Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai A. A., kaltinamajam P. A., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. A. 2015-12-13, apie 08.00 val., bute, (duomenys neskelbtini) Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sugyventine A. A. metu, tyčia abiem rankom jėga stūmė ją, dėl ko ši griūdama nugara atsitrenkė į kambario sieną, taip smurtaudamas prieš A. A., sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis P. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-12-13, būdamas girtas prišlapino kambaryje, dėl to prasidėjo konfliktas su sugyventine A. A.. Konflikto metu ją pastūmė į sieną, matė, kad nukentėjusioji nugriuvo.

Nukentėjusioji A. A. parodė, kad 2015-12-13 sugyventinis P. A. buvo girtas, prišlapino kambaryje, ji dėl to supyko, tarp jų prasidėjo konfliktas. Konflikto metu P. A. plūdo ją necenzūriniais žodžiais ir abiem rankom ją pastūmė, ji atsitrenkė į sieną. Jautė fizinį skausmą ir nuo pastūmimo ir tada, kai atsitrenkė nugara į sieną. Kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleido, šeimoje auga 8 metų dukra.

Iš 2015-12-13 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad A. A. kvietė policiją, nes neblaivus sugyventinis P. A. ją plūdo necenzūriniais žodžiais ir stumdė, dėl ko patyrė fizinį skausmą (b.l. 3-4).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 8961patvirtina, kad 2015-12-13, 10.01 val. P. A. nustatytas 2,23 promilių girtumas (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas sukėlus fizinį skausmą šeimos nariui pasitvirtino. Kaltinamasis P. A. savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad būdamas girtas, konflikto metu ranka pastūmė savo sugyventinę A. A., dėl ko ji nugriuvo. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuotas smurto faktas, nukentėjusiosios A. A. parodymai, jog neblaivus sugyventinis abiem rankom ją pastūmė, ji atsitrenkė nugara į sieną, dėl ko jautė fizinį skausmą. Stumdamas A. A. kaltinamasis P. A. sukėlė jai fizinį skausmą ir, kadangi jis smurtavo sugyventinės atžvilgiu, kas pagal BPK 38 str. nuostatas yra prilyginama šeimos nariui, tokie P. A. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.

P. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. A. nukentėjusiosios A. A. atsiprašė, su ja susitaikė. Nukentėjusioji A. A. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, pretenzijų jam neturi ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

P. A. teisiamas pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo visiškai pripažino, su nukentėjusiąja A. A. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, savo elgesį dėl panaudoto smurto vertina kritiškai, nuoširdžiai gailisi smurtavęs prieš savo sugyventinę. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog P. A. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti P. A. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015-12-15 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-4924 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 23,16 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, jog kaltinamasis nedirba, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš P. A. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. A., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiąja A. A., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo P. A. neskirti.

Išaiškinti P. A., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš P. A. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.