Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui T. M., tretiesiems asmenims D. J., Ž. J. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovas T. M. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, sudaryta galimybe teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu nepasinaudojo. Teismo šaukimas į teismo posėdį jam įteiktas tinkamai 2022 m. rugpjūčio 11 d. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, jo neatvykimo priežastys nežinomos. Dėl šių priežasčių byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

6. Trečiasis asmuo Ž. J. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovės reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Ž. J. paaiškino, kad sūnui S. J. šiuo metu (duomenys neskelbtini) metai. Vaiko tėvas neaugina jo nuo tada, kai S. buvo 3 ar 4 mėnesiai laiko. Buvo laikas, kai atsakovas vaiku rūpinosi. Ir šiuo metu jam yra sudarytos galimybės bendrauti su vaiku nuotolinėmis priemonėmis, tačiau T. M. nėra išreiškęs noro bendrauti su vaiku ir naudotis sudarytomis bendravimo galimybėmis. Tėvas vaikui išlaikymo neteikia, moralinės pareigos bendrauti su vaiku ir vaiko mama taip pat neatlieka. Nesidomi vaiko ugdymu bei sveikatos būkle. Tėvo pareigos nepilnamečio vaiko S. J. atžvilgiu nėra atliekamos, nei domėjimasis vaiku, nei finansinės, nei moralinės pareigos. Darbo su Mobiliąja komanda metu šeimai buvo skirti ryšio atkūrimo mokymai, tačiau pokyčių šeimoje jie nepadarė, nors ji asmeniškai to siekė. Šiuo metu sūnus gyvena su ja, yra prižiūrimas, mylimas, sparčiai auga atskleidžia savo asmenybę, laisvai bendrauja su kitais asmenimis. Apie tėvą S. visiškai nekalba, neklausinėja, mano, kad vaikas gyvai matant tėvo net neatpažintų. Vaikas su tėvu jokiomis nuotolinėmis priemonėmis nebendrauja. T. M. iniciatyvos bendrauti su vaiku nerodo. Artimųjų paskatinta paskutinį kartą su T. M. bendravo 2022 m. rugsėjo 1 d., norėjo jam priminti, kad jis atliktų savo pareigas vaiko atžvilgiu, kadangi vaiko išlaikymui, ugdymui reikia skirti pakankamai daug investicijų. Šio pokalbio metu, vienintelį kartą, T. M. išreiškė norą pamatyti vaiką, tačiau tuo metu sūnus buvo darželyje, tad pamatyti galimybės nebuvo. Čia buvo vienintelis bendravimas su T. M.. Po to pokalbio daugiau jis nebesusisiekė, nebandė bendrauti su vaiku, atkurti su vaiku ryšio. Jis vaiko išlaikymui visiškai neskiria finansų, nieko nenuperka. Kuomet sūnus gyveno pas močiutę, atsakovas nei su vaiku, nei su močiute (globėja) taip pat nesusisiekė. Nemano, kad situacija pasikeis, kadangi T. M. šiuo metu visą savo laiką skiria naujai sukurtai šeimai, o norint atkurti ryšį su S. reikia įdėti labai daug pastangų. Kol nebuvo sukūręs kitos šeimos T. M. dar rodė pastangas bendrauti, šiuo metu jų visai nebėra.

7. Trečiasis asmuo D. J. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas į teismo posėdį jai įteiktas tinkamai 2022 m. rugpjūčio 24 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

8. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

9. Nustatyta, kad atsakovas T. M. yra nepilnamečio vaiko S. J., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, vaiko mama – Ž. J. (elektroninės bylos 1 t., l. 9-12). Vaiko tėvai nesusituokę, negyvena kartu nuo tada, kai sūnus buvo 3-4 mėnesių amžiaus. Atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) T. M. pripažintas nepilnamečio S. J. tėvu, teismo patvirtinta taikos sutartimi nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina Ž. J., tėvas T. M. įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 300 eurų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog vaiko motinai Ž. J. diagnozuota (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., l. 42, 46). Ž. J. psichinės sveikatos būklei pablogėjus 2019 m. gegužės mėnesį, 2021 m. jai buvo reikalingas gydymas, tame tarpe stacionarus, dėl ko ji negalėjo prižiūrėti ir rūpintis sūnumi.

11. Nuo 2021 m. gegužės 26 d. S. J. buvo įsteigta laikinoji globa jo močiutės D. J. gyvenamojoje vietoje (el. b. 1 t., b. l. 152-153). 2022 m. birželio 16 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu laikinoji globa S. J. nutraukta ir jis perduotas mamai Ž. J., kadangi nuspręsta, jog mama yra pajėgi viena auginti nepilnametį vaiką (el. b. 2 t., l. 46-48).

12. S. šeima Tarnybai žinoma nuo 2019 m. gegužės 28 d. dėl pasikartojančiai iškylančios grėsmės jo saugumui, gyvybei ir (ar) sveikatai. Nuo 2021 m. gegužės mėnesio taikoma atvejo vadyba, teikiamos bendrosios, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos.

13. Atsakovas T. M. 2021 m. balandžio 29 d. sutiko priimti intensyvią mobiliosios komandos pagalbą, vykdyti socialinių darbuotojų rekomendacijas (el. b. 1 t., l. 52). 2021 m. balandžio - gegužės mėnesiais atsakovas dalyvavo nuotoliniuose susitikimuose su socialiniais darbuotojais, žadėjo mokėti vaikui alimentus, teigė norintis pasirūpinti sūnumi (el. b. 1 t., l. 133-137).

14. Bylos duomenys, o taip pat ir pateikti 2021 m. birželio 10 d., 2021 m. gruodžio 13 d., 2022 m. gegužės 6 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktai, 2021 m. lapkričio 26 d., 2022 m. gegužės 4 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktai, 2022 m. gegužės 9 d. Panevėžio socialinių paslaugų centro raštas patvirtina, kad nuo 2021 m. birželio mėnesio atsakovas nei su vaiko mama, nei su globėja, nei su socialiniais darbuotojais nebendravo, vaiku nesidomėjo ir išlaikymo vaikui neteikė (el. b. 1 t., l. 155-169, 171-177, 197). Atsakovas sūnaus neaplankė, nesiėmė jokių veiksmų atkurti ryšius su vaiku, nesikreipė į Tarnybą ar kitas institucijas dėl sūnaus globos, nors apie vaiko motinos sveikatos būklės pablogėjimus, tai, kad sūnus buvo likęs be motinos globos, jam buvo žinoma. Panevėžio lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 27 d., 2022 m. kovo 18 d. pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas visiškai nesidomi sūnaus ugdymu (el. b. 1 t. b. l. 187-188). Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad atsakovas vaiko sveikatos priežiūra taip pat nesidomi (el. b. 1 t., l. 189-190).

15. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovo (tėvo) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvo valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo geriausius interesus.

16. Išanalizavus byloje surinktus rašytinius įrodymus, ieškovės atstovės, atsakovo atstovės, trečiojo asmens Ž. J. paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas neišreiškia noro ir valios dalyvauti sūnaus S. J. gyvenime ir atkurti ryšį su juo. T. M. socialinių darbuotojų rekomendacijų nevykdė. Byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai spręsti, kad atsakovas savo elgesį vertina kritiškai, yra motyvuotas elgesį keisti. Atsakovas nepalaiko jokio bendravimo su nepilnamečiu sūnumi, juo nuolat besirūpinančiais artimaisiais, net ir nuotolinio ryšio priemonėmis. Vaikas tėčio nepažįsta. Pažymėtina, jog net ir vaiko tėvams gyvenant atskirai, tėvo veiksmai turi apimti ir kasdienį rūpinimąsi vaiko psichologiniais, fiziologiniais ir emociniais poreikiais bei užtikrinti vaiko saugumą, iškilus poreikiui, suteikti saugią gyvenamąją aplinką, kas nagrinėjamu atveju atsakovo nėra daroma. Atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje ir yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko S. J. priežiūros. Jis nesidomi vaiko sveikata, lavinimu, ugdymu, poreikiais. Duomenų, jog jis teiktų išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, byloje nėra. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima objektyviai pateisinti tokį atsakovo elgesį ir neveikimą sūnaus atžvilgiu (CK 3.179 straipsnis). Atsakovo požiūris, neatsakingumas yra nesuderinamas su vaiko teise gyventi saugioje aplinkoje, turėti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis.

17. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas vaiko atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 185 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas savo pareigų vaikui nevykdo dėl savo kaltės, jis visiškai nesirūpina vaiku. Atsakovo visiškas nusišalinimas nuo tėvo pareigų vykdymo neabejotinai daro žalą vaikui, kadangi motinos sveikatos pablogėjimo atvejais vaikas lieka be abiejų tėvų globos ir jo interesų atstovavimo. 2021 m. balandžio, gegužės mėnesiais atsakovo bendravimas su socialiniais darbuotojais buvo vienkartinio pobūdžio, po ko atsakovas jau daugiau nei metus jokių veiksmų, siekiant dalyvauti sūnaus gyvenime, neatliko. Trečiasis asmuo Ž. J. teismo posėdžio metu teigė 2022 m. rugsėjo 1 d. skambinusi atsakovui, jis pareiškęs norą pamatyti sūnų, tačiau nebuvus tokios galimybės dėl vaiko buvimo ugdymo įstaigoje, vėliau su ja nesusiekė. Atsakovas nesiima konkrečių veiksmų, kurie leistų daryti prielaidą, kad situacija artimiausiu metu pasikeis, ir jis vaiku tinkamai rūpinsis, todėl pripažįstama, kad nėra jokių duomenų, kad tokia padėtis gali pasikeisti. Tai yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui jo nepilnamečio sūnaus S. J. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).

18. Atsakovui išaiškinama, kad neterminuotai apribojus tėvo valdžią, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

19. CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Todėl pasikeitus situacijai ir atsakovui pakeitus savo neatsakingą elgesį, t. y. išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, atsakovas turės galimybę kreiptis dėl neterminuoto apribojimo panaikinimo.

20. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Materialinio išlaikymo S. J. jo tėvo T. M. teikimo klausimas yra išspręstas Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu, todėl šis klausimas nagrinėjamojoje byloje nesprędžiamas.

21. Nepilnamečiui S. J. nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. birželio 17 d. buvo įsteigta laikinoji globa. Šiuo metu laikinoji globa pasibaigusi, nepilnametis perduotas motinai Ž. J. ir šiuo metu gyvena su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Todėl vaiko gyvenamosios vietos, globos klausimų išsprendimas nagrinėjamu atveju nėra aktualus (CK 3.183 straipsnis, CPK 406 straipsnis).

22. Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

23. Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

24. Atsakovui byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos į valstybės pajamas iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią jo nepilnamečio sūnaus S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.