam nėra ir tikslo ją užvesti. Kita vertus, tai, kad M. M. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, patvirtina ne tik sutuoktinių R., bet ir liudytojo T. S. parodymai – jis matė, kaip M. M. automobilis atsitrenkė į kitą transporto priemonę, o jam priėjus, moteris sėdėjo savo automobilio viduje, variklis buvo užvestas. Taigi iš tarpusavyje sutampančių išsamių liudytojų parodymų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad M. M. vairavo transporto priemonę, tačiau būdama neblaivi, negebėdama tinkamai orientuotis aplinkoje, nesuvaldė transporto priemonės ir automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, atsitrenkė į kitą automobilį. Šią teismo išvadą ypač pagrindžia tai, jog M. M. iškart po pažeidimo padarymo prisipažino, jog vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, pažeidėjos prisipažinimą patvirtino ir vyriausioji patrulė savo tarnybiniame pranešime. Pažymėtina, jog vyriausioji patrulė V. T. aplinkybes, kurias buvo nurodžiusi savo tarnybiniame pranešime, patvirtino ir teismo posėdžio metu. Liudytoja V. T. teisme pažymėjo, kad M. M. su viskuo sutiko, pati nurodė, jog vairavo ir atsitrenkė į kitą automobilį (b. l. 56). Šie liudytojos parodymai patvirtina, kad M. M. prisipažinimo atsisakė proceso metu, galbūt taip siekdama išvengti gresiančios administracinės atsakomybės.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų V. R., I. R., T. S., V. T. parodymais, jie nėra susiję su pažeidėja M. M., asmeniškai nesuinteresuoti bylos baigtimi, taigi darytina išvada, jog liudytojų parodymai yra išsamūs, objektyvūs, tiksliai atitinkantys įvykio aplinkybes, kadangi teismas neturi pagrindo abejoti tokiais liudytojų parodymais, jie pripažinti įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje. Vien tai, kad liudytojo R. L. parodymai prieštarauja kitų liudytojų parodymams, savaime nepaneigia kitų liudytojų parodymų įrodomosios reikšmės, tuo labiau, jog tik vienintelis liudytojas R. L. nurodė, jog neva automobilis nebuvo užvestas ir pradėjo po truputį riedėti, kai moteris kažko ieškojo salone (b. l. 68). Kadangi vienintelio minėto liudytojo parodymai išsiskiria iš kitų liudytojų nuoseklios parodymų visumos, apeliacinės instancijos teismas vertina juos kaip abejotinus, neįrodančius, kad M. M., būdama neblaivi, nevairavo transporto priemonės. Nors tiesioginių pažeidėjos kaltę pagrindžiančių įrodymų nebuvo surinkta, kadangi nė vienas liudytojas pats nematė, kaip M. M. vairavo transporto priemonę, tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta M. M. padariusia administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, remdamasis nuoseklia, išsamia netiesioginių įrodymų visuma. M. M. kaltę patvirtina ne tik liudytojų parodymai, taip pat V. T. tarnybinis pranešimas (b. l. 5), alkotesterio rodmenų kvitas (b. l. 13), kita rašytinė bylos medžiaga.

Taigi apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priima naują – pripažįsta M. M. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, t. y. 2016 m. spalio 31 d., apie 19.45 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, vairavus transporto priemonę, automobilį PEUGEOT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esant neblaiviai, kai buvo nustatytas vidutinis (1,58 promilės) neblaivumo laipsnis.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ straipsnį už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Nuo 2017 m. sausio 1 d. asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje. Kadangi konstatuojama, jog Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra įtvirtinta griežtesnė atsakomybė, negu ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, veika neperkvalifikuojama ir byla, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjama pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d.

ATPK 30 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe negalima pripažinti tai, jog ji prisipažino padariusi teisės pažeidimą ir gailisi, kadangi M. M. vėliau paneigė savo prisipažinimą, išdėstytą administracinio teisės pažeidimo protokole, ir tvirtino, kad transporto priemonės būdama neblaivi nevairavo. Pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, jog M. M. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, turi galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau iki nagrinėjamo teisės pažeidimo padarymo jai nėra buvę paskirta administracinių nuobaudų už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviai (b. l. 17-19). Atsižvelgęs į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, veikos metu pasireiškusią tyčinę kaltės formą ir kitas anksčiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. M. paskyrus 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą, kartu atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

tenkinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Ramūno Stasiulio apeliacinį skundą, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo byloje priimti naują nutarimą:

M. M. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jai 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą, kartu atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 16062896606, bei įmokos kodą - 1001.

Nutarimas neskundžiamas.