Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2057-932/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-09-10
Bylos Nr.
1-2057-932/2014
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00125-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
D. J.
Nukentėjusysis
N. R.
Advokatai
Justas Vilys, Vladislav Latušinskij
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2057-932/2014Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00125-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Zitai Tupčiauskienei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,kaltinamajam D. J.,kaltinamojo gynėjui advokatui Vladislav Latušinskij,nukentėjusiajai N. R.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Justui Viliui,civilinio atsakovo įgaliotai atstovei A. K.,

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 46 MGL (5 750 Lt) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda;

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį,Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2014 m. sausio 29 d., apie 17.45 val., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, o taip pat neblaiviems, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,66 promilių etilo alkoholio) vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „TOYOTA RAV 4“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), be to, iš Mokslininkų gatvės įvažiavęs į prekybos centro „IKI“, esančio adresu: Mokslininkų g. 9A, automobilių stovėjimo aikštelę pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, iš Mokslininkų gatvės įvažiavęs į prekybos centro „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelę ir pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į aikštelės dydį bei tai, kad aikštelėje stovi kitos transporto priemonės, dėl ko, praradęs vairuojamo automobilio valdymo kontrolę, atsitrenkė juo į stovėjusį automobilį „KIA CEED“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio pajudėjo bei partrenkė ties juo stovėjusią N. R. ir atsitrenkė į greta stovėjusį automobilį „FIAT PANDA“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), o šis automobilis dar atsitrenkė į kitą stovintį automobilį „FORD FOCUS“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis nevaldomu vairuojamu automobiliu „TOYOTA RAV 4“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į prekybos centro „IKI“ pastato sieną. Šio eismo įvykio metu N. R. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, apgadinti automobilis „KIA CEED“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilis „FIAT PANDA“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis A. B., ir automobilis „FORD FOCUS“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis T. G., o taip pat apgadinta pastato, nuosavybės teise priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, siena. Šiais savo veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Kadangi D. J., kuris yra kaltinamas neatsargaus nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. J. parodė pilnai pripažįstantis savo kaltę. Kaltinamojo teigimu, jis 2014-01-29, apie 17.45 val., vairavo automobilį „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai jam nustatytas kaltinamajame akte konstatuotas neblaivumo laipsnis. Pažymėjo, jog automobilis priklauso jam nuosavybės teise, jis pats teisės vairuoti niekuomet neturėjo, jį daugelį metų vežiojo vairuotojai. Kažkada yra lankęs vairavimo kursus, tačiau neišlaikė egzamino. Įvykio dieną važiavo į vaistinę nusipirkti vaistų. Jis buvo vartojęs alkoholį (kiek tiksliai, pasakyti negali, tačiau truputį gėrė mieste, po to šiek tiek namuose, gėrė brendį, gal 3-4 taureles, iš viso apie 200 ml). Jam yra diagnozuotas kraujagyslių susiaurėjimas, užeina galvos svaigimo priepuoliai, reikėjo plečiančių vaistų. Kadangi tokių vaistų namuose neturėjo, sėdo už automobilio vairo ir nusprendė nuvažiuoti iki vaistinės. Apsvaigęs nesijautė, pilnai kontroliavo situaciją. Jei ne tas įvykis automobilių stovėjimo aikštelėje, nieko ir nebūtų įvykę. Vaistinė nuo namų buvo daugmaž 1 km atstumu. Greitosios pagalbos nekvietė, kadangi bijojo. Centrinėmis gatvėmis nevažiavo, tik šalutinėmis. Privažiavus posūkį į aikštelę, buvo pats pikas. Iš priekio atvažiavo keletas mašinų su ryškiomis šviesomis, kurios nors ir neapakino, tačiau sukūrė atstumo nesuvokimo būseną. Viskas atrodė kaip vandeny, iškreipta. Įsuko į aikštelę, kurioje sudėtingas apšvietimas, ten grūstis, kažkas perbėgo per kelią, iš streso vietoj stabdžio paspaudė greičio pedalą ir nesuvaldė automobilio. Jis galėjo trenktis į parduotuvės duris, prie kurių buvo matyti daug žmonių, tačiau jam pavyko automobilį kažkiek suvaldyti ir jis trenkėsi į vieną automobilį, po ko įvyko domino principas. Kai išlipo iš automobilio, jam pasirodė, kad tas siluetas, kuris sukliudė, pajudėjo link laiptų, dėl ko jis nubėgo ta kryptimi (taip sprendė iš to asmens eisenos), nubėgo netoli, kelis metrus. Paskui jį atbėgo keli vyriškiai, kurie galimai pagalvojo neva jis nori pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau jis tik norėjo išsiaiškinti, kas bėgo nuo jo mašinos. Kilo sumaištis, tada jis sugrįžo į eismo įvykio vietą, atvažiavo policija. Po to iš tyrėjos sužinojo, kokie padaryti nuostoliai. Į kelių policiją atvyko keli nukentėjusieji, jis pasakė pripažįstantis kaltę, teigė norįs kompensuoti visus nuostolius, ką tyrimo eigoje ir padarė (4 ar 5 nukentėjusiesiems). Buvo pasirašytos taikos sutartys, kompensuotos solidžios sumos, pripažintos abipusiu susitarimu. Dalis per „If“ draudimo įmonę, daugumai tiesiogiai, dokumentai pridėti. Su nukentėjusiąja N. R. taip pat bandė tartis, buvo išsakytas konkretus pasiūlymas, tačiau jis pastarajai netiko, dėl ko jis, pasitaręs su medikais ir advokatu, nusprendė nesutikti su nurodyta ieškinio suma ir argumentais. Kaltinamasis tvirtino kontaktavęs su nukentėjusiosios vyru, iš jo buvo pareikalauta daugmaž 45 000 Lt suma, paprašyta tuos pinigus pusės metų ar metų laikotarpiui įnešti į depozitinę sąskaitą, tačiau nepateikti jokie tokią žalą patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgiant į tai, jam tokia suma pasirodė neadekvati, sutinka atlyginti tokią žalą, kurią patvirtina draudimo bendrovės pateikti dokumentai (t. 2, b. l. 44-46).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. J. parodė 2014-01-29, apie 17.45 val., Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Toyota Rav 4“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), važiavęs Fizikų gatve. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo, tačiau turi vairavimui reikalingus įgūdžius. 2014-01-29 aplinkybės jį privertė atsisėsti už automobilio vairo. Tą dieną, maždaug 1 valandą prieš eismo įvykį, jis gėrė alkoholinius gėrimus. Išgėrė brendžio, tačiau kokį kiekį nurodyti negali. Turi problemų su sveikata, jam susiaurėjusios kraujagyslės, todėl dėl alkoholio vartojimo padidėjus kraujospūdžiui, jis pasijuto blogai. Kadangi namie vaistų, kuriuos nuolat vartoja, neturėjo, jis nusprendė nuvažiuoti į vaistinę, kuri yra Mokslininkų gatvėje esančiame prekybos centre „Iki“. Vairuojamu automobiliu Fizikų gatve pasiekė sankryžą su Mokslininkų gatve, joje pasuko į Mokslininkų gatvę ir privažiavo prekybos centrą. Įvažinėdamas į prie prekybos centro esančią automobilių stovėjimo aikštelę, jis iš Mokslininkų gatvės pasuko į dešinę. Kokiu greičiu įvažinėjo į aikštelę, tiksliau nurodyti negali, tačiau važiavo lėtai, nes posūkis buvo ganėtinai status, reikėjo sukti į dešinę ir po to dar kartą į dešinę. Sukant į aikštelę, jam pasirodė, kad per aikštelę, prieš pat jo vairuojamą automobilį, bėgo žmogus. Reaguodamas į atsiradusią kliūtį ir norėdamas sustabdyti automobilį, kuriame yra automatinė pavarų dėžė, jis netyčia vietoje stabdžio pedalo nuspaudė akseleratoriaus pedalą. Kadangi dešinio posūkio metu automobilis dar nebuvo pilnai išsitiesinęs, automobilis nuvažiavo kairiau link prekybos centro „IKI“ įėjimo ir atsitrenkė į ten stovėjusius automobilius bei pastato sieną. Negali tiksliau nurodyti, kokiomis automobilio dalimis atsitrenkė į stovinčius automobilius. Taip pat negali nurodyti, kaip buvo partrenktos aikštelėje buvusios pėsčiosios. Tai, jog kliudė žmones, suprato tik po to, kai išlipo iš automobilio. Kadangi jam pasirodė, jog aikštelėje buvo žmogus, su kuriuo bandė išvengti susidūrimo, jis nuėjo link pastato laiptų, kur, kaip jam pasirodė, nubėgo minėtas žmogus. Norėjo įsitikinti, kad šio žmogaus nekliudė. Tuo metu prie jo pribėgo vyriškiai, kurie jį parvedė prie jo automobilio. Pastarieji pagalvojo, kad jis nori pabėgti iš įvykio vietos, nors jis tokių ketinimų neturėjo. Savo kaltę pripažįsta pilnai ir dėl sukelto eismo įvykio labai apgailestauja. Stengiasi pašalinti kilusius padarinius. Savo noru beveik visiems nukentėjusiesiems atlygino patirtą žalą. Pastarieji neprieštaravo, kad tyrimas būtų nutrauktas šalims susitaikius. Prašo prie apklausos protokolo pridėti tai patvirtinančius dokumentus. Žala neatlyginta tik nukentėjusiajai N. R., tačiau šiuo klausimu su ja bendraujama (t. 1, b. l. 86-87).

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji N. R. parodė civiliniu ieškiniu prašanti atlyginti neturtinę žalą 25 000 Lt sumai. Įvykio pasekmės jos sveikatai nepašalintos. Rugsėjo mėn. ketina kreiptis dėl estetinio nosies sugrąžinimo į vietą. Kol kas to negalėjo padaryti dėl likusių skeveldrų. Jai būtinas kvalifikuotas LOR specialisto. Pašoma atlyginti neturtinės žalos suma nepadės atlyginti padarytos žalos, kuri išliks visą gyvenimą. Ji jaučiasi nukentėjusi dvasiškai, kenčia jos šeima. Vaikai privalėjo ištverti, jog mamos nebuvo 2 sav., jie buvo palikti su sunkiai sergančia jos motina. Vaikai tuo metu sirgo roto virusu. Su kaltinamuoju gyvena kaimynystėje, kaskart pamačiusi pastarąjį bėga nuo jo, dreba rankos, apima stresas. Dėl civilinio ieškinio kaltinamasis bendravo su jos vyru, tačiau, jos manymu, tas kontaktavimas vyko labiau dėl teismo. Paskutiniu metu pastarasis jos vyrui siuntė nepagarbias žinutes. Tvirtino šiuo metu jaučianti skausmą, nerimą, baimę, bijo važiuoti į parduotuvės kiemą, ilgiau negrįžus, iškart sunerimsta vaikai. Taip pat prašo ir 22 080,26 Lt turtinės žalos bei kompensuoti advokato išlaidas (t. 2, b. l. 47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nukentėjusioji N. R. parodė, kad 2014-01-29, apie 17.45 val., Vilniuje, automobiliu „Kia Ceed“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo į Mokslininkų gatvėje esantį prekybos centrą “Iki“. Automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, netoli įėjimo į prekybos centrą „Iki“. Ji išlipo iš automobilio ir jau ketino eiti link bankomato išsigryninti pinigų. Stovint tarp savo automobilio ir iš kairės buvusio raudonos spalvos lyg tai „Fiat“ markės automobilio, ji pajuto smūgį, kuris ją parbloškė. Pradžioje nesuprato, kas įvyko, pagalvojo, kad kažkas sprogo. Tik vėliau, iš kitų žmonių pasakojimų, ji suprato, kad įvyko eismo įvykis, tačiau negali nurodyti tikslesnių šio įvykio aplinkybių. Po eismo įvykio buvo pristatyta į ligoninę, kurioje jai nustatytas nosikaulio lūžis (t. 1, b. l. 52-54).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. A. parodė, kad 2014-01-29, apie 17.45 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Saab 93“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Mokslininkų gatvėje esančią parduotuvę „Iki“. Palikusi automobilį stovėjimo aikštelėje, ji nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Apsipirkusi, su pirkiniais ėjo link savo automobilio. Išėjusi pro pagrindines parduotuvės duris, nuėjo maždaug 2 metrus, kai pamatė aikštele važiuojantį automobilį – „džipą“. Nematė, kaip šis automobilis įvažiavo į aikštelę. Pagal variklio garsą ji suprato, kad šis automobilis nestoja, o „renka“ greitį. Dėl minėtos priežasties ji sustojo. Iš pradžių lyg ir tiesiai važiavęs „džipas“, staiga pasuko kairiau ir pradėjo judėti tiesiai link jos. Tuo metu tarp jos ir „džipo“ buvo apie 3-4 metrų atstumas. Toks automobilio judėjimo krypties pasikeitimas jai buvo netikėtas, todėl ji net nesuspėjo į tai sureaguoti. Netrukus pajuto smūgį, po ko buvo parblokšta. Negali nurodyti į kurią kūno dalį jai teko smūgis. Atsipeikėjusi suprato, kad guli ant žemės, ties „džipo“ kairiu šonu. Šio automobilio vairuotojas prie jos priėjo ir padėjo atsistoti. Ji kurį laiką stovėjo atsirėmusi į parduotuvės sieną, netoli bankomato. Suprato, kad „džipas“ kliudė ne tik ją, bet ir priparkuotus automobilius bei parduotuvės sieną. Ji nematė, kaip tai įvyko. Atsimena, kad „džipo“ vairuotojas lyg ir norėjo išeiti iš įvykio vietos, tačiau jį sulaikė parduotuvės apsaugos darbuotojas. Nuo savo automobilio vairuotojas spėjo nueiti iki vaistinės. Nors jautė skausmus nugaros srityje, ji įvykio vietoje atsisakė greitosios medicininės pagalbos, nes namie jos laukė vaikas. Vėliau, skausmams padidėjus, ji pati kreipėsi į Lazdynų mikrorajone esančią ligoninę, kurioje jai buvo nustatytas kryžkaulio sumušimas. Įvykio metu jai buvo padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė žalos. Turtinę žalą vertina kaip nedidelę (t. 1, b. l. 59-60).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. B. parodė 2014-01-29, apie 17.30 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavęs į Mokslininkų gatvėje esančią parduotuvę „Iki“. Automobilių stovėjimo aikštelėje priparkavęs automobilį, jis liko sėdėti automobilyje ir laukti į parduotuvę nuėjusios draugės. Jo automobilio priekinė dalis buvo nukreipta link parduotuvės pastato, galinė dalis – link Mokslininkų gatvės važiuojamosios dalies. Priekyje jo automobilio, prie parduotuvės pastato sienos, stovėjo kiti automobiliai, tame tarpe – tiesiai prieš jo automobilį stovėjęs automobilis „Kia Ceed“. Matė, kaip šis automobilis atvažiavo prie parduotuvės. Jo vairuotoja, prisiparkavusi aikštelėje, išlipo ir nuėjo link parduotuvės, bet greitai grįžo atgal. Vairuotojai stovint tarp savo automobilio kairės pusės ir jai iš kairės pusės buvusio raudonos spalvos automobilio „Fiat“, jis pamatė, kaip automobilių stovėjimo aikštele link automobilio „Kia Ceed“ gan greitai važiuoja automobilis „Toyota Rav“. Prieš tai šio automobilio nematė, todėl negali nurodyti, kaip juo buvo įvažiuota į aikštelę. Kaip jam pasirodė, automobilio „Toyota Rav“ vairuotojas net nestabdė savo automobilio. Netrukus automobilis „Toyota“ atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Kia Ceed“, kuris nuo smūgio pajudėjo ir kliudė ties juo stovėjusią moterį. Be to, automobilis „Kia Ceed“ dar atsitrenkė į automobilį „Fiat“, o šis pajudėjo ir kliudė prie jo stovėjusį automobilį „Ford Focus“. Visi automobiliai susidūrė labiau galinėmis dalimis. Automobilis „Toyota Rav“ po kontakto su automobiliu „Kia Ceed“ priekine dalimi atsitrenkė į parduotuvės „Iki“ pastato sieną. Automobiliui „Toyota Rav“ atsitrenkus į sieną, jis pamatė, kad ties automobilio kairiu šonu, galine dalimi, guli dar viena moteris. Kaip suprato, ši moteris taip pat galėjo būti kliudyta automobilio „Toyota Rav“, tačiau jis nematė, kaip tai įvyko. Jis iškart telefonu pranešė apie eismo įvykį bendrajam pagalbos centrui ir nuėjo prie moters – automobilio „Kia Ceed“ vairuotojos. Matė, kad tuo metu automobilio „Toyota Rav“ vairuotojas bandė kelti kitą pėsčiąją. Po to pamatė, kad vairuotojas, kalbėdamas telefonu, nuėjo už parduotuvės pastato kampo, prie laiptų. Neužilgo viena moteris sušuko, kad vairuotojas bėga. Parduotuvės apsaugos darbuotojas nubėgo paskui automobilio „Toyota Rav“ vairuotoją. Jis taip pat nuėjo link laiptų ir pamatė, kad vairuotojas guli laiptų viršuje. Vairuotojas buvo atvestas prie savo automobilio. Girdėjo kitus žmones kalbant, kad jis buvo neblaivus. Po kiek laiko į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems jis nurodė savo, kaip įvykio liudytojo, duomenis (t. 1, b. l. 71-72).

Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 954/14(01) ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 179, nustatyta, kad eismo įvykio metu D. J. buvo neblaivus (jo kraujyje rasta 1,66 promilės etilo alkoholio) (t. 1, b. l. 80,81).

Ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 405/14(01) konstatuota, kad N. R. eismo įvykio metu patyrė šiuos sužalojimus: poodines kraujosruvas dešinės akies vokų – dešinio skruosto srityje su dešinės akiduobės apatinės sienos bei dešinio viršutinio žandikaulio priekinės sienos lūžiais, lydimais dešinio poakiduobinio nervo pažeidimu; poodines kraujosruvas kairės akies vokuose; odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje; nosies kaulų lūžį, lydimą nosies nugarėlės deformacija; kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje su odos nubrozdinimu apatinės lūpos dešinės pusės raudonio srityje; poodines kraujosruvas abiejuose dilbiuose, kairėje alkūnėje, dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl veido kaulų lūžių N. R. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 47-48).

Ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus pateiktoje teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nors I. A. Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje buvo diagnozuotas kryžkaulio srities sumušimas, šio sužalojimo diagnozė nepatvirtinta objektyviais traumavimo požymiais, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas (t. 1, b. l. 58).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014 m. balandžio 9 d. nutarimu, atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu I. A. nekilo BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, buvo panaikintas ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas, kuriuo ji pripažinta nukentėjusiąja (t. 12, b. l. 62-64).

Eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų metu buvo nustatyta, kad 2014-01-29 eismo įvykis kilo Vilniuje, prekybos centro „Iki“, esančio adresu Mokslininkų g. 9A, Vilnius, automobilių stovėjimo aikštelėje. Siekiant patekti į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę, važiuojant Mokslininkų gatve nuo Molėtų plento pusės, reikia pasukti į dešinę - į apie 7 m pločio įvažiavimą, o po to, maždaug už 8-9 m, vėl pasukti į dešinę. Apie 14 m pločio automobilių stovėjimo aikštelė tęsiasi išilgai prekybos centro pastato sienos ir yra tarpe tarp pastato ir Mokslininkų gatvės važiuojamosios dalies. Aikštelę nuo pastato sienos skiria apie 1,5 m pločio pėstiesiems skirtas takas. Automobilių stovėjimui skirtos vietos, pažymėtos baltomis linijomis, įrengtos ties aikštelės kraštais, t. y. ties prekybos centro siena ir priešingoje aikštelės pusėje, arčiau gatvės važiuojamosios dalies. Asfaltuota aikštelės danga apžiūros metu buvo nuvalyta ir sausa, tačiau slidi. Eismo įvykio metu D. J. vairuotas automobilis „Toyota Rav 4“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – D. J., gim. (duomenys neskelbtini).; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas bendrovėje „If P&C Insurance AS“) stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, apie 17,5 m atstumu nuo įvažiavimo į aikštelę. Automobilis priekine dalimi buvo užvažiavęs ant minėto prekybos centro pastatą bei aikštelę skiriančio pėsčiųjų tako ir priekiniu kairiu kampu įsirėmęs į pastato sieną. Automobilio galinė dalis buvo likusi aikštelėje, automobilių parkavimui skirtoje vietoje. Automobilis buvo pirmas nuo įvažiavimo į aikštelę pusės, t. y. jam iš kairės pusės kitų transporto priemonių nebuvo. Tuo tarpu iš dešinės pusės, beveik lygiagrečiai jo korpusui, parkavimo vietose, vieni šalia kito, stovėjo 3 automobiliai. Automobilis „Toyota Rav 4“ priekinės dalies dešine puse buvo įsirėmęs į ties jo dešiniuoju šonu stovintį automobilį „Kia Ceed“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas bendrovėje „COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S. A. V. Insurance Group“), - į jo galinės dalies dešinį kampą, t.y. automobilio „Kia Ceed“ priekinė dalis buvo nukreipta ne į pastato pusę, kaip automobilio „Toyota Rav 4“, o į priešingą pusę - į Mokslininkų g. važiuojamosios dalies pusę. Šis automobilis stovėjo aikštelės ribose, nežymiai galinės dalies dešine puse, t. y. ties kontakto su automobiliu „Toyota Rav 4“ vieta, užvažiavęs ant pėsčiųjų tako. Automobilis „Kia Ceed“ kairiojo šono galine dalimi buvo įsirėmęs į jam iš dešinės pusės (žiūrint nuo Mokslininkų g. važiuojamosios dalies pusės) stovintį automobilį „Fiat Panda“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – A. B., gim. (duomenys neskelbtini).; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas AB „Lietuvos draudimas“) - į jo dešiniojo šono galinę dalį. Automobilis „Fiat Panda“ stovėjo aikštelės ribose, kaip ir automobilis „Kia Ceed“ priekine dalimi nukreiptas link Mokslininkų g. važiuojamosios dalies pusės. Automobilis „Fiat Panda“ kairiojo šono galine dalimi buvo įsirėmęs į jam iš dešinės pusės (žiūrint nuo Mokslininkų g. važiuojamosios dalies pusės) stovintį automobilį „Ford Focus“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – T. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas UAB DK „PZU Lietuva“) - į jo kairiojo šono priekinę dalį. Šio automobilio priekinė dalis buvo nukreipta link pastato pusės ir nežymiai užvažiavusi ant pėsčiųjų tako. Visi automobiliai, pagrindinai ties jų korpuso kontakto su kitais objektais (kitais automobiliais arba pastato siena) vietomis, buvo apgadinti. Taip pat buvo apgadinta prekybos centro „Iki“ pastato siena toje vietoje, kurioje į ją buvo įsirėmęs automobilis „Toyota Rav4“ (t. 1, b. l. 7-35).

Nukentėjusioji N. R. pareiškė civilinį ieškinį 22 080,26 Lt turtinei žalai atlyginti, 25 000 Lt – neturtinei žalai atlyginti ir 5 142,50 proceso išlaidoms atlyginti (t. 1, b. l. 171-207; t. 2, b. l. 6-12).

Ikiteisminio tyrimo metu D. J. atlygino dalį 2014-01-29 d. eismo įvykio metu kitiems asmenims padarytos žalos (išskyrus, nukentėjusiajai N. R.):

1. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta automobilio „Fiat Panda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė A. B. parodė, kad dėl 2014-01-29 eismo įvykio metu apgadinto jai priklausančio automobilio patirta turtinė žala nėra didelė. Baudžiamajame procese būti pripažinta nukentėjusiąja nepageidauja, visą patirtą žalą atlygino draudimo bendrovė ir įvykio kaltininkas D. J. (t. 1, b. l. 69-70).

Ikiteisminio tyrimo metu D. J. pateikė 2014-02-13 susitaikymo protokolą, patvirtinantį, kad jis susitaikė su A. B., o taip pat, kad jai buvo atlyginta visa dėl automobilio „Fiat Panda“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo patirta žala, t. y. 3 821 Lt atlygino pats D. J., o 4 570 Lt – draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS filialas“ (t. 1, b. l. 91-93).

Ikiteisminio tyrimo metu D. J. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis atlygino draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS filialas“ turėtas išlaidas - 4 570 Lt, kurios, atlyginant dėl automobilio apgadinimo patirtą žalą, buvo išmokėtos A. B. (t. 1, b. l. 94-96).

2. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas automobilio „Ford Focus“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), savininkas T. G. parodė, kad dėl 2014-01-29 eismo įvykio metu apgadinto jam priklausančio automobilio patirta turtinė žala nėra didelė, todėl baudžiamajame procese būti pripažintas nukentėjusiuoju nepageidauja, žalos atlyginimo klausimus spręs su draudimo bendrove (t. 1, b. l. 67-68).

Ikiteisminio tyrimo metu D. J. pateikė 2014-02-14 susitaikymo protokolą, patvirtinantį, kad jis susitaikė su T. G., o taip pat, kad jis atlygino T. G. visą dėl automobilio „Ford Focus“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo patirtą žalą, t. y. 5 750 Lt (t. 1, b. l. 97-99).

3. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas automobilio „Kia Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo R. R. parodė, kad dėl 2014-01-29 eismo įvykio metu apgadinto įmonei priklausančio automobilio patirta turtinė žala nėra didelė, todėl įmonė baudžiamajame procese nedalyvaus, visus žalos atlyginimo klausimus spręs su draudimo bendrove (t. 1, b. l. 76-78).

Ikiteisminio tyrimo metu D. J. pateikė dokumentus patvirtinančius, kad jis atlygino draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS filialas“ turėtas išlaidas - 9 874,17 Lt, kurios, atlyginant dėl automobilio apgadinimo patirtą žalą, buvo išmokėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 88-90).

4. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. P. pranešė, kad dėl 2014-01-29 eismo įvykio metu apgadintos įmonei priklausančio pastato, kuriame įsikūręs prekybos centras „Iki“, sienos patirta turtinė žala (4 888,40 Lt) nėra didelė. Patirtą žalą atlygino įvykio kaltininkas D. J., todėl įmonė baudžiamajame procese civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 74).

Ikiteisminio tyrimo metu D. J. pateikė 2014-02-12 susitaikymo protokolą, patvirtinantį, kad jis susitaikė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiu įmonės direktoriumi T. P., o taip pat, kad jis atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą dėl pastato sienos apgadinimo padarytą žalą – 4 888,4 Lt (t. 1, b. l. 100-103).

5. Ikiteisminio tyrimo metu D. J. pateikė 2014-02-13 susitaikymo protokolą, patvirtinantį, kad jis susitaikė su I. A., o taip pat, kad jis jai atlygino dėl eismo įvykio patirtą žalą – 7 500 Lt (t. 1, b. l. 104-106).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavusio kelių transporto priemonę ir pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiajam asmeniui padaryta didelė turtinė žala. Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nesunkų kito asmens sveikatos sutrikdymas) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. J., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, o taip pat neblaiviems, vairavo automobilį „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,66 promilių etilo alkoholio), be to, iš Mokslininkų gatvės įvažiavęs į prekybos centro „Iki“, esančio Vilniuje, Mokslininkų g. 9A, automobilių stovėjimo aikštelę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkte numatytus reikalavimus, numatančius, jog pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į vairavimo sąlygas, jog galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat sulėtinti greitį bei prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, nepasirinko tinkamo važiavimo greičio, neatsižvelgė į aikštelės dydį bei tai, kad joje stovi kitos transporto priemonės, dėl ko prarado automobilio valdymo kontrolę bei trenkėsi juo į stovėjusį „KIA CEED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio pajudėjo bei partrenkė ties juo stovėjusią N. R., be to, dar atsitrenkė į greta stovėjusį automobilį „FIAT PANDA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o šis – į automobilį „FORD FOCUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko nevaldomu vairuojamu automobiliu „TOYOTA RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į prekybos centro „IKI“ pastato sieną. Šio eismo įvykio metu N. R. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat apgadinti automobiliai „KIA CEED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilis „FIAT PANDA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis A. B., ir automobilis „FORD FOCUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis T. G., bei pastato, nuosavybės teise priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, siena. D. J. kaltę padarius BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pilnai patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiosios N. R., liudytojų T. B., I. A. parodymai, specialisto išvados, taip pat eismo įvykio vietos protokole (kartu su priedais) užfiksuoti duomenys. Pagrindiniai bylos duomenys, patvirtinantys nukentėjusiosios N. R. sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą, šioje byloje yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės išvada Nr. G 405/14(01), iš kurios matyti, kad N. R. nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų-dešinio skruosto srityje su dešinės akiduobės apatinės sienos bei dešinio viršutinio žandikaulio priekinės sienos lūžiais, lydimais dešinio poakiduobinio nervo pažeidimo, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis, lydimas nosies nugarėlės deformacija, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje su odos nubrozdinimu apatinės lūpos dešinės pusės raudonio srityje, poodinės kraujosruvos abiejose dilbiuose, kairėje alkūnėje, dešinėje šlaunyje bei kairėje blauzdoje. Minėti sužalojimai kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl nurodytų veido kaulų lūžių N. R. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (t. 1, b. l. 47-48). Taigi, atsižvelgiant į nustatytus padarinius, taip pat tai, kad D. J. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pastarojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių 14 ir 133 punktuose numatyti pažeidimai turi tiesioginį ryšį su eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis, t. y. nukentėjusiosios N. R. nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Dėl bausmės

Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas D. J. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad D. J. įvykdė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas veikiant dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat tai, kad pastarasis savanoriškai atlygino eismo įvykio metu kitiems asmenims padarytą žalą (t. 1, b. l. 93-93, 94-96, 97-99, 88-90, 100-103, 104-106), sumokėdamas gana ženklias sumas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tuo pačiu negalima nepažymėti ir to, kad kaltinamasis padarė šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, neturėdamas ir niekada neturėjęs teisės vairuoti transporto priemonę. Skiriant bausmę yra įvertinami ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, kad D. J. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, anksčiau du kartus teistas (t. 1, b. l. 119-121), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 112-113), tačiau galiojančių nuobaudų neturi, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 1, b. l. 116, 118), į Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 117). BK 281 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. J. piniginio pobūdžio bausmę – baudą (aplinkybių, paneigiančių tokios išvados pagrįstumą ir motyvuojančių skirti išimtinai griežtesnę bausmės rūšį, nenustatyta).

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano esant tikslinga, D. J. skirtinos bausmės dydį nustatyti didesnį už galimą skirti baudos vidurkį.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam D. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis grubiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę. Šie jo veiksmai bei Kelių eismo taisyklių 133 punkte numatytų reikalavimų pažeidimai sukėlė nusikalstamus padarinius – buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat kitus anksčiau nurodytus duomenis, reikšmingus skiriamos bausmės individualizavimui, teismas mano esant tikslinga paskirti kaltinamajam D. J. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą maksimaliam įstatymo numatytam laikotarpiui, t. y. trejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui nukentėjusioji N. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 22 080,26 Lt dydžio turtinę žalą, 25 000 Lt dydžio neturtinę žalą bei išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (5 142,50 Lt sumai).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad D. J. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta „If P&C Incurance AS“ filiale „If P&C Incurance AS“ (t. 1, b. l. 35). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.987 straipsnį ir su kaltinamuoju sudarytą draudimo sutartį ši įmonė privalo atlyginti kaltinamojo veiksmai padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Taigi nurodyta draudimo įmonė yra tinkamas atsakovas pagal pareikštus reikalavimus. Šiuose deliktiniuose santykiuose kaltinamasis D. J. pagal pareikštus reikalavimus atsako subsidiariai.

Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji grindžia šiomis išlaidomis: išlaidos už vaistus - 135,66 Lt (apmokėtos), išlaidos už odontologines paslaugas – 650 Lt (apmokėtos) bei tolimesnis odontologinis gydymas – 13 520 Lt, išlaidos už konsultaciją UAB „DR klinika“ – 120 Lt (apmokėtos) bei tolimesnis gydymas – 7 500 Lt. Tokiu būdu prašoma atlyginti 905,66 Lt realiai patirtų išlaidų bei 21 020 Lt išlaidų, kurias nukentėjusioji turės apmokėti už ateityje atliktas paslaugas Įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, teismas mano esant tikslinga priteisti nukentėjusiajai 64,31 Lt išlaidų už vaistus atlyginimą (kitą dalį (iš 135,66 Lt) atlygino draudimo bendrovė, sumokėjusi N. R. 71,35 Lt) bei plastinės operacijos ir su ja susijusios konsultacijos išlaidų atlyginimą (7 000 Lt+120 Lt). Byloje yra objektyvūs duomenys, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo sužalota nosis, nustatytas nosies kaulo lūžis, lydimas nosies nugarėlės deformacija. Tai, kad šiuo metu nukentėjusiosios nosies kaulinis skeletas yra deformuotas, patvirtina ir gyd. R. V. pažyma (t. 1, b. l. 194). Nukentėjusioji turi pilną teisę reikalauti, kad ši deformacija būtų pašalinta, atstatant buvusią padėtį. Tuo tarpu objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad N. R. eismo įvykio metu buvo sužaloti 11-tas, 12-tas ir 13-tas dantys (tapo jautrūs šilumos ir šalčio dirgikliams), pasikeitė jų pozicija, be to, nuskilo 22-to ir 38-to dantų plombos, byloje nėra (2014-03-12 išduotas siuntimas dėl 11-to ir 12 to dantų jautrumo, tačiau nėra duomenų, kad tokia diagnozė buvo konstatuota; be to, draudimo bendrovei išanalizavus odontologinės kortelės duomenis, nustatyta, kad nukentėjusiajai dantys buvo gydomi dar 2009 m., 2011 m., konstatuotos problemos dėl 22-to ir 38 danties, 38-to danties lėtinis pūlinis procesas; 46-to ir 14-to dantų gilus kariesas) (t. 2, b. l. 39). Teismui pateiktoje J. M. įmonės „Joridenta“ pažymoje nurodyta tik tai, kad pacientė (N. R.) skundžiasi tam tikromis odontologinėmis problemomis, tačiau nieko neužsimenama apie tai, ar tokios problemos iš tiesų egzistuoja ir, juo labiau, bylos duomenys nepatvirtina, kad jos yra eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmė. Atsižvelgiant į tai, prašymas atlyginti odontologines paslaugas netenkinamas. Tokiu būdu teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies ir priteisia iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės If P&C Incurance AS“ 7 184,31 Lt turtinei žalai atlyginti (64,31+7 000+120).

Kita civilinio ieškinio dalis yra susijusi su neturtinės žalos atlyginimu. Nukentėjusioji N. R. nurodo dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo patyrusi didelių nepatogumų ir streso, jai teko gulėti ligoninėje, ištverti operaciją bei pooperacinį gydymą, kas neigiamai paveikė jos psichiką. Žandikaulio ir nosies operacija sukėlė nepatogumus – negalėjo normaliai valgyti, kvėpuoti bei kalbėti, skausmai neišnyko iki šiol, ateityje laukia rinoplastikos ir septoplastikos operacijos, pooperacinis gydymas, atsirado dantų problemos, veido srityje liko randai, iki šiol vartoja vaistus, nejaukiai jaučiasi automobilių stovėjimo aikštelėse, kyla transporto priemonių baimė, išgyvena dėl to, kad mažamečiai vaikai matė ją subjaurotu veidu.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir, nustatydamas nukentėjusiajai N. R. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tačiau, nepaisant konstatuoto sveikatos sutrikdymo masto, negalima neatsižvelgti į tai, kad sužalojimai buvo padaryti veido srityje. Nukentėjusiajai, be kita ko, nustatyti dešinio viršutinio žandikaulio priekinės sienos lūžiai su dešinio poakiduobinio nervo pažeidimu, nosies kaulų lūžis, lydimas nosies nugarėlės deformacija, dėl kurių pastarajai neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus. Įvertintina tai, kad nukentėjusiajai buvo atlikta operacija, sveikatos sužalojimo pasekmės iki šiol nėra pašalintos, ateityje bus atlikta dar viena arba kelios operacijos, ko atlikti iki šiol nebuvo galima dėl objektyvių priežasčių (veido raumenų užtirpimo). Taigi nukentėjusiajai ilgą laiką tenka kęsti nepatogumus, sveikatai padarytos pasekmės nepašalintos ir dar tęsis konkrečiai nenustatytą laikotarpį. Taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nesunkus nusikaltimas), jo padarymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus, be to, neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko sukėlė eismo įvykį), taip pat teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2 000 Lt iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010).

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį nustato lygų 10 000 Lt. Išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, byloje nenustatyta. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas - draudimo bendrovė jau yra atlyginusi 3 500 Lt neturtinės žalos (t. 2, b. l. 23, 41), likusi neatlyginta neturtinės žalos suma laikytina 6 500 Lt.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas advokato atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji N. R. pateikė teismui prašymą atlyginti proceso išlaidas, patirtas advokato paslaugoms apmokėti (iš viso 5 142,50 Lt sumai). Iš teismui pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad 2 420 Lt suma apima konsultacijas, susipažinimą su baudžiamąją byla, civilinio ieškinio rengimą (t. 2, b. l. 35), o 2 722,50 Lt – nuotraukų siuntimą, spausdinimą, civilinio ieškinio taisymą, atstovavimą, kontaktavimą su draudimo bendrovės atstove, ambulatorinių kortelių kopijų tvirtinimą bei atsiliepimo į ieškinį siuntimą klientei (t. 2, b. l. 37). Teismas mano, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti proceso advokato paslaugų išlaidų suma yra per didelė ir negali būti tenkinama visa apimtimi. Pažymėtina, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, iš esmės per vieną teisiamąjį posėdį. Pirmąjį teismo posėdį teko atidėti, kadangi nukentėjusioji teismui civilinį ieškinį pateikė prieš pat posėdį, dėl ko nebuvo galimybės išsiųsti jo kaltinamajam, sudarant pastarajam galimybę susipažinti su prašoma priteisti žala, jos dydžiais. Be to, pirminiame civiliniame ieškinyje nukentėjusiosios atstovas civiliniu atsakovu neįtraukė draudimo bendrovės, dėl ko nurodomos išlaidos dėl civilinio ieškinio koregavimo yra kilusios dėl paties nukentėjusiosios atstovo kaltės (taip pat ir dėl galimybės išnagrinėti bylą jos neatidedant). Pažymėtina, kad PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. JV001323 nurodytos išlaidos iš esmės yra susijusios su civilinio ieškinio rengimu ar jo koregavimu, kas, t. y. civilinio ieškinio rengimas, jau yra užfiksuotas pirmojoje PVM sąskaitoje-faktūroje. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiajai 2 500 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam – 60 MGL (7 800 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. J. 40 MGL (5 200 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. J. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemonę 3 (trejiems) metams.

Nukentėjusiosios N. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės „If P&C Incurance AS“ priteisti nukentėjusiajai N. R. 7 184,31 Lt (septynis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis litus trisdešimt vieną centą) turtinei žalai atlyginti bei 6 500 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš D. J. nukentėjusiajai N. R. 2 500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė