Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-01-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-14-1057/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-28
Bylos Nr.
A15.-14-1057/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03966-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Evelina Petraitienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. D.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-14-1057/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03966-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,

sekretoriaujant Aleksandrai Assadilovai, Akvilei Nemanienei, Arvydui Staniuliui, Sandrai Biziulevičienei, Katažynai Grinevič,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. 2019 m. kovo 26 d., 19.20 val., Plytinės g., Vilniuje, vairavo automobilį „T. L. Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir padaręs eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir sugadintas nukentėjusiojo turtas, iš įvykio vietos nuvažiavo nepranešęs apie įvykį policijai, nesiėmęs priemonių, kad nukentėjusiajam būtų suteikta pirmoji pagalba ir iškviesta greitoji medicinos pagalba (padaryta žala viršija 15 bausmių ir nuobaudų dydžių). Šiais savo veiksmais A. D. pažeidė KET 219.4 ir 219.5 punktų reikalavimus ir padarė ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Teimo posėdžio metu A. D. paaiškino, kad įvykį pripažįsta, tačiau nepripažįsta, kad tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Dėl įvykio labai gailisi. Tai gyvenimo pamoka. Nematė dviratininkų, būtų stabdęs, jei būtų matęs. Nematė nei žibintų, nei dviratininkų. Jei būtų girdėjęs garsus, būtų sustojęs, važiavo su vaiku iš ledo ritulio. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, susitaikė su nukentėjusiuoju. Pripažino kaltę. Iš draudimo gavo 8000 eurų ieškinį. Vaikas buvo irzlus, muzika grojo ar automobiliai priekį važiavo ar kelio danga spindėjo, gal ir galėjo nematyti dviratininkų. Vaikas (duomenys neskelbtini) metų. Automobilis džipas, didelis. Kaip matė iš įvykio nuotraukų, turbūt atsitrenkė į guminį ratą, žibintų nebuvo. Dviračių takas iš kairės pusės pusės, ten dažnai važiuoja. Apie įvykį nežinojo. Gavo kvietimą į policiją, tada sužinojo apie įvykį. Buvo tamsu tuo metu. Minčių bėgti nebuvo, jei įvykis įvyko netyčia. Daug galvojo apie įvykį. To momento neprisimena. Buvo treniruotė, nuvežė močiutę, grįžo namo, visą kelią pamena. Į teisėjos klausimus atsakė, kad nepamena tikslios vietos, įvykio. Jei matytų dviratininkus, reikia būti neprotingam, kad važiuoti į dviratininkus. Tikrai jų nematė. Dėl smūgio – vežė (duomenys neskelbtini) metų vaiką, irzlų, nevalgiusį, grojo muzika, bandė jį nuraminti, supranta, kad galėjo nepastebėti. Jei būtų supratęs, kad atsitrenkė, būtų stabdęs. Nemato iš parodymų, kad būtų stabdęs, apsižvalgytų, tas smūgis nepasirodė įtartinai didelis. Būna, važiuojant akmuo į kardaną atsitrenkia, ten neturėjo būti dviratininkų, dviratininkų kelias kitoje gatvės pusėje. Galėjo pasidairyti per veidrodėlius, įtarimų jokių nesukėlė. Automobilis dyzelis, kiek matė nuotraukas, ten buvo dviračio guminis ratas. Prašo atsižvelgti, kad buvo tamsus paros metas, šlapdriba, galėjo žibintai atsispindėti, buvo muzika, nesureikšmino garso tiek, kad galėjo stabdyti automobilį. Neturėjo tikslo bėgti tyčia iš eismo įvykio vietos. Gailisi. Prisipažino, sutiko atlyginti visus nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas M. S. paaiškino, kad kovo mėn. 26 d. buvo eismo įvykis apie 19 val., išvažiavo į treniruotę, atsitiktinai maršrutą pasirinko, dviračiu važiavo, treniruotės vyksta ir gatvėmis. Važiuodami Plytinės g. link Saulėtekio g., jis gale važiavo, E. priekyje, artėjant link sankryžos smūgis buvo. Oro sąlygos- prietema. Važiavo važiuojamoje kelio dalyje, 400 m nuo žiedo, pajuto smūgį, neišgirdo jokio stabdymo. Atgavo sąmonę ir suprato, kas įvyko. Suprato, kad partrenktas, kad kažkas baisaus. Sustojo darbo kolegos, įsivedė į automobilį, kad nesušaltų. Atvažiavo greitosios pagalbos automobilis, pradėjo jausti skausmus, nuvežė į Lazdynų priimamąjį, padarė tyrimus, neįžvelgė traumų ir išleido, bet po 2 savaičių kartojosi skausmai, kreipėsi į privačią polikliniką ir pasakė, kad lūžių yra. Stuburo slankstelio lūžis. Negalėjo suprasti nieko: smūgis ir atsipeikėjo. Žala atlyginta, susitarė, nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Turėjo šviestuvus, „mirksiukus“, E. važiavo priekyje, jis gale. Iš galo kliudė, raudonos lemputės ant dviračio buvo iš galo, jos veikia, apranga apšvietus žiba. Lenkė kiti automobiliai, nes jie pastebėjo juos, nebuvo jokios neįprastos atkarpos, tiesi atkarpa. Nematė nieko, negali pasakyti, kodėl taip įvyko.

Teismo posėdžio metu liudytoja E. T. paaiškino, kad 2019-03-26 po 19 val. vyko Plytinės g. link Saulėtekio. Važiavo keliu važiuojamąja dešiniąja kelio puse, išgirdo mašiną atvažiuojant, lūžtant metalo garsą, skriejo ore M. prieš ją ir krito. Mašina darė lenkimo manevrą, sugrįžo į savo juostą ir pristabdė, sugebėjo numerius įžiūrėti, skambino 112 pagalbos, nes M. gulėjo be sąmonės. Pirma važiavo, už jos M., ji arčiau dešinės kelio pusės, jis šalia. Matė vaizdą kaip skriejo ore, kaip kliudė nematė. Tiesi atkarpa kelio buvo, šviesą atspindinčią aprangą vilkėjo, buvo matomi, mirksiukus turėjo. Kiti vairuotojai sakė, kad buvo matomi, jau temo, po 19 val. kovo mėn. buvo, prietema buvo. Kelio dalis apšviesta žibintais prie Saulėtekio buvo. Liudininkė buvo sustojusi, ji iki Dvarčionių nuvažiavo, nes ji važiavo priešinga kelio puse, apsisuko ir sustojo padėti, paties nematė įvykio. A. M., jam pasiūlė pabūti mašinoje iki kol atvažiuos greitoji pagalba. Dėl keitimo krypties, manevravimo- negalėtų akmenukas sulaužyti to dviračio, smūgis į ratą, kuris skilo į 3 dalis, negalėjo būti ten akmuo. Dviračio galas sutrupintas, matėsi, kad buvo smūgis. Nematė veiksmo, matė išvažiuojančią mašiną, kuri grįžo į savo juostą, stabtelėjo ir nuvažiavo. Bandė lenkti ir turbūt neįvertino atstumo ir kliudė.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. K. paaiškino, kad prieš metus, rudens-žiemos periodas, buvo šlapbdriba, vakare tarp 18.00 – 19.00 val. darganotą vakarą, grįžo iš darbo, buvo šlapbdriba. Priešais pamatė du dviratininkus, važiuojant link Saulėtekio. Jie buvo su švyturėliais, buvo be apsauginių liemenių, bet kelias buvo pakankamai apšviestas, jie buvo gerai matomi. Paskui dviračius normaliu greičiu važiavo mašina, juos pasivijo, mašinoms prasilenkiat, jei būtų sėdėjusi mašinos gale, ties ta vieta išgirdo smarkų smūgį. Smūgis buvo toks, kad nekilo abejonių, kad vienas ar du dviratininkai buvo nutrenkti. Pirma mintis buvo, kad buvo nutrenkti negyvai. Jei vairuotojas būtų bent kiek pristabdęs, jei būtų daręs lenkimą, būtų susidūręs su jos mašina. Važiavo iki Dvarčionių žiedo, apsisuko, iškvietė greitąją, policiją. Atvykus į vietą, pamatė dviratinkinką sėdint ant kelkraščio, jis buvo nesąmoningas. Dar buvo pora mašinų sustoję, kurios važiavo iš paskos. Su automobiliu važiavo priešpriešais. Smūgis buvo susidūrimo į mašinos metalus. Nekilo abejonių, kad tik palietė ar panašiai, toks smūgis reiškė avariją, rimtą susidūrimą. Sėdėjo keleivio vietoje. Pas liudytoją mašinoje negrojo niekas, nebent tiek kad galėtų normaliai susikalbėti. Mašina pusiau elektra, pusiau benzinas, veikia tyliai. Vairuotojas važiavo tiesiai, nes jei būtų lenkęs, būtų atsitrenkęs į liudytojos mašiną. Siaura gatvė, dviratininkai važiavo užėmę beveik iki pusės važiuojamosios kelio dalies, ten nėra vietos prasilenkti mašinoms. Sunku pasakyti ar iš galo buvo matomi dviratininkai, bet jie tikrai buvo gerai matomi, nes gatvė buvo gerai apšviesta. Jos manymu, nepamatyti jų nebuvo įmanoma. Smūgis buvo labai didelis, pradėjo drebėti rankos ir kojos, nebuvo abejonių, kad žmonės buvo nudaužti. Tokio smūgio suvokti neįmanoma, jos manymu. Toje vietoje leistinas greitis 70 km/h.

2019 m. liepos 3 d. apklausos protokole A. D. nurodė, kad 2019-03-26 apie 18.30 val. vairavo jam priklausantį automobilį „T. L. Cruiser“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo iš Ozo gatvės į Pempių sodų gatvę, nuvežė mamą. Paskui kartu su savo mažamečiu sūnum sėdinčiu ant galinės sodynės kėdutėje, važiavo iš Pempių sodų gatvės link Kalvarijų gatvės. Kalvarijų gatvėje pasistatė automobilį, apie 20.00 val. buvo namuose. Po dviejų savaičių buvo iškviestas į kelių policiją, kur sužinojo, jog 2019-03-26 apie 18.20 val. savo automobiliu partrenkė dviratininką. Policininkui apžiūrint automobilį, jis užfiksavo, kad priekinio dešinio žibinto apiplovimo įtaiso skydelis iškritęs ir paaiškino, kad iškritusį jo automobilio skydelį rado įvykio vietojr. Įvykio vakarą Plytinįs gatve tikrai važiavo, tik nesupranta, kaip galėjo nepastebėti dviratininko partrenkimo. Įvykio vietoje gatvės apšvietimas važiavimo kryptimi įrangtas tik iš kairės pusės, todėl dešiniajame kelio krašte yra gana tamsu, be to asfaltas buvo šlapias, blizgėjo, tuo taip pat pablogino matomumą. Negali paaiškinti, kaip nepajuto dviratininko partrenkimo. Apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad ne tik iškritęs plastikinis dangtelis, bet it skilę dažai, bet įtai dėmesio nekreipė, nes automobilis kartais naudojamas ir žmonos, kuri kartais apibraižo automobilį. Mano, jog galėjo dviratininką partrenkti tuo momentu kai buvo pasisukęs į vaiką, smūgio nepajuto dėl to, kad automobilis yra masyvus. Savo kaltės neneigia, prisipažįsta kaltu , labai gailisi. Nenuvažiavo iš įvykio vietos tyčia, nes jei būtų taip pasielgęs, turėjo laiko suremontuoti automobilį iki kol važiuos į policiją (b. l. 18 iš abiejų pusių).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Petrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. Č. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019-03-26 19.20 val. patruliuojant su vyriaus. patruliu M. K. iš AVPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Plytinės g. važiuojant nuo Saulėtekio pusiaukelėje iki Dvarčionių žiedo, automobiliu partrenktas dviratininkas, vyras (duomenys neskelbtini) m. sąmoningas, vaikšto. Pranešė eismo dalyvė. Atvykus minėtu adresu dviračio vairuotojas M. S., gim. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad važiavo Plytinės g., link Saulėtekio, pajuto automobilio smūgį į jo vairuojamą dviračio galą, po ko jis daugiau nieko neatsimena ir papasakoti negali. Kartu su juo važiavusi kitu dviračiu E. T., gim. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad važiavo dviračiu dviračiu Plytinės g., važiuojamaja kelio dalimi arčiau kelkraščio, šalia jos važiavo M. S. į kurį atsitrenkė iš galo važiavęs automobilis, kuris partrenkęs M. S. pasišalino. Ji spėjo įsidėmėti pasišalinusio automobilio valstybinius numerius – (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvo rasta, galimai pasišalinusio automobilio detalė. M. S. patikrintas alkotesteriu, kuris parodė, kad jis yra blaivus. GMP brigada 0827 M. S. išvežė į Lazdynų ligoninę dėl galvos sumušimo (b. l. 10)

Eismo įvykio vietos schemoje užfiskuotos transporto priemonės po eismo įvykio (b. l. 11)

Žemesnės instancijos teismas

Transporto priemonės techninės apžiūros akte 2019-04-10 užfiksuoti automobilio „T. L. Cruiser“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techiniai defektai ir sugadinimai: įskilęs priekinis bamperis dešinėje pusėje, įlenktas variklio dangtis dešinėje pusėje, trūksta apiplovimo dangtelio dešinėje pusėje, ant priekinio bamperio matosi smulkūs įbrėžimai (b. l. 12)

Liudytoja E. T. apklausos protokole nurodė, kad 2019-03-26 apie 19.20 val. vairavo dviratį ir kartu su draugu M. S. važiavo Vilniuje, Plytinės g. važiuojamosios dalies dešiniu kraštu nuo Dvarčionių gatvės pusės link Saulėtekio alėjos. Atvažiavo iš kelio, kur nebuvo dviračių tako, todėl nepastebėjo, jog Plytinės gatvėje priešingoje kelio pusėje ant šaligatvio pažymėtas dviračių takas. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta žibintais, kelio dangos būklės neprisimena, kritulių nebuvo. Važiavo vienas paskui kitą, pirma važiavo ji, maždaug 0,5 m atstumu iki dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o M. už jos važiavo maždaug 1 m. atstumu iki dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, savo priekiniu ratu ties jos galiniu ratu. Abu vilkėjo specialią aprangą – M. ryškios fluorescensinės spalvos su prisiūtomis šviesą atspindinčiomis detalėmis striukę ir šortus, ji vilkėjo tokio pat tipo striukę, tik baltos spalvos,su šviesą atspindinčiais elementais. Abiejuose dviračiuose buvo įrengti šviesos žibintai – priekyje baltas, gale raudonas, abu dviračiai važiavimo metu buvo su įjungtais žibintais. Pravažiavus nuo Dvarčionių g. sankryžos kelis šimtus metrų, išgirdo artėjantį automobilį, o paskui išgirdo lūžtančio karbono – dviračio rėmo medžiagos – garsą, po ko pamatė, kad į priekį pro šoną skrenda ore M. Ji stabdė, o M. ore skrido ir su dviračiu nugriuvo priešais ją. Tuo metu, kai M. skriejo ore, jai iš kairės pusės, darydamas lanką, t. y. puse kėbulo įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, pravažiavo pro šalį tamsios spalvos džipas, kuris maždaug už 15 metrų nuo jos grįžo į jų važiavimo krypties eismo juostą ir sulėtino važiavimo greitį. Kol automobilis riedėjo, spėjo įsidėmėti jo valstybinį numerį – (duomenys neskelbtini). M. partrenkęs automobilis nesustojo, po kelių sekundžių nuvažiavo toliau. Įvykio vietoje sustojo priešinga kryptimi važiavusi liudytoja. Po kurio laiko kelyje sustojo vairuotojas, kuris įvykio nematė, tačiau įsodino M. į automobilį, kol sulaukė greitosios pagalbos. (b. l. 14 iš abiejų pusių)

Nukentėjusysis M. S. apklausos metu nurodė, kad 2019-03-26 apie 19.20 val. vairavo dviratį ir važiavo Vilniuje, Plytinės g. Kartu su dviračiu važiavo draugė E. T.. Važiavo vienas paskui kitą, pirma važiavo E., paskui jis. Abu vilkėjo specialią aprangą –ryškios fluorescensinės spalvos su prisiūtomis šviesą atspindinčiomis detalėmis. Abiejuose dviračiuose buvo įrengti šviesos žibintai – priekyje baltas, gale raudonas, abu jie degė. Pravažiavus nuo Dvarčionių g. sankryžos pajuto stiprų smūgį ir neteko sąmonės. Negali nurodyti, į kurią kūno bietą buvo smūgis. Kai atsigavo pamatė, kad sėdi ant bortelio. P. E. pasakojo, kad jį partrenkė iš paskos važiavęs automobilis, nuo smūgio buvo nublokštas į priekį, partrenkęs automobilis priekyje jų sustabdė, E. įsidėmėjo jo valstybinius muerius. Dėl turtinės ir neturinės žalos kreipėsi į automobilio draudimo bendrovę „Compensa“, kur paskaičiuota turtinė žala, neturtinė nepaskaičiuota (b. l. 16 iš abiejų pusių)

Byloje taip pat yra pateiktas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas, kuriame nurodoma, kad automobilio „T. L. Cruiser“ draudimo bendrovė „Compensa“ atlygino turtinę žalą – 4001,05 eurų ir dalį neturtinės žalos – 2200 eurų, dalį turtinės žalos atlygino pats kaltininkas bei susitarė, kad likusią dalį neturtinės žalos jam atlygins kaltininkas iki 2019-11-05 (b. l. 20-21).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių nuotraukų matyti užfiksuoti automobilio „T. L. Cruiser“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviračio nustatyti apgadinimai po eismo įvykio (b. l. 25-31)

2019-05-30 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad M. S. nustatyta odos nubrozdinimai veide, kairio kelio vidiniame paviršiuje, minkštųjų audinių patinimas kairėje pėdoje, krūtininio 12-o slankstelio suspaustinis lūžis, krūtininių 3,4,5 ir 6 slankstelių dešinės pusės skersibių ataugų lūžiai. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu (b. l. 32)

2019-07-05 daiktų apžiūros protokole kartu su pateikta nuotrauka, užfiksuota automobilio „T. L. Cruiser“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje, Plytinės g. rasta šukė nuo automobilio – priekinio žibinto apiplovimo įtaiso dangtelis (b. l. 34-36)

Liudytoja J. K. apklausos metu nurodė, kad 2019-03-26 apie 19.20 val. važiavo automobiliu „Toytota“, Plytinės gatve, Vilniuje. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta žibintais, kelio danga šlapia, tuo metu kritulių nebuvo. Neprivažiavus kelių šimtų metrų iki sankryžos su Dvarčionių gatve, pastebėjo du dviratininkus. Juos matė gerai, nes jie buvo apšviesti gatvės žibintų. Kai su jais prasilenkė, t. y. kai jie jau buvo ties jos automobilio galu, išgirdo stipraus smūgio garsą. Pažymi, kad prieš pat prasilenkiant matė, kad artėja tamsios spalvos džipas maždaug 70 km/h greičiu. Šis automobilis galėjo tik stabdyti, nes kitaip, bandęs aplenkti dviratininkus, būtų susidaužęs su jos automobiliu. Iš smūgio garso suprato, kad jis bus partrenkęs dviratininkus. Pradėjo skambinti pagalbos telefonu, apsisuko ir grįžo į įvykio vietą. Smūgio garsas buvo toks stiprus, kad pagalvojo, kad dviratininkai ar vienas iš jų galėjo žūti. Privažiavus paklausė, kur automobilis partrenkęs dviratininką, kažkas atsakė, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pati džipo valstybinio numerio nematė. Dviratininkai nevilkėjo liemenių su atšvaitais, neįsidėmėjo ar jų vilkimi drabužiai turėjo prisiūtus atšvaitus. Viršutiniai drabužiai pasirodė tamsūs. Dviratininkai kelyje buvo gerai matomi dėl pakankamo gatvės žibintų apšvietimo (b. l. 37 iš abiejų pusių).

Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalis apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Kelių eismo taisyklių 219.4 punkte nustatyta, kad jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Kelių eismo taisyklių 219.5 punkte nustatyta, kad reikia imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai. A. D. to nepadarė, todėl darytina išvada, kad jis pažeidė KET 29.4 ir 219.5 punktų reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl vairuotojų pasitraukimo iš eismo įvykio vietos yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalis, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Dėl to, kad būtent A. D. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, ginčo byloje nėra. A. D. iš karto, gavus kvietimą į policijos įstaigą, prisipažino, jog važiavo įvykio dieną ir tuo laiku Plytinės gatve, tačiau A. D. ginčija tai, jog jis nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį, partrenkė dviratininką ir nepasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad jei būtų matęs dviratininkus, būtų stabdęs. Smūgio garso negirdėjo, galbūt tam įtakos turėjo oro sąlygos, vaiko irzlumas, priešais važiuojančių automobilių šviesos, muzika automobilio salone. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, jis pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, labai dėl to gailėjosi. Jis nesutinka su tuo, kad iš įvykio vietos pasišalino tyčia.

Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog smūgio garsą išgirdo, prasilenkiant su A. D. vairuojamu automobiliu, kai automobilio, kuriuo ji važiavo galas jau buvo ties A. D. vairuoto automobilio priekiu, liudytoja teigia, jog smūgio garsas buvo labai stiprus, jai nekilo abejonių dėl to, kad buvo partrenktas vienas ar abu dviratininkai. Liudytoja nurodė, jog dviratininkai buvo tikrai gerai matomi, kadangi gatvė buvo apšviesta. Ar dviratininkus galima buvo matyti važiuojant jiems iš paskos, teismo posėdžio metu pasakyti negalėjo.

Teismas pažymi, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žodžius, jog jis nepastebėjo, jog sukėlė eismo įvykį, iš esmės paneigia ir tai, jog liudytoja J. K. duodama parodymus aiškiai įvardina smūgio stiprumo garsą „smūgio garsas buvo toks didelis, kad pagalvojo, jog dviratininkai ar dviratininkas buvo nutrenkti. Pirma mintis buvo, kad nutrenkti negyvai.“.

Atsižvelgiant į A. D. automobilio sugadinimus, kurie buvo nustatyti po eismo įvykio (įskilęs priekinis bamperis dešinėje pusėje, įlenktas variklio dangtis dešinėje pusėje, nėra apiplovimo dangtelio dešinėje pusėje, smulkūs įbrėžimai) (b. l. 12), taip pat atsižvelgiant į byloje pateiktose nuotraukose matomus dviračio apgadinimus, teismas sprendžia, kad susidūrimas buvo pakankamai stiprus, kad automobilį vairuojantis asmuo, šiuo atveju A. D. susidūrimą pajustų. Juolab, kad apgadinimas padarytas automobiliui dviratininką partrenkus priekine automobilio dalimi. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir tai, kad liudytoja E. T., važiavusi priekyje nukentėjusiojo, taip pat išgirdo artėjantį automobilį, paskui išgirdo lūžtančio karbono – dviračio rėmo garsą.

Taip pat teismas pažymi, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad teisę vairuoti transporto priemonę A. D. įgavo (duomenys neskelbtini) metais. Turint tokį ilgą vairavimo stažą ((duomenys neskelbtini) metų), net ir esant tamsiam paros metui, A. D. neabejotinai turėjo reikiamų įgūdžių suprasti, kad įvyko susidūrimas.

Dar viena aplinkybė, teismo vertinimu, yra svarbi nustatant, jog A. D. pasišalino iš eismo įvykio yra ta, kad liudytoja E. T. tiek vykstant ikiteisminiam tyrimui, tiek duodama savo paaiškinimus teisme, nurodė, jog automobilis, nutrenkęs dviratininką, pristabdė, po ko ji galėjo matyti automobilio valstybinus numerius.

Įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, kiekvieną atskirai ir jų visetą, teismas daro išvadą, kad A. D. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

ANK 426 straipsnio 2 dalies nuostatomis, už šio administracinio nusižengimo įvykdymą yra numatyta bauda– nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ANK 426 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes (kaltininkas sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kito asmens turtą bei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, iš įvykio vietos pasišalino), į tai, kad nustatytos A. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės –kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą (ANK 35 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – augina du mažamečius vaikus (b. l. 24), dirba, baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio nusižengimus, neteistas.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti A. D. paskyrus ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą minimalią baudą.

Skirti teisės vairuoti atėmimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, spręsdamas dėl teisės vairuoti atėmimo teismas įvertina nusižengimo pavojingumą, jo padarymo motyvus, pasekmes, asmens, traukiamo atsakomybėn, asmenybę. Atsižvelgus į tai, jog asmuo gailisi, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, žala atlyginta, nėra duomenų, jog A. D. anksčiau būtų baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (baustas už greičio viršijimą), teismas daro išvadą, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o piniginė bauda pakankama pasiekti administracinės nuobaudos tikslams.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus tik neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. A. D. tokią teisę įvykio metu turėjo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

A. D. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei jam paskirti 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19105337273.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: