- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- ATP-1075-317/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08246-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Pareiškėjas
- M. B.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-1075-317/2015
NUTARTIS
2015 m. lapkričio 9 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2014 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 20N-19780481-14, o pareiškėjo M. B. skundas netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo specialisto 2014 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 20N-19780481-14 (toliau – Nutarimas) nubaustas 150 Lt kas atitinka 43 Eur, bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2014 m. spalio 1., 13.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „V. P.“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas, t. y. keisdamas važiavimo kryptį, nebuvo atidus, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, iš dešinės pusės važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė, dėl ko buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais veiksmais M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET), 9, 106 ir 109 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Tačiau apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, paskyręs byloje eismo įvykio ekspertizę ir įvertinęs eksperto pateiktą išvadą, 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartyje padarė išvadą, kad M. B. vis dėlto padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, už kurį jam paskirta atitinkama nuobauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde M. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2014 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 20N-19780481-14 ir jo atžvilgiu iškeltą administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad apylinkės teismas, besąlygiškai rėmėsi policijos pareigūnų pateiktais rašytiniais dokumentais bei žodiniais paaiškinimais, kurie savo ruožtu rėmėsi netinkamai išanalizuota visa įvykio eiga, o taip pat netinkamai interpretavo kvalifikuoto eksperto ekspertizės akte pateiktą įvykio mechanizmą, todėl priėmė visiškai neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Apeliantas teigia, kad 2014 m. spalio 1 d. apie 13 val. jis automobiliu „V. P.“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo Kauno geležinkelio stoties link (duomenys neskelbtini). Kadangi šia gatve darbo reikalais jis važinėja pakankamai dažnai, todėl žinojo, jog šios gatvės trečia eismo juosta yra remontuojama, ir todėl važiavo antrąja eismo juosta. Pirmąja eismo juosta važiavo baltos spalvos automobilis „Peugeot 206“. Prasilenkiant su šiuo automobiliu, pastebėjo, jog šio automobilio vairuotoja rikiuojasi iš pirmosios eismo juostos į antrąją eismo juostą nepastebėjusi jo vairuojamo automobilio, t. y. rikiuojasi „tiesiai ant jo“. Pamatęs, jog šio automobilio vairuotoja kažką kalba su kartu važiavusiu keleiviu, kuris mosavo rankomis, ir visiškai nežiūri kur važiuoja, jis, siekdamas išvengti susidūrimo, pradėjo signalizuoti garsiniu signalu, tuo pačiu bandė pasitraukti arčiau trečiosios eismo juostos, tačiau, pamatęs, jog trečioji eismo juosta yra pilnai užimta ir jis negalės persirikiuoti, o ja važiuojantys automobiliai važiuoja labai arti skiriamosios juostos, grįžo link savo eismo juostos vidurio. Automobilį „Peugeot 206“ vairavusi moteris visiškai nereagavo į dėl jos kaltės susidariusią situaciją, dėl ko su savo automobilio kairės pusės priekiniu sparnu ir rato arka kliudė apelianto vairuojamo automobilio dešiniąją galinę dalį ir, nubrėžusi tiek jo vairuoto automobilio „V. P.“ dešinįjį šoną, nuo galo iki priekio, t. y. apgadinusi dešinės pusės užpakalinį sparną, rato arką, užpakalines ir priekines dureles, priekinę rato arką ir ratą, tiek savo pačios vairuoto automobilio „Peugeot 206“ kairįjį priekinį sparną, vairuotojo pusės dureles, užlenkusi vairuotojo pusės veidrodėlį, iš inercijos sustojo tarp pirmosios ir antrosios eismo juostų taip, kaip užfiksuota eismo įvykio dokumentuose. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ekspertas nustatė, jog automobilis „Peugeot 206“ judėjo didesniu greičiu nei jo vairuojamas automobilis ir tikėtina, kad I. P. savo automobilio iš karto nestabdė, kas sąlygojo eismo įvykio kilimą. Anot M. B., tai patvirtina, jog būtent jis bandė išvengti susidūrimo, stabdė savo automobilį, o tuo tarpu I. P. prieš susidūrimą nesiėmė jokių būtinų veiksmų ir net nesidairydama į šonus bandė pakeisti važiavimo kryptį, rikiuodamasi į antrąją eismo juostą.
Apelianto nuomone, tiek automobilio „Peugeot 206“ vairuotoja I. P. ir jos sutuoktinis G. P., tiek ir policijos pareigūnai tendencingai pateikia įvykio aplinkybes, nurodydami, kad automobilis „Peugeot 206“ stovi antrojoje eismo juostoje, nors iš nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog automobilis „V. P.“ stovi antrojoje eismo juostoje, o automobilis „Peugeot 206“ – tarp pirmos ir antros eismo juostų. Tai patvirtina ir ekspertas, ekspertizės akte nurodydamas, kad automobilis „Peugeot 206“ po eismo įvykio stovėjo dalinai pirmojoje eismo juostoje, dalinai antroje eismo juostoje. Be to, ekspertizės akte nurodyta, kad eismo įvykio metu apelianto vairuojamas automobilis „V. P.“ važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., kurį, būdamas antroje juostoje, pasuko priekine dalimi dešiniau ir sustojo. Tai, kad šio automobilio priekinė dalis pasisukusi arčiau antros juostos dešiniojo krašto (skiriamosios juostos), anot apelianto, parodo tik tai, kad po smūgio į galinę dešinę automobilio dalį, jo automobilis priekine dalimi iš inercijos pasisuko link dešinės antros eismo juostos krašto (skiriamosios juostos), tačiau pabrėžia, kad iš antrosios eismo juostos jis niekada nebuvo išvažiavęs, o užfiksuota automobilio padėtis po įvykio būtent tai ir atspindi. Taigi, M. B. nuomone, byloje esantis ekspertizės aktas patvirtina ne pareigūnų, bet jo parodymus bei nuoseklius paaiškinimus apie tai, kad jis iš antros eismo juostos išvažiavęs nebuvo, o kontaktas į jo automobilio priekinį ratą parodo ne jo, o būtent automobilio „Peugeot 206“ vairuotojos kaltę dėl autoįvykio kilimo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktasis skunde pažymi, kad jam, kaip kasdien vairuojančiam asmeniui, turinčiam teisę vairuoti visų kategorijų transporto priemones, yra labai svarbu, jog jis nebūtų apkaltintas tuo, ko nėra padaręs, juo labiau, jog pripažinus jo kaltę dėl eismo įvykio kilimo, jis bus priverstas mokėti didesnes draudimo įmokas už visus draudimus. Be to, mano, jog eismo įvykyje likusi nenubausta „Peugeot 206“ vairuotoja I. P., nepasimokys iš šios situacijos ir toliau netinkamai vertins savo galimybes kelyje, ko pasėkoje savo elgesiu ir toliau sukels avarines situacijas. Nesprendus klausimo dėl jos kaltės, I. P. suteikiama galimybė išvengti administracinės atsakomybės, o tai, apelianto nuomone, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo M. B. skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį nepakeistą
Motyvuojamoji dalis
M. B. apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
M. B. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šiame straipsnyje numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis KET. Šiuo atveju M. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad pažeidė KET 9, 106 ir 109 punktų reikalavimus.
KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taisyklių 106 punkte (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) įtvirtintas reikalavimas vairuotojui prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ar kitaip keičiant vairavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Taisyklių 109 punkte (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai juos išanalizavo ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Apeliantas, kvestionuodamas savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio, teigia, kad jis visą laiką tinkamu greičiu važiavo savo pasirinkta antrąja eismo juosta, niekam nesudarė jokios kliūties ar avarinės situacijos, o pastebėjęs, jog pirmojoje eismo juostoje važiavusi „Peugeot 206“ vairuotoja, pažeisdama KET, persirikiuoja į jo automobilio užimtą eismo juostą, bandė išvengti susidūrimo signalizuodamas garsiniu signalu ir stabdydamas. Tačiau „Peugeot 206“ vairuotoja, atlikdama persirikiavimo į antrą eismo juostą manevrą, kliudė antrojoje eismo juostoje esantį jo vairuojamą automobilį „V. P.“, t. y. tokiu būdu ši vairuotoja pažeidė KET reikalavimus, kas sąlygojo eismo įvykio kilimą.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. parodymai, kad jis nepadarė jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės bei prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms.
Nagrinėjamu atveju ekspertas nustatė, kad automobilio „V. P.“, vairuojamo M. B., dešinįjį šoną, t. y. dešinės pusės užpakalinį sparną ir rato arką kliudė kairės pusės priekiniu sparnu ir rato arka dešiniau važiavęs automobilis „Peugeot 206“, kurį vairavo I. P.. Slystamai kontaktuodamas automobilis „Peugeot 206“ kairės pusės priekiniu sparnu ir rato arka apgadino automobilio „V. P.“ dešinės pusės užpakalinį sparną ir rato arką, užpakalines ir priekines dureles, priekinę rato arką ir ratą. Išvažiuodamas iš kontakto, automobilis „Peugeot 206“ kairės pusės priekiniu sparnu kontaktavo su automobilio „V. P.“ dešinės pusės priekiniu ratu, dar pavažiavo į priekį ir sustojo bei liko stovėti taip kaipo užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Anot eksperto, tikėtina, kad automobilio „V. P.“ vairuotojas M. B., manevruodamas į dešinę, nedavė kelio dešiniau jo važiavusiam automobiliui „Peugeot 206“ ir su juo susidūrė, kas techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Tokią eksperto išvadą patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, tiek teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai, tiek ekspertas yra nurodę, kad prieš pat kontaktą automobilis „V. P.“ turėjo judėti iš kairės į dešinę, tam, kad sustotų eismo įvykio vietos plane užfiksuotoje padėtyje. Tokią „V. P.“ judėjimo kryptį patvirtina ir žymės ant šio automobilio ratų, t. y. anot liudytoju apklausto policijos pareigūno Egidijaus Indriūno, kuris priėmė Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tokia žymė ant rato padaroma, kai ratas pasisuka į šoną, nes tiesiai važiuojant jį apgadinti yra sudėtinga. Anot šio liudytojo, jeigu automobilis „V. P.“ nebūtų keitęs važiavimo krypties, kontakto žymės ant priekinio dešinio rato nebūtų. Atsižvelgdamas į visumą byloje esančių įrodymų, ištirtų pirmosios instancijos teisme, aukštesnysis teismas visiškai pritaria išvadai, kad būtent M. B., persirikiuodamas iš kairės pusės dešiniau, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui, su juo susidūrė ir abi transporto priemones sugadino, todėl jo veiksmai buvo priežastis eismo įvykiui kilti.
Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad M. B. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodytas nutartyje aptartais įrodymais, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas, taigi priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną.