Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, be pastovios gyvenamosios vietos, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas:

1) 1999-03-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams (BK 47¹ str.) (teistumas išnykęs);

2) 2001-04-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams su 1/3 dalimi turto konfiskavimu, 2001-12-04 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nuosprendis pakeistas – veika perkvalifikuota į BK 18 str. 5 d. 272 str. 1 d., paskiriant bausmę – laisvės atėmimą 3 metams su 1/3 dalimi turto konfiskavimu, 2002-09-24 pagal 2002-02-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės tesimo nutartį paleistas lygtinai 1 metams 5 mėnesiams 3 dienoms (BK 54² str.), 2003-08-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 18 str. 5 d. 272 str. 1 d. į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 180 str. 1 d., bausmę sumažinant iki 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bei panaikinant turto konfiskavimą;

3) 2005-06-15 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. 30 parų arešto, 2005-08-04 paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikus arešto bausmę;

4) 2005-08-25 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. (su 2005-06-15 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme) 45 paroms arešto, 2005-10-06 paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikus arešto bausmę,

5) 2009-03-31 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. 30 parų arešto, bausmės neatlikęs,

6) 2009-10-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d. (su 2009-03-31 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme) laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atlieka nuo 2009-10-08, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008-12-05 iki 2008-12-06, nuo 2009-03-03 iki 2009-04-03, nuo 2009-07-17 iki 2009-10-08, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš 2009-05-06 asmens kratos protokolo matyti, kad tą dieną nuo 9:10 val. iki 9:20 val. atlikus Ž. V. asmens kratą, buvo rasta ir paimta 260 litų (5 kupiūros po 50 litų ir 1 kupiūra 10 litų) (b.l. 148).

Iš 2009-11-12 Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos matyti, kad Ž. V. 2009-03-31 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 30 parų arešto bausmės neatliko.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 str.), konstatuoja, kad kaltinamojo Ž. V. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą, - tai yra plėšimo būdu pagrobiant nukentėjusiojo V. T. turtą, yra įrodyta.

Teismas nesivadovauja kaltinamojo Ž. V. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad jis neįvykdė jam inkriminuojamo nusikaltimo, - jokių pinigų, alaus ir degtinės iš nukentėjusiojo neėmė, išėjęs už baro jo daugiau nematė, paskui V. T. nėjo, jo nesekė, nes šie jo parodymai paneigti kitais byloje surinktais įrodymais – nuosekliais nukentėjusiojo V. T. parodymais, kad jį apiplėšė kaltinamasis Ž. V., kurį gerai matė ir įsidėmėjo, nes užpuolimo metu dar nebuvo tamsu. Šiais nukentėjusiojo V. T. parodymais netikėti nėra pagrindo, nes juos patvirtina, o tuo pačiu paneigia ir kaltinamojo parodymus, ir kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojo A. M. parodymai, kad jam ir nukentėjusiajam V. T. išėjus iš baro, prie jų pribėgo kaltinamasis Ž. V. bei jo sūnėnas ir kažkuris iš jų piktai jam pasakė, kad jis „per keturias sekundes dingtų“, po to matė, kad Ž. V. ir jo sūnėnas nuėjo link V. T., iš ko jis suprato, kad V. gali apiplėšti V. T., sekančią dieną nukentėjusysis jam pasakė, kad Ž. V. iš jo atėmė pinigus, butelį degtinės ir alų; liudytojos R. M. parodymai, kad Ž. V. tą vakarą buvo išgėręs, bare išgėrė dar 2-3 bokalus alaus, kad jai su V. M. ir V. T. kartu išėjus iš baro, abu V. stovėjo prie baro kampo, apie 5-10 metrų atstumu nuo baro durų, kad sekantį rytą į barą atėjo V. T. ir jai pasakė, kad Ž. V. iš jo atėmė pinigus, butelį degtinės ir alų; liudytojo A. V. parodymai, kad tą vakarą V. T. atidavė 500 litų už stogo dengimą, o sekančią dieną iš nukentėjusiojo sužinojo, kad tuos pinigus bei gėrimus pagrobė V. Nukentėjusiojo V. T. parodymus patvirtina, o kaltinamojo Ž. V. teisiamajame posėdyje duotus parodymus paneigia, ir nepilnamečio liudytojo M. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 27-28), kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nuostatomis, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas iš karto po įvykio (2009 m. gegužės 7 d.), liudytojas M. V., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, dalyvaujant jo atstovei pagal įstatymą – motinai Z. V., kuri, beje, kaip nurodė pats liudytojas M. V., yra kaltinamojo Ž. V. sesuo, parodė, kad 2009 m. gegužės 5 d. apie 15:30 val. į namus grįžo girtas Ž., apie 20:30 val. su juo nuėjo į barą išgerti alaus. Apie 21 val. barmenei perspėjus, kad tuoj uždarys barą, bare buvęs nukentėjusysis nusipirko „bambalį“ alaus ir 1 ar 2 butelius degtinės. Jie su Ž. iš baro išėjo pirmi, po jų išėjo barmenė, nukentėjusysis ir A. M.. Barmenei nuėjus, Ž. nei iš šio, nei iš to užlipo laiptais ir A. M. liepė per 4 sekundes dingti. Jis (M. V.) dar pasakė Ž., kad eitų namo ir nesikabinėtų, nes žinojo, kad Ž., būdamas girtas, mėgsta kabinėtis. A. nuėjus nuo baro, nukentėjusysis V. užėjo už baro į baro kiemą, o paskui jį nuėjo Ž. Jis paskui juos nebėjo ir išėjo namo (b.l. 27-28). Teismas, įvertinęs tai, kad liudytojas M. V. šiuos parodymus davė iš karto po įvykio, kai kaltinamasis Ž. V. buvo laikinai sulaikytas (b.l. 30, 36) ir todėl negalėjo paveikti šio liudytojo, kad kaltinamais Ž. V. yra šio nepilnamečio liudytojo dėdė – motinos brolis, todėl neturėjo jokio pagrindo savo giminaičio apkalbėti, buvo apklaustas dalyvaujant atstovei pagal įstatymą – motinai Z. V., kuri yra kaltinamojo sesuo, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti nepilnamečio liudytojo M. V. parodymai yra teisingi ir jais vadovaujasi, o šio nepilnamečio liudytojo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, atmeta kaip melagingus.

