Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Rasos Apšegienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., teistas du kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 75 MGL (2824,50 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta 50 MGL (1883 Eur) bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta trejus metus naudoti specialia teise vairuoti transporto priemones;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 243 straipsnį – 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 parų arešto ir 48 MGL (1807,68 Eur) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – turto konfiskavimą ir uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams. Iš įkalinimo vietos paleistas 2017 m. rugsėjo 29 d., atlikus arešto bausmę; teistumai neišnykę ir nepanaikinti;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 243 straipsnyje, 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent:

jis 2019 m. sausio 8 d., apie 17.24 val., Vilniuje, Savanorių pr., ties pastatu Nr. 180, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VOLVO V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,43 promilės etilo alkoholio).

Taip D. Š. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą.

Be to, D. Š. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. baudžiamąjį įsakymą privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra 2019 m. sausio 8 d., apie 17.24 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,43 promilės etilo alkoholio), vairavo automobilį VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. važiavo Vilniuje, Savanorių prospektu iki pastato Nr. 180, kur susidūrė su gretima eismo juosta važiavusiu automobiliu.

Motyvuojamoji dalis

Taip D. Š. padarė BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

D. Š. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta rašytine bylos medžiaga, t.y.

- kaltinamojo D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2018 m. sausio 8 d., apie pietus, gal apie 12 valandą su draugu pradėjo gerti degtinę. Dviese išgėrė butelį 0,5 l talpos degtinės bei butelį 1 l talpos alaus. Alkoholį baigė gerti gal apie 16 valandą. Baigus gerti alkoholį su draugu dar apie valandą laiko pasikalbėjo, pasivaikščiojo. Maždaug apie 17 val., o gal kiek ir po 17 valandos jis nutarė važiuoti į namus. Jis prašė draugo, kad jį parvežtų į namus, bet draugas buvo išgėręs, todėl pavežti nesutiko. Tuomet jis nutarė pats sėsti už savo automobilio VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir, vairuodamas šį automobilį, parvažiuoti į namus. Jis sėdo už savo automobilio VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir važiavo Savanorių prospektu link namų. Vairuojamu automobiliu VOLVO V40, rikiuodamasis iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą, kliudė ten važiavusį automobilį MINI Couper. Išlipusi iš automobilio po eismo įvykio kito automobilio vairuotoja pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, bet kažkodėl po to paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai jo nieko neklausė, gal dėl to, kad kito automobilio vairuotoja turbūt pareigūnus informavo, jog jis kurčias. Pareigūnai iš karto davė pūsti į alkotesterį ir jam buvo nustatytas 2,66 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu sutiko, pareigūnų reikalavimus vykdė. Pareigūnai įformino eismo įvykį, už kelių eismo taisyklių pažeidimą jam surašė administracinio nusižengimo protokolą. Po to jį nuvežė į Priklausomybės ligų centrą, kur jam paėmė kraują girtumo nustatymui. Automobilis VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo būdamas neblaivus, yra jo nuosavybė, nes 2018 m. gruodžio 11 d. šį automobilį jis nusipirko pagal skelbimą internetiniame portale iš M. M. ir apie automobilio VOLVO V40 pirkimą surašė su M. M. pirkimo-pardavimo sutartį. Šią pirkimo pardavimo sutartį bei M. M. pirkimo pardavimo sutartį pateikia prie savo apklausos ir šių pirkimų-pardavimų sutarčių kopijas prašo prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Jis tiesiog nusipirkto automobilį VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bet nespėjo užregistruoti savo vardu. Vairuotojo pažymėjimo niekuomet neturėjo. 2017 m. liepos 05 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatomas virš 1,5 promilių girtumas ir jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams bei paskirta 40 parų arešto bausmė. Paskirtą 40 parų arešto bausmę atliko. Jis negali paaiškinti, kodėl sėdo už automobilio vairo, nors jam teismo baudžiamuoju įsakymu atimta teisė vairuoti transporto priemones, pasielgė neapgalvotai bei tam turėjo įtakos ir išgertas alkoholis. Dėl pareikštų įtarimų kaltę pripažįsta pilnai ir dėl to labai gailisi (b.l. 57-62; 66-67);

- liudytojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. sausio 8 d., dirbant pagal nustatytą grafiką su vyriausiuoju patruliu A. G., apie 17.28 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, Savanorių prospekte, ties pastatu Nr. 180 susidūrė automobilis VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir MINI Couper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio dalyviai negali užpildyti eismo įvykio deklaracijos, nes VOLVO V40 automobilio vairuotojas kurčnebylys. Pagal šį pranešimą nuvykus į įvykio vietą rado automobilį MINI Couper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja A. B.-J. nurodė, jog ji vairuodama automobilį važiavo Savanorių prospekto pirmąją eismo juosta miesto centro link, kai iš antros eismo juostos rikiavęsis automobilis VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kliudė jos vairuojamą automobilį. Kadangi automobilio VOLVO V40 vairuotojas kurčnebylys, todėl jie nesugebėjo užsipildyti eismo įvykio deklaracijos ir iškvietė policijos pareigūnus. Automobilio VOLVO V40 vairuotojas D. Š. vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Nuo vairuotojo D. Š. buvo juntamas sklindantis alkoholio kvapas ir alkotesteriu patikrinus jo blaivumą, vairuotojui D. Š. buvo nustatytas 2,66 promilių girtumas. Buvo įformintas eismo įvykis. Vairuotojas D. Š. buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas kraujas girtumo nustatymui. Už padarytą administracinį nusižengimą D. Š. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 37-39).

- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2019 m. sausio 8 d., 17.28 val., bendrajam pagalbos centrui eismo įvykio dalyvė pranešė apie tai, kad Savanorių pr. 180, Vilniuje, gatvėje susidūrė automobiliai MINI CUPER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kitas vairuotojas yra nebylys, negali susikalbėti (b.l. 5);

- 2019 m. sausio 8 d. eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilių susidūrimo vieta (b.l. 7); papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyti automobiliams padaryti apgadinimai (b.l. 8);

- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, jog automobilis Volvo V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. K. (b.l. 23);

- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kuriuose nurodyta, jog vidutinė automobilio Volvo V40 (1996 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 990 eurų (b.l. 24-25);

- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad D. Š. 2019 m. sausio 8 d., 18.09 val. buvo nustatytas sunkus 2,66 promilės girtumas (b.l. 40). Patikros sertifikatu, patvirtinančiu, kad nusikaltimo nustatymo dieną alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARCK-0004 buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2019 m. vasario 6 d. (b.l. 41);

- transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, iš kurios matyti, kad 2018 m. lapkričio 30 d. M. M. automobilį Volvo V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo iš J. K. (b.l. 61);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 324/2019(01), iš kurios matyti, kad 2019 m. sausio 8 d., 18.50 val. paėmus D. Š. kraujo, jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,43 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b.l. 63).

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad D. Š. 2019 m. sausio 8 d., apie 17.24 val. Vilniuje, Savanorių pr., ties pastatu Nr. 180, vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,43 promilės girtumo laipsnis. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes D. Š. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturi sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. Š. vengė atlikti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams, nes po šio baudžiamojo įsakymo priėmimo jis 2017 m. balandžio 15 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo rasta 1,58 promilės alkoholio. Dėl šios nusikalstamos veikos būdamas antrą kartą nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taip pat ir pagal BK 243 straipsnį už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir šiuo baudžiamuoju įsakymu D. Š. vėl paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams, jis vėl 2019 m. sausio 8 d. sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus, kai jo kraujyje rasta 2,43 promilės etilo alkoholio. Tokie jo neteisėti veiksmai pasižymi sistemingumu bei yra itin piktybiško pobūdžio, kadangi, kaip minėta, visus kartus jis ne tik vairavo neturėdamas teisės bei esant jam paskirtai priemonei – uždraudus vairuoti, tačiau ir būdamas neblaivus. Taigi nurodyti D. Š. veiksmai laikytini vengimu atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl tokia jo veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu D. Š. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu, jos dydžiu bei siūlomomis skirti baudžiamojo poveikio priemonėmis (b. l. 80-81).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui bei baudžiamasis nusižengimas teisingumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį D. Š. – anksčiau teistas du kartus už analogiškas nusikalstamas veikas (b.l. 69-70), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir kitų rūšių nusižengimus, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam bei neturint teisės vairuoti, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 71-76), nedirba, duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse byloje nėra, taip pat nėra duomenų, ar jis yra įrašytas į Priklausomybės ligų centro įskaitą.

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma subendrinta 90 parų arešto bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (teistas du kartus, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, artimas sunkaus girtumo laipsnio minimaliai ribai) šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl mažinti jos jokio pagrindo nėra.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

D. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

D. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, D. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,43 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad D. Š. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, anksčiau du kartus teistas už analogiškus nusikaltimus, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise trejiems metams. Nors D. Š. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, šiuo metu taip pat neturi šios teisės (jos nėra įgijęs), visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė D. Š. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį Volvo V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK72 straipsnio 5 dalis). VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Volvo V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas J. K. vardu (b.l. 23). Byloje esančios transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys patvirtina, kad minėtą automobilį J. K. 2018 m. lapkričio 30 d. pardavė M. M. (b.l. 61), o M. M. 2018 m. gruodžio 11 d. šį automobilį pardavė D. Š. (b.l. 60). Apklausos metu D. Š. nurodė, kad automobilį Volvo V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis įsigijo pagal pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nespėjo jo įregistruoti savo vardu VĮ „Regitra“. Įvertinus šiuos byloje duomenis konstatuotina, kad automobilis Volvo V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam D. Š., todėl teismas, atsižvelgęs D. Š. charakterizuojančius duomenis sprendžia, kad šis automobilis turi būti iš jo konfiskuojamas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Rasos Apšegienės 2019 m. sausio 10 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui Volvo V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. liepos 10 d. Ši transporto priemonė yra grąžinta kaltinamajam D. Š., kuris paskirtas šio turto saugotoju (b.l. 26-30).

Atsižvelgiant į tai, kad D. Š. priklausantis automobilis Volvo V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, 2019 m. sausio 10 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 90 parų arešto bausmę.

D. Š. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 15 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu bei skirti D. Š. subendrintą bausmę – 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Š. skirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. Š. faktinio sulaikymo dienos, vykdant šį baudžiamąjį įsakymą.

Paskirti D. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir trejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Paskirti D. Š. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Volvo V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Rasos Apšegienės 2019 m. sausio 10 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Volvo V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiam D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam D. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.