- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-393-425/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02024-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- T. Š.
- Atsakovas
- E. S., S. T., V. J., A. T., A. R., V. P., R. M.
- Trečiasis asmuo
- L. Š., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-393-425/2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-224-812/2012 pagal atsakovės E. S. priešieškinį ieškovei T. Š., atsakovams S. T., V. J., A. T., A. R., V. P., V. P., R. M., tretiesiems asmenims L. Š., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, išvadą teikiančiai institucijai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriui, dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsakovė E. S. 2011-11-30 patikslinusi priešieškinio reikalavimus prašė nustatyti jos nuosavybės teise faktiškai valdomo 591 m² žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribas ir plotą pagal UAB „Geodera“ 2011-11-18 parengtą žemės sklypo planą, sudarytą pagal esamą situaciją. Atsakovė nurodė, kad 2005-06-15 asmeninės nuosavybės teisėmis valdo 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., kurį 2005-06-15 dovanojimo sutartimi Nr. 4640, jai perleido tėvas S. T., kuris sklypą buvo įgijęs 2005-06-01 dovanojimo sutartimi Nr. 3869 iš savo motinos J. T., o J. T. sklypą buvo įgijusi 1995-04-26 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3218 iš V. K.. Atsakovės namų valdai priklausantis žemės sklypas ribojasi su T. Š., S. T., V. J., A. T., A. R., V. P., V. P. ir R. M. nuosavybės teise valdomais žemės sklypais. Ginčas dėl sklypo ribos kilo tik su ieškove T. Š., kuriai nuosavybės teise priklauso namų valdos žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), o su kitais kaimynais ginčų dėl žemės sklypo ribų nėra. Atsakovė E. S. teigė, kad jai priklausančio žemės sklypo ribos ir sklypą ribojančios tvoros su ieškovei T. Š. priklausančiu sklypu nesikeitė nuo 1993-11-15, kuomet buvo sudarytas V. K. namų valdos žemės sklypo ribų planas, su kuriuo sutiko tuometinis šalia esančio sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas R. M., iš kurio sklypą T. Š. nupirko. T. Š. niekada neturėjo įvažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini), įvažiavimo kelio į sklypus plotis taip pat nesikeitė, į sklypą ieškovė patekdavo per šalia esantį ieškovei nuosavybės teise priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini), taip pat per atsakovės tėvo S. T. paliktą neužtvertą tvoros galą. Ieškovei T. Š. iškėlus ginčą teisme dėl tvoros perkėlimo, atsakovė E. S. atliko sklypo (duomenys neskelbtini), matavimus ir nustatė, kad jos faktiškai valdomo sklypo plotas yra ne 0,06 ha, kaip nurodyta jos nuosavybės dokumentuose, o 591 m², be to, sklypo ribos yra pasisukę ir pasislinkę į gretimus sklypus. Atsakovės faktiškai valdomas sklypo (duomenys neskelbtini), plotas ir ribos, o taip pat ir ieškovės T. Š. faktiškai valdomo sklypo (duomenys neskelbtini), plotas ir ribos skiriasi nuo VĮ Registrų centre įregistruotų sklypų plotų ir ribų ne dėl atsakovės kaltės, o dėl netinkamai atliktų bei netikslių matavimų. Dėl nurodytos priežasties, o taip pat dėl to, kad T. Š. patraukė sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), skiriančią ribą į sklypo (duomenys neskelbtini) pusę, nesant sklypus skiriančios tvoros ir riboženklių, neliko ieškovei suprojektuoto 1,08 m. pločio įvažiavimo į ieškovės sklypą iš bendro įvažiavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-03-06 sprendimu priešieškinį tenkino ir nustatė E. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto pagal 2005-06-15 Dovanojimo sutartį Nr. 4640, ribas ir plotą - 591 m² - pagal 2011 m. lapkričio 18 d. UAB „Geodera“ parengtą žemės sklypo planą, priteisė iš T. Š. 191,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Iš byloje pateiktų kadastrinių matavimų, geodezinės-kartografinės nuotraukos, 2012-01-30 žemės sklypo ribų patikros vietovėje plano, apklaustų liudytojų paaiškinimų teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro duomenų bazėje įregistruotos sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos neatitinka sklypų ribų natūroje, be to, VĮ Registrų centre įregistruotos sklypų ribos neatitinka nei vieno šalia esančio sklypo ribų natūroje. Atsakovės E. S. faktiškai naudojamo sklypo plotas yra 591 m², o faktiškai naudojamos sklypo ribos sutampa su sklypą ribojančiomis tvoromis. Tarp atsakovės įgyto ir faktiškai naudojamo sklypo plotų skirtumas yra 9 m². Nacionalinė žemės tarnyba pateiktoje išvadoje pasisakė, kad žemės sklypo ribos persisuko ir pasislinko nuo 0,13 iki 1,32 m, todėl teismas konstatavo, jog žemės sklypo kadastro duomenys turėtų būti tikslinami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Kadangi ieškovė T. Š. nebendradarbiavo su teismu ir bylos šalimis, nepateikė prašomų įrodymų ir matavimų, teismas vadovavosi byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais ir nustatė, kad ieškovės T. Š. faktiškai valdomo sklypo (duomenys neskelbtini), plotas yra 593 m². Byloje esančiais UAB „Geometra“ atliktais matavimais teismas nesirėmė kaip nepatikimais, nes planuose nebuvo išmatuotas greta esančio sklypo (duomenys neskelbtini), plotas, be to, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos nėra aiškios – sklypas neaptvertas ištisine tvora, nėra riboženklių tarp ieškovei T. Š. priklausančių sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė teigė, kad atsakovė savavališkai perkėlė tvorą į jos sklypo dalį ir užėmė įvažiavimą į sklypą, teismas vertino, kad be ieškovės paaiškinimų, šių aplinkybių neaptvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, tuo tarpu liudytojais apklausti atsakovai patvirtino, jog faktinės žemės sklypų ribos nesikeitė nuo jų suformavimo. Atstačius žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribas pagal įregistruotas kadastrų žemėlapyje ribas, T. Š. sklypo plotas iš esmės nepasikeistų, o E. S. sklypo plotas sumažėtų, nes pietinė atsakovės sklypo riba eitų per atsakovo A. T. ir V. J. žemės sklypą ir A. T. nuosavybės teise priklausančius statinius. Atsižvelgęs į nustatytas byloje aplinkybes, ištirtus įrodymus, teismas pripažino nustatytomis aplinkybės, kad 2011-11-18 UAB „Geodera“ plane pažymėtos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos atitinka faktiškai valdomo sklypo ribas, sklypas (duomenys neskelbtini), minėtomis ribomis faktiškai valdomas nuo 1993-11-15, kai (duomenys neskelbtini) namų valdos sklypo žemės sklypas buvęs 1526 m², buvo padalintas į dvi dalis ir tuo pagrindu buvo suformuotas naujas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinės sklypo ribos, plotas, naudojimosi tvarka nebuvo keičiamos keičiantis sklypo savininkams – J. T., S. T., E. S., pagal nusistovėjusią ilgametę naudojimosi sklypais tvarką T. Š. neturėjo įvažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini), o į sklypą patekdavo per šalia esantį ir jai nuosavybės teise priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) esančio sklypo plotas ir jo ribos nėra didinami nei ieškovės, nei atsakovų valdomų sklypų plotų sąskaita, atsakovė nekelia ginčo dėl žemės įgijimo sandorio galiojimo, o pripažįsta ir sutinka, kad jos įgytas sklypas yra faktiškai mažesnio ploto, nei yra nurodyta nuosavybės dokumentuose. Teismas darė išvadą, kad abu sklypai gali būti naudojami racionaliai, priešieškinį tenkino ir nustatė E. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas ir plotą - 591 m² - pagal 2011 m. lapkričio 18 d. UAB „Geodera“ parengtą žemės sklypo planą.
Šalies argumentai
Ieškovė T. Š. apeliaciniu skundu prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir E. S. priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi dviem Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, tačiau abi kasacinio teismo nutartys buvo priimtos bylose, kurių ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl apeliantė abejojo tokių nutarčių precedentiškumu. T. Š. pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismas, nustatydamas sklypo ribas, jas gali keisti, kaip ir sklypo konfigūraciją, tačiau negali būti keičiamas žemės sklypo dydis. UAB „Geodera“ matavimų metu nustatytas (duomenys neskelbtini) esančio sklypo plotas 591 m² neatitinka Kadastro nuostatų 21-1 punkto, gauta neleistina 1/67 santykinė ploto paklaida, tokios paklaidos nėra taisomos, eliminuojamos. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tačiau jas teisiškai kvalifikavo netinkamai. Apeliantė nurodė, kad šiuo atveju turėjo būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant atsakovės sudarytą dovanojimo sutartį. Klausimo sprendimui lemiamos įtakos neturi įvairių tvorų pastatymo faktas, nes tvorų buvimo fakto įrodomoji reikšmė gali būti vertinama tik visų įrodymų visete. Ieškovė T. Š. pažymėjo, kad teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl pravažiavimo į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), reikalingumo. Šis žemės sklypas yra savarankiškas civilinės apyvartos objektas ir pagal savo prigimtį jis negali funkcionuoti, jei nėra atskiro praėjimo. Teismas, nuspręsdamas priešingai, neišlaikė savininkų pusiausvyros principo.
Atsiliepimas
Atsakovė E. S. atsiliepime nurodė su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinkanti. Apeliantė pripažino, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tuo pačiu pripažindama, kad teismas teisingai nustatė aplinkybę, jog tvoros aplink atsakovės sklypą buvo dar iki 2005-06-15 Dovanojimo sutarties sudarymo, o faktiškai naudojamo sklypo ribos sutampa su sklypą ribojančiomis tvoromis, tuo tarpu sklypo ploto paklaida atsirado dėl vietinės koordinačių sistemos perkėlimo į valstybinę. Dėl atsiradusios 9m² sklypo ploto paklaidos nėra nei dovanotojo, nei apdovanotojo kaltės, sutartis sudaryta nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, šalys buvo sąžiningos. Apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis būtų ginčijama sklypo dovanojimo sutartis. Atsakovė pažymėjo esanti sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl ji gali nuspręsti sutikti su mažesniu sklypo ploto dydžiu. Sutikdama ji nepažeidžia jokių ieškovės teisių ar teisėtų interesų. Teismas nagrinėjamoje byloje nėra pasisakęs, kad klausimo sprendimui lemiamą įtaką turi įvairių tvorų pastatymo faktas, kaip kad nurodo apeliantė. Ieškovės turimi žemės sklypai nėra atskirti nei tvora, nei riboženkliais, jie turi bendrą ribą, tad ir priėjimą iš bendro įvažiavimo į gatvę, todėl ieškovės nurodytas įvažiavimo į sklypą reikalingumas yra nepagrįstas. Ieškovei nesutinkant su turimų žemės sklypų plotu ar priėjimų į juos dydžiu, ji turi teisę kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo ir ginčyti savo sklypų įgijimo sandorius. Be to, atsakovė pažymėjo, kad apeliantė klausimo dėl dovanojimo sutarties panaikinimo nekėlė pirmosios instancijos teisme.
Tretysis asmuo Panevėžio miesto savivaldybė atsiliepimu prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliantės T. Š. apeliacinio skundo netenkinti, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Tretysis asmuo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. UAB „Geodera“ 2011-11-18 parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus, teismas juo rėmėsi sprendime, nustatytas atsakovės žemės sklypo plotas netgi mažesnis nei ieškovės. Tretysis asmuo nurodė, kad abiejų sklypų naudojimas yra racionalus ir įmanomas, teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti. Tretysis asmuo nurodė, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei gretimai esantys sklypai yra nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Registre įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantės faktiškai valdomų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos nėra aiškios, sklypas neaptvertas ištisine tvora, nėra riboženklių, neatlikti kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. Tretysis asmuo pažymėjo, jog ne tik ieškovės faktinės žemės sklypų ribos neatitinka registre nustatytų ribų, bet ir nei vieno iš aplinkui esančių žemės sklypų ribos natūroje nėra tokios kaip įregistruota. Racionaliai naudojant abu žemės sklypus, į (duomenys neskelbtini) sklypą patenkama per (duomenys neskelbtini) sklype suformuotą įvažiavimą. Atsakovė E. S. sutinka su faktiškai valdomo žemės sklypo plotu ir UAB „Geodera“ parengtame plane nustatytomis sklypo ribomis, todėl tretysis asmuo nurodė, jog reikėtų vadovautis faktiniu žemės sklypų naudojimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų ir šalių paaiškinimus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei argumentais, todėl jų nekartoja. Ieškovė T. Š. apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo suformuota teismų praktika, todėl nepagrįstai pripažino atsakovės sklypo plotą esant mažesnį nei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, netinkamai išsprendė įvažiavimo į apeliantei priklausantį sklypą reikalingumo klausimą bei nepagrįstai tvoros buvimo faktą vertino kaip lemiamą aplinkybę sklypo riboms nustatyti. Teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė pasirėmęs dviem Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais precedentais civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009 bei civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2009, tačiau šių bylų ratio decidendi esant skirtingiems nuo nagrinėjamos bylos, precedentai netaikytini. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės nurodomomis kasacinio teismo precedentų taikymo taisyklėmis, tačiau taip pat pažymi, kad apeliantė klaidingai nurodo pirmosios instancijos teismą sprendimą priėmus remiantis netinkamai parinktais Aukščiausiojo Teismo precendentais. Kasacinio teismo 2009-02-29 nutartyje (civ. b. 3K-3-226/2009) suformuota ir pirmosios instancijos teismo paminėta taisyklė, nurodanti, kad esant ginčui dėl gretimų žemės sklypų ribų ir plotų, abiejų sklypų plotas turi būti mažinamas po lygiai, nebuvo taikyta skundžiamame sprendime. Pirmosios instancijos teismas neperskirstė ir nemažino faktiškai ieškovės ir atsakovės valdomų sklypų plotų, nenustatinėjo kitokių ribų, tik patvirtino tokias atsakovės E. S. sklypo ribas bei plotą, kuris šiuo metu faktiškai yra atsakovės naudojamas. Be to, tai, jog minėtas precedentas nebuvo taikytas patvirtina ir faktas, kad teismo sprendimu pripažintas atsakovės žemės sklypo plotas yra 2 m² mažesnis nei ieškovės, nors pagal registro duomenis T. Š. ir E. S. žemės sklypo plotai vienodi (T. 1, b. l. 19, 30). Pirmosios instancijos teismo nurodyta citata iš civilinės bylos Nr. 3K-3-226/2009 yra perteklinė sprendimo motyvuojamoje dalyje, kadangi teismas priimdamas sprendimą cituota kasacinio teismo taisykle nesirėmė. Antroji teismo citata iš civilinės bylos Nr. 3K-3-195/2009 yra bendrojo pobūdžio: nurodoma, kad dokumentuose netiksliai nustatytos ribos gali būti tikslinamos pagal aplinkybių visumą, siekiant, jog abiejų sklypų naudojimas būtų racionalus ir būtų galutinai išspręstas ginčas. Ši kasacinio teismo suformuota taisyklė nėra siejama su konkrečiomis bylos aplinkybėmis, tačiau yra pagrįsta CK 4.45 str. bei civilinio proceso principais – tinkamu įrodymų ištyrimu (CPK 183 str.), sprendimo priėmimu vadovaujantis įrodymų visuma (CPK 185 str.) bei civilinio proceso tikslu - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Net ir nesivadovaudamas cituota kasacinio teismo taisykle, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis galiojančiais įstatymais ir minėtais civilinio proceso principais, todėl skirtingos civilinės bylos Nr. 3K-3-195/2009 faktinės aplinkybės šiuo atveju neturi jokios reikšmės priimto sprendimo pagrįstumui ir teisingumui. Taip pat pažymėtina, kad norint taikyti teisinį precedentą, nėra būtina, jog sutaptų visos be išimties bylos aplinkybės. Jei teisiškai reikšmingos bylų faktinės aplinkybės iš esmės sutampa, abiejose bylose turi būti aptariamos ir taikomos tos pačios teisinės nuostatos, t. y. taikomas precedentas.
T. Š. nurodo, jog pagal nusistovėjusią teismų praktiką bei CK 4.45 str., teismas, nustatydamas žemės sklypo ribas gali keisti, tačiau negali keisti (mažinti ar didinti) žemės sklypo ploto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė tokio dydžio sklypą, koks jis yra šiuo metu, įgijo 2005-06-15 Dovanojimo sutartimi. Tai patvirtina tiek rašytiniai dokumentai, tiek posėdžio metu apklausti atsakovai (T. 1, b. l. 30, 33, 34). Teismui pripažįstant, jog atsakovė valdo 600 m² ploto sklypą, toks sprendimas neatitiktų faktinės situacijos ir prieštarautų tiek įstatymams, tiek teisės principams. Pirmosios instancijos teismas nemažino nei atsakovės, nei ieškovės valdomų sklypų, o tik patvirtino faktiškai atsakovės valdomo žemės sklypo plotą, kurio matmenų netikslumai galėjo atsirasti dėl vietinės koordinačių sistemos perkėlimo į valstybinę, dėl netiksliai atliktų kadastrinių matavimų ar kitų priežasčių. Pažymėtina, kad mažesnio nei įregistruotas viešame registre sklypo ploto patvirtinimas teisinės reikšmės turi tik atsakovei, kuri pati priešieškiniu prašė patvirtinti žemės sklypą esant 591 m² dydžio. Tuo tarpu apeliantės interesų ši teismo sprendimo dalis nepažeidžia ir su jos teisėmis nėra susijusi.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant atsakovės sudarytą dovanojimo sutartį. Šis T. Š. teiginys prieštarauja CPK 12 str., kuris nurodo, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, t. y. bylos šalys pačios turi suformuluoti reikalavimus teismui bei įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia minėtus reikalavimus. Šioje byloje nebuvo viešo intereso, todėl teismas neturėjo teisės ar pareigos ex officio kelti klausimus dėl sudarytos Dovanojimo sutarties negaliojimo ar neteisėtumo, juolab įrodymų, pagrindžiančių tokias aplinkybes, byloje nėra. Apeliantė pirmosios instancijos teismui nereiškė reikalavimo pripažinti 2005-06-15 Dovanojimo sutartį negaliojančia, todėl tokio reikalavimo reikšti negali ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 312 str.).
Teisėjų kolegija nesutinka su T. Š. nurodoma aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas lemiamu E. S. priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo įrodymu pripažino tvorų buvimo faktą. Teismas nuodugniai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus: UAB „Geodera“ atliktus matavimus, taip pat šios bendrovės atstovų paaiškinimus, atsakovų S. T., V. P., A. S. nurodytas aplinkybes, jog tvora, žyminti E. S. priklausančio sklypo ribas, buvo nuo 1998 m., t. y. dar prieš apeliantei įsigyjant sklypą (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju E. S. sklypo ribų nesikeitimą patvirtinančia aplinkybe buvo ne tvoros buvimas, tačiau ištirtų įrodymų visuma, tarp jų ir apklaustų asmenų paaiškinimai.
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas neteisingai išsprendė įvažiavimo į sklypą, (duomenys neskelbtini), reikalingumo klausimą. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu visiškai nebendradarbiavo su teismu ar bylos dalyviais, teismo siūlymu neatliko sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, nesudarė galimybės išvadą teikiančiai institucijai objektyviai patikrinti sklypo (duomenys neskelbtini) plotą ir ribas, taigi apeliantė pati nedėjo pastangų tinkamam bylos išnagrinėjimui pasiekti. Jau minėtas rungimosi principas numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atskiro įvažiavimo į sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), reikalingumą. Priešingai, iš bylos šalių paaiškinimų bei rašytinių dokumentų nustatyta, kad abu apeliantės žemės sklypai turi bendrą ribą, nėra atskirti tvora ar riboženkliais, žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), turi įvažiavimą iš gatvės, per kurį ieškovė gali patekti ir į antrą jai nuosavybės teise priklausantį sklypą, todėl atskiras įvažiavimas šiuo metu nėra būtinas. Pažymėtina, kad iškilus būtinybei, T. Š. turi teisę kreiptis į teismą dėl kelio servituto nustatymo CK 4.117 str. tvarka.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.