Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-03 · Administracinė byla Nr. eI-176-189/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-03
Bylos Nr.
eI-176-189/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00825-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Tomas Blinstrubis, Bronius Januška, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
A. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Administracinė byla Nr. eI-176-189/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00825-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjui A. G.,atsakovės atstovei B. J.,

viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu (el. b. l. 1–9), kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 3R-58 (2.13-1.) (toliau – ir Sprendimas) nutraukti A. G. skundo nagrinėjimą dalyje dėl jo, kaip fizinio asmens, duomenų tvarkymo ir grąžinti Inspekcijai nagrinėti iš naujo; 2) panaikinti 2018 m. vasario 9 d. spendimą Nr. 3R-58 (2.13-1.) dalyje dėl 2017 m. gegužės 10 d., 2017 m. gegužės 13 d., 2017 m. gegužės 18 d., 2017 m. gegužės 24 d., 2017 m. birželio 17 d., 2017 m. birželio 18 d., 2017 m. liepos 22 d. ir 2017 m. liepos 26 d. A. J. pareiškėjui siųstų elektroninio pašto pranešimų su tiesioginės rinkodaros pasiūlymais bei pareiškėjo, kaip duomenų subjekto, teisės susipažinti su asmens duomenimis neįgyvendinimo ir grąžinti Inspekcijai nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki liepos 26 d., iš A. J. elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), nesant jų sutikimo, gavo tiesioginės rinkodaros pranešimus.

Paaiškina, jog 2017 m. liepos 25 d. elektroniniais adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. liepos 26 d. elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kreipėsi į A. J., prašydami nurodyti, iš kokių šaltinių ir kokie pareiškėjo asmens duomenys buvo surinkti, kokiu tikslu ir pagrindu tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams jie teikiami ar buvo teikti.

Pareiškėjai dėl gautų tiesioginės rinkodaros pranešimų 2017 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu, tačiau 2018 m. vasario 9 d. Inspekcijos priimtu Sprendimu, jų skundas buvo atmestas. Pareiškėjai nesutinka su skundžiamame Sprendime pateiktomis išvadomis. Mano, jog Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjų pateiktą skundą, netinkamai taikė teisės aktus ir neatsižvelgė į bylos faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus.

Šalies argumentai

Pareiškėjų teigimu, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmens sutikimas jo duomenis naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais negali būti numanomas. Prieš telefonu ar elektroniniu paštu pateikiant tam tikrą komercinį pasiūlymą, privalo būti aiškiai ir nedviprasmiškai atsiklausiama dėl asmens (duomenų subjekto) telefono numerių ir (ar) elektroninio pašto adresų naudojimo tiesioginės rinkodaros tikslais ir tik gavus aiškų asmens (duomenų subjekto) sutikimą, galima pateikti tam tikrą komercinį pasiūlymą.

Pareiškėjų nuomone, Lietuvos Respublikos teisės aktai asmeniui įtvirtina absoliučią teisę nesutikti su jo duomenų naudojimu tiesioginės rinkodaros tikslais. Elektroninio pašto adresas bei telefono numeris tiesioginės rinkodaros tikslais gali būti naudojamas tik esant iš anksto pateiktam šių duomenų subjekto sutikimui. Siekiant užtikrinti tinkamą šios teisės įgyvendinimą, duomenų subjektui privalo būti tinkamai ir aiškiai pranešta apie ketinimą tokius duomenis naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais bei išreikštas prašymas juos naudoti.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nesutinka su Inspekcijos pozicija, jog leido jų duomenis naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais. Mano, jog A. J. Inspekcijai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai ar su jais susiję, ar jo įgalioti asmenys būtų pateikę elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais. Nesant faktinių duomenų, kurie leistų susieti A. J. teiginius ir faktines aplinkybes su pareiškėjo sutikimu, daro išvadą, kad Inspekcija įrodymų tyrimą atliko paviršutiniškai.

Nagrinėjamu atveju A. J. Inspekcijai pateiktas 2017 m. lapkričio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir paaiškinimai, iš esmės nepatvirtina sutikimo naudoti jo elektroninio pašto kontaktinius duomenis tiesioginės rinkodaros tikslams. Nurodo, kad internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) yra naujienlaiškių registracijos forma, joje nurodytas patvirtinimas, jog užpildžius formą yra sutinkama gauti reklamą, nepatvirtina pareiškėjo sutikimo naudoti jo elektroninį paštą tiesioginės rinkodaros tikslais.

Pareiškėjų vertinimu, asmuo, naudojantis asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais, privalo pateikti patikimus įrodymus dėl tinkamo jam priklausančios interneto svetainės vartotojų sutikimo išreiškimo. Nepateikus įrodymų apie pareiškėjų sutikimo buvimą, daro išvadą, kad A. J. negavo pareiškėjų sutikimo tvarkyti nurodytą elektroninio pašto adresą tiesioginės rinkodaros tikslais, todėl šiuos duomenis tvarkė ir tiesioginės rinkodaros pasiūlymus siuntė neteisėtai.

Pažymi, kad A. J. saugojo ir naudojo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrąjį elektroninį paštą, o pareiškėjo naudojamą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, kad A. J. siekė tvarkyti duomenis apie pareiškėją, o ne duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjų įsitikinimu, A. J. siūlomos prekės yra visiškai nesusijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla bei su A. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, darbo funkcijomis.

Pareiškėjų vertinimu, minėtus argumentus patvirtina faktas, kad reklaminiai pranešimai buvo siunčiami į pareiškėjų elektroninio pašto adresą, o ne bendru, viešai skelbiamu UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris skirtas įmonei, o ne konkretiems asmenims adresuotai korespondencijai. Atsižvelgdami į tai, daro išvadą, kad A. J., siųsdamas reklaminius pranešimus į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), siekė savo prekes siūlyti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip įmonei, o pareiškėjams, kaip fiziniams asmenims.

Akcentuoja, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) pareiškėjų yra naudojamas asmeniniams poreikiams tenkinti, kadangi tokia galimybė numatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tvarkoje. Elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra pagrindinis pareiškėjų elektroninio pašto adresas, kuriuo jie naudojasi kiekvieną dieną gauti asmeninio pobūdžio informaciją ir komunikuoti su draugais bei artimaisiais.

Pareiškėjų manymu, A. G. vardas ir pavardė, esantys elektroninio pašto sudedamosiomis dalimis, akivaizdžiai turėtų būti laikomi asmens duomenimis, kadangi leidžia identifikuoti konkretų asmenį, t. y. A. G., dirbantį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėti duomenys yra pakankami išskirti A. G. iš grupės asmenų, kas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme prasme yra laikytini asmens duomenimis.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Inspekcijai yra suteiktos kontrolės ir priežiūros funkcijos asmens duomenų apsaugos srityje. Inspekcija neįgyvendino Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 617 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos nustatyti, ar konkrečiu atveju buvo padarytas administracinis nusižengimas, todėl skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas A. G. palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti (2019 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. 2019 m. balandžio 18 d. prieš teismo posėdį gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (el. b. l. 47–52).

Nurodo, kad Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjų 2017 m. lapkričio 3 d. pateiktą skundą nustatė, kad interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) naujienlaiškių prenumeratos formoje, nurodžius elektroninio pašto adresą ir pažymėjus langelį „Sutinku gauti naujienas el. paštu“ yra išreiškiamas sutikimas gauti „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ naujienlaiškius.

Paaiškina, kad 2017 m. lapkričio 3 d. skundo nagrinėjimo metu A. J. atsakovei nurodė, jog jis siuntė elektroninio pašto pranešimus su tiesioginės rinkodaros pasiūlymais elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini), kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. liepos 21 d. registravosi A. J. priklausančioje interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) naujienlaiškių gavimui.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, A. J. naudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto pranešimų su tiesioginės rinkodaros pasiūlymais siuntimui, asmens duomenų netvarkė. A. J. tvarkė tik juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“, elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), o kitų, nei juridinio asmens, nei fizinio asmens, tvarkymo faktų nenustatyta.

