- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-05
- Bylos Nr.
- N-575-1264-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Advokatai
- Marius Gricius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutarimo E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnas 2009 m. spalio 30 d. surašė E. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. spalio 30 d., 0⁴⁵ val. Mažeikių rajone vairavo automobilį neblaivus, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta. Šiais savo veiksmais E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Protokole pažeidėjo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 2 dalį bei 129 straipsnį.
II.
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 12 d. nutarimu pripažino E. S. kaltu, padarius ATPK 128 straipsnio 2 dalyje bei 129 straipsnyje numatytus pažeidimus ir skyrė jam subendrintą administracinę nuobaudą - 30 parų administracinį areštą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog E. S. kaltė, padarius minėtus pažeidimus, įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, sunkinančia pripažino tai, kad E. S., per vienerių metų laikotarpį buvo šešis kartus baustas už tos pačios rūšies teisės pažeidimų padarymus. Įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę, į padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad asmuo per vienerių metų laikotarpį jau buvo baustas šešis kartus už tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus ir į tai, kad nėra sumokėjęs ankstesnių paskirtų baudų, teismas pažeidėjui skyrė maksimalias nuobaudas už padarytus administracinius teisės pažeidimus.
III.
E. S. atstovas advokatas Marius Gricius, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimu paskirtą 30 parų administracinį areštą pinigine bauda. Advokatas nurodo, jog nebuvo ištirtas ir motyvuotas pirmosios instancijos teismui pateiktas prašymas. Teigia, jog, skyrus administracinį areštą, jo atstovaujamasis netektų galimybės nuvykti į darbą bei dirbti, dėl ko negautų pajamų. Nurodo, jog visuomenėje E. S. yra charakterizuojamas teigiamai, yra Telšių automobilių sporto klubo „Autokrosas“ prezidentas, turi Lietuvos automobilių sporto federacijos licenciją, dalyvauja FIA-Europos ralio kroso čempionate, dalyvauja NEZ čempionate, atstovauja Lietuvai Europos lenktynėse, o skiriant administracinį areštą, jis netektų galimybės dalyvauti šioje veikloje. Apelianto atstovas prašo atstovaujamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis savo kaltę visiškai pripažino ir labai gailisi dėl padaryto pažeidimo.
Atsiliepimas
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyris (toliau – ir Institucija), nesutikdamas su apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog E. S., žinodamas, jog administracinis areštas sukels rūpesčių darbo ir sporto klubo veikloje, privalėjo laikytis įstatymų ir jų nepažeidinėti. Akcentuoja, jog vairavimas, esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti (kai ta teisė yra atimta), vertinamas kaip ypač šiurkštus KET pažeidimas, kadangi dėl pažeidėjo aktyvių veiksmų buvo ypač šiurkščiai pažeista nustatyta tvarka. Institucija pažymi, jog kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, o tai, kad E. S. iškilo rūpesčių susijusių su pragyvenimo šaltiniu, darbu, sporto klubo veikla, negali būti besąlyginis pagrindas skirti būtent baudą ir tai neturėtų būti pripažįstama ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti nuobaudos skyrimo rūšį. Vertindama pažeidėjo asmenybę, Institucija pažymėjo, jog remiantis centrinės duomenų bazės informacija, E. S. nuo 2003 m. liepos mėnesio 37 kartus buvo pažeidęs KET, paskirtų baudų nėra sumokėjęs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Šioje byloje nėra abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių E. S. pareikšto kaltinimo pagrindą. Apeliantas neneigia, kad 2009 m. spalio 30 d., Mažeikių rajone, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus vairavo automobilį. Šią aplinkybę taip pat patvirtina rašytinė bylos medžiaga (b. l. 3, 7-10).
Vadovaujantis ATPK 297 straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, apeliacinio skundo argumentai nesaisto ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Teisėjų kolegija ex oficio patikrinusi bylą, E. S. veikos kvalifikavimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika turi būti kvalifikuojama pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį ir ATPK 129 straipsnį. ATPK 128 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, o ATPK 129 straipsnyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Teisėjų kolegija vertina, kad administracinė atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą, kuris yra užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole, t. y. tai, kad E. S., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, vairavo automobilį, numatyta specialiojoje ATPK 129 straipsnyje įtvirtintoje normoje. ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 129 straipsnyje numatytus pažeidimus jungia bendras objektyvus požymis – transporto priemonės vairavimas, vairuotojui neturint teisės vairuoti, tačiau ATPK 129 straipsnyje yra numatyti papildomi veiką kvalifikuojantys požymiai – tarp jų ir transporto priemonės vairavimas esant vairuotojui neblaiviam, ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi ATPK 129 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėtis yra kvalifikuota palyginus su ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyta teisės pažeidimo sudėtimi ir jos tarpusavyje konkuruoja kaip pagrindinė ir kvalifikuota sudėtys. Teismų praktikoje (pvz. Administracinė byla Nr. N444-791/2009) ir baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstama, kad esant bendrosios ir specialiosios normos konkurencijai, kai konkuruoja pagrindinė ir kvalifikuota sudėtis, yra taikoma tik kvalifikuota sudėtis, – šiuo atveju numatyta ATPK 129 straipsnyje.
Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo nutarimas pakeičiamas – administracinio teisės pažeidimo byla dėl E. S. paskirtos nuobaudos pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį nutraukiama, nesant pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalis).
Atsakomybė už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą – bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų. Taigi sankcija už apelianto padarytą administracinį teisės pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba areštas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.
ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pabrėžtina, kad atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones – yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų transporto eismo ir jo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teismui teigiamai charakterizuoti apeliantą, o iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. yra net 52 kartus baustas ir turi galiojančių administracinių nuobaudų už tos pačios rūšies teisės pažeidimus, ne visos paskirtos baudos yra sumokėtos (b. l. 11-17), kas neigiamai apibūdina apelianto asmenybę ir rodo, kad taikytos poveikio priemonės (piniginės baudos ir specialiosios teisės atėmimas) nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės, iš kurių jis būtų padaręs išvadas, kad privalu laikytis KET reikalavimų, ir minėtomis administracinėmis nuobaudomis nebuvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors apeliaciniame skunde E. S. atstovas prašo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti, tai, kad jo atstovaujamasis prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir labai gailisi dėl jo, tačiau kaip ne kartą savo suformuotoje praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą. Nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, sulaikytas vairuojantis neblaivus, protokole paaiškindamas dėl padaryto pažeidimo nenurodė, kad gailisi dėl jo padarymo. Tai, rodo, kad yra pagrindo asmens gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo laikyti deklaratyviu, t. y. nelaikyti jo lengvinančia aplinkybe.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tai, jog apeliantas dirba bei dalyvauja sporto varžybose ir jam administracinis areštas sukels neigiamų pasekmių, yra neišvengiama administracinės nuobaudos – administracinio arešto – skyrimo dalis. Darydamas pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.
Tad, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę bei galiojančių administracinių nuobaudų turėjimą, spręstina, jog E. S. už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą pagrįstai buvo skirtas maksimalios trukmės administracinis areštas, tad keisti jo į baudą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutarimą pakeisti:
Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimo dalį, kurioje E. S. paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti, nesant pažeidimo sudėties.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.