- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2007-11-16
- Bylos Nr.
- N-575-1821-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutarimo G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
G. K. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutarimu už padarytą pažeidimą pagal ATPK 50 str. buvo paskirta administracinė nuobauda – 500 Lt (penkių šimtų litų) bauda. Taip pat teismas iš G. K. A. Š. priteisė vieną šimtą litų kaip padaryto turtinio nuostolio atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad G. K. padarė smulkų svetimo turto pagrobimą, o būtent jis 2007-02-01 apie 15.00 val. kavinėje „Sodžius”, Stoties g. 3, Šiauliuose, pasisavinimo būdu pagrobė šimto litų nominalo kupiūrą, priklausiusią A. Š. , tuo jai padarydamas 100 litų turtinę žalą.
Teismas pažymėjo, kad G. K. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad pinigus rado ant žemės, jų neatidavė A. Š. todėl, kad ši buvo agresyvi ir nemandagi bei negalėjo įrodyti, kad tie pinigai būtent jos.
Nukentėjusioji A. Š. parodė, kad 2007-02-01 apie 15.00 val. atvažiavo su J. V. pavalgyti į kavinę „Sodžius“. Stovėdama prie baro rinkosi patiekalus ir traukdama šimto litų kupiūrą, kurią buvo pasiskolinusi tą dieną iš bendradarbės, pajuto, kad pinigai iš rankų iškrito. Atsisukusi nuo baro lenkėsi pinigus paimti nuo grindų, kai tuo metu pinigus paėmė G. K. . Jam pasakė, kad pinigai jos, o šis paprašė tai įrodyti. Su juo buvusi mergina pasakė, kad jiems už radybas priklausytų pietūs.
Liudytojas J. V. parodė, kad 2007-02-01 apie 15.00 val. atvažiavo su A. Š. į kavinę „Sodžius“. Jis matė, kad A. Š. imant pinigus iš jos megztinio kišenės jie iškrito ant grindų. Tai buvo 100 litų kupiūra. G. K. paėmė pinigus ir tuo metu prasidėjo ginčai. Vyras paklausė A. Š. , kaip ji įrodys, kad pinigai yra jos. Kartu su G. K. buvusi mergina pasakė, kad A. Š. ir jis skolingi pietus.
Liudytoja E. V. parodė, kad 2007-02-01 apie 15.00 val. atvažiavo su G. K. pietauti į kavinę „Sodžius“. Prie baro stovėjo nukentėjusioji su vyriškiu. Stovint eilėje ji matė, kad G. K. pritūpęs kažką paėmė nuo grindų. A. Š. atsisukusi G. K. pasakė, kad jis paėmė jos pinigus, jie susiginčijo. Supratusi, kad A. Š. pametė pinigus, kuriuos rado G. K. , ji pajuokavo, kad jai ir G. K. priklausytų pietūs.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad G. K. neteisėtai pasisavino svetimą ir ne jam, bet A. Š. priklausantį turtą – vieną šimtą litų. Įvykio aplinkybės, situacija, itin trumpas laiko tarpas tarp nukentėjusiosios turėtų pinigų praradimo ir jų užvaldymo, G. K. objektyviai atlikti veiksmai, jo ir liudytojos E. V. išsakytos frazės rodo, kad G. K. suprasdamas priešingą teisei savo elgesio pobūdį ir numatydamas žalingas tokio elgesio pasekmes nukentėjusiajai šių pasekmių siekė ir jas realizavo, t.y. suprasdamas, kad užvaldydamas jam nepriklausančius pinigus – šimtą litų – jis daro tokio dydžio materialinę žalą A. Š. , paimdamas ir neperduodamas paimtos kupiūros nukentėjusiajai elgėsi taip, kad A. Š. patyrė šimto litų turtinės žalos pasekmes.
Šalies argumentai
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn G. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad jis nematė kaip pinigai iškrito iš A. Š. kišenės, pinigus jis laiko radiniu – pamestu daiktu, kurio savininkas nežinomas. Iš A. Š. elgesio nebuvo galima nustatyti pinigų savininko. Rastų pinigų jis neužvaldė, stovėjo pinigus laikydamas rankoje, neslėpė, kad jis pinigus rado, per minutę, kol buvo pradėtas kaltinti dar nebuvo sugalvojęs ką darys su pinigais. Jo veikoje nėra tyčios, o tuo pačiu ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
ATPK 50 str. nustatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, nesant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271, 274 ir 275 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų.
ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė padarius pažeidimą turi būti įrodyta.
ATPK 50 str. numatytas pažeidimas yra tyčinis, t.y. asmuo suvokia, kad grobiamas turtas priklauso savininkui, o jis neturi teisės turto valdyti, bet paprastai savanaudiškų motyvų skatinamas, siekia turtą pasisavinti.
Byloje nukentėjusiosios A. Š. , liudytojo J. V. parodymais nustatyta, kad pinigai iškrito iš A. Š. kišenės. Pinigus nuo žemės pakėlė G. K. . T.y. byloje nėra jokių duomenų, kad G. K. būtų siekęs tuos pinigus ištraukti iš A. Š. rūbų. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad G. K. matė, kaip pinigai iškrito iš A. Š. rūbų. A. Š. policijai pareiškimą įteikė tik 2007 m. vasario 5 d., t.y. praėjus keturioms dienoms po įvykio. Todėl G. K. versija, kad jis pinigus, kurių savininkas nežinomas, rado, kad iš A. Š. elgesio nebuvo galima nustatyti pinigų savininko, nėra nuginčyti patikimais ir neabejotinais įrodymais. CK 4.62 str. 3 d. numato galimybę asmeniui radusiam rastąjį daiktą saugoti jį kol paaiškės daiktą pametęs asmuo. Todėl byloje yra abejonių, ar G. K. suvokė, kad pinigai priklauso A. Š. . Esant abejonių dėl asmens kaltės įrodymai pagal bendruosius administracinės atsakomybės principus vertinami asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai. Todėl teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodyta G. K. kaltė padarius ATPK 50 str. numatytą pažeidimą, o tuo pačiu nėra įrodyta ir šio pažeidimo sudėties buvimo G. K. veikoje faktas.
CK 4.62 str. 2 d. nustatyta, kad radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Teismas nustatė, kad pinigų savininkas yra A. Š. , bet priteisti jų šioje byloje negali, kadangi sutinkamai su ATPK 37 str., 286 str. teismas nuostolį atlyginti gali tik skirdamas nuobaudą už padarytą pažeidimą. Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka (ATPK 37 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p. teisėjų kolegija
nutaria:
G. K. apeliacinį skundą patenkinti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.