Kaltinamojo Ž. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., nes jis įvykdė plėšimą – tai yra, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, - įremdamas į nukentėjusiojo V. T. nugarą nenustatytą kietą daiktą, tuo sukurdamas nukentėjusiajam asmeniui bauginančią, nerimą keliančią situaciją, užvaldė (pagrobė) svetimą – nukentėjusiajam V. T. priklausantį – turtą. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. dispozicijos plėšimas yra tada, kai svetimas turtas pagrobiamas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis Ž. V. nukentėjusiojo V. T. turtą pagrobė naudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę priešintis. Tokia kvalifikacija nėra teisinga, todėl keistina. Fizinis smurtas plėšimų bylose teismų praktikoje kvalifikuojamas tada, kai nukentėjusiajam asmeniui sutrikdoma sveikata ar bent jau sukeliamas fizinis skausmas. Nustatyta, kad kaltinamasis Ž. V. palaužė nukentėjusiojo V. T. valią ir pasipriešinimą įremdamas jam į nugarą nenustatytą kietą daiktą. Šiuo veiksmu nukentėjusysis nebuvo sužalotas, teisiamajame posėdyje jis nurodė, kad dėl to kieto daikto įrėmimo į nugarą jis nejuto ir skausmo, tik labai išsigando. Vadinasi, kaltinamasis, siekdamas palaužti nukentėjusiojo valią ir pasipriešinimą tam, kad galėtų užvaldyti jo turtą, panaudojo ne fizinį smurtą, o sukūrė tokią bauginančią ir nerimą keliančią situaciją, kad nukentėjusysis, nežinodamas koks daiktas yra įremtas jam į nugarą (nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tai galėjo būti ir peilis, ir ginklas), nesipriešino, dėl ko kaltinamasis Ž. V. pagrobė nukentėjusiojo turtą. Kaip ne kartą, formuodamas vienodą teismų praktiką plėšimų bylose, yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tuo atveju, kai asmuo, siekdamas palaužti nukentėjusiojo asmens valią ir pasipriešinimą, pasinaudoja ar sukuria situaciją, kuri yra bauginanti, keliantį nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam, tokie šio asmens veiksmai kvalifikuojami kaip plėšimas, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Teismų praktikoje kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnyje, kvalifikuojamas tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo (pvz., kaltininkas panaudoja apgaulę ar prievartą, paprastai nesusijusią su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu – nukentėjusiojo tyčinis nugirdimas, apsvaiginimas, įmaišant į gėrimą migdančių ar kitaip svaiginančių medikamentų, nukentėjusiojo surišimas, uždarymas į patalpą ir kt.). Kadangi kaltinamasis Ž. V. nukentėjusiojo valiai ir pasipriešinimui palaužti panaudojo tik vieną veiksmą – įrėmė jam į nugarą nenustatytą kietą daiktą, tuo sukurdamas nukentėjusiajam asmeniui bauginančią, nerimą keliančią situaciją, - tai yra grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, o kitų veiksmų nenaudojo, jo veika kvalifikuotina tik kaip plėšimas, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, iš kaltinimo išjungiant kitus plėšimą kvalifikuojančius požymius – fizinio smurto panaudojimą ir atėmimą galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis.

Tikslintina kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis Ž. V. nukentėjusiajam į nugarą įrėmė smailų daiktą, nes nukentėjusysis V. T. teisiamajame posėdyje šios aplinkybės nepatvirtino – jis nurodė, kad jam į nugarą buvo įremtas kietas daiktas, tačiau daugiau jo apibūdinti negalėjo, nurodydamas, kad tai galėjo būti ir smailus ir bukas daiktas. Todėl kaltinime nurodyta aplinkybė nenustatytą „smailų“ daiktą keistina į nenustatytą „kietą“ daiktą. Tai reikšmės kvalifikacijai neturi, nes bet kokiu atveju kaltinamasis Ž. V. sukūrė nukentėjusiajam bauginančią, nerimą keliančią situaciją, tuo palauždamas jo valią ir pasipriešinimą.

Tikslintinas ir kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos laikas, nurodant, kad nusikaltimas įvykdytas ne apie 21 val., o apie 22 val., kadangi iš kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad nusikaltimas buvo įvykdytas po to, kaip prieš pat 22 val. buvo uždarytas baras.

Taip pat iki 430 litų sumažintina kaltinime nurodyta iš nukentėjusiojo V. T. pagrobtų pinigų suma, kadangi pats nukentėjusysis V. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į barą atėjo, turėdamas 500 litų, iki 60 litų galėjo išleisti bare, o dar 10 litų kaltinamasis nepagrobė (500 – 60 – 10 = 430).

Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 str.).

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. V., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 56 straipsniuose.

Kaltinamojo Ž. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors byloje yra duomenų (nukentėjusiojo, liudytojų parodymai), kad nusikaltimo įvykdymo metu Ž. V. buvo išgėręs alkoholio, tačiau ši aplinkybė nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia, kadangi neįrodyta, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis Ž. V. teisiamas septintą kartą (b.l. 45-48), tiesa, nusikaltimo padarymo metu buvo teistas penkis kartus, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus (BK 97 str.), neatlikęs 2009 m. kovo 31 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 30 parų arešto bausmės, padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), baustas administracine tvarka (b.l. 92-99), kas rodo, kad Ž. V. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, todėl jis, kaip recidyvistas, baustinas laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Parenkant laisvės atėmimo bausmės trukmę, atsižvelgtina į tai, kad nėra Ž. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pagrobto turto vertė nėra didelė, fizinio smurto prieš nukentėjusįjį jis nenaudojo, Pakruojo rajono savivaldybės Linkuvos seniūnija, kurios teritorijoje iki suėmimo gyveno Ž. V., nusiskundimų jo elgesiu gavusi nebuvo (b.l. 79), nukentėjusysis prašė teismo kaltinamojo griežtai nebausti, todėl Ž. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijose už jo įvykdytą nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Kadangi Ž. V. nusikaltimą, už kurį teisiamas, įvykdė iki priimant 2009 m. spalio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2009 m. spalio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d.).

Kadangi Ž. V. nusikaltimą, už kurį teisiamas, įvykdė neatlikęs 2009 m. kovo 31 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 30 parų arešto bausmės (2009-11-12 Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažyma), todėl prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir su 2009 m. spalio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme subendrintos bausmės pridėtina dalis pagal 2009 m. kovo 31 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatliktos arešto bausmės (BK 64 str. 1 d., 3 d.), arešto bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. „a“ papunkčio taisyklėmis.

Kaltinamajam Ž. V. į atliktos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2009 m. gegužės 8 d. (b.l. 30, 36), o taip pat bausmė, iš dalies atlikta pagal 2009 m. spalio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį (BK 63 str. 9 d.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. V. kardomoji priemonė neskirtina, kadangi jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2009 m. spalio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį, todėl skirti kardomąją priemonę nėra pagrindo (BPK 119 str.). 2009 m. gegužės 8 d. prokuroro nutarimu Ž. V. paskirta kardomoji priemonė panaikintina iš karto po nuosprendžio paskelbimo.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Kadangi Ž. V. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam V. T. buvo padaryta 458 litų turtinė žala, kuri iki šiol neatlyginta, nukentėjusiojo V. T. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamojo Ž. V. 458 litus žalos atlyginimo (CK 6.263 str.). Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas, nes kaltinamasis padarė nukentėjusiajam 458 litų, o ne 468 litų turtinę žalą.

Iš kaltinamojo Ž. V. asmens kratos metu išimti pinigai – 260 litų (b.l. 148), nekonfiskuotini, nes liko nepaneigta kaltinamojo Ž. V. versija, kad tai jo pinigai, kadangi nukentėjusysis V. T. ir liudytojas A. V. parodė, kad, kiek jie pamena, pas nukentėjusįjį buvę pinigai buvo pagrinde kupiūromis po 100 litų, o iš kaltinamojo buvo paimti pinigai, kurių daugumą sudarė kupiūros po 50 litų (BK 72 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ž. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, subendrinti su 2009 m. spalio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės t.y. 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, iš dalies pridėti švelnesnę 1 (vienerių) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2009 m. spalio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 2 (dvejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. taisyklėmis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir su 2009 m. spalio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme subendrintos 2 (dvejų) metų ir 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį – 15 (penkiolika) – parų arešto bausmės, neatliktos pagal 2009 m. kovo 31 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį, šią dalį bausmės pakeitus į 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę (BK 65 str. 1 d. 1 p. „a“ papunktis), ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams ir 15 (penkiolikai) dienų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2009 m. gegužės 8 d. bei bausmę, iš dalies atliktą pagal 2009 m. spalio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo Ž. V. 458 (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis) litus žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.