- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-17
- Bylos Nr.
- 1A-570-185-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00326-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Evaldas Vanagas, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- S. J.
Teisėjas Kęstutis Venckus Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00326-2012-7
Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. rugpjūčio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
S. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio 16 d., apie 12.22 val. Panevėžio mieste, Ukmergės g. 18, būdamas prekybos centre „Iki“, viešoje vietoje iš nukentėjusiosios R. K. palto kišenės slaptai pagrobė svetimą R. K. priklausantį turtą - 6 litų vertės piniginę ir joje buvusius pinigus - 280 litų, viso pagrobė bendros 286 litų vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. J. prašo švelninti skirtą bausmę, nes, jo manymu, padarytas nusikaltimas nėra sunkus. Turi sugyventinę ir du mažamečius vaikus, kuriems reikalinga jo pagalba (prie bylos pridėti vaikų gimimo liudijimai).
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nuteistasis savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., neneigia, tačiau prašo švelninti bausmę.
Bausmės skyrimas - viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, o įstatymų leidėjo įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo principai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, todėl bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 178 str. 2 d. sankcija nustato, kad už šios veikos padarymą gali būti skiriamos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. J. tyčinį nusikaltimą padarė, esant neišnykusiam ir įstatymo numatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčinį nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio nuostata, laikomas recidyvistu. Vadovaujantis BK 56 straipsnio 1 dalimi, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas pagrįstai paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą.
Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė ir teisingai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nusikaltimą S. J. padarė, praėjus vos keturiems mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos už analogišką veiką, praeityje teistas eilę kartų už įvairius tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir nusikaltimus nuosavybei, tačiau griežtomis bausmėmis jų tikslai pasiekti nebuvo. Tai rodo, kad nuteistasis yra neigiamai orientuota asmenybė, linkusi daryti nusikalstamas veikas. Įvertinęs minėtas aplinkybes, dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino padarytą žalą) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas S. J. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo trukme yra mažesnė, nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis. Tokia bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Apeliacinio skundo motyvais – turi sugyventinę ir du mažamečius vaikus – švelninti bausmės nėra pagrindo, nes šeimos turėjimas nesustabdo nuteistojo nuo nusikaltimų darymo dėl jo paties atsakomybės stokos.
Kolegija daro išvadą, kad keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d., 1 p.;
NUTARIA:
Nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.