Nurodo, kad 2017 m. lapkričio 3 d. skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. J. tvarkė tik juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“, elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), o jokią kitų duomenų, nei juridinio asmens, nei juo labiau fizinio asmens, tvarkymo fakto nenustatyta. Inspekcija, atsižvelgdama į teisės aktų nuostatas bei į tai, kad 2017 m. lapkričio 3d. skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad A. J. tvarkė A. G., kaip fizinio asmens, asmens duomenis, bei į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra juridinio asmens duomuo, nelaikytinas su A. G., kaip privačiu asmeniu ir šio asmens privačiu gyvenimu, susijusia informacija, todėl jo tvarkymui Įstatymas nėra taikomas, 2017 m. lapkričio 3 d. skundo tyrimą dalyje dėl galimo A. G., kaip fizinio asmens, duomenų tvarkymo, naudojant juridinių asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adreso duomenis, nutraukė, kaip nepriklausantį Inspekcijos kompetencijai. Šios Inspekcijos pozicijos nekeičia ir tai, kad pareiškėjai skunde nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vidaus tvarkoje suteikė teisę savo darbuotojui A. G. darbo elektroninio pašto adresą naudoti ir asmeniniais tikslais. Aptariamos vidaus tvarkos nuostatos būtų reikšmingos nagrinėjant, pvz., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. G. ginčą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip A. G. darbdavio, vykdomo savo darbuotojų komunikacijos sekimo.

Tokia Inspekcijos pozicija, atitinka ir Lietuvos teismų formuojamą praktiką (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-7145-331/2014). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundas dalyje dėl A. G., kaip fizinio asmens duomenų tvarkymo, atlikto A. J., atmestinas, kaip nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su pareiškėjų skunde nurodytais argumentais, jog A. J. siūlomos prekės yra visiškai nesusijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla bei su A. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, darbo funkcijomis. Nurodo, kad A. J. 2017 m. gegužės 13 d., 2017 m. gegužės 24 d., 2017 m. birželio 18 d. ir 2017 m. liepos 26 d. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d., 2017 m. gegužės 18 d., 2017 m. birželio 14 d., 2017 m,. liepos 22 d. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) siųstais elektroninio pašto pranešimai, pateiktų tiesioginės rinkodaros pasiūlymų (ne)aktualumas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tai, kokiu tikslu ir sąlygomis tvarkomas elektroninio pašto adresas, kuriuo buvo pateikti šie pasiūlymai, neapsprendžia ir negali apspręsti ar šis adresas yra asmens duomuo.

Atsakovės teigimu, pareiškėjai klaidingai nurodo, jog Inspekcijos 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. 3R-442(2.13-1.), 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. 3R-447(2.13-1.), 2017 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. 3R-23(2.13-1.) ir 2017 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. 3R-97(2.13-1.) yra susiję su A. G. skundais, dėl jo kaip fizinio asmens duomenų tvarkymo. Šiuose skunduose A. G. į Inspekciją kreipėsi dėl nepageidaujamų elektroninio pašto pranešimų siunčiamų į jo asmeninį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai savo asmens duomenų tvarkymo.

Šalies argumentai

Nurodo, kad Inspekcija įvertinusi tai, kad pareiškėjų 2017 m. lapkričio3 d. skunde nurodyti teiginiai, jog A. G. 2017 m. liepos 25 d. ir 2017 m. lapkričio 26 d. elektroninio pašto pranešimais pateikė A. J. prašymus dėl jo, kaip duomenų subjekto teisės susipažinti su savo asmens duomenimis įgyvendinimo, prieštarauja A. J. pateiktai informacijai, ir nesant jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog A. J. gavo minėtus pareiškėjo pranešimus, Inspekcija neturėjo pagrindo konstatuoti nei fakto, kad A. J. šiuos pranešimus gavo, nei fakto, kad A. J. jų negavo.

Nesant neabejotinų, pakankamų, neginčijamų įrodymų, kad A. J. aptariamus pranešimus gavo, inspekcija negalėjo daryti neabejotiną išvadą ir priimti administracinės procedūros sprendimą dėl A. J. veiksmų/neveikimo teisėtumo, (ne)įgyvendinant Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 25 straipsnyje numatytą pareiškėjo, kaip duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas.

Nurodo, kad pareiškėjas apie jo asmens duomenų tvarkymą, t. y., kad A. J. jo, kaip fizinio asmens, asmens duomenų netvarko, buvo informuotas Sprendimu.

Pažymi, kad analogiškas pareiškėjų skundas dėl Inspekcijos 2017 m. gruodžio 21 d. priimto sprendimo Nr. 3R-477(2.13-1.) buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi byloje Nr. II-113-1011/2018, kuriuo Inspekcijos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. 3R-477(2.13-1.) buvo paliktas nepakeistas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2018 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 3R-58 (2.13-1.) dalies, kuria nuspręsta nutraukti A. G. skundo nagrinėjimą dalyje dėl jo, kaip fizinio asmens, duomenų tvarkymo (2 punktas) ir Sprendimo dalies, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl 2017 m. gegužės 10 d., 2017 m. gegužės 13 d., 2017 m. gegužės 18 d., 2017 m. gegužės 24 d., 2017 m. birželio 14 d., 2017 m. birželio 18 d., 2017 m. liepos 22 d. ir 2017 m. liepos 26 d. A. J. pareiškėjui siųstų elektroninio pašto pranešimų su tiesioginės rinkodaros pasiūlymais bei pareiškėjo, kaip duomenų subjekto, teisės susipažinti su savo asmens duomenimis neįgyvendinimo (1 punktas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjai 2017 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo ir tiesioginės rinkodaros reikalavimų pažeidimo, prašydami pripažinti pareiškėjų skundą pagrįstu ir taikyti A. J. teisės aktuose nustatytas sankcijas, atsižvelgiant į sunkinančias aplinkybes, o visą su skundo nagrinėjimu susijusią informaciją siųsti el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 53–59).

Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjų 2017 m. lapkričio 3 d. pateiktą skundą, 2018 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-58 (2.13-1.), kuriuo nusprendė: 1) atmesti pareiškėjų skundą dalyje dėl 2017 m. gegužės 10 d., 2017 m. gegužės 13 d., 2017 m. gegužės 18 d., 2017 m. gegužės 24 d., 2017 m. birželio 14 d., 2017 m. birželio 18 d., 2017 m. liepos 22 d. ir 2017 m. liepos 26 d. A. J. pareiškėjui siųstų elektroninio pašto pranešimų su tiesioginės rinkodaros pasiūlymais bei pareiškėjo, kaip duomenų subjekto, teisės susipažinti su savo asmens duomenimis neįgyvendinimo; 2) nutraukti pareiškėjo skundo nagrinėjimą dalyje dėl jo, kaip fizinio asmens duomenų tvarkymo; 3) informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą (b. l. 11–14).

Pareiškėjai nesutinka su skundžiamame Sprendime pateiktomis išvadomis ir mano, jog Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjų skundą, netinkamai taikė teisės aktus ir neatsižvelgė į bylos faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus.

Dėl elektroninio pašto pranešimų siuntimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pranešimų su tiesioginės rinkodaros pasiūlymais

Pareiškėjai nesutinka su Inspekcijos pozicija, jog leido jų duomenis naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais. Mano, jog A. J. Inspekcijai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai ar su jais susiję, ar jo įgalioti asmenys būtų pateikę elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (ginčo laikotarpiu aktuali teisės akto redakcija galiojusi nuo 2017 m. iki 2018 m. liepos 15 d.) 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, jog tiesioginė rinkodara - veikla, skirta paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų.

Įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad sutikimas – savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu. Sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi būti išreikštas aiškiai – rašytine, jai prilyginta ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valią.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą.

Sistemiškai vertinant teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad teisės aktai asmeniui įtvirtina absoliučią teisę nesutikti su jo duomenų naudojimu tiesioginės rinkodaros tikslais, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas. Atitinkamai tam, kad būtų užtikrintas tinkamas šios teisės įgyvendinimas, duomenų subjektui privaloma tinkamai ir aiškiai pranešta apie ketinimą tokius duomenis naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais bei išreikštas prašymas duoti sutikimą tai daryti. Asmens sutikimas jo duomenis naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais negali būti numanomas. Asmeniui, prieš telefonu ar elektroniniu paštu pateikiant jam tam tikrą komercinį pasiūlymą, pirmiausiai, turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai atsiklausiama dėl jo telefono numerių ir/ar elektroninio pašto adresų naudojimo tiesioginės rinkodaros tikslais ir, tik gavus aiškų asmens (duomenų subjekto) sutikimą, tokius veiksmus vėliau atlikti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sutikimas naudoti elektroninio ryšio paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslu turėtų būti gautas iš anksto, o ne tuo pačiu metu panaudojant tiesiogines rinkodaros priemones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-733-06).

Remiantis byloje pateikta medžiaga (el. b. l. 60–72) nustatyta, jog A. J. 2017 m. gegužės 13 d., 2017 m. gegužės 24 d., 2017 m. birželio 18 d. ir 2017 m. liepos 26 d. iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d., 2017 m. gegužės 18 d., 2017 m. birželio 14 d., 2017 m. liepos 22 d. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) teikė pranešimus, naudojantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikta nemokama naujienlaiškių siuntimo paslauga. Atsakovė šių aplinkybių neneigia ir nurodo, kad A. J. Inspekciją informavo, jog jis tvarkė elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. liepos 21 d. registravosi A. J. priklausančioje interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) naujienlaiškių gavimui. Įvertinus tai, šie A. J. veiksmai laikytini tiesiogine rinkodara Lietuvos Respublikos asmens duomenų įstatymo 2 straipsnio 13 dalies prasme.

Advokato padėjėja R. V., atstovaujanti A. J., 2017 m. lapkričio 29 d. atsakymuose (el. b. l. 125–128) nurodo, jog A. G. buvo užsiregistravęs A. J. priklausančioje interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) buvo registruotas kaip aktyvų sutikimą davęs naujienlaiškių prenumeratorius A. J. priklausančioje internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini). Asmuo, kuris registruojasi kaip naujienlaiškių gavėjas (duomenys neskelbtini) yra supažindinamas, kad tuo pačiu suteikia sutikimą gauti ir A. J. priklausančių prekės ženklų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ naujienlaiškius. Kartu su atsakymu pateiktas išrašas iš Lietuvos Respublikos patentų biuro prekės ženklų duomenų bazės (el. b. l. 130–134) patvirtina, jog prekės ženklų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ savininkas yra A. J.. Nurodo, kad iš A. G. sutikimą gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus patvirtina pateiktas 2017 m. lapkričio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-173/17/29 (el. b. l. 135–140).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 30 d. Inspekcijai pateiktame atsakyme (el. b. l. 123) nurodo, kad siekiant įmonei pritraukti potencialius klientus, buvo naudojama reklaminė akcija, kurios metu potencialus klientas iki 1000 gavėjų galėjo siųsti el. laiškus nemokamai, tokia akcija pasinaudojo ir A. J..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 5 d. Inspekcijai pateiktame atsakyme (el. b. l. 166) nurodo, kad pagal Inspekcijos pateiktus išrašus gali spręsti, kad juose nurodyti el. laiškai buvo išsiųsti. A. J. patvirtino, kad nurodytus laiškus siuntė iš nurodytų el. pašto adresų ir el. laiškų gavėjai buvo užsiregistravę naujienlaiškių gavimui.

Šiuo atveju pažymėtina, kad būtent ūkio subjektui, kuris naudoja asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais, kyla pareiga įrodyti, kad jis šiuos duomenis naudoja teisėtai, t. y. su duomenų subjekto aiškiai išreikštu sutikimu.

Įvertinus 2017 m. lapkričio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-173/17/29 (el. b. l. 135–140) turinį, akivaizdu, kad interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) naujienlaiškių prenumeratos formoje nurodžius elektroninio pašto adresą ir pažymėjus langelį „Sutinku gauti naujienas el. paštu“ yra išreiškiamas sutikimas gauti „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ naujienlaiškius. Prie A. G. duomenų nurodomas el. pašto adresas (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju, nesant duomenų, jog naujienlaiškių sistemoje laukai gali būti koreguojami, darytina išvada, jog pageidaujama informacija negali būti ištrinta, įvesta ar pakeista. 2017 m. lapkričio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-173/17/29 nurodyti duomenys patvirtina A. J. dėstomą poziciją, jog A. G. 2016 m. liepos 21 d. davė sutikimą naudoti jo elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) tiesioginės rinkodaros tikslais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsniu, reglamentuojančiu tiesioginę rinkodarą, 3 straipsnio 85 dalies, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies nuostatomis, darytina išvada, kad asmuo, interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) įvedęs savo elektroninio pašto adresą ir užsisakęs naujienlaiškius, išreiškia sutikimą, kad jo asmens duomenis (el. pašto adresą) A. J. tvarkytų tiesioginės rinkodaros tikslais.

A. J. turint galimybę gauti asmens elektroninio pašto kontaktinius duomenis asmenims A. J. priklausančiame interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) užsisakant naujienlaiškius, darytina išvada, kad jis elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 21 d. gavo ir vėliau naudojo el. pašto pranešimų siuntimui, turėdamas išankstinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimą, t. y., kad elektroninio pašto kontaktiniai duomenys buvo gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai konstatavo, kad negalima konstatuoti administracinio nusižengimo įvykio ir pradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos A. J. atžvilgiu. Todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo, kaip fizinio asmens duomenų tvarkymo

Pareiškėjų teigimu, Inspekcija, nurodydama, kad A. J. tvarkė tik juridinio asmens duomenis, neatsižvelgė į A. J. vykdyto neteisėto duomenų tvarkymo esmę bei į asmens duomenų tvarkymo tikslus.

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas yra ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, šis įstatymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kt. Įstatymas nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis.

Kaip vykdomas ADTAĮ, išskyrus 8 ir 35¹ straipsnius, prižiūri ir kontroliuoja inspekcija, kaip tai nustatyta ADTAĮ 36 straipsnio 1 dalyje.

Inspekcijos vykdomos funkcijos nustatytos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 40 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad Inspekcija: 1) tvarko asmens duomenų valdytojų valstybės registrą, viešai skelbia jo duomenis ir prižiūri duomenų valdytojų veiklą, susijusią su asmens duomenų tvarkymu; 2) nagrinėja asmenų prašymus Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka; 3) šio įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus ir pranešimus, pagal juos tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų; 4) Inspekcijos direktoriaus nustatyta tvarka tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų.

Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156, 1 punkte nustatyta, kad Inspekcija yra Vyriausybės įstaiga, atliekanti ADTAĮ, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos Įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 12 straipsnio 5 dalies, kitų įstatymų ir teisės aktų jai pavestas duomenų apsaugos priežiūros funkcijas.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, atlikusi tyrimą, priima motyvuotą sprendimą: 1) pripažinti skundą pagrįstu; 2) atmesti skundą; 3) nutraukti skundo tyrimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui.

Byloje pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. kovo 3 d. rašte Nr. S17-67 „Informacija dėl el. pašto adreso“ (el. b. l. 110) nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. G. yra el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) registruotas naudotojas, kuriuo naudojasi tik šis darbuotojas. Viešai skelbiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinis el. pašto adresas yra (duomenys neskelbtini), kuris yra skirtas visai neasmeninei, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtai informacijai siųsti/gauti.

Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. G. buvo suteikta galimybė naudotis asmeniškai, o ne bendru (duomenys neskelbtini) el. paštu, tačiau nepaneigia aplinkybės, jog jam elektroninio pašto pranešimai su tiesioginės rinkodaros pasiūlymais buvo pateikti naudojant juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis. Pareiškėjų skunde nurodyti argumentai, jog A. G. vardas ir pavardė, esantys elektroninio pašto sudedamosiomis dalimis yra pakankami A. G. išskirti iš grupės asmenų Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo prasme, yra laikytini nepagrįstais, kadangi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimas gali būti padarytas tvarkant tik fizinio, o ne juridinio asmens duomenis.

Įvertinus tai, laikytina, jog tokių pranešimų pateikimas viešai paskelbtais juridinio asmens kontaktais, laikytinas šių pranešimų pateikimu esant išankstiniam šio juridinio asmens sutikimui. Skundo nagrinėjimo metu nenustačius, kad A. J. tvarkė pareiškėjo kaip fizinio asmens, asmens duomenis, bei tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra juridinio asmens duomuo, darytina išvada, jog jo tvarkymas laikytinas juridinio asmens duomenų tvarkymu, kuriam Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nėra taikomas.

Įvertinus nustatytas faktine aplinkybes teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad skundo tyrimas dalyje dėl galimo pareiškėjo, kaip fizinio asmens, duomenų tvarkymo, naudojant juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“, elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas kaip nepriklausantis Valstybinės duomenų inspekcijos kompetencijai, pagrįstai.

Dėl pareiškėjo kaip duomenų subjekto teisės susipažinti su savo duomenimis neįgyvendinimo

Pareiškėjai skunde nurodė, kad 2017 m. liepos 25 d. kreipėsi į A. J. elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. liepos 26 d. elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su prašymu nurodyti, iš kokių šaltinių ir kokie pareiškėjo asmens duomenys buvo surinkti, kokiu tikslu ir pagrindu jie yra tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams jie teikiami ar buvo teikti (b. l. 15–16, 73–76), tačiau jo atsakymo negavo.

Atsakovė skundžiame Sprendime nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginiai, kad nesant jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad A. J. gavo minėtus pranešimus, Inspekcija neturi pagrindo konstatuoti nei fakto, kad A. J. gavo šiuos pranešimus, nei fakto, kad A. J. jų negavo, todėl Inspekcija negali daryti neabejotiną išvadą ir priimti administracinės procedūros sprendimą dėl A. J. veiksmų/neveikimo teisėtumo, (ne)įgyvendinant Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 25 straipsnyje numatytą pareiškėjo, kaip duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Inspekcija 2017 m. lapkričio 9 d. raštu kreipėsi į A. J. ir prašė, be kita ko, atsakyti, ar pareiškėjas žodžiu, raštu ar kita forma kreipėsi dėl savo asmens duomenų tvarkymo (3 klausimas) (b. l. 114–115). A. J. atstovė 2017 m. lapkričio 29 d. raštu atsakė, kad į A. J. niekada nebuvo kreiptasi nei žodžiu, nei raštu (b. l. 125–127). Be to, A. J. atstovė 2017 m. sausio 7 d. rašte nurodė, kad A. J. pirmą kartą apie pareiškėjo valią negauti naujienlaiškių sužinojo būtent iš Inspekcijos ir tada nedelsiant nutraukė naujienlaiškių siuntimą (b. l. 163–164).

Įvertinus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad pareiškėjo A. G. pateikta informacija prieštarauja A. J. pateiktai informacijai, todėl Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad nesant jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad A. J. gavo minėtus pranešimus, Inspekcija neturėjo pagrindo konstatuoti nei fakto, kad A. J. gavo šiuos pranešimus, nei fakto, kad A. J. jų negavo. Vadovautis vien tik elektroninio pašto duomenimis, įrodinėjimo prasme nėra teisinga dėl šių duomenų patikimumo, nes elektroninio pašto duomenys nesunkiai gali būti koreguojami asmens, išmanančio informacines sistemas. Todėl siekiant pagrįsti elektroninio pašto duomenis apie laiškų siuntimą/gavimą būtina pateikti papildomus įrodymus, pvz., duomenis iš elektroninio pašto administratoriaus apie konkretaus elektroninio laiško siuntimą, laiško perskaitymą. Šiuo atveju, nei teismui, nei atsakovei nėra pateikti neabejoti ir neginčijamai įrodymai, kad A. G. pranešimus siuntė, o A. J. aptariamus pranešimus gavo, todėl darytina išvada, kad Inspekcija negalėjo daryti neabejotiną išvadą ir priimti administracinės procedūros sprendimą dėl A. J. veiksmų/neveikimo teisėtumo, (ne)įgyvendinant Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 25 straipsnyje numatytą pareiškėjo, kaip duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Be to, individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Teismas nenustatė, jog atsakovė, priimdama skundžiamą Sprendimą, būtų pažeidusi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams. Skundžiamas sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

Pažymėtina, kad pareiškėjai skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą V. de H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, priimtu tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, taigi naikinti šio Sprendimo nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjai skunde taip pat prašo įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją atlikti veiksmus sprendimo dalyje dėl 2017 m. gegužės 10 d., 2017 m. gegužės 13 d., 2017 m. gegužės 18 d., 2017 m. gegužės 24 d., 2017 m. birželio 17 d., 2017 m. liepos 22 d. ir 2017 m. liepos 26 d. A. J. pareiškėjams siųstų el. pašto pranešimų su tiesioginės rinkodaros pasiūlymais bei pareiškėjų, kaip duomenų subjektų, teisės susipažinti su asmens duomenimis neįgyvendinimo. Teismui konstatavus, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. G. ir UAB (duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisBronius JanuškaGediminas Užubalis