Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-04-15 · Administracinė byla Nr. I-486-162/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-15
Bylos Nr.
I-486-162/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00532-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Atsakovas
Plungės rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Č. P.
Pareiškėjas
R. D.
Advokatai
Rasa Valiukienė, Aurimas Banys
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinės bylos Nr. I-486-162/2014
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00532-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 16.5; 16.6; 16.8; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 15 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Rasai Valiukienei,

atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovui advokato padėjėjui Aurimui Baniui,

trečiajam suinteresuotam asmeniui Č. P.,

2014 m. kovo 25 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. D. patikslintą skundą atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Č. P. dėl 2013 m. balandžio 3 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. DP-101 „Dėl R. D. atleidimo“ panaikinimo, grąžinimo į valstybės tarnybą, priteisimo vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką bei 20 000 Lt neturinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartimi priimtas pareiškėjos patikslintas skundas (II t., b. l. 43-47), kuriuo pareiškėja prašo: 1) panaikinti 2013 m. balandžio 3 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. DP-101, kuriuo pareiškėja nuo 2013 m. balandžio 5 d. buvo atleista iš Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjo pareigų dėl pareigybės panaikinimo atleidimo datą nukeliant į pirmą dieną grįžus iš laikino nedarbingumo; 2) grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą, įpareigojant atsakovą priimti į analogiškas pareigas; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti iš Plungės rajono savivaldybės administracijos 20 000 Lt neturinės žalos atlyginimui.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, jog nuo 2006 m. lapkričio 14 d. dirbo Plungės rajono savivaldybės administracijos Centralizuotoje savivaldybės vidaus audito tarnyboje vyriausiosios specialistės pareigose. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. DP-116 ji nuo 2008 m. balandžio 23 d. buvo perkelta į Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjos pareigas (A lygis, 11 kategorija). Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T1-2 pakeitė Plungės rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T1-10-203 patvirtintą Plungės rajono savivaldybės administracijos struktūrą, papildant nuo 2013 m. kovo 1 d. savivaldybės administracijos struktūrą 35 punktu – „Vyriausiasis specialistas“ bei pripažįstant nuo 2013 m. birželio 1 d. netekusiu galios administracijos struktūros 23 punktą – „Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyrius“. Nurodo, kad kilus neaiškumų dėl tokio sprendimo teisėtumo, ji kreipėsi į Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje tarnybą ir skyriaus panaikinimo data buvo nukelta vėlesniam laikotarpiui, kad būtų išlaikytas maksimalus darbuotojų įspėjimo terminas. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D-62 panaikino Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjo pareigybę ir pakeitė 2012 m. sausio 31 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-63 patvirtintą Karjeros valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą, jį išdėstant taip: „Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyrius – vyriausiasis specialistas, pareigybių skaičius – 1, A lygis, 8 kategorija“. Įsakyme nurodoma, kad jis įsigalioja nuo 2013 m. balandžio 5 d. Pareiškėjai 2013 m. vasario 4 d. buvo įteiktas įspėjimas, kuriame nurodyta, kad nuo 2013 m. balandžio 5 d. bus panaikinta pareiškėjos pareigybė ir, esant galimybei, jai bus pasiūlytos kitos pareigos Plungės rajono savivaldybės administracijoje. Taip pat nurodyta, kad jeigu pareigų pasiūlyta nebus arba pareiškėja su jomis nesutiks, 2013 m. balandžio 5 d. bus atleista iš darbo. Pareiškėja dėl sveikatos problemų 2013 m. kovo 22 d. kreipėsi į gydytojus ir jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl 2013 m. balandžio 3 d. administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. DP-101, kuriuo nuo 2013 m. balandžio 5 d. įsakė atleisti pareiškėją iš Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjo pareigų dėl pareigybės panaikinimo atleidimo datą nukeliant į pirmą dieną grįžus iš laikino nedarbingumo, o 2013 m. gegužės 9 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DB-150 pareiškėja buvo atleista iš užimamų Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjos pareigų. Pareiškėja su atleidimu nesutinka ir mano, kad buvo atleista neteisėtai.

Teigia, jog nusprendus panaikinti Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjo pareigybę, atsakovas pareiškėjai nepasiūlė kitų, t. y. vyriausiojo specialisto (civilinei saugai) pareigų, kaip tai numato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 43 straipsnio 1 dalis. Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėja Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėja dirbo penkerius metus, turėjo antrą kvalifikacinę klasę, jokių drausminių nuobaudų neturėjo, už gerą darbą ne kartą buvo skatinama. Šiuo atveju toje pačioje srityje naujai įsteigtos vyriausiojo specialisto (civilinei saugai) pareigos buvo pasiūlytos ne pareiškėjai, o Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriuje vyriausiuoju specialistu dirbusiam Č. P., kurio pareigybės kategorija buvo žemesnė (A lygis, 8 kategorija, trečia kvalifikacinė klasė) nei pareiškėjos. Pabrėžia, kad Č. P. pirmenybės teisė pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodėkas) 135 straipsnį neatsiranda, kadangi 135 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmumas likti darbe taikomas tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, kvalifikaciją

Taip pat pažymi, jog naujai įsteigtoms vyriausiojo specialisto pareigoms yra keliamas specialusis reikalavimas – turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą. Mano, kad tokiu būdu pareiškėjai buvo sudaryta kliūtis būti paskirtai į šias pareigas, nes pareiškėjos išsilavinimas nėra technologijos mokslų srities. Į vyriausiojo specialisto pareigas buvo paskirtas Č. P., turintis technologijos mokslų srities išsilavinimą, o tuo tarpu pareiškėjai buvo pasiūlyta nuo 2013 m. balandžio 6 d. užimti Centralizuoto savivaldybės vidaus audito skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

Teigia patyrusi neturtinę žalą dėl nepagrįsto atleidimo iš valstybės tarnybos, didžiulius emocinius išgyvenimus: įtampą, stresą, dėl ko kamavo nuolatinis galvos skausmas ir svaigimas, stipriai pablogėjo sveikata, pradėjo jausti nepilnavertiškumo kompleksą, nuolatinį netikrumą dėl ateities, kadangi yra vieniša mama, auginanti nepilnametį sūnų. Taip pat nurodo, kad nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. balandžio 3 d. gydėsi VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės stacionare, po to – ambulatoriškai. Be to, emocinė būklė iki šiol nėra stabili, kadangi vyksta teisminiai ginčai, reikia vykti pas teisininkus, nuolat aptarti esamą situaciją.

Pareiškėjos R. D. atstovė advokatė Rasa Valiukienė prašo patikslintą skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Pareiškėja R. D. į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai (II t., b. l. 88).

Atsiliepimas

Atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovas advokato padėjėjas Aurimas Banys su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose (II t., b. l. 1-4, 73-75) nurodo, kad Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T1-2 nusprendė papildyti nuo 2013 m. kovo 1 d. administracijos struktūrą 35 punktu „Vyriausiasis specialistas“ bei pripažinti nuo 2013 m. birželio 1 d. netekusiu galios administracijos struktūros 23 punktą „Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyrius“. 2013 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D-62 administracijos direktorius panaikino Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjo pareigybę (A lygis, 11 kategorija) ir pakeitė 2012 m. sausio 31 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-63 patvirtintą karjeros valstybės tarnautojų pareigybių aprašymą bei Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus pareigybių sąrašą. Taigi nuo 2013 m. balandžio 5 d. buvo panaikinta Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjo pareigybė ir Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriuje buvo palikta tik vyriausiojo specialisto pareigybė. Šie struktūriniai pertvarkymai administracijoje buvo vykdomi atsižvelgiant į 2012 m. lapkričio 30 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos raštą Nr. 3.4-2653, kuriuo buvo prašoma 2013 metais peržiūrėti esamų civilinės saugos darbuotojų etatų skaičių bei buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog teikiant lėšų poreikį, būtų numatytas darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms skirtos lėšas taip, kad jos neviršytų realių poreikių.

Nurodo, jog Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjo pareigybę iki minėtų struktūrinių pertvarkymų užėmė pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos užimama pareigybė buvo panaikinta, administracija, laikydamasi Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, 2013 m. vasario 25 d. raštu Nr. AS-176 pasiūlė pareiškėjai užimti administracijos Centralizuoto savivaldybės vidaus audito skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis 9 kategorija), tačiau pareiškėja šių pareigų atsisakė. Minėtos pareigos pareiškėjai buvo siūlomos dėl to, jog administracijoje nebuvo laisvų to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų, kurias iki struktūrinių pertvarkymų užėmė pareiškėja, o laisva pareigybė, kurios specialiuosius reikalavimus atitikimo pareiškėja buvo būtent Centralizuoto savivaldybės vidaus audito skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė.

Pažymi, jog administraciniame ginče aktualios Vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D-91, yra numatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą. Nors pareiškėja atitiko kitus šiai pareigybei keliamus specialiuosius reikalavimus, tačiau ji neturi technologijos mokslų studijų srities išsilavinimo, todėl jai šios pareigos negalėjo būti siūlomos ir ji šių pareigų negalėjo užimti. Ginčijamos pareigos 2013 m. vasario 21 d. raštu Nr. AS-155 buvo pasiūlytos iki struktūrinių pertvarkymų Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas užėmusiam Č. P., kuris ne tik turi įgijęs technologijos mokslų srities išsilavinimą, bet ir atitinka kitus Vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme numatytus šiai pareigybei keliamus specialiuosius reikalavimus.

Taip pat nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad atsakovas ignoravo Darbo kodekso 135 straipsnio nuostatas. Pažymi, jog pareiškėja neturi universitetinio ar jam prilyginto technologijos mokslų studijų srities išsilavinimo, t. y. ji neatitinka Vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1 punkte įtvirtinto specialiojo reikalavimo, todėl ši aplinkybė neleido pareiškėjai siūlyti vyriausiojo specialisto pareigų, tai reiškia, jog Darbo kodekso 135 straipsnio nuostatų taikymo kontekste pareiškėja neturėjo pirmenybės trečiojo suinteresuoto asmens Č. P.atžvilgiu.

Pažymi, kad naujai įsteigtai pareigybei yra priskirta vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto funkcijas. Kvalifikacinių reikalavimų darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. A1-342, 3 punkte numatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu gali dirbti asmuo aukštojoje mokykloje įgijęs technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą (Aprašo 3.1 punktas). Minėtos Aprašo nuostatos įpareigoja Vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme numatyti šiam tarnautojui specialiųjų reikalavimų – turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą.

Taip pat pažymi, jog atsakovas ir jo darbuotojai pareiškėjos atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl ko galėtų atsirasti atsakovo civilinė atsakomybė ir pareiga pareiškėjai atlyginti patirtą neturtinę žalą. Priešingai, atsakovas kaip tik laikėsi pareiškėjai, kaip karjeros valstybės tarnautojai, Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje suteiktos garantijos.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Č. P. teismo posėdžio metu paaiškino palaikantis atsakovo poziciją.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai R. D.nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 2013 m. balandžio 3 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. DP-101 (toliau – ir skundžiamas įsakymas, Įsakymas), kuriuo nuo 2013 m. balandžio 5 d. pareiškėja atleista iš Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjo pareigų dėl pareigybės panaikinimo atleidimo datą nukeliant į pirmą dieną grįžus iš laikino nedarbingumo, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamą įsakymą, pareiškėja taip pat prašo grąžinti ją į valstybės tarnybą, įpareigojant atsakovą priimti į analogiškas pareigas; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei 20 000 Lt neturinės žalos atlyginimui.

Byloje nustatyta, jog Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. vasario 1 d. įspėjimu Nr. A20-107 informavo pareiškėją, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D-62 „Dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D – 63 „Dėl karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų patvirtinimo ir panaikinimo“ pakeitimo“ nuo 2013 m. balandžio 5 d. yra naikinama Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjo pareigybė, t.y. pareiškėjos užimama pareigybė (I t., b. l. 15). Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius skundžiamu 2013 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. DP – 101 „Dėl R. D. atleidimo“ pareiškėją nuo 2013 m. balandžio 5 d. atleido iš darbo atleidimo datą nukeliant į pirmą darbo dieną grįžus iš laikino nedarbingumo (I t., b.l. 90). Teisiniu Įsakymo priėmimo pagrindu nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas.

Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymas Nr. VIII-1316, byloje aktuali 2013 m. sausio 17 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., t. y. galiojusi skundžiamo įsakymo priėmimo metu) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

Bylos medžiaga nustatyta, jog prieš atleidžiant pareiškėją iš užimamų pareigų, ji buvo įspėta prieš du mėnesius, t. y. kaip tai numato minėta Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis. Nagrinėjamoje byloje aplinkybių, dėl kurių pareiškėja turėjo būti įspėta apie pareigybės panaikinimą prieš keturis mėnesius, nenustatyta. Nors pareiškėja ir nurodo turinti nepilnametį vaiką, tačiau iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2014 m. sausio 8 d. pažymos Nr. 9 (II t., b. l. 48) ir pareiškėjos sūnaus A. G. gimimo liudijimo (II t., b. l. 49) matyti, kad jis gimęs 1996 m. rugpjūčio 13 d., t. y. pareiškėjos atleidimo dieną jam buvo sukakę daugiau nei 14 metų, todėl pareiškėjai ilgesnis (keturių mėnesių) įspėjimo terminas neturėjo būti taikomas. Visa tai įvertinus konstatuotina, kad atsakovas laiku įspėjo pareiškėją apie pareigybės panaikinimą, t. y. nepažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Pareiškėja Įsakymą, kuriuo ji buvo atleista iš užimamų vedėjos pareigų, iš esmės ginčija šiais argumentais: 1) atsakovas nepasiūlė pareiškėjai kitų, t. y. vyriausiojo specialisto (civilinei saugai) pareigų, kaip tai numato Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis; 2) naujai įsteigtoms vyriausiojo specialisto pareigoms keliant specialųjį reikalavimą – turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą, pareiškėjai buvo sudaryta kliūtis būti paskirtai į šias pareigas, nes jos išsilavinimas nėra technologijos mokslų srities; 3) nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėja Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėja dirbo penkerius metus, buvo kompetentinga vykdyti jai paskirtas funkcijas ir gerai įvertinama.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad bendroji viešojo administravimo subjekto kompetencija struktūros nustatymo atžvilgiu yra reglamentuota Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 11 straipsnyje. Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje deklaruojamas toks vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas. Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas ar viešojo administravimo įstaigos steigėjas, vadovaudamiesi įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdami į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai įvertinęs Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2011 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-340/2011 išaiškino, kad viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Pažymėjo, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62 – 340/2011, 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyta, kad valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra civilinė ir priešgaisrinė sauga. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie vidaus reikalų ministerijos 2012 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 9.4 – 2653(10.18) savivaldybių administracijų direktoriams nurodė peržiūrėti 2013 metais esamų civilinės saugos darbuotojų etatų skaičių ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ir kitais teisės aktais bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. IV-558 patvirtintą valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodikos pakeitimo 5 punkto reikalavimus, numatyti civilinės saugos funkcijai atlikti valstybės tarnautojo pareigybę (I t., b. l. 136). Šiame rašte pažymėta, kad 2014 metais lėšų poreikis sudaromas pagal faktinę pareigybių būklę, kuris neviršytų 2013 metų lėšų poreikio. Atsakovas pažymėjo, kad struktūriniai pertvarkymai savivaldybės administracijoje buvo atlikti būtent dėl paminėtame rašte nurodytų reikalavimų. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, akivaizdu, jog atsakovas yra tas subjektas, kuris turi teisę pradėti tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros pertvarkymą, tuo labiau, kad buvo gautas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie vidaus reikalų ministerijos 2012 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 9.4 – 2653(10.18), siūlantis inicijuoti tokius pertvarkymus.

Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T1-2 „Dėl Plungės rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. T1-10-203 „Dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ nusprendė pakeisti Plungės rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T1-10-203 patvirtintą Plungės rajono savivaldybės administracijos struktūrą: 1) papildyti nuo 2013 m. kovo 1 d. savivaldybės administracijos struktūrą 35 punktu „Vyriausiasis specialistas“; 2) pripažinti nuo 2013 m. birželio 1 d. netekusiu galios administracijos struktūros 23 punktą „Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyrius“ (I t., b. l. 69). Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D – 62 „Dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D – 63 „Dėl karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų patvirtinimo ir panaikinimo“ pakeitimo“ (I t., b.l. 68) panaikino Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjo pareigybę (1 punktas); pakeitė 2012 m. sausio 31 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D – 63 patvirtintą karjeros valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą ir Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus pareigybių sąrašą išdėstė taip: Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyrius „Vyriausiasis specialistas“ (2 punktas) bei nustatė, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2013 m. balandžio 5 d. (3 punktas). Atlikus paminėtus Plungės rajono savivaldybės administracijos struktūros pakeitimus, Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriuje liko dirbti tik vienas asmuo – vyriausiasis specialistas, o vedėjo pareigybė buvo panaikinta nuo 2013 m. balandžio 5 d.

Minėta, jog Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą įstatymo normą, yra nurodęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies norma yra skirta karjeros valstybės tarnautojui, kurio užimama pareigybė naikinama, t. y. situacijai, kai valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų procedūra dar nepasibaigė, todėl ji turi būti aiškinama (suprantama) kaip atitinkama garantija tarnautojui tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje. Todėl tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011, 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3380/2011; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos (suformuluotos atitinkamų garantijų pavidalu) taikytinos, suponuojant situaciją, kai atitinkama pareigybė yra realiai naikinama, t. y. neišlieka. Todėl, sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą, pirmiausia yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, dėl to valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos tuo pagrindu, kad jo pareigybė yra panaikinta (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-247/2010; kt.). Teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad dalis pareiškėjos iki atsakovo atliktų struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nesudaro pagrindo išvadai, jog išliko ir pareiškėjos pareigybė. Tokią poziciją formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, pasisakydamas dėl tam tikros institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-346/2011, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012), taip pat vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007 ir kituose procesiniuose sprendimuose yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju.

Taigi nagrinėjamoje byloje privalo būti nustatyta, ar atsakovas realiai atliko kompetentingo organo sprendimu įformintus struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta pareiškėjos pareigybė, ar atlikus šiuos pertvarkymus pareiškėja nebegalėjo vykdyti pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, nes šios funkcijos buvo iš viso nebeatliekamos arba joms vykdyti užteko mažiau darbuotojų, ar pareiškėjos funkcijos iš viso išliko. Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti yra aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo įstaigos (institucijos) struktūra (sandara) ir kaip ji pakito ir ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tik tokie, kuriais siekiama pagrįsti valstybės tarnautojo atleidimą iš valstybės tarnybos.

Plungės rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T1-10-2013 patvirtinta Plungės rajono savivaldybės administracijos struktūra (I t., b. l. 63). Iš minėto sprendimo priedo matyti, jog 23 punktu įsteigta Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnyba (I t., b. l. 64). Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. DP – 116 „Dėl R. D. perkėlimo“ pareiškėja nuo 2008 m. balandžio 23 d. perkelta iš Centralizuotos savivaldybės vidaus audito tarnybos vyriausiojo specialisto pareigų į Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjo pareigas (pareigybės lygis A, kategorija 11) ir suteikta II kvalifikacinė klasė (I t., b. l. 11). Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. D-517 patvirtintas Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas (toliau – ir CPSS vedėjo pareigybės aprašymas) (I t., b. l. 9-10). Pareigybės aprašymo 4 punkte nurodyta, kad skyriaus vedėjo pareigybė reikalinga savivaldybės teritorijoje valstybės nustatytoms civilinės saugos, priešgaisrinės saugos ir pasirengimo mobilizacijai funkcijoms vykdyti ir skyriaus veiklai organizuoti; 5 punkte nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo specialiosios veiklos srities – civilinės saugos ir priešgaisrinės saugos bei pasirengimo mobilizacijai – funkcijas. CPSS vedėjo pareigybės aprašymo 6 punkte nustatyti specialieji reikalavimai, kuriuos privalo atitikti valstybės tarnautojas, einantis Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjo pareigas, tarp kurių: turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (6.1 punktas); turėti 3 metų darbo patirtį (6. 2 punktas) ir kt. CPSS vedėjo pareigybės aprašymo 7 punkte nustatytos tokios Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjo funkcijos: 7.1 planuoja, organizuoja ir kontroliuoja skyriaus darbuotojų veiklą; <...> 7.9 Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo ekstremalių situacijų prevenciją ir trūkumus, kurie gali būti ekstremaliosios situacijos priežastis; 7.10 prognozuoja galimas ekstremaliąsias situacijas savivaldybėje; atlikęs galimų pavojų ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, organizuoja savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą, viešąjį svarstymą ir, suderinęs su Telšių apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba teikia tvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui; 7.11 vykdo savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos narių funkcijas, koordinuoja komisijos darbą kasdieninėje veikloje bei gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai; <...> 7.13 organizuoja savivaldybės gyventojų švietimą civilinė saugos klausimais; 7.14 kontroliuoja, kaip ūkio subjektuose, įstaigose ir kitose įstaigose vykdomi civilinės saugos sitemos uždaviniai, laikomasi civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų; 7.15 derina savivaldybės teritorijoje esančių ūkio subjektų, įstaigų ir kitų įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir kt.

Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. D - 517 patvirtintas Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas (toliau – ir CPSS vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas) (I t., b. l. 7-8). Minėto pareigybės aprašymo 4 punkte nustatyta, kad skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė reikalinga savivaldybės teritorijoje valstybės nustatytoms civilinės saugos, dalyvavimo pasirengiant mobilizacijai bei savivaldybės administracijos darbuotojų darbo ir sveikatos saugos funkcijoms vykdyti; 5 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo specialiosios veiklos srities – civilinės saugos, pasirengimo mobilizacijai ir darbuotojų darbo ir sveikatos saugos funkcijas. CPSS vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6 punkte nustatyti tokie specialieji reikalavimai vyriausiojo specialisto pareigybei: 6.1. turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą; 6.2. turėti 2 metų darbo patirtį ir kt. Minėto pareigybės aprašymo 7 punkte nustatytos šios vyriausiojo specialisto funkcijos: <...> 7.3. vykdo savivaldybės civilinės saugos metiniame veiklos plane numatytas priemones, už kurių vykdymą yra atsakingas; 7.4. vykdo savivaldybių ekstremalių situacijų operacijų centro operacinio vertinimo, ekstremalių situacijų prevencijos ir administravimo grupės vadovo funkcijas, koordinuoja operacijų centro darbą kasdieninėje veikloje bei gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai. Rengia visus dokumentus, reikalingus operacijų centro darbui, vykdo jo sprendimus; 7.5. vyriausybės nustatyta tvarka vykdo ir dalyvauja savivaldybės lygio civilinės saugos pratybas; 7.6. dalyvauja savivaldybės gyventojų švietime civilinės saugos klausimais; 7.7. atlieka civilinės saugos patikrinimus tikslu nustatyti, kaip ūkio subjektuose, įstaigose kitose įstaigose vykdomi civilinės saugos sistemos uždaviniai, laikomasi civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teikia skyriaus vedėjui išvadas apie jų civilinės saugos būklę; <...> 7.14. sudaro ar tikslina mobilizacijos planą, kurio pagrindu būtų vykdoma mobilizacija; <...> 7.18. rengia darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų projektus, instruktuoja savivaldybės administracijos darbuotojus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, teisės aktų nustatyta tvarka tiria nelaimingus atsitikimus; 7.19. organizuoja bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų įgyvendinimą savivaldybės administracijoje, rengia priešgaisrinės saugos instrukcijų projektus, instruktuoja savivaldybės administracijos darbuotojus priešgaisrinės saugos klausimais.

Lyginant šias dvi pareigybes – vedėjo ir vyriausiojo specialisto pareigybę – galima daryti išvadą, jog vedėjas buvo atsakingas už skyriaus darbo organizavimą, koordinavimą, planavimą, o vyriausiasis specialistas privalėjo atlikti civilinės saugos patikrinimus, teikti išvadas apie nustatytus trūkumus, instruktuoti savivaldybės administracijos darbuotojus priešgaisrinės saugos klausimais, tirti nelaimingus atsitikimus t. y. vyriausiasis specialistas vykdė funkcijas, kurios tiesiogiai susijusios su civiline ir priešgaisrine sauga, o vedėja tiesiogiai šių funkcijų nevykdė, t. y. ji neprivalėjo atlikinėti saugos patikrinimų, nustatyti civilinės ir priešgaisrinės saugos trūkumus, tirti nelaimingus atsitikimus, instruktuoti kitų savivaldybės darbuotojų. Šiuo atveju vedėja iš esmės buvo atsakinga už skyriaus darbo organizavimą, koordinavimą, planavimą, kontroliavimą.

Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D – 91 „Dėl administracijos darbuotojų pareigybių aprašymų patvirtinimo ir panaikinimo“ 1.3 punktu patvirtintas Plungės rajono savivaldybės administracijos Vyriausiojo specialisto pareigybės (A lygis, 9 kategorija) aprašymas (I t., b. l. 59) (toliau – ir Vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas). Pareigybės aprašymo (I t., b. l. 60-62) 4 punkte nurodyta pareigybės paskirtis, pagal kurią vyriausiojo specialisto pareigybė reikalinga savivaldybės teritorijoje valstybės nustatytoms civilinės saugos, mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos rengimo, teikimo ir administravimo funkcijoms vykdyti, o pareigybės aprašymo 5 punkte numatytos šios veiklos sritys: šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo specialiosios veiklos srities civilinės saugos funkcijas, padeda organizuoti pasirengimą mobilizacijai, priimančios šalies paramos teikimą bei savivaldybės administracijos darbuotojų (išskyrus seniūnijų ir Žemės ūkio skyriaus) darbo ir sveikatos saugos reikalavimų įgyvendinimą. Vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6 punkte nustatyti specialieji reikalavimai, kuriuos turi atitikti valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas: 6.1. turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą; 6.2. turėti ne mažiau kaip 3 metų darbo patirtį civilinės saugos srityje; 6.3. turėti saugos darbų specialisto pažymėjimą ir kt. Iš Vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų matyti, kad jos yra panašios į tas, kurias atliko Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėja, išskyrus tai, jog prisidėjo dvi naujos funkcijos – rengti darbuotojų saugos ir sveikatos instruktorių projektus, instruktuoti savivaldybės administracijos darbuotojus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, teisės aktų nustatyta tvarka tirti nelaimingus atsitikimus (7.30 punktas); prireikus organizuoti savivaldybės administracijos darbuotojų, ūkio subjektų vadovų ir darbuotojų mokymą darbų saugos klausimais (7.31 punktas). Pažymėtina, jog dvi minėtos funkcijos taip pat buvo numatytos ankstesnio CPSS vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.18 – 7.19 punktuose, t. y. būtent vyriausiasis specialistas, o ne vedėja privalėjo instruktuoti savivaldybės administracijos darbuotojus, tirti nelaimingus atsitikimus, organizuoti savivaldybės administracijos darbuotojų, ūkio subjektų vadovų ir darbuotojų mokymą darbų saugos klausimais. Akcentuotina ir tai, kad anksčiau Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės lygis buvo A, kategorija 8; buvusios Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjos pareigybės lygis buvo A, kategorija 11. Pabrėžtina, kad naujai įsteigtai vyriausiojo specialisto pareigybei kategorija nustatyta 9 kategorija ir paliktas tas pats pareigybės A lygis. Vertinant minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas atliko realius struktūrinius pertvarkymus, mažindamas Civiliniam ir priešgaisriniam saugos skyriui išlaidas, paliekant vieną pareigybę – vyriausiojo specialisto pareigybę, kuriam iš esmės buvo priskirtos funkcijos, kurias anksčiau atliko Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjas ir vyriausiasis specialistas. Panaikinus Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjos pareigybę ir palikus tik vyriausiojo specialisto pareigybę bei šiam specialistui padidinus vykdomų funkcijų apimtį – priskyrus vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto funkcijas, atsakovas nustatė ir specialųjį reikalavimą Vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti – turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčija vyriausiojo specialisto pareigybei nustatytą specialųjį reikalavimą – turėti technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą, teigdama, kad tuo pagrindu jai buvo sudaryta kliūtis užimti minėtas pareigas, nes Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjos funkcijas atliko gerai, dalyvaudavo įvairiose mokymuose, todėl mano, kad yra kompetentinga atlikti vyriausiajam specialistui priskirtas funkcijas.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija – būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas – nėra absoliuti. Tarnautojas, pretenduojantis užimti atitinkamas pareigybes, turi atitikti jų aprašyme nustatytus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009, 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-227/2011 ir kt.). Ši garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme nėra nustatyti specialūs reikalavimai. Tačiau, jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. ši garantija galės būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės, kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju, gali būti neįgyvendinti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-3106/2011, 2012 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-421/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog būtina kiekvienu atveju vertinti, ar specialiųjų reikalavimų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius (žr., 2009 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009; 2011 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-686/2011; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimo I dalį, skelbtą Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 24, 2013, p. 466). Sprendžiant dėl asmens galimybės užimti vienas ar kitas pareigas, dėl jo atitikimo bendriesiems ir specialiesiems pareigybės reikalavimams, reikia atsižvelgti į tokių reikalavimų pagrįstumą ir realumą, nes dirbtinai nustatytos sąlygos neturėtų paneigti asmens pirmumo teisės likti tarnyboje. Tik toks vertinimas gali užtikrinti veiksmingą, o ne formalų, teisės aktuose valstybės tarnautojams numatytų garantijų įgyvendinimą (žr., 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2495/2012; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimo II dalį, skelbtą Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 25, 2013 p. 683).

Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyta, kad valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra civilinė ir priešgaisrinė sauga. Kvalifikacinių reikalavimų darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. A1-342, nustato kvalifikacinius reikalavimus darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams (darbdaviui atstovaujančio asmens paskirtiems darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, iš jų dirbantiems įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboje, juridinio asmens, pagal sutartį su darbdaviu vykdančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams ir fiziniams asmenims, pagal sutartį su darbdaviu vykdantiems darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį). Aprašo 3 punkte nustatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu gali dirbti asmuo: 3.1. aukštojoje mokykloje įgijęs technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą ir pagal ekonominės veiklos rūšims parengtą darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto mokymo programą įsisavinęs žinias ir gebėjimus Lietuvos Respublikos aukštojoje mokykloje ar mokymo įstaigoje. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto žinias ir gebėjimus darbui konkrečios ekonominės veiklos rūšies įmonėse patvirtina Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos ar mokymo įstaigos išduotas pažymėjimas; 3.2. turintis aukštąjį universitetinį ar koleginį aukštąjį išsilavinimą arba jam prilygintiną išsilavinimą pagal specialias darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programas arba turintis aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą arba jam prilygintiną išsilavinimą ir atestuotas vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-223/V-792 (Žin., 2004, Nr. 13-395), darbui konkrečios ekonominės veiklos rūšies įmonėse. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad šio Aprašo 3.1 punkte nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto mokymo programos turinį, apimtį, žinių ir gebėjimų įvertinimą, pažymėjimo, patvirtinančio darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto žinias ir gebėjimus darbui konkrečios ekonominės veiklos rūšies įmonėse, išdavimo tvarką nustato Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai. Aprašo 6.2 punkte nustatyta, ką turi gebėti atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai, vieni iš šių gebėjimų – 6.2.1. konsultuoti darbdavius ir darbuotojus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos, darbo sąlygų ir darbo aplinkos gerinimo klausimais; 6.2.2. instruktuoti darbuotojus apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą įmonėje bei kaip išvengti traumų ar kitų sveikatos pakenkimų darbo vietose, atsižvelgiant į darbo pobūdį, naudojamas medžiagas ir darbo priemones, prieš pradedant dirbti ir periodiškai, konsultuoti ir mokyti darbuotojus, kaip laikytis įmonės vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų reikalavimų, kontroliuoti nustatytų reikalavimų laikymąsi; <...> 6.2.6. organizuoti darbuotojų sveikatos privalomus tikrinimus, analizuoti ir vertinti darbuotojų sveikatos privalomų patikrinimų rezultatus ir organizuoti nurodytų rekomendacijų įgyvendinimą ir kt.

Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-287/V-611 (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 7 d., t. y. galiojusi skundžiamo įsakymo priėmimo metu), reglamentuoja darbuotojų, kuriems Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu (Žin., 2003, Nr. 70-3170) nustatytas mokymas ir atestavimas iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities. Nuostatų 2 punkte nurodyta, kad atestavimas – žinių ir gebėjimų, numatytų mokymo programose, tikrinimas ir vertinimas. Nuostatų 2 punkte taip pat nurodyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas – asmuo, atitinkantis Kvalifikacinių reikalavimų darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. A1-342 (Žin., 2010, Nr. 86-4574), nustatytą kvalifikaciją. Nuostatų 3 punkte nustatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus atitinkamai ekonominės veiklos rūšiai rengia Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos ir mokymo įstaigos, turinčios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos išduotas licencijas mokyti pagal Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotą Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto mokymo programą, parengtą vadovaujantis šių Nuostatų 1 priedu. Nuostatų 11 punktas numatė, jog asmenys, siekiantys tapti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistais, mokomi pagal darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto mokymo programą. Pasibaigus teoriniam ir praktiniam mokymui mokymo įstaigoje, šie asmenys mokymo įstaigos paskirtą praktinę užduotį savarankiškai atlieka mokymo įstaigos nurodytoje įmonėje arba įmonėje, kurioje dirba, ne vėliau kaip po dviejų savaičių pasibaigus teoriniam ir praktiniam mokymui mokymo įstaigoje ir rašytinę praktinės užduoties ataskaitą iki atestavimo pateikia mokymo įstaigai. Nuostatų 13 punkte taip pat numatyta, kad darbdavių įgalioti asmenys darbuotojų saugai ir sveikatai, kuriems pavesta atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, mokomi kaip darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai. Pasibaigus teoriniam ir praktiniam mokymui mokymo įstaigoje, šie asmenys paskirtą praktinę užduotį savarankiškai atlieka įmonėje ne vėliau kaip po dviejų savaičių pasibaigus teoriniam ir praktiniam mokymui mokymo įstaigoje ir rašytinę praktinės užduoties ataskaitą iki atestavimo pateikia mokymo įstaigai.

Iš minėtų teisės aktų matyti, jog darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui keliami specialūs išsilavinimo reikalavimai, t. y: 1) arba aukštojoje mokykloje būti įgijusiam technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą ir pagal ekonominės veiklos rūšims parengtą darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto mokymo programą įsisavinusiam žinias ir gebėjimus Lietuvos Respublikos aukštojoje mokykloje ar mokymo įstaigoje 2) arba turėti aukštąjį universitetinį ar koleginį aukštąjį išsilavinimą arba jam prilygintiną išsilavinimą pagal specialias darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programas arba turėti aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą arba jam prilygintiną išsilavinimą ir atestuotas vadovaujantis Nuostatais (Aprašo 3 punktas). Minėta, jog pareiškėja į Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjos pareigas buvo perkelta nuo 2008 m. balandžio 23 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. DP – 116, t. y. tuo metu, kai dar nebuvo įsigaliojęs Aprašas, kuris buvo patvirtintas 2010 m. liepos 15 d. įsakymu ir įsigaliojo nuo 2010 m. liepos 21 d. Aprašu saugos ir sveikatos specialistui keliami specifiniai reikalavimai, kurie nebuvo keliami tuo metu, kai pareiškėja buvo perkelta į Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjos pareigas. Darytina išvada, kad pagrįstai naujajai vyriausiojo specialisto pareigybei nustatytas specialusis reikalavimas turėti technologijos mokslų studijų krypties srities išsilavinimą.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas, nustatydamas vyriausiojo specialisto pareigybei specialiuosius reikalavimus, galėjo taikyti Aprašo 3.2 punktą, bet ne Aprašo 3.1 punktą, pagal kurį pareiškėja atitiktų vyriausiajam specialistui keliamus specialiuosius reikalavimus.

Teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Minėta, kad Aprašo 3.2. numatyta, jog darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu gali dirbti asmuo, turintis aukštąjį universitetinį ar koleginį aukštąjį išsilavinimą arba jam prilygintiną išsilavinimą pagal specialias darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programas arba turintis aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą arba jam prilygintiną išsilavinimą ir atestuotas vadovaujantis Nuostatais. Nuostatuose numatyta, kad asmenys, siekiantys tapti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistais, privalo ne tik iš klausyti atitinkamus kursus, tačiau nustatyta tvarka privalo būti ir atestuoti, t. y. žinios ir gebėjimai privalo būti patikrinti ir įvertinti (Aprašo 3.2 punktas, Nuostatų 11 ir 13 punktas). Pareiškėja neturi technologijos mokslų studijų srities išsilavinimo, ji aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijo Lietuvos žemės ūkio universitete pagal studijų programą – žemės ūkio buhalterinė apskaita (T 1, b.l. 17). Nors ir yra išklausiusi ne vienus kursus, susijusius su civiline sauga (T. 1, b.l., 19-20, 22-23, 28-31), tačiau nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėja būtų atestuota, t. y. jos žinios Nuostatų nustatyta tvarka būtų įvertintos. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovas vyriausiajam specialistui būtų nustatęs Aprašo 3.2 numatytus specialiuosius reikalavimus, pareiškėja vis tiek neatitiktų specialiųjų reikalavimų šiai pareigybei. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovui teisės aktuose nėra nustatyta pareiga vyriausiajam specialistui nustatyti būtent Aprašo 3.2 punkte, o ne 3.1 punkte numatytus specialiuosius reikalavimus, nes tai yra atsakovo diskrecijos teisė, organizuojant civilinę ir priešgaisrinę saugą (Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai).

Pareiškėja taip pat teigia, kad toje pačioje srityje naujai įsteigtos vyriausiojo specialisto (civilinei saugai) pareigos nepagrįstai buvo pasiūlytos ne jai, o Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriuje vyriausiuoju specialistu dirbusiam Č. P., kurio pareigybės kategorija yra žemesnė.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija – būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas – nėra absoliuti. Tarnautojas, pretenduojantis užimti atitinkamas pareigybes, turi atitikti jų aprašyme nustatytus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus. Ši garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme nėra nustatyti specialūs reikalavimai. Tačiau, jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. ši garantija galės būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės, kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju, gali būti neįgyvendinti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-3106/2011, 2012 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-421/2012). Sprendžiama, kad atsakovas vyriausiojo specialisto (civilinei saugau) pareigas pagrįstai pasiūlė ne pareiškėjai, tačiau Č. P., kuris atitiko specialiuosius vyriausiojo specialisto pareigybės reikalavimus, t. y. turėjo technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą (II t., b. l. 16).

Pareiškėjai Plungės rajono savivaldybės administracija nuo 2013 m. balandžio 6 d. pasiūlė užimti Centralizuoto savivaldybės vidaus audito skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis, 9 kategorija), tačiau pareiškėja nesutiko su siūlomomis pareigomis. (II t., b. l. 8). Vertinant šias aplinkybes sprendžiama, kad atsakovas laikėsi valstybės tarnautojo garantijos, nustatytos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje, nesant galimybės pareiškėjai pasiūlyti analogiškas ar tos pačios kategorijos pareigas, jai buvo pasiūlytos žemesnės kategorijos pareigos, kurių ji atsisakė, todėl pareiškėjos argumentas, kad buvo pažeista Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostata, laikytinas nepagrįstu.

Skundžiamas 2013 m. balandžio 3 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. DP-101 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus turiniui ir formai, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Netenkinus pareiškėjos prašymo panaikinti Įsakymą, netenkintini ir išvestiniai reikalavimai grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą, įpareigojant atsakovą priimti į analogiškas pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką bei 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos R. D. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė