Kauno apygardos teismo nutartis

2008-12-23 · Civilinė byla Nr. 2A-1542-343/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-23
Bylos Nr.
2A-1542-343/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pran.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
Ieškovas
A.K., E.K.
Atsakovas
UAB „Estakada“
Trečiasis asmuo
I.Ž.
Advokatai
Paulius Vaicekauskas, Egidijus Milašius
Civilinė byla Nr.2A-1542-343/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė

Procesinio dokumento kategorija: 11.7; 11.8; 11.9.10.8; 15.3.2; 15.4; 16.5; 16.6; 16.7; 121.21

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo,

sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,

dalyvaujant ieškovui A.K., ieškovų atstovui advokatui Egidijui Milašiui, atsakovės UAB „Estakada“ atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų A.K., E.K., atsakovės UAB „Estakada“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1554-638/2008 pagal ieškovų A.K. ir E.K. ieškinius atsakovei UAB „Estakada“, trečiajam asmeniui I.Ž. dėl generalinio direktoriaus įsakymų, darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A.K. ieškiniais (b.l. 3-4, 51-54, t. 1; b.l. 2-4, 104-107, t. 2) prašė: 1) panaikinti UAB „Estakada“ generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 38K, kuriuo ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas; 2) pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento UAB „Estakada“ generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. 9; 3) panaikinti UAB „Estakada“ generalinio direktoriaus 2007 m. lapkričio 10 d. reikalavimą A.K. duoti paaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo; 4) panaikinti atsakovės darbo ginčų komisijos 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo A.K. prašymas dėl drausminės nuobaudos - papeikimo panaikinimo; 5) panaikinti UAB „Estakada“ darbo ginčų komisijos 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą atmesti A.K. prašymą; 6) panaikinti UAB „Estakada“ generalinio direktoriaus 2008 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. 11K, kuriuo ieškovas A.K. atleistas iš darbo, grąžinti ieškovą į darbą; 7) priteisti ieškovui darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 12 d. jis buvo priimtas dirbti UAB „Estakada“ generalinio direktoriaus pavaduotoju. 2006 metų vasario mėnesį ieškovas buvo paskirtas pavaduoti metalų prekybos bare dirbusį darbuotoją, kuris išėjo atostogų. Tačiau po atostogų tas darbuotojas negrįžo, kitas žmogus nebuvo priimtas, todėl ieškovas liko dirbti metalų prekybos bare. Jokio instruktažo, kaip reikia dirbti su kasos aparatu ieškovui nebuvo pravesta, jokie paaiškinimai neduoti, ieškovas dirbo, kaip mokėjo. 2007 m. sausio 23 d. Kauno m. VPK ENTT pareigūnai atliko kontrolinį pirkimą UAB „Estakada“ metalų prekybos bare ir nustatė, kad ieškovas gavęs iš pirkėjo pinigus jų neapskaitė, nedavė kasos aparato kvito, kasos operacijų atlikimo vietoje buvo laikomi neapskaityti 122 Lt. Ieškovas 2007 m. gegužės 21 d. buvo nubaustas 200 Lt bauda. Darbdavys jau 2007 m. birželio 14 d. žinojo, kad ieškovui paskirta administracinė nuobauda, tačiau tik 2007 m. spalio 12 d. paskyrė jam drausminę nuobaudą - papeikimą už darbo kasos aparatu taisyklių pažeidimą. Nuobauda yra nepagrįsta ir neteisėta, be to, paskirta praleidus terminą nuobaudoms skirti. Darbo ginčų komisijos sprendimas neteisėtas, nes komisija nepaisė akivaizdaus termino praleidimo. 2007 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 9, įsakyta paskirti ieškovą materialiai atsakingu asmeniu, sudaryti su ieškovu visiškos materialinės atsakomybės sutartį, supažindinti ieškovą su vidaus tvarkos taisyklėmis, paskirti atsakingu už kasos aparato naudojimą, teikti ieškovui tvirtinti metalų prekybos baro darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, ataskaitas. Šis įsakymas yra neteisėtas, iš esmės keičia ieškovo darbo sąlygas, nes ieškovas nesutinka dirbti metalų prekybos bare. 2007 m. lapkričio 10 d. atsakovės generalinis direktorius pareikalavo iš ieškovo pasiaiškinti raštu, kodėl ieškovas nusprendė sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Toks reikalavimas yra neteisėtas, nes tai yra pradinis etapas norint paskirti ieškovui drausminę nuobaudą, tačiau jokio darbo drausmės pažeidimo ieškovas nepadarė. Priešingai, pavaduodamas generalinį direktorių šio ligos laikotarpiu ir gavęs akcininko Egidijaus Kundroto prašymą jis ėmėsi veiksmų sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Nesutikdamas duoti paaiškinimą, direktoriaus reikalavimą jis apskundė darbo ginčų komisijai, tačiau darbo ginčų komisija 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu prašymą atmetė. Šis sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes priimtas neišsiaiškinus visų aplinkybių, ignoruojant akivaizdžius faktus. 2008 m. balandžio 7 d. ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. – kai vieną kartą šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. Jokio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ieškovas nepadarė, akcininkų susirinkimą sušaukti prašė akcininkas, o technikos direktorių P.K. ieškovas nusprendė atleisti iš darbo dėl to, kad P.K. pareigybės aprašymas visiškai sutapo su paties ieškovo pareigybės aprašymu. Jis siūlė P.K. kitą darbą, tačiau pastarasis nesutiko. Be to, įsakymas dėl P.K. atleidimo nebuvo įvykdytas, taigi, jokia žala nepadaryta.

Ieškovas E.K. ieškiniais (b.l. 29-31, t. 1; b.l. 36-40, t. 2) prašė: 1) pripažinti negaliojančiu UAB „Estakada“ generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. 9; 2) panaikinti UAB „Estakada“ generalinio direktoriaus 2007 m. lapkričio 10 d. reikalavimą A.K. duoti paaiškinimus dėl darbo drausmės pažeidimo. Ieškovas, esantis UAB „Estakada“ akcininku, nurodė, kad atsakovės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. 9 yra neteisėtas, prieštarauja imperatyvioms Akcinių bendrovių įstatymo nuostatoms, šiuo įsakymu iš esmės keičiamos generalinio direktoriaus pavaduotojo darbo sąlygos. Keisti pavaduotojo darbo sąlygas nėra vien tik generalinio direktoriaus kompetencija, nes pagal atsakovės bendrovės įstatus klausimą dėl generalinio direktoriaus pavaduotojo priėmimo ir atleidimo iš darbo gali spręsti tik akcininkų susirinkimas. 2007 m. lapkričio 10 d. atsakovės generalinis direktorius pareikalavo iš ieškovo A.K. pateikti pasiaiškinimą dėl to, kad pavaduodamas nesantį generalinį direktorių A..K. nusprendė sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Reikalavimas pasiaiškinti yra neteisėtas, nes suvaržo ieškovo kaip akcininko teises šaukti akcininkų susirinkimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į ieškinį (b.l. 21-23, t. 1; b.l. 84-87, 117-120, t. 2) atsakovė UAB „Estakada“ prašė ieškinius atmesti ir nurodė, kad ieškovas A.K. pats pageidavo ir nuo 2006 metų vasario dirbo metalų prekybos bare. Jis atlikdavo visas prekyboje reikalingas operacijas, paimdavo ir inkasuodavo pinigus, nebuvo pagrindo manyti, kad ieškovas ko nors nežino ar nesupranta. 2007m. rugsėjo 12 d. susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla paaiškėjo, kad ieškovas yra nubaustas administracine nuobauda už darbo su kasos aparatu taisyklių pažeidimą. Ieškovui buvo paskirtas papeikimas, nes padarydamas administracinį pažeidimą jis tuo pačiu pažeidė ir darbo drausmę, netinkamai atliko savo darbines pareigas. Ieškovas teigė, kad jis nėra paskirtas dirbti metalų prekybos bare, nesupažindintas su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, todėl 2007 m. spalio 24 d. direktoriaus įsakymu Nr. 9 buvo nuspręsta sutvarkyti situaciją tinkamai, supažindinti ieškovą A.K. su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, sudaryti su juo materialinės atsakomybės sutartį, paskirti atsakingu už kasos aparato naudojimą. 2007 m. lapkričio mėnesį ieškovas A.K. pavadavo generalinį direktorių ir priėmė įsakymą sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, nors tuo metu galiojo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartis, draudžianti šaukti akcininkų susirinkimus bendrovėje. Grįžęs po ligos generalinis direktorius pareikalavo iš ieškovo A.K. pasiaiškinti dėl šio pažeidimo. 2007 m. lapkričio 10 d. ieškovas A.K. priėmė įsakymą atleisti iš darbo P.K.. Šiuo įsakymu buvo pažeistas Darbo kodeksas, be to, ieškovas viršijo savo įgaliojimus, nes įsakymo priėmimo dieną generalinis direktorius jau buvo grįžęs dirbti po ligos. Šie pažeidimai - akcininkų susirinkimo sušaukimas ir įsakymas atleisti iš darbo P.K., yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Ieškovas netinkamai atliko jam pavestas pareigas pavaduoti generalinį direktorių, todėl pagrįstai jam buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigybė yra panaikinta, todėl net teismui pripažinus atleidimą neteisėtu, grąžinti ieškovo į darbą yra neįmanoma. Akcininko E.K. ieškinys yra nepagrįstas, nes akcininkas neįsigilino, kad A.K. pareigos nėra tos, kurios nurodytos bendrovės įstatuose.

Tretysis asmuo I.Ž. atsiliepimu (b.l. 89-92, t. 2) prašė ieškovo E.K. ieškinius atmesti analogiškais atsakovės UAB „Estakada“ atsiliepimuose nurodytiems pagrindais.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (b.l. 181-189,t. 2) ieškovo E.K. reikalavimus atmetė, ieškovo A.K. reikalavimus patenkino iš dalies, panaikino UAB „Estakada“ generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 38K, kuriuo ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda papeikimas, panaikino atsakovės darbo ginčų komisijos 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo A.K. prašymas dėl drausminės nuobaudos papeikimo panaikinimo, pripažino negaliojančiu UAB „Estakada“ generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 9 dalį, kuria įsakyta sudaryti su A.K. visiškos materialinės atsakomybės sutartį, ir įsakymo dalis, kuriomis įsakyta paskirti atsakingu už kasos aparato naudojimą, teikti tvirtinimui metalų prekybos baro darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir ataskaitas, kuriose būtų nurodoma pilna parduotų metalų nomenklatūra kiekine ir finansine išraiška ta apimtimi, kiek šios įsakymo dalys taikytinos ieškovui A.K., likusius ieškovo A.K. reikalavimus atmetė, priteisė iš atsakovės UAB “Estakada” ieškovui E.K. 1355 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš ieškovų Albino Kundroto ir Egidijaus Kundroto po 637 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei UAB „Estakada“, valstybei iš atsakovės UAB „Estakada” 315 Lt žyminio mokesčio ir 20 Lt pašto išlaidų, iš ieškovo A.K. 10 Lt pašto išlaidų, iš ieškovo E.K. 20 Lt pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad 2007 m. kovo 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1789-638/2007 ieškovo A.K. perkėlimas į metalo baro vadovus buvo pripažintas neteisėtu, ieškovas grąžintas į generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas. Neteisėto perkėlimo metu atlikdamas jam nepriklausiusias pareigas, ieškovas padarė pažeidimus, už kuriuos buvo nubaustas administracine tvarka. 2007 m. spalio 12 d. įsakymu už šiuos pažeidimus ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda papeikimas, nesant įrodymų, jog ieškovas buvo apmokytas dirbti kasos aparatu, t.y. įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas buvo tinkamai supažindintas su jam pavestomis pareigomis ir iš tikro pažeidė darbo drausmę, be to, drausminė nuobauda priimta praėjus beveik 4 mėnesiams po to, kai 2007 m. birželio 14 d. darbdavys sužinojo apie ieškovo padarytą konkretų administracinį teisės pažeidimą, t.y. praleidus senaties terminą. Pripažinus neteisėtu drausminės nuobaudos paskyrimą, kaip išvestinis tenkintas ir reikalavimas panaikinti UAB „Estakada“ darbo ginčų komisijos 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimą atmesti ieškovo A.K. prašymą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo. Atsakovės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 9 1 p. ieškovas A..K. paskirtas materialiai atsakingu asmeniu, nenurodant už ką konkrečiai jis atsako, todėl šis punktas jo teisių niekaip neįtakojo ir jo naikinti nėra pagrindo. 2 p. ieškovas įpareigojamas pasirašyti visiškos materialinės atsakomybės sutartį, neatsižvelgiant į tai, jog jo pareigos nesusiję su materialinių vertybių saugojimu, todėl šis įsakymo punktas pripažintas neteisėtu. Kaip nesusiję su tiesioginėmis pareigomis ir įtakojantys darbo sutartyje aptartą ieškovo A..K. darbo funkciją vertintini ir įsakymo 4-5 p., kuriais ieškovas paskiriamas atsakingu už kasos aparatą ir įpareigojamas teikti tvirtinimui metalų prekybos baro darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir ataskaitas, kuriose būtų nurodoma pilna parduotų metalų nomenklatūra kiekine ir finansine išraiška. Nesant darbuotojo sutikimo keisti būtinąsias darbo sąlygas, tokios įsakymo nuostatos vertintinos kaip neteisėtos. Įsakymo 3 ir 6 p., kuriais atitinkamai ieškovas supažindinamas su bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis bei pačiu ginčijamu įsakymu, negali būti vertinami kaip neteisėti, jokių argumentų, pagrindžiančių jų neatitikimą teisės aktų reikalavimams byloje nepateikta, todėl reikalavimas naikinti šią įsakymo dalį atmestas. Ieškovas A..K. nebuvo paskirtas akcininkų susirinkimo, jo pareigos nelaikytinos tokiomis, į kurias priima akcininkai savo sprendimu, todėl nėra pagrindo teigti, jog įsakymu, kuriuo buvo keičiamos generalinio direktoriaus pavaduotojo darbo sąlygos, buvo kokiu nors būdu pažeisti akcininkų interesai. Dėl nurodytos priežasties teismas netenkino ieškovo E.K. reikalavimo panaikinti 2007 spalio 24 d. įsakymą Nr. 9. 2007 m. lapkričio 10 d. atsakovės generalinis direktorius pareikalavo ieškovo A.K. duoti paaiškinimus dėl darbo drausmės pažeidimo. Pats reikalavimas pasiaiškinti nereiškia, kad drausminė nuobauda būtinai bus skiriama ir nereiškia, kad drausminis nusižengimas tikrai yra padarytas, t.y. juo nėra pažeidžiamos darbuotojo teisės. Juo labiau tokiu reikalavimu niekaip nepažeidžiamos ir akcininko teisės. Todėl abiejų ieškovų reikalavimų dėl reikalavimo pateikti paaiškinimus panaikinimo tenkinti nėra pagrindo. Kartu atmestinas ir reikalavimas panaikinti atsakovės darbo ginčų komisijos 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo A.K. prašymas dėl neteisėto reikalavimo duoti paaiškinimus panaikinimo. 2008 m. balandžio 7 d. atsakovės generalinis direktorius išleido įsakymą Nr. 11K, kuriuo atleido ieškovą A.K. iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. Įsakyme atleisti iš darbo nurodyti du ieškovo A.K. darbo drausmės pažeidimai: 1) 2007 m. lapkričio 9 d ieškovas priėmė sprendimą sušaukti bendrovės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą; 2) 2007 m. lapkričio 10 d. ieškovas priėmė įsakymą nutraukti darbo sutartį su UAB „Estakada“ technikos direktoriumi P.K.. Atsižvelgdamas į tai, kad akcininkų susirinkimas buvo sušauktas galiojant teismo nutarčiai, draudžiančiai šaukti pakartotinį akcininkų susirinkimą 2007 m. rugsėjo 28 d. eilinio metinio susirinkimo darbotvarkės klausimais, o sušaukto susirinkimo darbotvarkė iš esmės buvo tapati, teismas konstatavo, jog ieškovas A..K., pavaduodamas bendrovės generalinį direktorių, padarė darbo drausmės pažeidimą, kuris negali būti vertinamas kaip šiurkštus. Tuo tarpu darbo sutarties su technikos direktoriumi P.. nutraukimą teismas įvertino kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kadangi darbuotoją nuspręsta atleisti nesant tam pagrindo, nepasiūlius kito darbo, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, dėl ko bendrovei galėjo atsirasti neigiamos teisinės ir finansinės pasekmės. Šį sprendimą ieškovas priėmė dėl asmeninių paskatų, norėdamas, kad bendrovėje neliktų darbuotojo, kuris turėtų analogiškus kaip ir jo pareiginius nuostatus. Pats ginčydamas net reikalavimą pateikti pasiaiškinimą dėl galimo darbo drausmės pažeidimo, ieškovas grubiai pažeidė kito darbuotojo teises. Drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, ieškovui paskirta jam grįžus po laikino nedarbingumo, nepraleidus teisės aktuose nustatytų terminų. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 9-14, t. 3) ieškovai A.K. ir E.K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovų reikalavimai buvo atmesti ar tenkinti iš dalies ir priimti naują sprendimą - patenkinti visus ieškovų reikštus reikalavimus, perskirstyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalių patirtas atlygintinas bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovės ieškovų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Savo skundą ieškovai grindė šiais argumentais:

1. Atsižvelgiant į 2007 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 9 pavadinimą, turinį ir priėmimo aplinkybes, akivaizdu, kad jis buvo skirtas tik A.K. Todėl teismas, palikdamas iš dalies ar visiškai galioti atskirus įsakymo punktus, paliko galimybę dviprasmiškiems vertinimams, taip neišspręsdamas klausimo iš esmės, nes liko neaišku, kaip turi būti vertinamas nepanaikintas įsakymo punktas kuriuo ieškovas tampa materialiai atsakingu asmeniu, ar punktas, kuriuo įsakoma supažindinti ieškovą su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, ateityje nebus panaudojamas vertinant darbo pradžios, darbo vietos pakeitimo klausimus, kieno atžvilgiu galioja iš dalies panaikinti įsakymo punktai ir kokiu tikslu su tokiu įsakymu privalo būti supažindintas ieškovas.

2. Atmesdamas ieškovo E.K. reikalavimą dėl 2007 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 9 panaikinimo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Akcinių bendrovių įstatymo 4 str. 2 d. 8 p., 20 str. 1 d. 1 p., 2 d., atsakovės įstatų 8.7 p. ir generalinio direktoriaus pavaduotojo pareiginių nuostatų 1.4 p. reikalavimus, generalinio direktoriaus pavaduotojo statusą įvertino ne funkciniu aspektu, o formalizuodamas pareigybės pavadinimą. Nors pagal generalinio direktoriaus pavaduotojo pareiginių nuostatų 1.1 p., asmuo į šias pareigas skiriamas ir atleidžiamas generalinio direktoriaus įsakymu, ši nuostata darbuotojui mažiau palanki, todėl netaikytina.

3. Teismas, atmesdamas reikalavimą panaikinti 2007 m. lapkričio 10 d. reikalavimą pateikti pasiaiškinimą, neatsižvelgė į tai, kad jau šiame reikalavime ieškovo veiksmai buvo įvertinti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Ši aplinkybė aiškiai parodė bendrovės vadovo išankstinį nusistatymą ir leido ieškovui suprasti, jog jo pasiaiškinimas yra tik būtinas formalumas.

4. Atmesdamas analogišką bendrovės akcininko reikalavimą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į akcininko teises reikalauti akcininkų susirinkimo sušaukimo bei bendrovės vadovo pareigą veikti akcininko interesais.

5. Pripažindamas, jog šaukdamas akcininkų susirinkimą ieškovas A.K. pažeidė teismo kitoje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neatsižvelgė į tai, jog šios priemonės buvo taikomos konkrečiam asmeniui, be to, buvo draudžiama šaukti pakartotinį akcininkų susirinkimą. Tuo tarpu ieškovui šie apribojimai nebuvo taikomi, jis šaukė ne pakartotinį, o naują neeilinį susirinkimą. Teismas neįvertino ir aplinkybių, jog pradinio akcininkų susirinkimo protokolas buvo pripažintas teisėtu, ieškovo šaukto susirinkimo darbotvarkėje buvo įrašyti tik tie klausimai, kurie pradiniame susirinkime nebuvo išspręsti.

6. Įsakymo, kuriuo ieškovas atleido iš darbo P.K., priėmimą įvertinęs kaip DK 235 str. 2 d. 1 ir 4 p. numatytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, teismas nenurodė, kokios ir kieno konstitucinės teisės buvo pažeistos, juolab kad P.K. iš darbo realiai nebuvo atleistas, tuo tarpu teismo išvados dėl tariamų A.K. asmeninių paskatų nepatvirtintos jokiais įrodymais.

Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą (b.l. 20-23, t. 3) atsakovė prašo skundą atmesti ir nurodo, kad likę nepanaikintos 2007 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 9 dalys niekaip nepažeidžia ieškovo A.K. teisių, kadangi generalinio direktoriaus pavaduotoją, skirtingai ne direktorių, į darbą skiria ir atleidžia ne akcininkų susirinkimas, o generalinis direktorius, aptartu įsakymu niekaip nebuvo pažeistos ir bendrovės akcininko E.K. teisės. Teismas tinkamai motyvavo ir reikalavimų panaikinti reikalavimą pateikti pasiaiškinimą nepagrįstumą. Įvertinus teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turinį, atmestini tiek skundo argumentas, jog apribojimai buvo taikomi konkrečiam asmeniui, tiek ir motyvas, jog nebuvo draudimo iš naujo spręsti ginčijamo susirinkimo metu nagrinėtus klausimus. Tuo tarpu ieškovo A.K. elgesys atleidžiant iš darbo P.K. pagrįstai įvertintas kaip savavališki veiksmai, atitinkantys šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo apibrėžimą.

Apeliaciniu skundu (b.l. 4-6, t. 3) atsakovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį dėl pripažinimo negaliojančiu UAB „Estakada“ generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 9 dalį dėl visiškos materialinės atsakomybės sutarties su A.K. sudarymo, ir įsakymo dalis, kuriomis įsakyta paskirti atsakingu už kasos aparato naudojimą, teikti tvirtinimui metalų prekybos baro darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir ataskaitas, kuriose būtų nurodoma pilna parduotų metalų nomenklatūra kiekine ir finansine išraiška ta apimtimi, kiek šios įsakymo dalys taikytinos ieškovui A.K., ir priimti naują sprendimą - šią ieškinio dalį atmesti. Atsakovė nurodo, kad byloje nustatyta, jog ieškovas A.K. faktiškai dirbo metalų prekybos bare net ir po to, kai teismas jo perkėlimą pripažino neteisėtu, darbas, kuris buvo susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, kasos aparato naudojimu, jį tenkino, o ginčas kilo tada, kai buvo pareikalauta sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Būtent dėl to ir buvo priimtas ginčijamas įsakymas, todėl jį naikinti teismas neturėjo jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

Apeliaciniais skundais neginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl UAB „Estakada“ generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 12 d. įsakymo, kuriuo ieškovui A.K. skirta drausminė nuobauda papeikimas, bei atsakovės darbo ginčų komisijos 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo A.K. prašymas panaikinti šią nuobaudą, panaikinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

Dėl UAB „Estakada“ generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 9

Darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas pareigas. Ji kyla iš darbuotojo pareigos rūpestingai ir atsargiai elgtis su darbdavio turtu ir nepažeisti šios konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamybę. Nurodytos atsakomybės tikslas – kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Materialinė atsakomybė ir jos taikymo ribos apibrėžtos Darbo kodekso XVII skyriuje, kurio normos nustato tiek materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindus (DK 245 str.) ir sąlygas (DK 246 str.), tiek ir konkrečius atvejus kada bei būdus kaip ši atsakomybės forma gali būti taikoma darbuotojo atžvilgiu (DK 253-256 str.). Aptartu reglamentavimu sukuriama teisinė aplinka, kurioje darbuotojas įstatymo pagrindu materialiai atsako už savo atliekant darbo funkciją padarytus pažeidimus, kuriais darbdaviui padaroma žala. Galimybė materialinę atsakomybę taikyti įstatymo pagrindu lemia, jog ginčijamo 2007 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 9 1 p. nuostata, pagal kurią generalinio direktoriaus pavaduotojas A.K. paskiriamas materialiai atsakingu asmeniu, netikslinant ir nepraplečiant įstatyminės darbdavio teisės taikyti darbuotojui materialinę atsakomybę, vertintina kaip informacinio pobūdžio nuostata, niekaip neįtakojanti A.K. teisių ir/ar pareigų. Kadangi CPK 5 str. įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą iš esmės sietina su jo pažeistų ar ginčijamų teisių gynyba, nenustačius teisės pažeidimo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą minėtą įsakymo dalį panaikinti. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo A.K. reikalavimą panaikinti šią 2007 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 9 dalį.

DK 256 str. reglamentuojama galimybė darbdaviui su darbuotoju sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Poreikis sudaryti tokio pobūdžio sutartį sietinas su pakankamai sudėtinga įstatymine materialinės atsakomybės darbuotojo atžvilgiu taikymo tvarka bei DK įtvirtintomis darbuotojo materialinės atsakomybės ribomis. Iš esmės tai reiškia, jog reikalaudamas, kad darbuotojas pasirašytų visiškos materialinės atsakomybės sutartį, darbdavys susikuria galimybę esant pažeidimams, nenumatytiems DK 255 str., reikalauti atlyginti visus patirtus nuostolius, be to, išvengia pareigos įrodinėti, jog žala atsirado dėl darbuotojo veiksmų, jog dėl patirtos žalos kaltas darbuotojas. Siekdamas išvengti galimo darbdavio piktnaudžiavimo reikalaujant, kad materialinės atsakomybės sutartis pasirašytų visi darbuotojai, nepriklausomai nuo jų atliekamų darbo funkcijų, įstatymų leidėjas sukūrė saugiklius, numatančius, jog visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nesant kolektyvinėje sutartyje nustatytos kitokios tvarkos, gali būti sudaroma tik su tais darbuotojais, kurių darbas tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo su darbuotojais prielaida yra ta, kad jų darbas tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių išsaugojimu. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma tiek priimant darbuotoją į darbą, tiek ir jau po darbo sutarties sudarymo. Jeigu darbuotojas, kurio darbo funkcija susijusi su materialinėmis vertybėmis, atmeta darbdavio reikalavimą sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį, tai yra pagrindas darbdaviui atleisti darbuotoją iš darbo DK 129 str. pagrindu. Todėl nepagrįstas darbdavio įsakymo forma pateiktas reikalavimas pasirašyti visiškos materialinės atsakomybės sutartį tiesiogiai pažeidžia darbuotojo teises. Tiek iš byloje pateiktos A.K. darbo sutarties (b.l. 5, t. 1), tiek ir iš generalinio direktoriaus pavaduotojo pareiginių nuostatų (b.l. 15-16, t. 1) matyti, jog ieškovo darbo funkcijos orientuotos į vadovavimą, organizavimą, kontrolę, ir niekaip nesusiję nei su materialinių vertybių naudojimu, nei su jų saugojimu. DK 119 str. nurodyta, kad darbdavys neturi teisės reikalauti iš darbuotojo atlikti darbo sutartimi nesulygtą darbą, DK 120 str. griežtai reglamentuota darbo sutarties sąlygų keitimo tvarka leidžia daryti išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog faktiškai darbuotojas atliko ne tas funkcijas, kurios nurodytos jo darbo sutartyje, nepakeitus darbo sutarties, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas darbdaviui reikalauti plėsti darbuotojo materialinės atsakomybės ribas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2007 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 9 2 p., kuriuo įsakoma sudaryti su A.K. visiškos materialinės atsakomybės sutartį.

DK 99 str. 4 d. įtvirtinta darbdavio pareiga sudarant darbo sutartį pasirašytinai supažindinti darbuotoją su įmonės lokaliniais aktais, reglamentuojančiais darbo tvarką, įskaitant darbo tvarkos taisykles. Šios pareigos įvykdymas darbuotojui jau dirbant, vertintinas kaip imperatyvios darbo teisės normos pažeidimo ištaisymas, užtikrinantis galimybę darbuotojui žinoti jo pareigas ir darbdaviui reikalauti, jog darbuotojas tas pareigas vykdytų, ir negali būti vertinamas kaip neteisėtas ar pažeidžiantis darbuotojo interesus. Dėl nurodytos priežasties kaip nepagrįstas vertintinas ieškovo A.K. reikalavimas panaikinti 2007 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 9 punktą dėl ieškovo supažindinimo su bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai asmuo pavaduoja generalinį direktorių, o pats nėra susipažinęs su bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, nors pas atsakovę dirba nuo 2005 08 16 generalinio direktoriaus pavaduotoju.

Kaip minėta, DK 119 str. griežtai draudžia darbdaviui reikalauti, jog darbuotojas atliktų darbo sutartimi nesulygtas funkcijas. Būtent tokiais reikalavimais laikytinos 2007 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 9 nuostatos, pagal kurias A.K. įpareigojamas atlikti ne generalinio direktoriaus, o vadovaujančias pareigas metalų prekybos bare atliekančio darbuotojo pareigas. Pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus, kiek jie nukreipti ieškovo A.K. atžvilgiu, panaikino, todėl šie ginčijamo įsakymo punktai niekaip nebeįtakoja ieškovo teisių ar pareigų. Todėl ieškovų apeliacinio skundo reikalavimas minėtas įsakymo dalis panaikinti visa apimtimi vertintinas kaip formalus, niekuo nesusijęs su ieškovų teisėmis, todėl atmestinas.

2007 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 9 punktas dėl A.K. pasirašytinio supažindinimo su ginčijamu įsakymu vertintinas kaip ieškovo teisės gauti informaciją bei ginčyti įsakymu nustatytus įpareigojimus užtikrinimas, kuris pats savaime negali būti pripažįstamas neteisėtu. Kartu konstatuotina, jog šis punktas netektų prasmės tuo atveju, jeigu būtų panaikinti visi įsakymu nustatyti įpareigojimai ieškovo atžvilgiu. Kadangi įpareigojimas supažindinti ieškovą su bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis liko galioti, pagrįstai buvo palikta galioti ir aptariama supažindinimo pareigą reglamentuojanti nuostata.

2007 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 9 teisėtumą ginčijo ir kitas ieškovas - UAB „Estakada“ akcininkas E.K.. Iš byloje esančios A.K. darbo sutarties (b.l. 5, t. 1) matyti, jog jį į darbą priėmė bendrovės generalinis direktorius. Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, jog darbo sutartis buvo sudaryta generalinio direktoriaus iniciatyva, negavus akcininkų įgaliojimo. Generalinio direktoriaus teisė priimti į darbą generalinio direktoriaus pavaduotoją įtvirtinta ir generalinio direktoriaus nuostatų 1.1 p. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo abejoti, jog generalinio direktoriaus pavaduotojas buvo tiesiogiai pavaldus bendrovės generaliniam direktoriui, o ne jos akcininkams, akcininkai neturėjo įgaliojimų spręsti ieškovo darbo sąlygų keitimo klausimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. aptarta bendrovės vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, skyrimo į pareigas ir atšaukimo iš jų bei atleidimo tvarka yra žymiai liberalesnė, priklausanti nuo aukštesniųjų bendrovės valdymo organų sprendimų, kuriuos pakanka pagrįsti pasitikėjimo konkrečiu asmeniu stoka, todėl kaip nepagrįstas vertintinas ieškovų apeliacinio skundo argumentas, jog darbo santykių reguliavimas Akcinių bendrovių įstatymo pagrindu yra palankesnis darbuotojui nei atitinkamas reguliavimas remiantis griežtomis ir į darbuotojo interesus orientuotomis DK normomis.

Apibendrinant darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino UAB „Estakada“ generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. 9 ir šios ginčijamo sprendimo dalies naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Dėl UAB „Estakada“ generalinio direktoriaus 2007 m. lapkričio 10 d. reikalavimo A.K. pateikti pasiaiškinimą

DK 240 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys privalo raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Tokio pasiaiškinimo tikslas - sudaryti darbdaviui sąlygas prieš priimant sprendimą dėl drausminės nuobaudos taikymo visapusiškai įvertinti aplinkybes, galinčias tapti pagrindu drausminei nuobaudai taikyti. Tik žinodamas paties darbuotojo poziciją darbdavio nustatyto pažeidimo atžvilgiu darbdavys gali priimti objektyvų, o kartu ir teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Iš kitos pusės, tik žinodamas, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas, darbuotojas gali tinkamai apsiginti pateikdamas išsamų pasiaiškinimą. Dėl nurodytų priežasčių reikalaudamas pateikti pasiaiškinimą darbdavys jau turi būti įvertinęs jam žinomas faktines aplinkybes ir šių aplinkybių pirminis įvertinimas turi sąlygoti pagrįstą prielaidą, jog darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, reikalavime aiškiai nurodyti, jog pasiaiškinimo reikalaujama atliekant drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą, bei konkrečiai įvardinti, dėl kokių veiksmų procedūra pradėta. Toks reikalavimas iš esmės vertintinas kaip informacijos apie jo atžvilgiu atliekamą drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą darbuotojui suteikimą, kartu suteikiant jam galimybę pateikti savo poziciją. Tokio reikalavimo pateikimas vertintinas kaip darbuotojui suteiktos garantijos įvykdymas, pats savaime nedarantis jokio neigiamo poveikio darbuotojo teisėms ar teisėtiems interesams. Atvirkščiai, gavęs informaciją apie tai, kokio pažeidimo padarymu jis yra kaltinamas ir kokia nuobauda jam už tai gresia, darbuotojas turi galimybę apsiginti, informuodamas darbdavį apie kaltinimų nepagrįstumą, darbuotojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir t.t. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad UAB „Estakada“ generalinio direktoriaus 2007 m. lapkričio 10 d. reikalavimu A.K. pateikti pasiaiškinimą tinkamai įgyvendinta darbdavio DK 240 str. 1 d. įtvirtinta pareiga, todėl šio reikalavimo naikinti nėra pagrindo. Kartu kaip pagrįstas vertintinas ir UAB „Estakada“ darbo ginčų komisijos 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimas atmesti A.K. prašymą panaikinti aptariamą UAB „Estakada“ generalinio direktoriaus reikalavimą.

Atsisakymas tenkinti analogišką ieškovo E.K. reikalavimą panaikinti 2007 m. lapkričio 10 d. reikalavimą grįstinas šioje nutartyje jau aptartais argumentais, jog bendrovės akcininko teisės niekaip nesusiję su bendrovės vadovo į darbą priimto darbuotojo darbo sutarties vykdymu, sąlygų keitimu, drausminės atsakomybės jam taikymu ar darbo sutarties su juo nutraukimu.

Dėl UAB „Estakada“ generalinio direktoriaus 2008 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 11K, kuriuo ieškovas A.K. atleistas iš darbo

Vadovaujantis DK 237 str. 1 d. 3 p., 136 str. 3 d., drausminė nuobauda atleidimas iš darbo gali būti skiriama dviem atvejais: kai darbuotojas pakartotinai pažeidžia darbo drausmę, jeigu jam per pastaruosius dvylika mėnesių jau buvo taikyta drausminė atsakomybė, arba, kai darbuotojas padaro šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismui panaikinus A.K. 2007 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 38K skirtą drausminę nuobaudą papeikimą, šalims šios sprendimo dalies neginčijant, akivaizdu, jog pagrindo atleisti ieškovą iš darbo dėl pakartotinio darbo drausmės pažeidimo nebuvo. Be to, ir iš paties atsakovės generalinio direktoriaus 2008 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 11K turinio matyti, jog drausminė nuobauda buvo pritaikyta kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo pasekmė. Dėl nurodytos priežasties A.K. atleidimo iš darbo pagrįstumas ir teisėtumas vertintinas analizuojant, ar jo atlikti veiksmai gali būti vertinami kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas.

Vienu iš 2008 m. balandžio 7 d. įsakyme Nr. 11K nurodytų šiurkščių darbo drausmės pažeidimų įvardinta aplinkybė, jog ieškovas A.K. 2007 m. lapkričio 10 d. pasirašė įsakymą dėl technikos direktoriaus P.K. atleidimo iš darbo (b.l. 122, t. 2). Atleidimo teisiniu pagrindu įsakyme įvardinta DK 139 str. 1 d., kurioje nurodyta, jog darbo sutartis nutraukiama, jeigu jos sudėtinės dalys prieštarauja įstatymų draudžiamoms nuostatoms, tų prieštaravimų negalima pašalinti ir nėra galimybės darbuotojo jo sutikimu perkelti į kitą darbą. Toks teisinis reglamentavimas leidžia darbdaviui nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, jei darbuotojas nesutinka arba dėl vienokių ar kitokių priežasčių (pvz., dėl sveikatos būklės, tam tikrų išsilavinimo ar kvalifikacinių reikalavimų ir pan., neturi teisės dirbti to darbo) negali pakeisti konkrečios darbo sutarties sąlygos, kuri prieštarauja imperatyviam įstatyme įvardintam reikalavimui. Atleidimo faktiniu pagrindu įvardinta aplinkybė, jog darbo sutartis prieštarauja generalinio direktoriaus pavaduotojo ir vyriausiojo finansininko pareigybiniams nuostatams. Įsakyme konkrečiai neįvardinta, koks darbo sutarties punktas sukelia prieštaravimus. Atsižvelgiant į tai, jog prieštaravimai sietini su kitų darbuotojų atliekamomis funkcijomis, įvertinus į bylą pateiktus technikos direktoriaus bei generalinio direktoriaus pavaduotojo pareiginius nuostatus (b.l. 154-160, t. 2), darytina išvada, jog prieštaravimu laikytas darbuotojų funkcijų dubliavimasis. Jokiame teisės akte nėra nurodyta, jog negali dubliuotis kelių darbuotojų funkcijos. Jeigu kelioms pareigybėms priskirtiną darbą gali atlikti mažesnis darbuotojų skaičius, darbdavys, motyvuodamas ekonominėmis priežastimis ar struktūriniais pertvarkymais, gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą DK 129 str. pagrindu, bet neturi teisės nutraukti darbo santykių dėl darbo sutarties sąlygų prieštaravimo įstatymų reikalavimams. Be to, ieškovas A.K. negalėjo įrodyti, kad, prieš nuspręsdamas atleisti darbuotoją iš darbo, siūlęs jam kitą darbą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ginčijamas įsakymas dėl P.K. atleidimo iš darbo buvo akivaizdžiai neteisėtas. Vertinant šį įsakymą per veiksmo, už kurį skiriama drausminė nuobauda, prizmę, svarbiomis laikytinos įsakymo priėmimo aplinkybės. Atsakovės generalinis direktorius nedarbingumo pažymėjimą turėjo nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki 2007 m. lapkričio 9 d. (b.l. 12-13, t. 2), įsakymas pasirašytas 2007 m. lapkričio 10 d. 7 val. 20 min., nors kiek vėliau tą dieną į darbą po ligos atėjo ir bendrovės generalinis direktorius. Tai leidžia daryti išvadą, jog sprendimas dėl atleidimo iš darbo priimtas paskubomis, pasinaudojant galimybe atlikti bendrovės vadovo kompetencijai priskirtas funkcijas, net nebandžius realiai spręsti susidariusios padėties atitinkamai koreguojant bendrovės lokalinių aktų nuostatas, sukuriančias funkcijų dubliavimąsi. Atsižvelgiant į tai, jog A.K., nors ir neteisėtai, t.y. tinkami neįforminus, faktiškai buvo perkeltas ir atliko metalo prekybos baro vadovo pareigas, dirbdamas šį darbą buvo padaręs administracinį pažeidimą, už kurį jam, nors ir neteisėtai, buvo skirta ir tuo metu dar galiojo drausminė nuobauda, jo kaip generalinio direktoriaus pavaduotojo funkcijas atliko kiti darbuotojai, akivaizdu, jog sprendimas atleisti technikos direktorių iš pareigų buvo priimtas iš savanaudiškų paskatų, siekiant pašalinti darbuotoją, faktiškai dirbusį darbą, kurį, pagal darbo sutartį ir pareiginius nuostatus turėjo atlikti ieškovas. Kolegija konstatuoja, kad tokie savanaudiški veiksmai, kai kito asmens konstitucinė teisė į darbą be teisinio pagrindo atimama siekiant, pasitaikius progai, pagerinti savo padėtį, atitinka šiurkščiam darbo drausmės pažeidimui CPK 235 str. keliamus reikalavimus. Atmestinas ieškovų apeliacinio skundo argumentas, jog šis įsakymas nesukėlė realių pasekmių, kadangi P.K. realiai nebuvo atleistas tik dėl to, jog neteisėtiems ieškovo veiksmams nepritaręs bendrovės generalinis direktorius nesiėmė ginčijamo įsakymo įgyvendinti. Nors ieškinyje ieškovas A.K. taip pat nurodė, jog 2007 m. lapkričio 10 d. reikalavime pasiaiškinti aptartas pažeidimas nebuvo nurodytas, o 2008 m. kovo 7 d. reikalavime nenurodyta, iki kada pasiaiškinimas turi būti pateiktas, akivaizdu, jog įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo buvo priimtas praėjus pakankamam laiko tarpui (vienam mėnesiui) po antrojo reikalavimo pateikti pasiaiškinimą įteikimo dienos, ieškovui grįžus po nedarbingumo, todėl ieškovas tikrai turėjo galimybę įgyvendinti savo teises ir pasiaiškinimą pateikti. Iš kitos pusės, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame procese ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, pateisinančių jo veiksmus, t.y. aplinkybių, kurios, jas įvardijus pasiaiškinime, galėjo įtakoti sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Dėl nurodytų priežasčių argumentas dėl reikalavimo pateikti pasiaiškinimą trūkumų vertintinas kaip formalus, neįtakojantis ginčijamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nors ginčijamame įsakyme įvardinti du savarankiški pažeidimai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo A.K. sprendimas sušaukti akcininkų susirinkimą negali būti vertinamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, tuo pripažindamas, jog šis pažeidimas negalėjo būti pagrindu atleisti ieškovą iš darbo. Atsakovė, kaip darbdavys, šio pirmosios instancijos teismo motyvo neginčija, teismo teisė darbo bylose išeiti už pareikštų reikalavimų ribų sietina su darbuotojo, kaip silpnesnės socialine prasme svarbių teisinių santykių šalies, interesų apsauga, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nustatinėti, ar pažeidimas tikrai nepriskirtinas prie šiurkščių, nes tokiu atveju atsirastų galimybė priimti darbuotojui mažiau palankų sprendimą. Kadangi apeliacine tvarka ginčijamas būtent atleidimo iš darbo teisėtumas, teisė skirti drausminę nuobaudą priskirtina išimtinei darbdavio kompetencijai, teismas tegali arba pripažinti drausminę nuobaudą paskirta teisėtai, arba ją panaikinti, bet negali pakeisti drausminės nuobaudos rūšies, o, kaip minėta, šiurkščiu nelaikytino pažeidimo padarymas negali būti laikomas pagrindu drausminei nuobaudai atleidimui iš darbo paskirti, A.K. sprendimas sušaukti akcininkų susirinkimą vertintinas ne kaip drausminės nuobaudos skyrimo prielaida, o kaip atsakovo elgesį darbe iliustruojanti aplinkybė. Sprendimą sušaukti akcininkų susirinkimą ieškovas A.K. priėmė teisme vykstant ginčams dėl jau įvykusio akcininkų susirinkimo teisėtumo bei galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, kuriomis uždrausta UAB „Estakada“ bei jos generaliniam direktoriui V.Ž. šaukti ir rengti pakartotinį bendrovės akcininkų susirinkimą 2007 m. rugsėjo 28 d. susirinkimo darbotvarkės klausimais. Kadangi toje civilinėje byloje ieškovu buvo E.K., kuris yra A.K. sūnus, nagrinėjant bylą dalyvavo A.K. žmona Z.K., akivaizdu, jog apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą A.K. buvo žinoma. Kaip matyti iš byloje esančių 2007 m. rugsėjo 28 d. akcininkų susirinkimo darbotvarkės (b.l. 180, t. 2) bei E.K. paraiškos (b.l. 19, t. 2), kurios pagrindu A.K. priėmė sprendimą šaukti akcininkų susirinkimą, šaukiamame susirinkime turėjo būti nagrinėjami analogiški 2007 m. rugsėjo 28 d. susirinkime nagrinėtiems klausimai, t.y. klausimai, kurių atžvilgiu Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18238-52/2007 (b.l. 10, t. 1) buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Toks ieškovo veiksmas vertintinas kaip netinkamas darbo funkcijų vykdymas, patvirtinantis, jog šia nutartimi nustatytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas nebuvo vienintelis ieškovo netinkamo darbo pavyzdys, bei papildomai pagrindžiantis griežtos tarnybinės nuobaudos taikymą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo ieškovui A.K. buvo pritaikyta pagrįstai, jos naikinti ieškovo nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Nors ieškovų apeliaciniame skunde nurodyti reikalavimai panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta iš ieškovų priteisti dalį bylinėjimosi išlaidų valstybei bei atsakovui, šie reikalavimai negrindžiami bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo neteisėtumu, todėl atmetus materialinius teisinius apeliacinio skundo reikalavimus, atmestinas ir procesinis reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, perskirstymo.

Tuo tarpu šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstytinos atsižvelgiant į tai, jog abiejuose apeliaciniuose skunduose reikšti reikalavimai buvo atmesti, t.y. žyminis mokestis šalims nepriteisiamas, o atstovavimo bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į jų reikštų reikalavimų kiekį. Ieškovai E.K. ir A.K. apeliaciniame skunde pateikė šešis reikalavimus (keturis- A.K. ir du- E.K.), tuo tarpu atsakovė UAB „Estakada“- vieną reikalavimą. Kadangi visi reikalavimai buvo atmesti, konstatuotina, jog UAB „Estakada“ tenka 14,29%, E.K.- 28,57%, A.K.- 57,14% bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „Estakada“ patyrė 1770 Lt išlaidų, susijusių su atstovavimo teisinėmis paslaugomis, atsakovei iš A.K. priteistina 1011,38 Lt, iš E.K.- 505,69 Lt atstovavimo išlaidų. Ieškovui E.K. iš atsakovės UAB „Estakada“ priteistina 14,29% nuo jo patirtų 2358,54 Lt išlaidų, t.y. 337,04 Lt. Įskaičius E.K. ir UAB „Estakada“ vienam iš kito priteistinas sumas, iš ieškovo E.K. atsakovei UAB „Estakada“ priteistina 168,65 Lt. Vadovaujantis analogiška proporcija iš šalių priteistinos apeliacinės instancijos teismo patirtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu: 1,04 Lt iš UAB „Estakada“, 2,07 Lt iš E.K. ir 4,14 Lt iš A.K..

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinius skundus atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Estakada” (juridinio asmens kodas 134600768) iš ieškovo A.K. (duomenys neskelbtini) 1011,38 Lt (vieną tūkstantį vienuolika litų 38 ct) ir iš ieškovo E.K. (duomenys neskelbtini) 168,65 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis litus 65 ct) bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo A.K. (duomenys neskelbtini) 4,14 Lt (keturis litus 14 ct), iš ieškovo E.K. 2,07 Lt (du litus 7 ct), iš atsakovės UAB “Estakada” 1,04 Lt (vieną litą 4 ct) su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Rūta PalubinskaitėKolegijos teisėjai Algimantas KukalisArvydas Žibas