- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- AN15.-80-1112/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00010-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Grąžinti bylą iš naujo tirti.
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė (pirm.)
- Institucija
- Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK
- Kategorijos
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7.2Kiti klausimai susiję su nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmusiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.5.2Administracinio nusižengimo protokolo turinys (ANK 609 str.)
- 21.9.1Pasirengimas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą (ANK 627 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
rengdamasi nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, susipažino su administracinio nusižengimo byla, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį traukiamas M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka už vienarūšius pažeidimus nebaustas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Margarita Kazlauskienė 2020 m. sausio 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad M. V. laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 9 d. 23.00 val. iki 2019 m. lapkričio 10 d. 12.00 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, neturėdamas tam teisės, bet vairuodamas transporto priemonę – motorolerį, kuris nedraustas privalomuoju draudimu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, dėl to sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita stovinti transporto priemonė, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai, šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 222 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos, atliekančios administracinių nusižengimų tyrimus ir surašančios administracinių nusižengimų protokolus, privalo užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims. Šios teisės, be kita ko, užtikrinamos tinkamai surašant administracinio nusižengimo protokolą. Su nešališko teismo funkcijomis nėra suderinama tai, kad teismas savo iniciatyva formuluotų kaltinimus administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas protokole turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiomis aplinkybėmis, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio nusižengimo padarymu, procesinės teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo realumo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalies, 608 straipsnio 1 ir 3 dalių, 609 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinio nusižengimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė ir procesinis dokumentas, kuriame, baigus administracinio nusižengimo tyrimą, formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio nusižengimo protokolas surašomas kai: 1) nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas nusižengimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus. Nesant visų šių sąlygų, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, pirmiausia privalo surinkti ir kitus įrodymus, kuriuos ištyręs teismas galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Administracinio nusižengimo protokole nurodytos pažeidimo aplinkybės turi būti pagrįstos ANK 569 straipsnio 1 dalyje išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis.
Kiek tai susiję su teismui pateikta administracinio nusižengimo medžiaga, ANK 415 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą. Buvo ar nebuvo dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotos transporto priemonės sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, galima nustatyti tik identifikavus konkrečią transporto priemonę, kurią vairuojant padarytas nusižengimas. Tačiau nei administracinio nusižengimo protokole, nei tyrimo medžiagoje duomenų apie M. V. vairuotą transporto priemonę nėra, nurodoma tik tiek, kad tai buvo motoroleris. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 23 straipsnio 1 dalyje tokia transporto priemonė, kaip protokole nurodytas motoroleris, nėra priskirta nė vienai iš motorinių transporto priemonių ar jų junginių su priekabomis kategorijų. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, už kurio pažeidimą administracinė atsakomybė numatyta ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei, skirtai važiuoti žeme, taip pat mopedams, priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones. Iš administracinio nusižengimo medžiagos negalima nuspręsti, kas per daiktas yra joje minimas motoroleris ir ar šis daiktas laikytinas privalomai registruotina motorine transporto priemone.
Taip pat pažymėtina, kad ANK 423 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Pagal SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, toks daiktas kaip motoroleris nėra priskirtas nė vienai iš motorinių transporto priemonių kategorijų, kurioms priskirtas transporto priemones galima vairuoti tik sukakus SEAKĮ 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą su kategorija susietą minimalų amžių, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti motorines transporto priemones ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimus. Iš administracinio nusižengimo protokolo ir tyrimo medžiagos negalima nustatyti, ar minimas motoroleris laikytinas bent AM kategorijos motorine transporto priemone – mopedu, apibrėžtu SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalyje, ar tai yra, pavyzdžiui, motorinis dviratis, kuris apibrėžtas SEAKĮ 2 straipsnio 40 dalyje ir pagal ją nėra laikomas motorine transporto priemone, todėl jam vairuoti specialioji teisė nereikalinga. Be to, nesant M. V. vairuotą transporto priemonę identifikuojančių duomenų, apribota teismo galimybė spręsti dėl eismo įvykio mechanizmo ir pagrįstai įvertinti 2019 m. transporto priemonės apžiūros protokole nustatytus nukentėjusiojo transporto priemonės techninius defektus, jų atsiradimo ir eismo įvykio priežastinį ryšį.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tačiau traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal nurodytą straipsnio dalį, protokole nenurodytas padarytos žalos dydis. Be to, iš administracinio tyrimo medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo abejoja, ar būtent jis padarė visus nukentėjusiojo nurodytus transporto priemonės apgadinimus, t. y. tuo pačiu abejoja ir nukentėjusiojo nurodytu žalos dydžiu, o iš protokolo negalima spręsti, kokio dydžio žala, tyrimą atlikusios institucijos vertinimu, buvo padaryta.
Atskirai pažymėtina, kad protokole nurodytoje ANK 417 straipsnio 8 dalyje nėra įtvirtinti jokio administracinio nusižengimo sudėties požymiai, o yra numatytas ANK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) skyrimas už skirtingus nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse. Tačiau administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kurioje iš šių dalių (3-ioje, 4-oje ar 6-oje) numatyto administracinio nusižengimo padarymu kaltinamas M. V.
Dėl nurodytų priežasčių M. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atimama galimybė žinoti, kokiais būtent veiksmais ir kokį nusižengimą jis padarė. Administracinio nusižengimo protokole nesuformuluota M. V. inkriminuotinų nusižengimų esmė, todėl laikytina, kad proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, pats ištaisyti negali. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatytus įrodymus pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolą administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas surašo tik baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. tuomet, kai nustatytos visos veikai kvalifikuoti reikšmingos aplinkybės ir surinkti jas patvirtinantys įrodymai. Nagrinėjamu atveju ne tik nesurinkti jokie duomenys apie M. V. vairuotą transporto priemonę, bet ši priemonė ir įvardinta taikytinuose įstatymuose nenaudojamu terminu.
Kaip minėta, administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Be to, pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo protokolas taip pat laikomas įrodinėjimo priemone. Proceso ne teisme metu tyrimas buvo neišsamus, jo metu neišsiaiškintos ir neatskleistos reikšmingos aplinkybės, be to, asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kurioje nėra numatyta administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. buvo padaryti esminiai pažeidimai, kurių teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą pats ištaisyti negalėtų. ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta teismo pareiga dar pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje įvertinti, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas grąžina bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, teismas
nutaria:
grąžinti bylą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, pašalinant nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumus.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.