Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-11-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-3090-992/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-11-20
Bylos Nr.
A15.-3090-992/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02805-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Viktorija Šelmienė (pirm.)
Pažeidėjas
L. D.
Nukentėjusysis
T. K.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-3090-992/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02805-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 16.9.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. lapkričio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai L. D., jos atstovui advokatui P. G.,nukentėjusiajam T. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

L. D., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) , išsituokusi, aukštesniojo išsilavinimo,

traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. 2020 m. rugsėjo 1 d., 18.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Skoda, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti atbulomis, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, kliudė stovintį automobilį Honda, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. L. D. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir dėl to, kad ji išvažiavo iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 101, 222 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje L. D. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinama, savo kaltę pripažįsta iš dalies, sutinka, kad galėjo apgadinti kitą automobilį, tačiau nesutinka, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. L. D. paaiškino, kad įvykio dieną prie kirpyklos atvažiavo apie 18 val., ilgai parkavosi, sunkiai prisiparkavo, keletą kartų buvo išlipusi, matė, kad stovi žmogus, pagalvojo, kodėl jis negali padėti prisiparkuoti. Prisiparkavusi ramiai nuėjo į grožio saloną, prabuvo jame dvi valandas ir išvažiavo nieko neįtardama. Po kelių dienų pastebėjo, kad jos automobilis apgadintas, kieme apžiūrėjo raudonas mašinas, kreipėsi į grožio saloną dėl vaizdo įrašo. Vairuoja seniai, tačiau su šiuo konkrečiu automobiliu važinėja tik kiek daugiau nei mėnesį, nes jis naujai pirktas iš salono, parkavimosi kamerų, šoninių „parktronikų“ jos automobilyje nėra, yra tik galiniai ir priekiniai „parktronikai“. Šiuo konkrečiu atveju jai parkuojantis priekiniai „parktronikai“ visai nepypsėjo, jeigu būtų pypsėję, būtų sureagavusi, nes į juos neįmanoma neatkreipti dėmesio. Atsiprašė nukentėjusiojo, kad apgadino jo automobilį ir dėl to jis patyrė nepatogumų. Administracinėn atsakomybėn traukiama L. D. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

L. L. S. teismui papasakojo, kad jai apie įvykį yra žinoma tiek, kad rugsėjo 1 d. jos klientė L. D. atvažiavo į saloną ir prisiparkavo. Vėliau paskambinusi paklausė, ar salone yra vaizdo kameros, todėl ji [liudytoja] paklausė administratoriaus, jis nukreipė, kur galima peržiūrėti kamerų įrašus. L. D. jai sakė, kad jos mašina yra perbraukta ir ji nežino, kurioje vietoje bei kas perbraukė. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

N. T. K. teismui parodė, kad vakare grįžęs namo pastatė savo automobilį, ryte atėjo važiuoti į darbą, įlipo į mašiną ir pamatė už valytuvo užkištą lapelį, išlipęs perskaitė lapelį, apžiūrėjo savo automobilį, pastebėjo, kad apibraižytas jo mašinos vairuotojo pusės priekinis sparnas, rato arka, šiek tiek priekinės durelės, paskambino raštelyje nurodytu telefonu, atsiliepęs žmogus pasakė, kad matė įvykį, bet duomenis suteiks tik policijai, dėl to nukentėjusysis paskambino policijai. Kadangi turi prisijungimą prie saugos kamerų, peržiūrėjo vaizdo įrašą, jį perdavė policijai. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Šalies argumentai

L. M. B. teismui paaiškino, kad įvykio dieną, apie 18 val., ėjo į parduotuvę, pamatė atvažiuojančią mašiną, tuo metu stovėjo ant šaligatvio ir telefone rašė žinutę. Išgirdo garsą, pakėlęs akis pamatė sunkiai besiparkuojančią moterį, kuri kelis kartus išlipo iš automobilio pasižiūrėti, galiausiai prisiparkavo ir nuėjo į kirpyklą, pagalvojęs, kad moteris skuba ir policijai praneš vėliau, užsirašė automobilių numerius, pats nuėjo į parduotuvę. Vėliau vakare kieme matė, kad stovėjo tik raudonas automobilis, parašė raštelį jo vairuotojui, kitą rytą jam tos mašinos vairuotojas paskambino. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas teigė, jog nematė uždaryti ar atidaryti buvo vairuotojos langai, gali būti taip, kad ji galėjo negirdėti automobilių kontakto, nemano, kad vairuotoja tyčia būtų apgadinusi ir pasitraukusi iš įvykio vietos, nematė, kad ji būtų apžiūrinėjusi savo automobilio priekį ir raudoną stovėjusią mašiną. Liudytojas atsakė į kitus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad L. D. kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, įrodyta. Nukentėjusysis T. K. teismui patvirtino, kad savo automobilį prieš nagrinėjamą įvykį pastatė neapgadintą, liudytojas M. B. patvirtino girdėjęs automobilių kontakto garsą ir nors negalėjo tiksliau apibūdinti garso pobūdžio, T. K. įvardinti bei į įvykį atvykusių pareigūnų nustatyti automobilio Honda apgadinimų pobūdis ir lokacija sutampa su L. D. vairuoto automobilio Skoda apgadinimų pobūdžiu ir lokacija, L. D., be kita ko teigė, kad po kelių dienų ant savo automobilio pastebėjo būtent raudonos spalvos dažus. Šie duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad L. D. 2020 m. rugsėjo 1 d., 18.00 val., Vilniuje, Perkūnkiemio g. 47, vairuodama automobilį Skoda, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti atbulomis, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, kliudė stovintį automobilį Honda, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino; tokiais savo veiksmais padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y., kai asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y., pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą ar paslėpti eismo įvykio pėdsakus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog siekiant įrodyti asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnyje, privaloma nustatyti, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį ir savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti nukentėjusiajam žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš eismo įvykio tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą L. D., nukentėjusįjį T. K., liudytojus L. S. ir M. B., sprendžia, kad L. D. nepadarė jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje. L. D. pripažino, kad ilgai parkavosi, keletą kartų buvo išlipusi pasižiūrėti, ar jos automobiliui pakanka vietos, todėl sutinka, kad galėjo kliudyti nukentėjusiojo automobilį, aplinkybę, kad L. D. iš tiesų įvykio dieną parkavosi sunkiai, patvirtina tiek tiesiogiai L. D. veiksmus stebėjusio liudytojo M. B. parodymai, tiek saugos vaizdų kameros įrašo duomenys. Vaizdo įraše užfiksuota, kad L. D. į laisvą stovėjimo vietą parkavosi atbuline eiga, manevruodama į kairę, užfiksuota, kad ji buvo keletą kartų išlipusi iš automobilio, pirmą kartą apžiūrėjo savo automobilio galą ir laisvą tarpą iki dešinėje stovinčio automobilio, kitą kartą išlipusi apžiūrėjo tarpą tarp savo automobilio kairės pusės priekinio bamperio ir raudono T. K. automobilio.

Nukentėjusysis teismui teigė, jog atėjęs į savo automobilį iš pradžių apgadinimų nepastebėjo, juos pamatė tik atidžiau apžiūrėjęs automobilį po to, kai pamatė už valytuvo užkištą raštelį, kas ir atkreipė jo dėmesį. Iš to seka, kad nukentėjusiojo automobilio apgadinimai nebuvo tiek ryškūs ir tokio masto, kad būtų buvę pastebimi be didesnės atidos, kas leidžia daryti išvadą, jog L. D. tuo metu, kai buvo išlipusi ir apžiūrėjo tarpą tarp savo ir nukentėjusiojo automobilių, objektyviai galėjo nukentėjusiojo automobilio apgadinimų nepastebėti. Liudytojas M. B. negalėjo patvirtinti, kad L. D. girdėjo automobilių kontakto garsą, nematė, ar buvo atidaryti jos automobilio langai. Dėl šios priežasties, taip pat įvertinus natūralią automobilio garso izoliaciją, spręstina, kad nepaneigta, jog L. D., būdama automobilio viduje, objektyviai galėjo negirdėti automobilių kontakto taip, kai jį girdėjo per keletą metrų nuo automobilio lauke stovėjęs M. B..

Kaip minėta, ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles) gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas aiškiai suvokia, jog sukėlė eismo įvykį ir sąmoningai siekia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju lieka nepaneigtas L. D. teiginys, kad ji nepajuto savo vairuoto Skoda automobilio kontakto su Honda automobiliu. Tiek pati L. D., tiek jos veiksmus stebėjęs liudytojas M. B. teigė, jog L. D. prisiparkavusi nuėjo į kirpyklą, todėl nelogiška, jog sąmoningai suvokusi ir siekusi pasitraukti iš eismo įvykio vietos L. D. būtų prisiparkavusi toje vietoje, kurioje sukėlė eismo įvykį, kelias valandas ten laikiusi pastatytą automobilį, po kelių dienų nuo įvykio grįžusi į tą patį kiemą, į kirpyklą ir jos darbuotojų klausinėjusi kiemo vaizdo įrašų. Vertinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad aptartos aplinkybės eliminuoja L. D. tiesioginę tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl teismas konstatuoja, jog L. D. veiksmuose nebuvo ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviosios pusės, o nesant bent vieno nusižengimo sudėties elemento, išvada, jog buvo padarytas nusižengimas, negalima, todėl administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo L. D. nutrauktina.

L. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo; sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į nustatytą L. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nėra duomenų, jog L. D. būtų buvusi administracine tvarka bausta už analogiškus nusižengimus ar kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra dirbanti. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai L. D. atžvilgiu bus pasiekti jai skiriant minimalią ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 37 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 675 straipsniu, teismas

nutaria:

L. D. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jai 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

Nutraukti L. D. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį teiseną nenustačius jos veikoje šio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20122143926.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė