Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-02-01 · Byla Nr. N-575-296-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-01
Bylos Nr.
N-575-296-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Administracinė byla Nr. N3-296-07
Kategorija 27. (S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos inspektorius 2006-09-08 R. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 41³ str. 1 d. dėl to, kad ji, nesudariusi rašytinės darbo sutarties, bet sutarusi dėl esminių darbo sąlygų, t.y. pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio l dalies nuostatas, nuo 2006-09-01 iki 2006-09-07 savo bute, adresu Verkių g. (duomenys neskelbiami), Vilniuje leido nelegaliai dirbti A. R. .

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto l apylinkės teismas 2006 m. spalio 5 d. nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teismas nurodė, kad iš R. S. parodymu matyti, kad ji pagalbiniams darbams A. R. susirado per pažįstamus asmenis. Ji su A. R. dėl konkrečių darbo valandų nesitarė - sutarė, kad jis ateis tvarkyti statybinių atliekų tada, kai galės, jam davė savo buto raktą, kad jis galėtų bet kokiu metu patekti į butą ir išeiti kada jam reikalinga. Ji patikėjusi A. R. žodžiais, kad jis turi patentą, reikalingą šiems darbams atlikti. Iš A. R. paaiškinimo matyti, kad jis su R. S. susitarė, kad sutvarkys statybines šiukšles bei medžiagas. Iš A. R. paaiškinimo J. S. , matyti, kad jis nebuvo sutaręs su buto savininke dėl konkretaus atlyginimo, be to, gaudavo mažesnį atlyginimą. Iš visų šių parodymų matyti, kad A. R. su R. S. buvo susitaręs dėl atlyginimo už atliktą darbą ir nebuvo įsipareigojęs atlikti konkrečią darbo funkciją per konkretų darbo laiką, už konkretų atlyginimą. Teismas nurodė, kad vien tas faktas, kad A. R. tokių darbų atlikimui neturėjo verslo liudijimo, negali būti traktuojamas kaip nelegalus darbas. Pagal Darbo kodekso 93 straipsnį, darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė - šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą išanksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. su A. R. buvo susitarusi, kad pastarasis jai už atitinkamą atlygį atliks konkrečią užduotį - po buto remonto sutvarkys statybines atliekas ir nebuvo nustačiusi konkrečios darbo tvarkos, konkrečių reikalavimų darbo tvarkai, tikslaus konkrečių darbų atlikimo laiko. Teismas pažymėjo, kad esant tokioms aplinkybėms, negalima laikyti kad R. S. ir A. R. susitarimas buvo darbo sutartis, o darytina išvada. kad tarp jų buvo susiklostę civilinėmis sutartimis reglamentuojami teisiniai santykiai. Dėl to, A. R. atliekami darbai R. S. bute negali būti laikomi nelegaliu darbu ir R. S. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Šalies argumentai

Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. nutarimą R. S. atžvilgiu ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiama R. S. nurodė, kad A. R. leido dirbti be rašytinės darbo sutarties, nes manė samdomą asmenį turint verslo liudijimą. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnų atliekamo partikrinimo metu A. R. verslo liudijimo nepateikė nors buvo to paprašytas ir paaiškino, kad verslo liudijimą turėjo ankščiau, o šiuo metu neturi. Iš to galima spręsti, kad prieš samdydama A. R. S. turėjo žinoti, kad jis verslo liudijimo neturi. Tą patį R. S. sakė ir protokolo surašymo metu, o bylos nagrinėjimo metu byloje ją atstovaujant atstovui buvo pasukta kita linkme imant aiškinti „galvojau, kad samdomas asmuo turi verslo liudijimą“. Toks paaiškinimas teismui negali būti pateisinantis nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nes pagal pirminius duomenis yra visi kiti požymiai leidžiantys ją tęsti: tai nėra savanoriškas darbas, šalių susitarimu sulygtas darbo užmokestis, užtikrinamos darbo sąlygos, paklūstama darbdavio nurodymas atlikti darbo funkcijas. Darbo teisėje skiriamuoju bruožu yra tas požymis, kad darbdavio ir darbuotojo santykiuose nėra lygiateisiškumo ir egzistuoja pavaldumas. Toks pateisinimas iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo leidžia darbdaviams piktnaudžiauti tariamu nežinojimu ir samdyti darbuotojus su jais nesudarant darbo sutarčių. Teismo sprendimas praktiškai įteisina nelegalų darbą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, neatsižvelgė į faktiškai tarp darbdavio ir darbuotojo susiklosčiusius santykius, kurie reikalauja darbo sutarties sudarymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, bei nutarimu pateiktu įstatymų aiškinimu. Iš byloje esančių įrodymų seka, kad R. S. su A. R. susitarė su konkrečios vienkartinės užduoties – statybinių atliekų sutvarkymo – atlikimo. Byloje nėra duomenų, kad A. R. buvo įsipareigojęs atlikti konkrečią darbo funkciją, kad bus dirbama pagal R. S. nustatytą darbo tvarką ir laiką. Todėl teismo išvada, kad negalima laikyti, kad R. S. ir A. R. susitarimas buvo darbo sutartis, o darytina išvada, kad tarp jų buvo susiklostę civilinėmis sutartimis reglamentuojami teisiniai santykiai, yra pagrįsta. Apeliantas neigia teismo nurodytas aplinkybes, bet apeliaciniame skunde esantys teiginiai nėra paremti byloje esančiais įrodymais. A. R. pirminiai paaiškinimai duoti darbo inspekcijai yra paviršutiniški ir neišsamūs, darbo inspektorius neišnaudojo galimybės surinkti duomenis apie darbo sutarties požymius detaliai apklausiant A. R. .

Apeliantas klaidingai sieja verslo liudijimo neturėjimą su nelegaliu darbu, kadangi paminėti įstatymai tokios sąsajos nenumato.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad skundžiamas teismo sprendimas praktiškai įteisina nelegalų darbą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad skundžiamas teismo sprendimas sudaro prielaidas valdžios institucijoms reikalauti, kad asmenys vykdantys savarankišką ūkinę veiklą (A. R. ) ją vykdytų įstatymu nustatyta tvarka, ir mokėtų su šia veikla reikalingus mokesčius.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas