Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos K. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarimo, kuriuo V. M. nubaustas pagal LR ATPK 130² str. 1250 Eurų bauda su transporto priemonės Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, pagal LR ATPK 123 str. 1 d. 43 Eurų bauda, vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis, galutinę administracinę nuobaudą paskiriant 1250 eurų baudą su transporto priemonės Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, nustatė :

Aprašomoji dalis

V. M. nubaustas pagal LR ATPK 130² str., 123 str. 1 d. už tai, kad jis 2015-10-06 apie 12.10 val. Oslo g., Vilniuje, vairavo automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta valstybinė apžiūra, neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus (0,95 prom.), turėdamas galiojančią nuobaudą už pažeidimo, numatyto LR ATPK 129 str. padarymą, tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad V. M. nubaustas už tai, kad jis 2015-10-06 apie 12.10 val. Oslo g., Vilniuje, vairavo automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta valstybinė apžiūra, neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus (0,95 prom.), turėdamas galiojančią nuobaudą už pažeidimo, numatyto LR ATPK 129 str. padarymą.

Nors skunde neginčijama kaltė, tačiau pareiškėja K. K. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, kadangi automobilis nuosavybės teise priklauso būtent jai, o tiek ji, tiek jos anūkas turi invalidumą ir automobilis yra būtina susisiekimo priemonė.

Pažymėtina, kad LR ATPK 130² str. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

Taigi matyti, kad LR ATPK 130² str. numatyto pažeidimo sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems LR ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (nutartys administracinėse bylose Nr. N575-1742/2008, Nr. 2AT-2-2013). Atkreipiamas dėmesys, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Taip pat ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001).

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad V. M. skundžiamu nutarimu nustatytus pažeidimus padarė praeityje būdamas ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe 2015 metais už automobilio vairavimą neblaiviam (0,64 prom.) bei neturint teisės vairuoti automobilį (b.l. 10-13), šiuo nagrinėjamu atveju padarė vieną iš pavojingiausių administracinį teisės pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai toks pažeidimas kelia grėsmę ne tik pačiam pažeidėjui, bet ir kitiems asmenims, o kartu ir visam eismo saugumui, kadangi automobilį vairavo Vilniaus mieste dienos metu, kai eismas gana intensyvus. Šios aplinkybės rodo itin neatsakingą nubaustojo V. M. požiūrį bei tai, kad jis, būdamas baustas už analogišką pažeidimą, toliau sistemingai daro pažeidimus.

Pareiškėjos skunde nurodoma aplinkybė, tai kad V. M. gailisi dėl pažeidimo, pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertinta ir pripažinta nubaustojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią teismas atsižvelgė individualizuodamas V. M. skiriamą administracinę nuobaudą. Taip pat pagrįstai teismas sunkinančia nubaustojo V. M. atsakomybę aplinkybe pripažino, kad pastarasis metų laikotarpyje buvo baustas už tos pačios rūšies administracinio teisės pažeidimo padarymą.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pritaikęs automobilio konfiskavimą už V. M. padarytus pažeidimus, teismų praktikoje nurodytos teisingos pusiausvyros nepažeidė. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Taip pat pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, kad atitinkama transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui, savaime nėra pagrindas neskirti šios papildomos administracinės nuobaudos, kai nustatomi atitinkami, automobilio konfiskavimą numatantys ATPK numatyti pažeidimai.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, tai tiek jai, tiek jos anūkui yra nustatytas invalidumas, o automobilis yra vienintelė susisiekimo priemonė, nelaikytinos išskirtinėmis, leidžiančiomis taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti automobilio konfiskavimo. Juo labiau, kad pareiškėjos dukra, K. M., žinodama situaciją dėl šeimos narių ligų, taip pat žinodama, kad jos sutuoktiniui V. M. yra atimtos teisės vairuoti transporto priemones bei, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis vartojo alkoholinius gėrimus, pati perdavė sutuoktiniui automobilio vairavimą pasijutusi blogai, o nepasirūpino, jog sutuoktinis, kuris jau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe ir transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, neturėtų galimybės pasinaudoti minėtu automobiliu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarimą skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarimą nepakeistą ir pareiškėjos K. K. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.