- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-25
- Bylos Nr.
- e2-3082-385/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01158-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Ieškovas
- Z. S.
- Atsakovas
- P. S.
- Advokatai
- Rimvidas Valančius
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. S. ieškinį atsakovui P. S. dėl leidimo atlikti elektros įvado darbus be bendrasavininkio sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Į teismo posėdį neatvyko ieškovė Z. S., ieškovės atstovė pagal įgaliojimą I. L., atsakovas P. S., apie posėdį informuoti.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas prašo leisti ieškovei Z. S. be atsakovo P. S. sutikimo pagal pateikiamą projektą Nr. (duomenys neskelbtini) įsirengti inžinerinį statinį – elektros įvadą į jai priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir nurodo, kad ieškovė kartu su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 55/100 dalis namo su ½ dalimi žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini). Namo bei sklypų ir kitų priklausinių valdymo tvarka buvo nustatyta Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-328-351/2009. Šiuo metu atsakovo namo dalis yra apleista, todėl ieškovė, norėdama išvengti neaiškumų bei ginčų su atsakovu, nusprendė įsirengti atskirą elektros įvadą, kuris būtų naudojamas tik jos namo daliai. Norint įsirengti elektros įvadą būtina atlikti atskiro kabelio tiesimo darbus, o to neįmanoma atlikti tik per atsakovei priklausančius žemės sklypus, tai galima atlikti tik vedant įvadą per bendro naudojimo žemės sklypą. Kadangi įrengiant elektros įvadą būtina gauti namo ar sklypų bendrasavininkių laisvos formos sutikimą, ieškovė paprašė atsakovo sutikimo, kuris iš pradžių, t. y. 2020 m. rugsėjo 11 d. raštišką sutikimą davė, tačiau jau 2020 m. rugsėjo 18 d. šį sutikimą atšaukė, nenurodydamas motyvų. Ieškovės užsakymu specialistai parengė elektros įvado įvedimo planą vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl šio įvado įvedimas be atsakovo sutikimo negali pažeisti atsakovo interesų.
Atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas yra nekilnojamojo turto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, tai yra, ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo ir 55/100 dalys gyvenamojo namo, o atsakovui priklauso ½ dalis žemės sklypo ir 45/100 dalys gyvenamojo namo. Minėtų žemės sklypo bei gyvenamojo namo naudojimosi tvarka yra nustatyta Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-328-351/2009, t. y.: Z. S. nustatyta naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis 1-1 (6,68 m²), 1-2 (11,52 m²), 1-3 (9,50 m².), 1-4 (6,61 m²), 1-7 (12,51 m²), 1-8 (20,04 m²), P-1 (4,13 m²), P-3 (7,88 m²), P-4 (8,97 m²); P. S. nustatyta naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis 1-9 (5,43 m²), 1-10 (8,64 m²), 1-11 (3,20 m²), 1-12 (12,62 m²), 1-13 (6,87 m²), 1-14 (6,73 m²), P-7 (12,77 m²), P-8 (14,92 m²); patalpos, plane pažymėtos 1-5 (1,31 m²), 1-6 (1,94 m²), P-2 (3,56 m²), P-5 (2,98 m²), P-6 (2,96 m²) paliktos bendram naudojimui, tai yra kiekvienam po ½ dalį; Z. S. nustatyta naudotis 190 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu I, atsakovui P. S. nustatyta naudotis 190 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu II; 371 m² žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu III, palikta bendram naudojimui, tai yra kiekvienam po ½ dalį.
Ieškovės atstovas nurodo, kad ieškovė, norėdama išvengti bet kokių ginčų ir neaiškumų su atsakovu, nusprendė įsirengti atskirą elektros įvadą, kuris būtų naudojamas tik jos namo daliai, tačiau atliekant atskiro kabelio tiesimo darbus, kuriuos įmanoma atlikti tik vedant įvadą per bendro naudojimo su atsakovu žemės sklypą, reikalingas atsakovo (bendrasavininkio) sutikimas, kurį jis niekaip nemotyvuodamas, nepagrįstai atsisako duoti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Tais atvejais, kai bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, ginčas nagrinėjamas teisme. Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo. Tuo atveju, kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, teismas patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali įrodinėti, kad tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y., kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą kaip į žemės sklypo bendrasavininkį dėl sutikimo leisti jai atlikti elektros įvado darbus per bendrai valdomą žemės sklypą. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 11 d. pasirašė sutikimą dėl atskiro elektros įvado ieškovės vardu įrengimo, tačiau 2020 m. rugsėjo 18 d. raštu sutikimą atšaukė, nenurodydamas atšaukimo motyvų. Ieškovės prašymu, 2021 m. buvo parengtas projektas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl inžinerinio statinio – elektros įvado į ieškovei priklausančią namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, statinio kategorija – neypatingasis statinys. Kadangi atsakovas neduoda sutikimo leisti ieškovei įsirengti elektros įvadą per bendrai su atsakovu naudojamą žemės sklypą, ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu leisti jai be atsakovo sutikimo pagal pateikiamą projektą Nr. (duomenys neskelbtini) įsirengti inžinerinį statinį – elektros įvadą į jai priklausančią namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį.
Įvertinus byloje esančią medžiagą, ieškovės atstovo paaiškinimus, nenustatyta, kad nutiesus kabelį per ieškovės ir atsakovo bendrai valdomą žemės sklypą atsakovo teisės galėtų būti pažeistos. Be to, atsakovas, atsisakydamas duoti leidimą ieškovei įsirengti inžinerinį statinį – elektros įvadą į jai priklausančią namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, turėjo pareigą įrodyti atsisakymo duoti leidimą pagrįstumą, tačiau į teismo posėdį jis neatvyko, atsiliepimo nepateikė, teismui jokių motyvų, kaip jo teisės ar teisėti interesai galėtų būti pažeisti ieškovei įsirengiant atskirą elektros įvadą, nepateikė. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, bei įvertinus ieškovės ir atsakovo, kaip bendraturčių, interesus, vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos bei proporcingumo, interesų derinimo ir pusiausvyros principais, teismas sprendžia, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys patenkintas, iš atsakovo priteistina 75 Eur žyminio mokesčio ir 6,64 eur pašto išlaidų valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat valstybei priteistina 342 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Leisti ieškovei Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), be atsakovo P. S. sutikimo pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini) įsirengti inžinerinį statinį – elektros įvadą į jai priklausančią namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį.
Priteisti iš P. S., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 75 Eur žyminio mokesčio, 6,64 Eur pašto išlaidų bei 342 Eur valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti, šią 342 Eur sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą bet kuriame banke, nurodant juridinio asmens kodą 18659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.