Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. G. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. G. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto (a) papunkčiu, 66 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2023 m. sausio 6 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 21 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2024 m. gegužės 6 d.) – 2 metai 6 mėnesiai 15 dienų.

4. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. G.. Apylinkės teismas konstatavo, kad nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį. Be to, buvo suabejota tuo, ar nuteistasis gyvendamas viename mieste iš tiesų įsidarbins kitame mieste ir dirbs teisėtą darbą, o įmonės pateiktas raštas yra neįpareigojančio pobūdžio. D. G. tyčinio pobūdžio nusikaltimus padarė turėdamas socialinius ryšius, kurie vertinami kaip apsauginis veiksnys. Įvertinęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo D. G. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.

6.1. Visus kartus, kai nusižengė įstatymui neturėjo nei draugės, nei sugyventinės, nei žmonos, gyveno vienas. Nurodo besilaikantis kalėjimo vidaus tvarkos taisyklių, nepripažįstantis subkultūros. Dėl žodinio pokalbio nuteistasis paaiškino, kad po sunkios darbo dienos užmigo prie televizoriaus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. G. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

9. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tam nesudaro pagrindo ir nuteistojo D. G. skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo atsisakyta nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

11. Nustatyta, kad nuteistasis D. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 4 dalį, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra pakankama, o siekiant nustatyti, ar nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.

12. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių. D. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmės atlikimo metu nei karto neskatintas, tačiau ir nei karto nedrausmintas, bausmės atlikimo metu dirba, turi teigiamas nuostatas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, neišsako diskriminacinių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje D. G. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam.

13. Apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai, o kai kurių iš viso nevertino. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, D. G. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.

14. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam buvo nustatyta tik paskutinio vertinimo metu, tai yra 2024 m. balandžio 10 d. Dar 2024 m. vasario 12d. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nuteistajam buvo stebima vidutinė rizika. Nors bausmės atlikimo metu D. G. ir nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau jis taip pat nebuvo ir skatintas. Be to, tai yra trečiasis D. G. teistumas, su policijos pareigūnais jis pirmą kartą susidūrė būdamas 21 metų, nuteistojo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, joms yra būdingas nusikalstamų veikų modelis. Lyginant nuteistojo D. G. kriminalinę praeitį ir jos trukmę, su neseniai nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, konstatuotina, kad atliktos paskirtos bausmės dalis dar nėra pakankama teigti, kad nuteistasis taip pakeitė savo mąstymą ir elgesį, kad likusią laisvės atėmimo bausmės dalį galėtų atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.

15. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors D. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau nuteistajam nustatyti trys statiniai – kriminalinė istorija (3 ir daugiau teistumų), būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas – ir 3 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – piktnaudžiavimas narkotikais: ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, būdingas nusikalstamo elgesio rizikos pateisinimas, neutralizavimas. Būtent kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį jo nusikalstamumą, todėl būtent šių sričių koregavimui turi būti sutelktas didžiausias nuteistojo dėmesys. Ta aplinkybė, kad šie veiksniai vis dar išlikę, duoda pagrindą teismui spręsti, kad atliktos bausmės dalis nėra pakankama, kad būtų padaryta akivaizdi intervencija nuteistojo elgesiui, siekiant užkirsti kelią galimam recidyvui.

16. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

17. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu yra atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumo bei pobūdžio. Nuteistasis atlieka bausmę už vieno sunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymą. Jo padarytos nusikalstamos veikos susijusios su narkotinių medžiagų platinimu, bei neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu (kastetu), kuris yra skirtas sužaloti žmogų, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nuteistasis neigia, kad yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, nurodo vartojęs tik „žolę“, tačiau jo paskutinė nusikalstama veika yra susijusi su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kurių nuteistasis laikė daugiau nei pusę kilogramo. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą D. G. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys.

18. Nesutinkant su nuteistojo skundu, aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji D. G. neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2024 m. gegužės 6 d.) yra 2 metai 6 mėnesiai 15 dienų, o tai yra daugiau nei pusė nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį D. G. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

19. Pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyti apsauginiai veiksniai: geri ryšiai su artimaisiais (yra palaikomas artimųjų ir iš jų sulaukia pagalbos), turima darbo vieta (gauta pažyma, patvirtinanti apie nuteistojo galimybę gyventi pasirinktu adresu, darbinė patirtis, turima specialybė, darbiniai įgūdžiai, pasitikėjimas savimi, gebėjimas užmegzti ir palaikyti pozityvius santykius, egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikalstamų veikų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog D. G. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tuo tarpu skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, nutylint jam nepalankius aspektus, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.

20. Nors nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai, jam būtų taikoma intensyvi priežiūra ir jis būtų toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.

21. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu netvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti D. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia tam tikrus teigiamus D. G. elgesio pokyčius, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi ir ilgalaikė, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde cituojami įstatymai bei teismų praktika neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas atvejis dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo yra vertinamas individualiai.

22. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. G. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.