Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, teistas:

2013 m. vasario 25 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir tęsti mokslą;

2013 m. kovo 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių terminui, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 7 val. ir tęsti mokslą;

2013 m. spalio 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi paskirta galutine subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą;

2013 m. spalio 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai) – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 7 val. ir tęsti mokslą. 2014 m. sausio 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu atidėtas 3 metų laikotarpiui;

2013 m. gruodžio 5 d. Prienų rajono apylinkės nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 7 val. ir tęsti mokslą. 2014 m. kovo 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., ir tęsti mokslą;

2014 m. kovo 28 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 10 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 7 val. ir tęsti mokslą;

2014 m. gegužės 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei tęsti mokslą;

2015 m. gegužės 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2015 m. spalio 13 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su 2014 m. gegužės 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu atidėtas 2 metams ir paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programose ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

2020 m. sausio 16 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2015 m. gegužės 26 d., kuris pakeistas 2015 m. spalio 13 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė; 2022 m. rugsėjo 15 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu paleistas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį, lygtinai 1 metams 2 mėnesiams 29 dienom; 2023 m. rugpjūčio 8 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę;

2023 m. balandžio 11 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2020 m. sausio 16 d., neatliktos bausmės dalimi ir paskirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (toliau – BK).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. G. 2022 m. gruodžio 26 d. apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu tyčia V. G. ranka apglėbė kaklą ir jį smaugė, V. G. nugriuvus ant grindų, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau šešis smūgius į galvą, į krūtinę, į nugarą, tuo dėl poodinių kraujosruvų dešinės akies vokuose, krūtinėje, dešinės ausies srityje, muštinės žaizdos apatinėje lūpoje su kraujosruva, muštinės žaizdos dešinės ausies srityje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo artimo giminaičio – tėvo V. G. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Nors kaltinamasis kaltę neigia, tačiau byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinimas T. G. pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį yra pagrįstas ir įrodytas.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis T. G., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konfliktavo su nukentėjusiuoju V. G. dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų ir konflikto metu kaltinamasis tyčia smaugė bei rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvą, krūtinę, šonus, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Nors kaltinamasis aiškina, kad smūgių kaltinamajam nesudavė, tačiau teismas kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip jo gynybinę versiją, kaltinamasis taip siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės taip pat nepripažino, davė analogiškus parodymus kaip ir teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamasis teigia, kad jo namuose jokio konflikto nebuvo, nei jis nei jo žmona taksi automobilio nekvietė, nežino kaip nuketėjusysis grįžo namo į (duomenys neskelbtini), nežino kodėl nukentėjusysis, jo tėvas, jį kaltina smurtu, gal būt dėl to, kad buvo per daug išgėręs, kad neprisimena savo buvimo vietos, kad prisimena tik, kad buvo pas jį namuose. Tačiau byloje surinkti įrodymai, kurie buvo patikrinti teismo posėdyje, sudaro pagrindą abejoti kaltinamojo paaiškinimų patikimumu.

Be nukentėjusiojo, jo parodymus patvirtina kiti įrodymai – liudytojos A. Ž., A. G. parodymai, specialisto išvada. Liudytoja A. Ž., nukentėjusiojo draugė, patvirtino, kad būnant pas nukentėjusiojo sūnų T. G. svečiuose buvo sumuštas nukentėjusysis, pas T. G. nukentėjusysis atvyko sveikas tik buvo išgėręs alkoholio bei nurodė, kad iš pradžių viskas buvo gerai, o vėliau kaltinamasis ir nukentėjusysis kalbėjo pakeltu tonu, o jai ir kaltinamojo sutuoktinei P. G. būnant balkone, per balkono langą, matė jog kaltinamasis ranka smaugė, sudavė smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam, o nukentėjusysis nesipriešino, smūgių kaltinamajam nesudavė. Grįžusi iš balkono matė, kad nukentėjusiojo veidas ir drabužiai kruvini. Ji nekvietė policijos, nes pati išsigando kaltinamojo agresijos. Iš buto pirmas išėjo nukentėjusysis, P. G. iškvietė taksi, davė 20 eurų ir ji išėjo į laiptinę. Laiptinėje nukentėjusysis buvo nulipęs vieną laiptų pakopą, jam bėgo kraujas. Liudytojos A. Ž. parodymus dalyje patvirtina liudytojo A. G. parodymai, kuriais jis patvirtino, kad girdėjo kai A. Ž. pas nukentėjusįjį klausė ar nebėga kraujas, todėl jis paklausė ar neiškraujuos automobilio sėdynių, o A. Ž. dar pasakė, matot kokios kalėdos, ką sūnus padarė. Liudytojas A. G., atvežęs nukentėjusįjį ir liudytoją A. Ž. į (duomenys neskelbtini), išlipęs iš automobilio pamatė, kad nukentėjusysis sumuštas ir dar pasakė, jog jie nejuokautų ir kviestų medikus bei policiją. Liudytojos P. G. parodymai, kad nukentėjusysis iš jų namų išvyko nesužalotas, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir vertinami, kaip siekis padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes juos sieja artimas ryšys, ji yra kaltinamojo sutuoktinė.

Nukentėjusiojo V. G. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai –dešinės akies vokuose, krūtinėje, dešinės ausies srityje, muštinė žaizda apatinėje lūpoje su kraujosruva, muštinė žaizda dešinės ausies srityje, įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad šie sužalojimai nukentėjusiajam padaryti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Taigi, šiuo atveju nukentėjusiojo V. G. parodymus patvirtina liudytoja A. Ž., kuri betarpiškai dalyvavo įvykio metu ir matė, jog kaltinamasis smurtavo, liudytojas A. G., kuris matė, jog nukentėjusysis buvo sužalotas. Nukentėjusiojo ir liudytojų A. Ž., A. G. parodymai nuoseklūs, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Nors liudytoja A. Ž., nukentėjusiojo draugė, todėl laikytina kad yra suinteresuota, duoti parodymus nukentėjusiojo naudai, tačiau teismas negali nesivadovauti jos parodymais, nes juos patvirtina ne tik nukentėjusiojo, bet ir liudytojo A. G. parodymai, o šis liudytojas nėra susijęs nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju bei liudytoja A. Ž.. Pažymėtina, kad liudytoja A. Ž. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, parodė, kad kaltinamojo sutuoktinė P. G. iškvietė taksi automobilį, nors pati liudytoja P. G. tai neigė, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad taksi automobilis buvo kviestas iš telefono numerio 37063082069, o būtent tokiu numeriu naudojosi P. G.. Tai, taip pat patvirtina, liudytojos A. Ž. parodymų patikimumą.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymų patikimu, kad jis 2022 m. gruodžio 26 d. naktį patyrė fizinį smurtą ir kad prieš jį smurtavo sūnus T. G.. Byloje esantys pirminiai duomenys t. y. 2022 m. gruodžio 26 d. Kauno apskrities policijos komisariato tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusiajam užfiksuoti sužalojimai: kraujuojanti žaizda, patinimas, kraujosruva (mėlynė); sužalojimų vietos - dešinėje ausyje kraujuojanti žaizda, veide ties dešine akimi kraujosruva (mėlynė), dešiniajame žande patinimas bei, kad sūnaus T. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prieš jį smurtavo sūnus, įvykusio žodinio konflikto dėl vaikystės nuoskaudų metu; policijos registruojamų įvykių suvestinės duomenys, kur užfiksuota, telefoninis pranešimas apie tai, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotoja pranešė, jog veža į Kauno klinikas V. G., kurį prieš tris valandas (duomenys neskelbtini) sumušė sūnus, stiprūs sužalojimai, patvirtina, kad juose yra užfiksuota reikšminga informacija, patvirtina, kad nukentėjusiojo parodymai yra neprieštaringi ir kad jis iškarto nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini) jį sumušė sūnus T. G.. Kaltinamasis nurodė, kad su tėvu, nukentėjusiuoju V. G. per daug nebendrauja, tai patvirtino ir liudytoja kaltinamojo sutuoktinė P. G., kad nukentėjusįjį matė antrą kartą, liudytoja A. Ž. teigė, kad kaltinamąjį matė antrą kartą, analogiškai nurodė ir nukentėjusysis. Nukentėjusysis teismo posėdyje patvirtino, kad jis dėl šito įvykio neketino kreiptis į policiją ir pranešti, kad prieš jį smurtavo sūnus, tačiau pablogėjus sveikatai, jis buvo išvežtas į Kauno klinikas, ir pranešimą apie įvykį padarė greitosios medicininės pagalbos darbuotoja. Be to, nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėji metu nereiškė civilinio ieškinio. Todėl darytina išvada, kaltinamasis ir nukentėjusysis bendravo labai mažai, kad nukentėjusysis nebuvo priešiškai nusiteikęs prieš kaltinamąjį, kad byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis bei liudytoja A. Ž. siekė neteisėtai kriminalizuoti kaltinamojo veiksmus įvyko metu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis pirmas išėjo iš buto, po kurio laiko išėjo liudytoja A. Ž. ir jie kartu nulipo laiptais iki apačios, kur jų laukė taksi automobilis. Byloje nėra ginčo, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, tačiau jis pats nurodė, kad išėjęs iš buto jis laiptinėje nebuvo nugriuvęs, todėl negalėjo patirti sužalojimų. Liudytoja A. Ž. patvirtino, kad nukentėjusysis pradėjo kraujuoti po suduotų smūgių bute. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam sužalojimai, išskyrus žaizdas liežuvyje, galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu; tik poodinė kraujosruva krūtinėje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Akivaizdu, kad tik šis sužalojimas galėjo gautis nukentėjusiajam nugriuvus. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pagrįstai konstatuotina, jog nukentėjusiajam nustatytą sveikatos sutrukdymo mastą iš esmės lėmė kaltinamojo atliktų smurtinių veiksmų visuma mažiausiai 6 smūgiai rankomis ir kojomis į galvą, krūtinę nugarą. Vien dėl buvusio neblaivumo abejoti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo, nes jie buvo nuoseklūs, be to, nukentėjusiojo teiginius patvirtina ir kita bylos medžiaga, nukentėjusiojo parodymus apie sužalojimų padarymo mechanizmą patvirtina specialisto išvada.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamasis 2022 m. gruodžio 26 d. apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu tyčia V. G. ranka apglėbė kaklą ir jį smaugė, V. G. nugriuvus ant grindų, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau šešis smūgius į galvą, į krūtinę, į nugarą, tuo dėl poodinių kraujosruvų dešinės akies vokuose, krūtinėje, dešinės ausies srityje, muštinės žaizdos apatinėje lūpoje su kraujosruva, muštinės žaizdos dešinės ausies srityje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo artimo giminaičio – tėvo V. G. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad smaugdamas ir smūgiuodamas nukentėjusiajam ranka ir kojomis į galvą, krūtinę, nugarą, jį sužalos. Teismas daro išvadą, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus tai, kad nukentėjusysis yra kaltinamojo šeimos narys (jo tėvas), pripažintina, jog kaltinamojo T. G. veiksmai atitinka baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinimas teigė, kad kaltinamasis įvykio metu nukentėjusiajam padarė žaizdas liežuvyje. Atsižvelgiant, jog specialisto išvadoje nustatyta, kad nukentėjusiajam žaizdos liežuvyje galėjo būti padarytos sukandus liežuvį dantimis, šis sužalojimas pašalintinas iš kaltinimo, nes nenustatyta, kad šis sužalojimas yra kaltinamojo veiksmų padarinys, nors ir šis sužalojimas padarytas tuo pačiu laiku, kaip ir kiti specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

T. G. padarė nesunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau teismo teistas, šią nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės, nes 2022 m. rugsėjo 19 d. paleistas lygtinai 1 metams 2 mėnesiams 29 dienom, padarė naują nusikalstamą veiką pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, dėl ko 2023 m. balandžio 11 d., yra priimtas nuosprendis. Reikšminga ir tai, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d., Kauno apylinkės teismo nutartimi, T. G. taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikintas ir jis pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, nes jo elgesys lygtinio paleidimo metu rodė jo sąmoningą ir akivaizdų piktybišką probacijos sąlygų nevykdymą, nenorą prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti jam skirtų pareigų. Kaltinamasis turi neišnykusį teistumą ir pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra recidyvistas, ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Kaltinamasis neigia vartojęs alkoholinius gėrimus, tačiau tai prieštarauja nustatytomis byloje aplinkybėmis, nes nukentėjusysis ir liudytoja A. Ž. patvirtino, kad visi keturi vartojo alkoholinius gėrimus, todėl pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Jau minėta, kad kaltinamasis T. G. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė prieš 2023 m. balandžio 11 d., Alytaus apylinkės teismo nuosprendį, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2023 m. balandžio 11 d., Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalyje nustatytas bausmės skyrimo taisykles, t. y. prie minėto nuosprendžio (1 metai 6 mėnesiai) pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.

Kaltinamojo atžvilgiu nėra teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi kaltinamasis nedaro išvadų ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, be to, taikoma probacija teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, o tai neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, priešingai - jei kaltinamojo atžvilgiu būtų taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tai tik formuotų nebaudžiamumo nuostatas visuomenėje.

Į bausmės laiką įskaitytinas T. G. sulaikymo laikas Vokietijoje nuo 2024 m. birželio 2 d. iki 2024 m. liepos 31 d., (t.3 b.l. 50, 67 ) ir laikas atliktas pagal Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d., nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Dėl proceso išlaidų

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą (t.3, b.l.85-96) spręsti klausimą dėl ekstradicijos išlaidų atlyginimo ir pateikė, kad T. G. ekstradicijos išlaidos sudaro 3191,11 Eur. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2024 m. liepos 23 d. įsakymas Nr.5-AK-273 „Dėl A. K. ir M. K. komandiruotės į Frankfurtą prie Maino“ patvirtina, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjai komandiruoti 2024 m. liepos 30-31 d. (dviem dienoms) dėl Lietuvoje ieškomo T. G. perėmimo ir nutarta įstatymų nustatyta tvarka mokėti su komandiruote susijusias išlaidas.

Baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pripažintina, kad ekstradicijos išlaidas nulėmė paties T. G. veiksmai, t. y. jis, žinodamas, kad teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, išvyko iš Lietuvos Respublikos ir negrįžo. 2023m. lapkričio 23 d., teismo nutartimi buvo paskelbta T. G. paieška, nes pasislėpė nuo teismo, Alytaus rajono apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d., nutartimi T. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2024 m. kovo 18 d. jo atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis, kurio pagrindu kaltinamasis 2024 m. liepos 31 d. buvo konvojuotas į Lietuvą. Atsižvelgiant į tai, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl T. G. neteisėtų veiksmų patyrė konvojavimo išlaidas, šios pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307 straipsniais,

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d., nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d., (1 metai 6 mėnesiai) nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridedant šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės dalį ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (du) metus 2 (du) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti pagal Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d., nuosprendį visiškai ar iš dalies atliktą bausmę bei joje nurodytus įskaitytinus laikotarpius.

Bausmę paskirti atlikti įkalinimo įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. lapkričio 20 d.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką Vokietijoje nuo 2024 m. birželio 2 d. iki 2024 m. liepos 31 d.,

Priteisti iš T. G. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos 3191,11 Eur (vieną tūkstantį šimtą devyniasdešimt vieną eurą, 11 ct) ekstradicijos išlaidų, ši suma turi būti sumokėta į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).