Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-08-24 · Administracinė byla Nr. eAS-700-502/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-24
Bylos Nr.
eAS-700-502/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02186-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
M. S.
Atsakovas
Lietuvos notarų rūmams
Trečiasis asmuo
Vilniaus
Advokatai
Andriejaus Tiščenkas
Kategorijos
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-700-502/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02186-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 63.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. S. skundą atsakovui Lietuvos notarų rūmams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus 22-jo notarų biuro notarei J. S. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja M. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama įpareigoti atsakovą surašyti atsakymą pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatas: įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos, efektyvumo, subsidiarumo, vieno langelio, lygiateisiškumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, naujovių ir atvirumo bei permainoms, principus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2016 m. birželio 13 d. pašalinti skundo trūkumus: nurodyti skundo pagrindą, tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą ir sumokėti 21 Eur žyminį mokestį.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2016 m. birželio 10 d., šalindama teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartyje nustatytus trūkumus, pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: „įpareigoti atsakovą surašyti 2016-04-29 raštą Nr. S-293 konkrečiai atsakyti mano skundo dalyką dėl notarės nubaudimo ir tam priversti atsakovą suteikti kokybišką paslaugą, kartu surašyti raštą Nr. S-293 pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 str. nuostatas: įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos, efektyvumo, subsidiarumo, vieno langelio, lygiateisiškumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, naujovių ir atvirumo bei permainoms, principus“.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi nutarė pareiškėjos M. S. skundą laikyti nepaduotu. Išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą su skundu (prašymu), atitinkančiu Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus.

Teismas nustatė, kad pareiškėja neatsižvelgė į teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartyje jai pateiktus išaiškinimus dėl skundo reikalavimo suformulavimo ir tinkamai reiškiamo reikalavimo nepatikslino – nesuformulavo reikalavimo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti, nenurodė kokį konkretų jos prašymą (skundą) prašo įpareigoti atsakovą išnagrinėti. Be to, pareiškėjos reikalavimas nesukelia aiškiai apibrėžtų teisinių pasekmių, todėl pagal tokį reikalavimą teismas negalėtų priimti aiškaus ir nedviprasmiško sprendimo. Pažymėjo, kad teismas ne tik negali už pareiškėją suformuluoti skundo reikalavimo ar/ir jo keisti, bet ir įpareigoti atsakovą atlikti konkrečiai neapibrėžtus veiksmus. Pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė skundo pagrindo, taip pat kada gavo skundžiamą raštą, nepateikė savo prašymo, nesumokėjo žyminio mokesčio, nepateikė motyvuoto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir turtinę padėtį pagrindžiančių dokumentų. Esant šioms aplinkybės pripažintina, kad pareiškėja nepašalino esminių skundo trūkumų, laikytinų kliūtimi tolimesniam procesui, todėl jos skundas laikytinas nepaduotu.

II.

Pareiškėja M. S., nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad nutartis, kuria buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, nesuprantama. Pareiškėja skunde prašė įpareigoti atsakovą atlikti konkrečiai apibrėžtus veiksmus, t. y. atsakyti į prašymą iš esmės, kadangi Lietuvos notarų rūmų prezidento atsakymas nesukelia jai aiškiai apibrėžtų teisinių pasekmių. Atsakovas privalo teikti kokybiškas ir visiems prieinamas paslaugas, remdamasis gero administravimo principais. Šiuo atveju atsakovo veiksmų apskundimas yra apsunkinamas, prieštarauja ABTĮ 3 straipsnyje, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems principams. Objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Atsakovo 2016 m. balandžio 29 d. raštas Nr. S-293 nėra objektyvus, geranoriškumo, bendradarbiavimo ir pagalbos jame neįžvelgiama.

Pareiškėja pažymėjo, kad 2016 m. birželio 3 d. nutartyje teismas nebuvo įpareigojęs nurodyti skundo pagrindą, pateikti įrodymus, kada pareiškėja gavo skundžiamą raštą, pateikti motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kt., tačiau apie šiuos trūkumus nurodė 2016 m. birželio 13 d. nutartyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu pareiškėjai nepašalinus teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartyje nustatytų trūkumų (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi jai nepagrįstai buvo nustatytas terminas pašalinti skundo trūkumus, todėl skundžiama 2016 m. birželio 13 d. nutartis yra nepagrįsta.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Akcentuotina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, 2016 m. birželio 3 d. nutartimi konstatavo, kad skundas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punkte, 24 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. prašyme turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiškėjo reikalavimas bei pareiškėjo reikalavimas, sumokėtas žyminis mokestis, todėl nustatė pareiškėjai terminą iki 2016 m. birželio 13 d. nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjos suformuluotas skundo reikalavimas yra neaiškus ir neišsamus, nesukelia aiškiai apibrėžtų teisinių pasekmių, todėl teismas pagal tokį reikalavimą negalėtų priimti aiškaus ir nedviprasmiško sprendimo. Pareiškėja skunde turi aiškiai nurodyti kokį sprendimą skundžia ir kokiu būdu prašo išspręsti ginčą, jeigu ginčija Lietuvos notarų rūmų jai pateiktą atsakymą, skundo reikalavimą turi suformuluoti taip, kad būtų prašoma įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos konkrečios dienos prašymą (nurodant jo pateikimo atsakovui datą), prašymą pateikti teismui. Vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu teismas nutartyje išaiškino, kad pareiškėja turi suformuluoti skundo reikalavimą taip, kad jis atitiktų vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nustatytų sprendimų rūšių, būtų aiškus, išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Išaiškino, kad nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

Kadangi teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis), todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinimas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

ABTĮ 37 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti ir jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja šalindama teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, 2016 m. birželio 10 d. pateikė patikslintą skundą.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikto skundo ir patikslinto skundo turiniu, konstatuoja kad tiek skunde, tiek ir patikslintame skunde nurodytas iš esmės tas pats skundo pagrindas ir suformuluotas reikalavimas. Tiek iš skundo, tiek ir iš patikslinto skundo nėra aiškus pareiškėjos reikalavimas: iš skundo turinio, kaip galima suprasti, matyti, kad pareiškėja galimai nesutinka su Lietuvos notarų rūmų 2016 m. balandžio 29 d. raštu Nr. S-293, kuriuo atsakyta į pareiškėjos skundą (prašymą) dėl notarės nubaudimo, tačiau jokio reikalavimo minėto rašto atžvilgiu skunde nei patikslintame skunde nesuformuluoja, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016 m. birželio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pašalinti skundo trūkumus ir, atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnio nuostatas, tinkamai suformuluoti skundo dalyką, nurodyti pagrindą, jeigu skundžia Lietuvos notarų rūmų raštą, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Kadangi pareiškėja teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų per nustatytą terminą nepašalino, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama 2016 m. birželio13 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad šia nutartimi nepaneigiama pareiškėjos teisė kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus skundui keliamus reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju pareiškėja yra atstovaujama profesionalaus teisininko advokato Andriejaus Tiščenkos, kuris ir turėtų padėti pareiškėjai tinkamai įgyvendinti galimai pažeistas jos teises.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes bei teisingai aiškino ir taikė teisės aktų normas, todėl teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos skundą laikė nepaduotą. Dėl nurodytų motyvų skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis paliekama nepakeista, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos M. S. (M. S.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasDalia Višinskienė