- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-01
- Bylos Nr.
- 1A-615-107-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00753-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- M. B.
- Nukentėjusysis
- V. Č.
- Advokatai
- Ričardas Noreika
Teisėja Nijolė Bagdonienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00753-2011-4
2012 m. spalio 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. ir nukentėjusiojo V. Č. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteistas 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, kurią nustatyta sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str., M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vienerius (1) metus vairuoti visų rūšių transporto priemones.
Iš M. B. priteista V. Č. 4580 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 500 Lt advokato išlaidoms apmokėti.
Iš (duomenys neskelbtini) priteista V. Č. 1546,81 Lt turtinei žalai ir 420 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. nuteistas už tai, kad 2011-11-01, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiuojantį ir prieš geležinkelio pervažą sustojusį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. Č., taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 28 p., nurodantį, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, 132 p., nurodantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, ir 133 p., nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat įpareigojantį vairuotoją pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o kai to reikalauja susidariusios aplinkybės, vairuotojas privalo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti. Dėl to eismo įvykio metu V. Č. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apeliaciniame skunde nuteistasis M. B. teigia, jog apylinkės teismas be pagrindo iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteisė atlyginti neturtinę žalą tik iš dalies. Nurodo, kad pagal draudimo polisą neturtinės žalos atlyginimo maksimali išmoka, kurią draudžiamojo įvykio atveju įsipareigojo išmokėti draudimo kompanija, sudaro 2500 EUR (8632 Lt). Drausdamasis kaltinamasis M. B. pagrįstai tikėjosi, kad draudžiamojo įvykio atveju bus išmokėta ne mažesnė draudimo suma, nei numatyta draudimo polise ir taisyklėse, o jis privalės kompensuoti tik sumas, viršijančias maksimalias draudimo išmokos sumas. Pagal galiojančią draudimo sutartį, nukentėjusiojo V. Č. civilinis ieškinys maksimalaus atlygintino neturtinės žalos dydžio neviršijo. Dėl nurodytos priežasties teismas negalėjo taikyti 2008-02-13 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 122 12.1 p., pagal kurį laikino nedarbingumo netekimo atveju išmokama po 20 Lt už dieną neturtinei žalai atlyginti, iš viso už 21 dieną 420 Lt. Pažymi, kad dėl patirto sveikatos sutrikimo nukentėjusysis nebuvo nedarbingas. Jis nepasinaudojo savo teise kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir jam jo prašymu buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Dėl nurodytos priežasties teismas privalėjo vadovautis anksčiau nurodyto LR Vyriausybės nutarimo 12.4 p. ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš draudimo kompanijos, atsižvelgiant į byloje pateiktus dokumentus, susijusius su nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydžiu. Teismas civilinio ieškinio dalį iš nuteistojo priteisė nepagrįstai. Įvertinus aplinkybę, kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis nepasinaudojo savo teise kreiptis į gydytoją dėl nedarbingumo suteikimo, apeliantas mano, kad nukentėjusysis savo atostogų metu buvo darbingas. Atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, į tai, kad jis yra moksleivis, niekur nedirba, priteista 5000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra labai didelė.
Apelianto tvirtinimu, apylinkės teismas jam paskyrė aiškiai per didelę baudą, kadangi jis mokosi 12 klasėje, niekur nedirba, todėl per 6 mėnesius sumokėti tokio dydžio baudą bus neįmanoma. Todėl dėl nurodytos priežasties baudos dydis mažintinas.
Nuteistasis M. B. taip pat nesutinka su jam pritaikyta baudžiamojo poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 metams. Nurodo, kad taikyti ar ne baudžiamojo poveikio priemonę yra teismo teisė, o ne pareiga. Mano, kad teismas neatsižvelgė į jo nurodytą aplinkybę, kad jis gyvena kaime, artimiausia autobuso stotelė yra už 3 km, dėl to labai pablogėtų nuteistojo bendravimo ir susisiekimo galimybės.
Nuteistasis M. B. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, sumažinti paskirtos baudos dydį, panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams – bei panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo nukentėjusiajam priteista 4580 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. Č. tvirtina, jog apylinkės teismas neįvertino visų pateiktų argumentų, kurių pagrindu jam padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 15000 Lt. Nurodo, kad dėl eismo įvykio jam buvo padaryta kaklo trauma, kurios pasekmės iki šiol nėra dingusios. Tokios lokalizacijos trauma iki šiol jam neleidžia gyventi be skausmų ir prireiks ilgo laiko tarpo tam, kad traumos pasekmės būtų galutinai išgydytos. Kai grįžo prie savo darbo, kuris yra stovimo pobūdžio, negalėjo normaliai atlikti savo darbo funkcijų, mėgstamas darbas buvo kaip kančia, todėl nuolat buvo įsitempęs, susierzinęs ir stipriai pervargęs net ir nuo nesunkaus darbo. Nuo patirtos traumos jam skaudėjo ne tik kaklas, bet ir galva, dėl to jis buvo priverstas gerti stiprius vaistus, kurie veikia kitų kūno organų veiklą (pvz., kepenų). Dėl patirtos traumos negalėjo pabaigti remonto virtuvėje, kurį buvo pradėjęs daryti iki įvykio, todėl jis ir jo šeima buvo priversti gyventi bute, kuriame nebuvo tvarkos, o tai darė įtaką ne tik jo ar jo žmonos, bet ir jų vaikų savijautai ir sveikatai. Dėl prastos sveikatos būklės negalėjo tinkamai prižiūrėti savo neįgalaus tėvo, tai suteikė nepatogumų ne tik apeliantui, bet ir senyvo amžiaus tėvui. Dėl patirtos traumos gydymo apeliantui teko šešis kartus važiuoti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pas gydytoją, tam jis aukojo laisvą laiką, kurį galėjo praleisti su savo šeima. Kadangi automobilis eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas, nukentėjusiajam teko imti iš banko paskolą tam, kad galėtų nusipirkti naują automobilį. Grąžindamas paskolą bankui, permokės daugiau kaip 5000 Lt, o tai reiškia, kad priteistos neturtinės žalos atlyginimo užtektų tik banko palūkanų sumokėjimui.
Nukentėjusysis tvirtina, kad dėl eismo įvykio metu patirtos traumos ir automobilio sugadinimo jis patyrė didelį fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Nepatogumų patyrė ne tik jis, bet ir jo artimieji, todėl mano, kad teismas visų aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos nustatymui, tinkamai neįvertino, priteisė per mažą žalos atlyginimą.
Nukentėjusiojo V. Č. teigimu, neturtinės žalos dydžio nustatymui yra reikšmingas ir nuteistojo elgesys po eismo įvykio. Nurodo, jog nuteistasis jo neatsiprašė, elgėsi taip, lyg nukentėjusysis būtų kaltas dėl to, kad jis padarė eismo įvykį. Nuteistasis savo kaltę pripažino tik formaliai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigalėjo, kadangi jo sveikatos būkle nesidomėjo, bent iš dalies atlyginti dėl eismo įvykio patirtą žalą nepasiūlė. Teismo posėdžio metu pasiūlė atlyginti tik 1000 Lt už sveikatos sutrikdymą, o kitą žalą atlyginti atsisakė, tai parodo, kad nuteistasis nevertino jo padarytos nusikalstamos veikos kaip socialiai žalingo reiškinio. Nuteistasis susitaikyti nesistengė, po eismo įvykio ir teismo posėdžių metu elgėsi įžūliai. Todėl dėl nuteistojo elgesio nukentėjusysis dar labiau patyrė moralinių sukrėtimų ir neigiamų dvasinių išgyvenimų.
Šalies argumentai
Apelianto nuomone, apylinkės teismas, trečdaliu sumažindamas prašomos priteisti iš nuteistojo neturtinės žalos atlyginimo dydį, nepagrįstai saugojo tik nuteistojo interesus, atsižvelgė į visas aplinkybes, kurios turėjo arba galėjo turėti įtakos tam, kad būtų sumažintas priteistinos iš nuteistojo neturtinės žalos dydis, tačiau į nukentėjusiojo padėtį, jo patirtus nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus atsižvelgė tik iš dalies, todėl nepagrįstai sumažino priteistinos iš nuteistojo neturtinės žalos dydį iki 4580 Lt.
Teismas, nustatydamas priteistinos iš civilinio atsakovo neturtinės žalos atlyginimo dydį, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Nurodo, jog teismas rėmėsi eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija), 12 p., 12.1 p., kuris taikomas neturtinės žalos apskaičiavimui, kai nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas. Apelianto tvirtinimu, jis negavo laikinojo nedarbingumo pažymėjimo, nes gydėsi savo atostogų sąskaita, todėl padarytos neturtinės žalos dydis negali būti skaičiuojamas atsižvelgiant į laikinojo nedarbingumo laikotarpį, t. y. išmokant po 20 Lt už kiekvieną nedarbingumo dieną, turi būti apskaičiuotas remiantis taisyklių 12.4 p., kuris numato, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos pasekmes, nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečiasis asmuo patiria dėl sužalojimų, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes (amžius, profesija ir kita), žalą padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį.
Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nuvertino advokato teikiamas paslaugas. Kad būtų patogiau, nukentėjusysis samdėsi advokatą iš Klaipėdos, kadangi čia yra nukentėjusiojo faktinė gyvenamoji vieta. Teismo posėdžiai vyko Šilutėje, todėl advokatui reikėjo važinėti į teismo posėdžius iš kito miesto. Tarp Klaipėdos ir Šilutės yra apie 55 km ir, atsižvelgiant į tai, kas advokatui teko 2 kartus važiuoti į teismo posėdžius, į tai, kad vidutinės kuro sąnaudos yra 11 1/100 km, į tai, kad vidutinė benzino kaina yra 4,95 Lt, advokatas vien kelionei išleido apie 120 Lt. Be to, nuo advokato pajamų sumos advokatas privalo sumokėti mokesčius, todėl teismas, pripažindamas tai, kad 500 Lt suma advokato pagalbai apmokėti yra pakankama suma, nepagrįstai pripažino, kad kvalifikuoto advokato pagalba (civilinio ieškinio surašymas, teisinės konsultacijos, atstovavimas 2 teismo posėdžiuose kitame mieste) kainuoja tik 500 Lt. Tokia teismo išvada neatitinka advokato suteiktos pagalbos mastui, jo kvalifikacijai, laikui, kurį jis praleido rašydamas civilinį ieškinį, konsultuodamas apeliantą, ruošdamasis bylos nagrinėjimui ir atstovaudamas jam teisme. Nurodo, kad LR teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Remiantis šiomis rekomendacijomis, maksimalus advokato užmokesčio dydis už tokias paslaugas, kurias jis suteikė, yra 3,6 minimalios mėnesinės algos – 2880 Lt (rekomendacijų 3, 8.2, 8.18 p.), pridėjus kompensaciją už sunaudotą nuvažiavimui į kitą miestą kurą, yra apie 3000 Lt. Nors rekomendacijos imperatyviai taikomos tik civilinėse bylose, tačiau ir baudžiamojoje byloje jomis gali būti pasiremta apytiksliai apskaičiuojant advokato užmokesčio maksimalų dydį. Teismo prašyta priteisti 1900 Lt dydžio suma advokato pagalbai apmokėti yra beveik per pusę mažesnė nei galimas maksimumas, todėl advokato paimtas atlyginimas už jo suteiktas paslaugas yra pagrįstas, neviršijantis numatyto maksimumo.
Nukentėjusysis V. Č. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, jam iš nuteistojo M. B. papildomai priteisti 10420 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteisti papildomai 8205 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1400 Lt advokato paslaugoms apmokėti pripažinti procesinėmis išlaidomis ir šią sumą priteisti iš nuteistojo M. B., 300 Lt advokato paslaugoms apmokėti pripažinti proceso išlaidomis apeliaciniame procese ir šią sumą priteisti iš nuteistojo M. B..
Atsiliepime į apeliacinius skundus civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas vyr. juristas A. V. nesutinka su nukentėjusiojo V. Č. reikalavimu priteisti papildomas sumas neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad CK 6.988 str. 3 d. numatyta, kad „privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai“. Šiuo atveju tai yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (2007-05-17 Nr. X-1137) bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės (patvirtintos LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija).
Išmokos dydis dėl neturtinės žalos nustatomas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (patvirtintų LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija) 12 punkto nuostatomis, kurios reglamentuoja, kad „atsakingas draudikas ar Biuras nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais. Draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Įstatyme nurodytiems nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 straipsnyje nustatytos sumos pagal šiuos principus:
12.1. laikino nedarbingumo atveju – už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 litų, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal Įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiajam, trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos.“
Civilinio atsakovo atstovo tvirtinimu, teismas nukentėjusiajam V. Č. priteistiną iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos dydį, vadovaudamasis Taisyklių 12.1 punkto nuostatomis (21gydymosi diena x 20 Lt = 420 Lt), apskaičiavo teisingai. Įstatymų leidėjas anksčiau nurodyto Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007-05-17 Nr. X-1137) 19 str. 16 dalyje įtvirtino nuostatą, kad „žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė“.
Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde reikalaujama papildomai išmokėti 8205 Lt sumą, tai sudarytų visą Įstatymo 11 straipsnyje nurodytą 2500 eurų sumą, kuri pagal Taisyklių 12.3 punkto nuostatas mokama gyvybės atėmimo atveju, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir gydymas truko 21 dieną.
Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas A. V. mano, jog teismas nuosprendyje tinkamai ir visapusiškai įvertino įrodymus bei įstatymų reikalavimus ir tik iš dalies šį ieškovo reikalavimą draudimo bendrovės atžvilgiu tenkino pagrįstai. Prašo skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio palikti nepakeistą.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas bei nukentėjusysis prašė nuteistajam taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas, prokurorė su apeliantų prašymu sutiko.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl M. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. naikintina, nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiajam V. Č. priteista už advokato darbo apmokėjimą, keistina (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 1 p., 327 str. 2 p., 328 str. 4 p.).
Apeliaciniame skunde nuteistasis M. B. nesutiko su iš jo nukentėjusiajam V. Č. priteistu neturtinės žalos dydžiu, teigė, jog apylinkės teismas jam paskyrė aiškiai per didelę baudą, taip pat nepagrįstai taikė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 1 metams, todėl prašė sumažinti paskirtos baudos dydį, panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams – ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo nukentėjusiajam priteista 4580 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti.
Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. Č. teigė, jog jam iš nuteistojo ir iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteista atlyginti neturtinės žalos suma yra per maža, prašė iš M. B. papildomai priteisti 10420 Lt neturtinei žalai atlyginti bei iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) papildomai priteisti 8205 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis M. B. ir jo gynėjas prašė prie bylos pridėti nuteistojo bei nukentėjusiojo susitarimą dėl susitaikymo ir dėl žalos atlyginimo, prašė šį susitarimą įteisinti ir M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Nukentėjusysis V. Č. pritarė advokato A. Stonkaus pateikto susitarimo turiniui, pareiškė, jog su nuteistuoju M. B. susitaikė, prašė nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti (t. 2, b. l. 20).
Iš 2012-08-14 susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, jog nuteistasis M. B., nukentėjusysis V. Č. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas A. V. dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. Č. sudarė sutartį. Nuteistasis M. B. įsipareigojo atlyginti dėl padaryto nusikaltimo atsiradusią 5000 Lt dydžio neturtinę žalą, kurios dalį – 1000 Lt sumą – atlyginti sutarties pasirašymo metu, o likusią – 4000 Lt sumą – sumokėti per 6 mėnesius nuo susitarimo pasirašymo dienos periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 666,67 Lt, pervedant į nukentėjusiojo susitarime nurodytą sąskaitą. Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) įsipareigojo nukentėjusiajam V. Č. atlyginti 1546,81 Lt turtinės žalos ir 420 Lt neturtinės žalos. Šio susitarimo šalys prašo teismo šį susitarimą patvirtinti ir nuteistajam M. B. taikyti BK 38 str. nuostatas (t. 2, b. l. 21–22, 23–24).
Iš aptarto 2012-08-14 susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, jog V. Č. savo apeliaciniame skunde išdėstytų reikalavimų iš nuteistojo M. B. papildomai priteisti 10420 Lt neturtinei žalai ir iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) papildomai priteisti 8205 Lt neturtinei žalai atlyginti atsisakė. M. B. su V. Č. sąlygomis sutiko, susitarė, jog nuteistasis nukentėjusiajam atlygins 5000 Lt neturtinės žalos, o civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) atlygins skundžiamu nuosprendžiu priteistą turtinės ir neturtinės žalos dydį.
Nesant pagrindo tokį susitarimą ignoruoti ir jo nepriimti, kolegija nutaria nuteistojo M. B. ir nukentėjusiojo V. Č. apeliacinių skundų dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo dydžių nenagrinėti.
Apylinkės teismas nuteistojo M. B. nusikalstamą veiką pagal BK 281 str. 1 d. kvalifikavo teisingai, tos kvalifikacijos niekas neginčija.
Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Tik esant visoms šioms sąlygoms, svarstytina galimybė taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Iš 2012-08-14 susitarimo dėl žalos atlyginimo, iš apeliacinio teismo posėdžio protokolo turinio bei 2012-08-14 pareiškimo matyti, jog V. Č. su nuteistuoju M. B. susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, V. Č. prašė taikyti nuteistajam M. B. BK 38 straipsnio nuostatas (t. 2, b. l. 20, 21–22, 23–24, 27).
M. B. anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 89), baustas administracine tvarka pagal ATPK 124¹ str. 7 d. už tai, kad, neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, vairavo automobilį be klevo lapo formos skiriamojo ženklo (t. 1, b. l. 90), galiojančių nuobaudų neturi. Duomenų, kad po nusikaltimo padarymo buvo baustas administracine tvarka ar dėl ko nors buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, byloje nėra. M. B. nusikaltimo padarymo metu mokėsi, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ (t. 2, b. l. 25–26).
Iš bylos duomenų matyti, kad M. B. kaltu prisipažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nukentėjusiajam 1000 Lt dydžio žalą, su nukentėjusiu asmeniu susitaikė, susitarė dėl likusios žalos dalies atlyginimo, neteistas, šiuo metu laikoma, kad administracine tvarka nebaustas, dirba. Šios ir visos kitos bylos aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad M. B. naujų nusikalstamų veikų nedarys, todėl yra pagrindas taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Apylinkės teismas, pripažinęs M. B. kaltu pagal BK 281 str. 1 d., skyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė vienerius metus vairuoti visų rūšių transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonių vaidmuo – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 3 d.), o BK 68 straipsnio 1 dalis reglamentuoja šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 p. pažymėta, kad BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat pritarta teismų praktikai, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Kasacinėje byloje Nr. 2K-200/2010 atkreiptas dėmesys į tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios KET pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek).
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis ir nukentėjusysis važiavo automobilių kolonoje, nukentėjusiajam stabtelėjus ties geležinkelio pervaža, nuteistasis laiku į tokį eismo pasikeitimą nesusiorientavo ir atsitrenkė į nukentėjusiojo vairuojamą automobilį. M. B. vairavo automobilį blaivus, nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis anksčiau neteistas, vadovaujantis ATPK 36 straipsnio nuostatomis laikomas administracine tvarka nebaustu, todėl yra pagrindo manyti, jog nuteistasis nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, šis įvykis jam buvo atsitiktinis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškėjo, kad nuteistasis įsidarbino Klaipėdoje (t. 2, b. l. 25–26), o gyvena (duomenys neskelbtini), kad į darbą vyksta sava transporto priemone, todėl turėti teisę vairuoti transporto priemonę jam būtina.
Atsižvelgiant į byloje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, apylinkės teismas nuteistajam M. B. paskyrė jo asmenybės ir padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio neatitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vieneriems metams naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Ši M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė naikintina, o kita baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgiant į M. B. charakterizuojančius duomenis ir nusikaltimo padarymo aplinkybes, neskirtina.
Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. Č. teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai priteisė advokato pagalbai apmokėti tik 500 litų, prašė priteisti visą ryšium su bylos nagrinėjimu apylinkės teisme advokatui sumokėtą 1900 Lt dydžio sumą, taip pat 300 Lt už advokato paslaugas, susijusias su nukentėjusiojo atstovavimu apeliacinės instancijos teisme.
Kai procesas nutraukiamas nukentėjusiajam susitaikius su įtariamuoju ar kaltinamuoju, prokuroras ar teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų (BPK 105 str. 7 p.). Advokato darbo apmokėjimas prie proceso išlaidų nepriskirtinas (BPK 103 str.). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.).
Byloje yra 1500 Lt iš nukentėjusiojo priėmimo kvitas už dokumentų surašymą ir nukentėjusiojo V. Č. atstovavimą apylinkės teisme ir dar du po 200 litų priėmimo kvitai už nukentėjusiojo atstovavimą tame pačiame teisme (t. 1, b. l. 134, 145, 175).
Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusiajam V. Č. buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: surašytas civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 116), vėliau surašytas patikslintas ieškinys (t. 1, b. l. 164–166), advokatas R. Noreika atstovavo nukentėjusiajam Šilutės rajono apylinkės teisme, kuriame vyko du posėdžiai. 2012-03-06 turėjęs vykti teisiamasis posėdis buvo atidėtas nuteistojo gynėjo R. Š. prašymu (t. 1, b. l. 141, 146–147). Iš 1500 litų priėmimo kvito matyti, jog ši suma buvo sumokėta už dokumentų surašymą bei nukentėjusiojo atstovavimą. Ši suma yra adekvati bylos sudėtingumui, ji iš M. B. priteistina, tačiau papildomai priteisti dar 400 litų už atstovavimo paslaugas, kurios jau buvo numatytos paimant užmokestį pagal 1500 litų priėmimo kvitą, atsižvelgiant ir į nuteistojo turtinę padėtį, nėra pagrindo.
Nukentėjusysis V. Č. prašė priteisti 300 litų, sumokėtus advokatui už jo atstovavimą apeliacinėje instancijoje. Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, jog 2012-05-25 V. Č. advokatui R. Noreikai sumokėjo 300 litų už dokumento surašymą (t. 1, b. l. 192). Ši suma už atliktą advokato darbą nėra per didelė, nes advokatas ne tik kad surašė apeliacinį skundą, bet ir nukentėjusiajam atstovavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl šios išlaidos V. Č. iš M. B. priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 1 p., 327 str. 2 p., 328 str. 4 p., kolegija
nusprendžia:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-05-08 nuosprendžio dalį, kuria M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteistas, panaikinti ir bylą nutraukti.
M. B., padariusį neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti (BK 38 str., BPK 327 str. 2 p.).
Nukentėjusiojo V. Č. civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-05-08 nuosprendžio dalį, kuria V. Č. iš M. B. priteista dalis – 500 litų – išlaidų, V. Č. turėtų advokatui už darbą apmokėti, pakeisti, priteistą iš M. B. V. Č. 500 litų sumą padidinti iki 1500 litų.
Priteisti iš M. B. V. Č. 300 litų išlaidų, kurias V. Č. sumokėjo advokatui už jo paslaugas, teiktas nukentėjusiajam nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.