- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- ATP-641-626/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinės atsakomybėn patraukto asmens R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarimo, kuriuo R. V. nubaustas pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. nubaustas už tai, kad jis naudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, o būtent, kad jis 2014 m. spalio 19 d., apie 19,02 val. bei 2014 m. spalio 20 d., apie 21,26 val. siuntė įžeidžiančio turinio žinutes nepilnamečiui sūnui V. V., gim. 2003 m. vasario 25 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutarimu, nes dviejų žinučių nėra siuntęs ir matęs savo telefone. Rašydamas kitas dvi žinutes vaikui negrasino ir jo neįžeidė. Teismas nesiėmė jokių veiksmų nustatyti ar žinutės: „Daunas. Ka atsimeni?“, „Pasiskaityk apie pavlika morozova. Ne geresnis esi. Mama sake kad i snuki man duosi. Laukiu paulikai“, yra siųstos iš jo telefono. Byloje nėra sms operatorių patvirtinimo, kad žinutės siųstos apskritai iš telefono, nes jas galima siųsti ir iš kitų tinklų – interneto savitarnos svetainių, kai kurių socialinių tinklų. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad žinutes siuntė būtent jis. Liudytojai V. V. ir A. V. negali patvirtinti, nei kokias priemones naudojant sms žinutės siųstos, nei koks asmuo tai darė, jie tik patvirtina, kad minėtos žinutės yra vaiko telefone. Kitas dvi žinutes: “Matau v. toliau net nemanai klausyt savo tevo kuris tave islaiko. tau dar karta priminsiu. Tokio vaiko vieta vaiku nuomuose. ir pasistengsiu, kad ten ir augtum“, „Kaip tu elgsies kai turesi vaiku? Kas taves nemyli tai tavo mama“ siuntė jis. Žinutėje “Matau v. toliau net nemanai klausyt savo tevo kuris tave islaiko. tau dar karta priminsiu. Tokio vaiko vieta vaiku nuomuose. ir pasistengsiu, kad ten ir augtum“ nėra jokio grasinimo, vaikui nurodomos jo pareigos, kad jis privalo klausyti tėvų ir galimos netinkamo elgesio pasekmės. Žinutėje „“Kaip tu elgsiesi kai turesi vaiku?“ Kas nemyli tai tavo mama“, nemato nei grasinimo nei įžeidimo, nes apie vaiko motina neigiamai neatsiliepia, tik išreiškia nuomonę, jog mama sūnaus nemyli. Be to, šia žinute jis atrašė į žinutę, kurioje buvo tvirtinama, kad tėvas jo nemyli. Nurodo, kad tarp jo ir vaiko motinos vyksta ilgametis konfliktas dėl bendravimo su vaiku ir galimybės dalyvauti jį auklėjant. Vaiko motina riboja jo bendravimą su vaiku, nesudaro galimybės bendrauti telefonu. Tai, kad niekada nėra kalbėjęs telefonu, patvirtina ir pats vaikas, šios aplinkybės neneigia ir A. V.. Yra įsitikinęs, kad tiek iki šios bylos, tiek po jos, telefono numeris +(duomenys neskelbtini) jo sūnui visiškai nepriklauso ir yra naudojamas vaiko motinos, siekiant nepagrįstai įrodyti, koks negeras V. tėtis. Aplinkybes, kad vaikas nesinaudoja minimu telefonu, yra šios: kontaktus į vaiko telefoną įveda mama, jo telefono numerį pavadindama „V. tėtis“; A. V. dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, abiejų posėdžių metu minimas telefonas buvo pas ją, o ne pas sūnų; teismui pateikė išklotinę sms žinučių, siųstų iš jo numerio į tariamą vaiko telefoną nuo 2015 m. vasario 14 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. išsiųsta apie 20 sms žinučių, tačiau vaikas teigė, kad paskutinį kartą tėtis rašė po naujųjų metų. Teigia, kad žinodamas, jog vaikas minimu telefonu nesinaudoja ir jų neskaitys, nurodytas dvi žinutes siuntė ne sūnui, o jo motinai.
Atsiliepimas
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, kad tiek Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, tiek psichologinė literatūra nedviprasmiškai nurodo, kad smurtas artimoje aplinkoje, tai agresyvaus ir grasinamo elgesio, apimančio fizinį, emocinį, ekonominį ir seksualinį smurtą modelis, kuriam būdingas bauginimas, izoliacija ir prievarta. Smurtas artimoje aplinkoje – tai iš anksto apgalvotas elgesys, kuriuo siekiama valdyti ir kontroliuoti kitą asmenį. Apelianto atlikti veiksmai, tai bauginančio turinio žinutės siuntimas „tau dar kartą priminsiu tokio vaiko vieta vaikų namuose. Ir pasistengsiu kad ten augtum“, nedviprasmiškai suponuoja į tai, kad apeliantas stengiasi įbauginti savo nepilnametį sūnų naudodamas psichologinio smurto elementus. Atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto teiginius apie tai, kad žinutės buvo adresuojamos ne nepilnamečiui vaikui, o jo motinai, paneigė abu liudytojai V. V. ir A. V.. ATPK 181 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėtis formali, todėl pažeidimui padaryti užtenka subjektui atlikti ar neatlikti veiksmus, nepriklausomai ar atsirado pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog R. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje.
ATPK 181 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Civilinio kodekso 3.159 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 2 dalis įtvirtinta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinis teisės pažeidimo protokolas R. V. buvo surašytas už tai, kad jis protokole nurodytu laiku siuntė įžeidžiančio turinio žinutes nepilnamečiui sūnui V. V. (gim. 2003 m. vasario 25 d.): „Matau v. toliau net nemanai klausyt savo tevo kuris tave islaiko. tau dar karta priminsiu. Tokio vaiko vieta vaiku nuomuose. ir pasistengsiu kad ten ir augtum“, išsiųsta 2014-10-19 18:43 val., siuntėjas v. tetis +(duomenys neskelbtini) (b.l. 18-20); „Kaip tu elgsies kai turesi vaiku? Kas taves nemyli tai tavo mama“, išsiųsta 2014-10-19, 18:55 val., siuntėjas v. tetis +(duomenys neskelbtini) (b.l. 21-22); „Daunas. Ka atsimeni?“, išsiųsta 2014-10-19 19:13 val., siuntėjas v. tetis +(duomenys neskelbtini) (b.l. 25); „Pasiskaityk apie pavlika morozova. ne geresnis esi. Mama sake kad i snuki man duosi. Laukiu paulikai“, išsiųsta 2014-10-20 21:26 val., siuntėjas v. tetis +(duomenys neskelbtini) (b. l. 26-28). Visos žinutės siųstos iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini) į telefono Nr. +(duomenys neskelbtini). Telefono numeriu Nr. +(duomenys neskelbtini) naudojasi V. V. (b. l. 64). Telefono numeriu +(duomenys neskelbtini) naudojasi R. V..
R. V. pripažįsta, kad dvi žinutes: “Matau v. toliau net nemanai klausyt savo tevo kuris tave islaiko. tau dar karta priminsiu. Tokio vaiko vieta vaiku nuomuose. ir pasistengsiu, kad ten ir augtum“, „Kaip tu elgsies kai turesi vaiku? Kas taves nemyli tai tavo mama“ siuntė jis.
Kitas dvi žinutes: „Daunas. Ka atsimeni?“ (išsiųsta 2014-10-19 19:13 val., siuntėjas v. tetis +(duomenys neskelbtini) (b.l. 25)); „Pasiskaityk apie pavlika morozova. ne geresnis esi. Mama sake kad i snuki man duosi. Laukiu paulikai“ (išsiųsta 2014-10-20 21:26 val., siuntėjas v. tetis +(duomenys neskelbtini) (b. l. 26-28)) siuntęs nepripažįsta. Tačiau šiuos teiginius apylinkės teismas teisingai atmetė kaip nepagrįstus. Tai, kad šios dvi žinutės taip pat siuntė R. V., patvirtina byloje esančios nuotraukos (b. l. 18-22, 26-28), liudytojo V. V. parodymai ir kita bylos medžiaga. Apklaustas liudytoju R. V. sūnus V. V. patvirtino, kad nurodytas žinutes jam siuntė tėvas. Apklausiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje net nurodė aplinkybes, kuriomis jam tėvas atsiuntė žinutę: „Daunas. Ka atsimeni?“. Paaiškino, kad tėtis žinutėje jį pavadino „daunu“, nes jis prisiminė kaip tėtis jį išvarė iš namų. Tuo tarpu R. V. negalėjo paaiškinti, kas galėjo pasinaudoti jo telefonu. O argumentai, kad žinutės galėjo būti siunčiamos iš internetinių svetainių atmetami kaip nepagrįsti, nes prie atsiųstų žinučių nėra jokios internetinės svetainės nuorodos. Visa tai rodo, kad būtent R. V. siuntė visas keturias žinutes į telefono Nr. +(duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Vaiko teisių apsaugos įstatymas, Civilinis kodeksas įtvirtina prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principą. 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvams arba teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto naudojimas.
Pažymėtina, kad vaikai dėl savo ypatingos padėties – priklausomybės nuo suaugusių žmonių – yra itin pažeidžiami. Konstitucijoje įtvirtintos principinės nuostatos dėl valstybės pareigos saugoti ir globoti vaikystę, ginti nepilnamečius vaikus (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatos įpareigoja valstybę imtis visų priemonių apsaugoti vaikus nuo fizinio, psichologinio smurto ir prievartos, įžeidimo, grubaus elgesio, išnaudojimo, nepriežiūros. Šias Konvencijos esmines nuostatas atkartoja ir 1996 m. kovo 14 d. priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Smurto sąvoka apibrėžiama Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011 m. gegužės 26 d. įstatyme Nr. XI-1425, tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.
Visų rūšių (fizinis, psichologinis, emocinis, finansinis) ir formų (mušimas, laisvės suvaržymas, žeminimas, baudimas, patyčios ir kt.) smurtas prieš vaikus yra vaiko teisių pažeidimas, o tai reiškia, kad bet koks smurtas yra priešingas vaiko interesams.
Apeliacinis teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes pritaria apylinkės teismo išvadai R. V. nusiųstas sūnui SMS žinutes: grasinimą vaikui pasirūpinti, jog jis gyventų vaikų namuose; pasakymą, jog jo nemyli mama; įvardinimą daunu; siūlymą pasiskaityti apie Pavliką Morozovą ir, vaiko palyginimą su Pavliku Morozovu (trylikamečiu paaugliu įdavusiu savo tėvą sovietų valdžiai ir už tai vėliau nužudytu, žr. http://lt.wikipedia.org/wiki/Pavelas_Morozovas), laikyti tėvų valdžios panaudojimu priešingai vaiko interesams. Apeliacinis teismas sprendžia, kad visos šios žinutės yra negatyvaus turinio. Asmens pavadinimas „daunu“, palyginimas su Pavelu Morozovu neabejotinai žemina žmogaus orumą. Teiginys, kad vaiko nemyli motina, neabejotinai yra emocinės prievartos priemonė. Grasinimas pasistengti, kad vaikas augtų vaikų namuose, teigimas, kad būtent ten jo vieta, ne tik žemina žmogaus orumą, bet yra ir bauginančio poveikio, siekiant, kad vaikas paklustų suaugusiojo valiai. R. V. skunde aiškina, kad taip buvo vaikui nurodytos jo pareigos, kad jis privalo klausyti tėvų ir galimos netinkamo elgesio pasekmės. Šis apelianto teiginys tik patvirtina faktą, kad jis psichologinį smurtą laiko tinkama vaiko auklėjimo priemone ir nesuvokia šiuo smurtu vaikui daromos žalos rimtumo. Pažymėtina, kad legalaus smurto negali būti, nesvarbu kokiam tikslui jis naudojamas. Smurtas nėra auklėjamoji priemonė, jis gali sukelti tik baimę, pyktį ir pažeminimą. Atsižvelgiant į žinučių pobūdį, prasmę ir turinį, konstatuotina, kad V. V. patyrė netinkamą elgesį jo atžvilgiu. Toks R. V. elgesys jo vaiko atžvilgiu netoleruotinas, todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino kaltu padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Apelianto teiginius apie tai, kad žinutės buvo adresuojamos ne nepilnamečiui vaikui, o jo motinai, paneigė abu liudytojai V. V. ir A. V.. Apklaustas liudytoju R. V. sūnus V. V. patvirtino, kad telefono numeriu +(duomenys neskelbtini) naudojasi nuo 2013 m. jis ir jis perskaito tėvo siųstas žinutes. A. V. taip pat patvirtino faktą, kad telefono numeriu +(duomenys neskelbtini) naudojasi V. V., teismo posėdžio metu išvardino į telefono adresų knygą įrašytus sūnaus draugus.
Atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad žinutes siuntė ne sūnui, o jo motinai. R. V. pats patvirtino teisme, kad numeris +(duomenys neskelbtini) jam žinomas kaip vaiko kontaktinis telefonas. Savo telefono adresų knygelėje šį numerį yra priskyręs „V.“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. gegužės 9 d. susitikimo protokole nurodyta, kad būtent šis telefono numeris priklauso vaikui. Be to, kaip teisingai nurodo apylinkės teismas, pats žinučių turinys ir pobūdis rodo, kad žinutės buvo adresuojamos ne bet kam, o sūnui: kreipiamasi į vaiką, į vyriškos lyties asmenį.
Apeliacinis teismas pažymi, kad administracinė atsakomybė visų pirma yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 ir 3 dalimis, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,
nutaria:
R. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja paskelbimo dieną.