Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2011-06-07 · Civilinė byla Nr. 2A-377-544/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-07
Bylos Nr.
2A-377-544/2011
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01845-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
L. B.
Atsakovas
S. B.
Advokatai
Inga Maskoliūnaitė, Mindaugas Šinkūnas
Kategorijos
  • 77.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-377-544/2011

Vijolė Vitienė Proceso Nr. 2-50-3-01845-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija: 77.1; 77.4.3; 99.5; 114.4; 121.18; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovei L. B., jos atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovui S. B., jo atstovui advokatui Mindaugui Šinkūnui,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-118-356/2011 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. B., Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismo 2009-09-11 sprendimu nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kita ko, 2.10.1; 2.10.3.; 2.10.4 punktuose nustatyta tėvo S. B. bendravimo su dukra L. M. B. kassavaitinio, kasdienio, kasmėnesinio bendravimo tvarka, trukmė bei laikas, nuo kada šios sąlygos įsigalioja. Ieškovė L. B. ieškiniu prašė pratęsti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-09-11 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.10.1; 2.10.3.; 2.10.4 sąlygų įsigaliojimo terminą ir nustatyti, kad šios sutarties sąlygos įsigalioja ir turi būti vykdomos nuo 2014-02-23. Ieškovės nuomone, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nurodytuose punktuose nurodytos sutarties punktų įsigaliojimo datos prieštarauja mažametės dukters interesams, nes ji yra jautri, silpnos imuninės sistemos, nes gimė neišnešiota, neįpratusi būti ir nakvoti be motinos, tebėra natūraliai primaitinama, nėra supažindinta su atsakovo gyvenamąja aplinka ir šeimos nariais, skiriasi jų vaiko auklėjimo būdas. Todėl nurodytuose punktuose nustatytų sąlygų vykdymas nuo juose nurodytų terminų neatitiktų dar tik trejų metų sulaukusios dukros interesų (1 t., b. l. 3-6).

Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies - pakeitė Utenos rajono apylinkės teismo 2009-09-11 sprendimu nustatytos atsakovo S. B. bendravimo su dukra ir dalyvavimo jos auklėjime tvarkos ginčijamų sąlygų įsigaliojimo terminus ir nustatė, kad 2009-09-11 teismo sprendimu nustatytos tvarkos: 2.10.1 sąlyga, pagal kurią „dukrą L. M. B., S. B. gali pasiimti ir išsivežti iš jos gyvenamosios vietos (išskyrus tuos atvejus, kai vaikas akivaizdžiai serga) kiekvieno mėnesio kas antrą penktadienį nuo 18.00 val., grąžinant ją sekmadienį iki 20.00 val.” įsigalioja nuo 2012 m. vasario 23 dienos; 2.10.3. sąlyga, pagal kurią “per dukros L. M. B. arba savo atostogas (vasaros, rudens, žiemos, pavasario ), ar kitą laisvą nuo darbo laiką (išskyrus tuos laikotarpius, kai dukra akivaizdžiai serga), S. B., apie tai prieš mėnesį informavus L. B., gali dukrą pasiimti iš jos gyvenamosios vietos laikotarpiui iki dviejų savaičių, per metus bendrai pasiėmimo iš gyvenamosios vietos trukmei neviršijant keturių savaičių” įsigalioja nuo 2012 m. rugpjūčio 23 dienos; 2.10.4. sąlyga, pagal kurią “S. B. turi teisę pasiimti dukrą L. M. B. iš jos gyvenamosios vietos per kas antras Šv. Velykas, taip pat per kas antras Šv. Kalėdas, grąžinant ją iki paskutinės šventinės dienos 20.00 val.” įsigalioja nuo 2012 m. vasario 23 dienos”. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė, taip pat nustatė, paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad šiuo metu galiojančios tvarkos 2.10.1 punktą, kuris turėjo įsigalioti 2010-11-23, nepilnametę dukrą atsakovas galėjo pasiimti ir išsivežti iš jos gyvenamosios vietos (išskyrus tuos atvejus, kai vaikas akivaizdžiai serga) kiekvieno mėnesio kas antrą penktadienį nuo 18.00 val., grąžinant ją sekmadienį iki 20.00 val. Iki minėto 2.10.1 punkto įsigaliojimo galiojo 2.10.2. punktas, pagal kurį atsakovas galėjo laisvai ir nevaržomai lankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje, lankymo laiką suderinęs su ieškove prieš 1 dieną. Šiuo laikotarpiu atsakovas turėjo teisę vieną dieną per savaitę išsivesti ar išsivežti dukrą pasivaikščioti, papramogauti nuo 10.00 val. iki 21.00 val., apie tai perspėjęs ieškovę ir suderinus šią dieną ne vėliau kaip prieš tris dienas. Taip pat šiuo laikotarpiu atsakovas turėjo teisę bet kuriuo šalių dukros interesus atitinkančiu laiku išsivesti ar išsivežti dukrą pasivaikščioti, papramogauti, papietauti ne ilgesniam kaip 3 valandų laikotarpiui 2 kartus per savaitę, apie tai perspėjus ieškovę ir suderinus laiką ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Pagal 2.10.3. punktą, kuris turėjo įsigalioti nuo 2011-05-01 dienos, per dukros L. M. B. arba savo atostogas (vasaros, rudens, žiemos, pavasario) ar kitą laisvą nuo darbo laiką (išskyrus tuos laikotarpius, kai dukra akivaizdžiai serga) atsakovas, apie tai prieš mėnesį informavus L. B., galėjo dukrą pasiimti iš jos gyvenamosios vietos laikotarpiui iki dviejų savaičių, per metus bendrai pasiėmimo iš gyvenamosios vietos trukmei neviršijant keturių savaičių. Pagal 2.10.4. punktą, kuris turėjo įsigalioti nuo 2010-11-23, atsakovas turėjo i teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos per kas antras Šv. Velykas, taip pat per kas antras Šv. Kalėdas, grąžinant ją iki paskutinės šventinės dienos 20.00 val. Teismas nurodė, kad, nors šalys buvo susitarę, kad nuo 2010-11-23 dukrą atsakovas gali pasiimti ir išsivežti iš jos gyvenamosios vietos sutartam laikui, tačiau iki sprendimo priėmimo šalys nesupažindino dukros su atsakovo gyvenamosios vietos aplinka ir artimaisiais, nepatikrino, kaip jų dukra reaguotų į tai, kad ilgesnį laiką šalia jos būtų tik tėvas. Tai, teismo nuomone, leidžia padaryti išvadą, kad šalių sutarties 2.10.1, 2.10.4 sąlygų, kurios turėjo įsigalioti 2010-11-23, vykdymas be pereinamojo laikotarpio neatitiktų šalių mažametės dukros interesų, todėl sprendė, jog yra pagrindas kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų įsigaliojimo terminų pakeitimo (LR CK 3.53 str. 3d., 3.170 str. 4 dalis). Teismas padarė išvadą, kad minėtų 2.10.1; 2.10.3.; 2.10.4 sąlygų vykdymas nuo sutartyje nustatytų terminų šiuo metu neatitiktų šalių mažametės dukros interesų dėl to, kad vaikas mažametis, jautrus ir silpnos imuninės sistemos, gimė neišnešiotas, dažniau serga peršalimo ligomis, neįpratęs būti ir nakvoti be motinos, tebėra natūraliai maitinamas, nėra supažindintas su atsakovo gyvenamąja aplinka ir jo šeimos nariais. Todėl, atsižvelgdamas į vaiko interesus, į tai, kad neįrodytas joks pagrindas nustatyti atsakovo minimalų bendravimą su vaiku, ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė, kad atsakovo bendravimo ir dalyvavimo vaiką auklėjant tvarka, numatyta sutarties 2.10.1, 2.10.4. sąlygose, įsigalioja nuo 2012-02-23, kada vaikui bus 4 metai, o numatytoji sutarties 2.10.3 sąlygoje – nuo 2012-08-26, o ne 2014-02-23, kada vaikui jau bus 6 metai, kaip prašė ieškovė (2 t., b. l. 25-31).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad nors apylinkės teismas sprendė buvus pagrindą kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų įsigaliojimo terminų pakeitimo, nes sutartyje nenurodytas pereinamasis laikotarpis, tačiau, prieštaraudamas šiai išvadai, priėmė sprendimą, kuriame pereinamasis laikotarpis taip pat nenumatytas, o tiesiog atidėtas dalies sutartyje numatytų terminų įsigaliojimas. Nenurodytos priežastys, dėl kurių dalies sutarties sąlygų įsigaliojimas atidėtas būtent tokiems terminams. Nepaaiškinta, kodėl dalies sąlygų įsigaliojimą atidėjus, sutarties sąlygų vykdymas be pereinamojo laikotarpio jau atitiks šalių dukros interesus. Nesutinka, kad šalių 3 metų dukra yra per maža daugiau laiko praleisti su tėvu, nes byloje nenustatyta, kad šalių dukrai galėtų pakenkti intensyvesnis jų bendravimas. Teismas nepagrindė, kodėl šalių dukros amžius būtent nuo sprendime nurodytų datų bus pakankamas, kad praleisti daugiau laiko su juo. Mano, jog vaiko amžius iš viso negali būti pagrindu riboti bent kurio tėvo teisę bendrauti su vaiku ar vaiko teisę bendrauti su vienu iš tėvų. Teismas nepaaiškino, kodėl atsakovo bendravimui su dukra trukdo faktas, kad ji gimė neišnešiota, kad yra jautri, kas silpna imuninė sistema, o sprendime nurodytos sutarties punktų įsigaliojimo datos nesusietos nei su gimimo laiku, nei su sveikatos problemomis. Byloje nėra įrodymų, kad jo bendravimas su dukra gali turėti kitokios įtakos vaiko imuninei sistemai ar jautrumui negu vaikui bendraujant su motina. Nors ieškovė įrodinėjo, kad vaikas yra jautresnis, bet nenurodė, kad po išvykų į Vilnių, Palangą, Jurbarką ar pas ieškovės motiną dukra būtų atsidūrusi stresinėje situacijoje. Byloje nebuvo įrodyta, kad dukra dažniau serga peršalimo ligomis tik dėl bendravimo su atsakovu. Stropiai vykdo sutarties sąlygas, rūpinasi dukra, jo bute yra visos reikiamos sąlygos mažamečiui vaikui svečiuotis. Dėl vaiko natūralaus primaitinimo nurodė, kad yra būdai ir priemonės šiuo būdu dukrą primaitinti iš anksto paruoštu pienu. Šiuo klausimu ieškovė prieštarauja pati sau: tai nurodo, kad vaiką maitina pagal grafiką, tai kad pagal vaiko norą. Ieškovė dirba, lanko tobulinimosi kursus, tai patvirtina, kad pagal dukros norą jos maitinti negali. Ieškovė 2011-01-25 teismo posėdžio metu neneigė planavusi dukrą maitinti iki 2 metų, o maitinimą pratęsusi iki trejų metų tik šalims pradėjus ginčus. Teismas nurodė, kad dukra nebuvo auginama vien tik ieškovės ir vien tik jos namuose, nes ieškovė dirba, lankosi kvalifikacijos kėlimo kursuose, dukrą prižiūri auklė, svečiuojasi pas senelę ir giminaičius, kas paneigia teiginius, kad ieškovė nėra išsiskyrusi su dukra ilgiau nei 3 valandas. Be to dukra 2011-09-01 pradės lankyti darželį. Vadovaujantis teismo logika, dukra niekada negalės bendrauti su juo, nes nebus supažindinta su jo gyvenamosios vietos aplinka, ieškovė vėl galės kreiptis į teismą dėl terminų atidėjimo tuo pačiu pagrindu. Mano, jog dukra turi teisę pažinoti savo artimuosius iš tėvo pusės ne vien iš nuotraukų ar vaizdo įrašų. Teismas nenurodė, kokius vaiko konkrečius interesus atsakovas pažeis, jei ieškovės ieškinys nebus patenkintas ir apsiribojo tik aplinkybių apie šalių dukrą konstatavimu. Nustatydamas pereinamąjį laikotarpį, teismas peržengė ieškinio ribas, nesivadovavo vaiko interesais bei šalių sutartyje nustatyta bendravimo tvarka, kurioje pereinamasis laikotarpis nebuvo numatytas, nes vaiko ir tėvo emocinis ryšys nebuvo nutrūkęs. Panevėžio apygardos teismas, 2010-12-23 nutartimi išsprendęs laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su dukra kenkia jos interesams, normaliam vystymuisi bei psichinei-emocinei raidai, mergaitė yra įpratusi prie tėvo, dėl ko neapibrėžtam laikui nukeliama galimybė tėvui išsivežti dukrą gali turėti neigiamų pasekmių formuojantis tėvo ir vaiko santykiams bei jų tarpusavio emociniam ryšiui. Ieškovė nenurodė naujų faktinių aplinkybių, kurios šalims nebuvo žinomos teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar kurios atsirado po sutarties patvirtinimo ir kurios yra savarankiškas pagrindas ieškiniui pareikšti. Remdamosi žinomomis faktinėmis aplinkybėmis, šalys susitarė dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdų bei sąlygų. Todėl nebuvo pagrindo keisti jau nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, byla turėjo būti nutraukta, nes ieškinys pareikštas dėl ginčo tarp šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymi, kad vaiko interesai negalėjo būti pažeisti, nes atsakovas skundžiamu sprendimu pakeistomis teisėmis dar negalėjo naudotis, o ieškovė pareiškė ne prevencinį ieškinį, todėl turėjo pateikti įrodymus dėl vaiko interesų pažeidimo. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes nurodė, kad tenkina 50 % ieškinio reikalavimų, nors faktiškai patenkino tik 41 % (46 mėnesius iš 112 mėnesių), teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad jo atstovas parengė atskirąjį skundą dėl 2010-11-17 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl išlaidos turėjo būti 400 Lt didesnės (b. l. 36-45).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinio skundo motyvai ir argumentai patvirtina, kad apeliantas nesuvokia mažametės dukters interesų. Ieškiniu siekia įrodyti, kad mažametei dukrai kenkia ne bendravimas su tėvu, bet bendravimo būdas išsivežant vaiką kas antrą savaitgalį savaitgaliui bei iki dviejų savaičių. Teismas pagrįstai konstatavo, kad mažamečio vaiko išvykimas iš jam įprastos gyvenamosios vietos be mamos neigiamai atsilieps jo vystymuisi ir tinkamai šią išvadą motyvavo. Apeliantas nepagrindė argumento, kad vaiko amžius neturi jokios įtakos bendravimo su vaiku tvarkai. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kol vaikas yra mažametis, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka nustatoma taip, kad vaiko miego vieta nesikeistų. Pirmosios instancijos teismas išdėstė, kad atsižvelgia į tai, kad mergaitė gimė neišnešiota, kad jos imuninė sistema silpna, atsilikęs motorinis vystymasis, tebemaitinama krūtimi. Fakto, kad dukra jautresnė už bendraamžius, neginčija ir apeliantas, tai patvirtino ir liud. A. E. L.. Apelianto mama serga sunkia psichine liga, kuri yra paveldima, todėl dukrą reikia saugoti nuo susijaudinimo, sudaryti jai saugią ir ramią aplinką. Teismas sprendimą pakeisti nustatytą bendravimo tvarkos terminą siejo su tuo, kad jautriam vaikui yra psichologinė trauma išvykti 2 paroms į nepažįstamą aplinką ir priprasti nakvoti be mamos. Apeliantas vienas niekada nėra migdęs dukros, visada stengiasi išvažiuoti anksčiau, priekaištaudavo dėl vaiko migdymo prie jo. Mano, kad jautrų trejų metų vaiką palikti dviem parom jai nepažįstamoje aplinkoje nėra tinkamas tėvo pareigų vykdymas, o vaiko įpročiai turi būti gerbiami. Siekdama taikiai spręsti ginčą, siūlė, kad būtų sudarytos sąlygos jai su dukra kelis mėnesius lankytis apelianto namuose, kad mergaitė apsiprastų, tačiau pasiūlymas buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismo nustatytas vienerių metų laikotarpis turi didelę reikšmę, nes dukra paaugs, pradės lankyti darželį, išmoks bendrauti su svetimais žmonėmis, eiti dienos miego ne namuose, įgaus savarankiškumo, įpras visą dieną praleisti be mamos. Nesutinka su apelianto teigimu, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi teismas teisės normas aiškina ir taiko konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir konkrečios bylos kontekste. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas bylą turėjo nutraukti. Bendravimo su mergaite tvarka buvo nustatyta, kai mergaitei buvo metai ir septyni mėnesiai ir nebuvo žinoma, koks bus vaiko charakteris jai sulaukus trejų metukų amžiaus, kaip ji bendraus su aplinkiniais, reaguos į aplinkos pokyčius. Mano, jog dabar paaiškėjo, kad dukra dar nėra pasirengusi šalių sudarytos bendravimo su vaiku tvarkos 2.10.4 punkto, 2.10.3 punkto ir 2.10.1 punkto vykdymui. Teisminėje praktikoje vien tai, kad bendravimo tvarka buvo nustatyta vaikui, esant kūdikiui, jam paaugus laikoma pakankamu pagrindu kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (2 t., b. l. 51-57).

Apeliacinis skundas tenkintinas. Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neištyrė visų teisingam ginčo išsprendimui svarbių aplinkybių, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, netinkamai aiškino ir taiko materialines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 330 str., 329 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.). Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio ribų peržengimo, nes tai yra šeimos byla, byloje yra viešas interesas, todėl teismas savo iniciatyva turi teisę peržengti ieškinio ribas ir patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų byloje buvo pareikšta (CPK 320 str., 376 str.).

Šalies argumentai

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kurių pagrindu prašoma panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-03-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Byloje nustatyta, kad L. M. B., gim. 2008-02-23, tėvai yra skyrium gyvenančios šios bylos šalys, o vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su motina (ieškove). Šalių bendravimo su dukra tvarka nustatyta 2009-09-11 teismo sprendimu šalių susitarimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (1 t., b. l. 9-14). Kaip žinoma, abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, vaiko interesai reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str., CK 3.156 str. 1 d.). Vaiko neįmanoma auklėti su juo nebendraujant. CK 3.170 str. 1 d. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Todėl nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką būtina išsiaiškinti visas vaiko auklėjimo galimybes ir išnagrinėti visus klausimus, kuriais tėvai nesutarė. Šioje byloje esančių įrodymų visuma buvo nustatyta, kad tėvai nesutaria dėl maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku. Vaiko motina (ieškovė) vadovaudamasi tuo, kad šalių dukra mažametė, jautri, silpnos imuninės sistemos, gimė neišnešiota, neįpratusi būti ir nakvoti be motinos, tebėra natūraliai primaitinama, nėra supažindinta su atsakovo gyvenamąja aplinka ir šeimos nariais (1 t., b. l. 173), nesutinka, kad vaikas maksimaliai bendrautų su tėvu ir nakvotų jo namuose nuo šalių ankstesnėje sutartyje numatyto laiko pagal ginčijamus sąlygų punktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad šiuo atveju abu tėvai rūpinasi vaiko auklėjimu ir priežiūra, abiejų tėvų pasirinktos vaiko auklėjimo kryptys neprieštaringos viena kitai ir vaiko interesams. Vaiko tėvo (atsakovo) buities tyrimo aktais nustatyta, kad tėvo namų aplinka yra tvarkinga ir saugi vaiko sveikatai (1 t., b. l. 85-87). CK 3.165 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Byloje nėra pateikta duomenų, jog ankstesniu teismo sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka neatitiktų vaiko interesų tiek sveikatos, tiek auklėjimo ar priežiūros aspektu. CPK 178 straipsnis, apibrėžiantis įrodinėjimo pareigą, numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Aplinkybė, kad tėvo maksimalus bendravimas su vaiku neatitinka vaiko interesų, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, kad maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku vietos, būdo, sąlygų ir kt. atžvilgiu, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, o ne tik su juo pasimatyti. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka. Byloje esanti įrodymų visuma nepatvirtina, kad būtų pagrindas šiuo metu atsakovui nustatyti ne maksimalią bendravimo su vaiku tvarką. Byloje nėra faktinių duomenų apie tai, kad atsakovo susitikimai ir bendravimas su mažamete dukra ją traumuotų psichologiškai ar neatitiktų jos individualių interesų bei apie tai, kad tėvas piktnaudžiautų tėvų valdžia, žiauriai elgtųsi su dukra, ar darytų jai žalingą įtaką amoraliu elgesiu arba nesirūpintų ja (CK 3.180 str. 1 d., 2 d.). Priešingai, ieškovė nurodo, kad atsakovas nuolat sistemingai lanko dukrą, su ja bendrauja, tarp jų nebuvo nutrūkęs emocinis ir psichologinis ryšys. Vaikų teisių apsaugos skyriai išvadose nurodo, kad pas atsakovą yra geros sąlygos svečiuotis, lankytis ir nakvoti jo dukrai bei kad 2009-09-11 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.10.1, 2.10.2, 2.10.3 p., 2.10.4 p. neprieštarauja mažametės šalių dukters interesams (1 t., b. l. 85-87, 186-187). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas kitoje šeimoje auginą kitą mažametį vaiką, vadinasi, turi patirties ir įgūdžių prižiūrėti ir auklėti mažamečius vaikus. Atskirai gyvenančio atsakovo bendravimo su mažamete dukra tvarka, terminai buvo nustatyti ne pagal teismo, bet pagal šalių gera valia nustatytas sąlygas ir laikotarpius bei įsigaliojimo terminus. Sutarties sudarymo ir jos tvirtinimo metu šalys neabejotinai žinojo ir suprato, kokio amžiaus dukra bus ginčijamų sutarties punktų įsigaliojimo metu, žinojo, kad ji gimė neišnešiota, kad yra silpnos imuninės sistemos, jautri, primaitinama natūraliai, ir taip buvo nuo vaiko gimimo bei sutarties sudarymo metu (1 t., b. l. 173). Tačiau nėra duomenų, kad minėtos būsenos ir savybės šalių dukrai yra jos bendravimo su tėvu (atsakovu) pasekmė ir kad būtent jo veiksmai ar poelgiai darytų dukrai neigiamą įtaką minėtais aspektais. Šalių nepilnametė dukra gali likti jautri, su silpna imunine sistema ar primaitinama dar pakankamai ilgą laiką. Byloje nėra jokių faktinių duomenų manyti, kad minėtos individualios vaiko savybės keisis ne vaiko interesais dėl to, kad vaikas ilgiau ir dažniau bendraus ir bus auklėjamas bei prižiūrimas tėvo. Kolegijos nuomone, ieškovės siekis kuo ilgesnį laiką išlaikyti ne maksimalų, bet trumpalaikį atsakovo ir dukters bendravimą ir kuo ilgesniam terminui atidėti atsakovo ir dukters ilgalaikius kassavaitinius bendravimus ir bendravimus atostogų metu, iš esmės neatitinka nei dukters, nei atsakovo, kuris turi lygias teises dalyvauti dukters auklėjime su ieškove, interesų, gali pakenkti besiformuojantiems tėvo ir dukros santykiams ir tarpusavio emociniam ryšiui, kuris niekada nebuvo nutrūkęs. Kadangi byloje nenustatytas poreikis palaipsniui atkurti vaiko santykius su tėvu, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos be pakankamo pagrindo nustatė pereinamąjį laikotarpį. Šalims geranoriškai nesusitariant dėl sąlygų įgyvendinant vaikui priklausančią ir nacionalinių bei tarptautinių įstatymų ginamą jo teisę į šeimos ryšius, jų plėtojimą, vaikui yra daroma žala, o šalių nesutarimai negali riboti vaiko teisės išsaugoti šeimos ryšius, teisės į šeimos gyvenimą, turint omenyje, jog tai neprieštarauja vaiko interesams.

Šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Tačiau šiuo atveju ieškovė nenurodė ir neįrodė pasikeitusių naujų faktinių aplinkybių, atsiradusių po sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, kurios sudarytų pagrindą kreiptis į teismą dėl šalių nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Teismo procesinis sprendimas šiuo klausimu buvo priimtas 2009-09-11, o ieškovė praėjus vos metams kreipėsi į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo - sutarties 2.10.1 p., 2.10.4 p., 2.10.3 p. įsigaliojimo pavėlinimo iki 2014-02-23 (1 t., b. l. 3-6). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-09-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-356/2009 nustatytą S. B. bendravimo su dukra L. M. B. bendravimo tvarką ir dalyvavimo jos auklėjime tvarkos sąlygų įsigaliojimo terminus. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija apeliacinio skundo motyvus vertina pagrįstais ir sudarančiais pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, tai bylinėjimosi išlaidos tarp šalių ir valstybei paskirstomos iš naujo (CPK 93 str. 4 d.), todėl išsamiau dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su neteisingu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teisėjų kolegija nebepasisako.

Kadangi priimamas sprendimas ieškinį atmesti, iš ieškovės į valstybės pajamas priteisiamos pirmosios instancijos teismo išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu – 38 Lt (1 t., b. l. 2, CPK 88 str. 3 p., 96 str.). Atsakovas šioje byloje pirmojoje instancijoje turėjo 7295 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 78-79, 121-122, 2 t., b. l. 14-15), tačiau 470 Lt išlaidos dėl raštų surašymo kreipiantis į ieškovę, kitas institucijas, 86 Lt kelionės išlaidų yra nepagrįstos dokumentais, neatitinka Rekomendacijų 3 p. nuostatų, todėl nelaikytini su šia byla susijusiomis būtinomis advokato išlaidomis (1 t., b. l. 121, 123-135). Už apeliacinio skundo surašymą atsakovas turėjo 4070 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 60, 61). Tokio dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti teisėjų kolegija vertina nepagrįstai didelėmis, neatitinkančiomis bylos apimties, sudėtingumo, teisės taikymo problemų ypatingumo, teisingumo ir protingumo principų bei 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo patvirtintus dydžių (2 p., 8 p., 11 p., CPK 98 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovui šioje byloje teisinga ir protinga priteisti 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 2000 Lt apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, tai iš ieškovės atsakovui priteisiamas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis 135 Lt (2 t., b . l. 46, CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str. 1 d.), o valstybei – 13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 45, 2 t., b. l. 50, CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovės L. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)

-atsakovui S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 135 (vieną šimtą trisdešimt penkis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, 5000 (penkis tūkstančius) Lt išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme;

-į valstybės biudžetą - 51 (penkiasdešimt vieną) Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB “Svedbank”, AB, įmokos kodas 5660).

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėZina MickevičiūtėBirutė Valiulienė