- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-18
- Bylos Nr.
- 1A-84-107-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- G. K.
- Kategorijos
Teisėjas Jonas Špelveris Teisėjas Jonas Špelveris Procesinio sprendimo kategorija
2010 m. kovo 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro Romo Jasevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. K., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 3 d., 236 str. 1 d. išteisintas, nes nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. buvo perduotas teismui pagal BK 236 str. 1 d. už tai, kad melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad 2009 m. kovo 29 d., apie 22 val., kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1–ąjį policijos komisariatą, esantį Tilžės g. 34, Klaipėdoje, ir pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., t. y. apie tai, kad 2009 m. kovo 29 d., apie 20.30 val., prie (duomenys neskelbtini), prie jo pribėgo trys vaikinai ir, pavartodami fizinį smurtą, pagrobė 30 litų, 280 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ bei 40 litų vertės metalinį žiebtuvėlį.
Be to, G. K. buvo kaltinamas pagal BK 235 str. 3 d. tuo, kad kaip liudytojas davė melagingus parodymus, kad 2009 m. kovo 31 d. nuo 10.15 val. iki 11.10 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1–ojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, Tilžės g. 34, Klaipėdoje, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. 31–1–00200–09 davė melagingus parodymus kaltindamas asmenis esą padarius sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., t. y. tuo, kad 2009 m. kovo 29 d., apie 20.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), prie jo pribėgo trys vaikinai ir, panaudodami peilį, pagrobė 30 litų, 280 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 20 litų vertės „Pildyk“ kortelę, 40 litų vertės metalinį žiebtuvėlį bei AB SEB Vilniaus bankas mokėjimo kortelę „Žalgiris“, kurią G. K. vėliau užblokavo.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde prokuroras teigė, kad „teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė baudžiamojoje byloje surinktus duomenis – kaltinamojo G. K., liudytojų G. E., T. T., J. R., M. D. parodymus, 2009 m. kovo 29 d. protokolo – pareiškimo kopiją, 2009 m. kovo 31 d. liudytojo G. K. apklausos protokolo kopiją, 2009 m. gegužės 12 d. akistatos tarp G. E. ir G. K. protokolo kopiją, 2009 m. gegužės 12 d. liudytojo G. K. papildomos apklausos protokolo kopiją, 2009 m. liepos 10 d. akistatos tarp T. T. ir G. K. protokolą, 2009 m. balandžio 24 d. AB SEB banko rašto kopiją, 2009 m. balandžio 16 d. AB banko „Snoras“ rašto kopiją, 2009 m. balandžio 2 d. daiktų pateikimo protokolą, tačiau iš toje pačioje nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymų įvertinimo motyvų matyti, kad teismas, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatas, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir vertino ne visus, o iš esmės tik kaltinamojo G. K. parodymus, duotus įvairiose baudžiamosios bylos stadijose.“
Prokuroras nurodė, kad 2009 m. kovo 29 d. protokole – pareiškime ir 2009 m. kovo 31 d. apklaustas kaip liudytojas G. K. parodė, kad jį apsupę trys vaikinai, panaudodami fizinį smurtą ir peilį, pagrobė 30 litų, 280 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 20 litų vertės „Pildyk“ kortelę, 40 litų vertės metalinį žiebtuvėlį bei AB SEB Vilniaus banko mokėjimo kortelę „Žalgiris“. Tokias įvykio aplinkybes G. K. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad G. K. parodymus patvirtina daiktai, paimti iš G. E., ir T. T. parodymai apie tai, kad G. E. tikrai užvaldė G. K. telefoną, pinigus ir žiebtuvėlį, o po to nuėjo link policijos komisariato, o G. E. iš dalies šias aplinkybes patvirtino, T. T. ir G. E. parodymai patvirtina tik tai, jog G. K. daiktus pasiėmė G. E., tačiau nepatvirtina aplinkybės, kad šie daiktai buvo paimti prieš G. K. pavartojus fizinį smurtą ir panaudojus peilį, t. y. nepatvirtina buvus plėšimą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. E., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei prisiekęs sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, parodė, kad G. K. telefoną jam davė pats kaip užstatą už skolą. Fizinis smurtas ir peilis prieš G. K. nebuvo naudojami, peilio niekas neturėjo. Ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. T., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei prisiekęs sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, parodė, kad su G. K. kalbėjosi tik G. E., o jis su D. prie G. K. nebuvo priėję. Po pokalbio G. E. jiems papasakojo, kad G. K. kaip užstatą jam davė telefoną. T. T. parodė nematęs, kad prieš G. K. būtų buvęs vartotas fizinis smurtas ar jam grasinta peiliu. Prokuroro teigimu, nors tarp G. K. ir G. E. bei T. T. parodymų matyti akivaizdūs prieštaravimai (G. K. parodė, kad telefono netekimo metu jį buvo apsupę trys vaikinai, prieš jį buvo pavartotas fizinis smurtas ir panaudotas peilis, o G. E. ir T. T. parodė, jog su G. K. kalbėjosi tik G. E., o T. T. ir D. stovėjo toliau, prieš G. K. fizinis smurtas ir peilis nebuvo panaudoti, peilio net niekas neturėjo, telefoną G. K. atidavė pats kaip užstatą), tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje, išdėstydamas įrodymų įvertinimo motyvus, teismas nenurodė anksčiau aprašytų G. E. ir T. T. parodymų, jų visiškai neanalizavo ir nevertino, nelygino su G. K. parodymais. Prokurorui visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi tik neprisaikdinto ir dėl baudžiamosios atsakomybės neįspėto kaltinamojo G. K. parodymais ir atmetė bei nevertino prisiekusių ir pasirašytinai dėl baudžiamosios atsakomybės įspėtų liudytojų G. E. bei T. T. parodymų.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas G. E. parodė, jog paimtą kaip užstatą telefoną G. K. būtų grąžinęs po to, kai būtų atgavęs skolą. Šiuos G. E. parodymus patvirtina baudžiamojoje byloje nustatyta aplinkybė, kad G. K. telefono G. E., kaip dažniausiai būna plėšimų atvejais, neįkeitė lombarde, atlygintinai ar neatlygintinai neperleido tretiesiems asmenims, jo neišmetė, tačiau jį saugojo keturias dienas, kol 2009 m. balandžio 2 d., policijos pareigūnams pareikalavus, telefoną pateikė ikiteisminį tyrimą atliekančiai tyrėjai. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų prokuroras daro išvadą, kad G. K., G. E. ir T. T. buvo pažįstami ilgą laiką, žinojo vieni kitų vardus, todėl prokuroro nuomone, visiškai nelogiška, kad G. E. su T. T., žinodami, jog G. K. gali tuoj pat pranešti policijai apie plėšimą ir nurodyti jį apiplėšusius asmenis, būtų sugalvoję panaudoti fizinį smurtą ir peilį, kad pagrobtų G. K. turtą, t. y. padaryti plėšimą. Prokuroro nuomone, atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į liudytojų G. E. bei T. T. parodymus, teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo vadovautis būtent G. E. ir T. T., o ne G. K. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje.
Prokuroras nurodė, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje, vertindamas įrodymus, teismas nurodė, kad tik vieninteliame 2009 m. gegužės 12 d. liudytojo G. K. papildomos apklausos protokole užfiksuota, jog jis pretenzijų pareiškime nurodytiems asmenims nebeturi, ir tvirtino, kad apiplėštas nebuvo, o daiktus atidavė savo noru, bet visose kitose vėlesnėse jo apklausose nurodė, kad šie jo parodymai užrašyti neteisingai ir šį protokolą jis pasirašė neperskaitęs, nes pareigūnai jį skubino pasirašyti. Apelianto teigimu, teismas padarė tik prielaidą, kad G. K. šį protokolą pasirašė neperskaitęs. Siekiant patikrinti G. K. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje buvo apklausta papildomą G. K. apklausą atlikusi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja J. R., kuri paneigė G. K. parodymus, parodė, kad 2009 m. gegužės 12 d. liudytojo papildomos apklausos protokolas buvo surašytas iš G. K. žodžių, surašytą protokolą ji pati perskaitė G. K., po to davė perskaityti jam pačiam, ir tik tada G. K. po protokolu pasirašė. Teismas šių liudytojos J. R. parodymų neanalizavo ir nevertino, nelygino su G. K. parodymais. Apeliantui visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių teismas rėmėsi tik neprisaikdinto ir dėl baudžiamosios atsakomybės neįspėto kaltinamojo G. K. parodymais ir atmetė bei nevertino prisiekusios ir pasirašytinai dėl baudžiamosios atsakomybės įspėtos policijos pareigūnės liudytojos J. R. parodymų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad be 2009 m. gegužės 12 d. liudytojo G. K. papildomos apklausos protokolo kitų duomenų apie tai, kad G. K. paneigė 2009 m. kovo 29 d. pareiškime ir 2009 m. kovo 31 d. jo liudytojo apklausos protokole nurodytas aplinkybes, byloje nenustatyta. To nepatvirtina ir 2009 m. gegužės 12 d. G. E. – G. K. akistatos protokolas. Prokuroras teigia, kad teismas klaidingai nurodė 2009 m. liepos 12 d. akistatos protokolą, nes 2009 m. liepos 12 d. jokia akistata atliekama nebuvo. Teismas nurodė, kad 2009 m. gegužės 12 d. akistatos protokole G. K. parodymai užfiksuoti nesilaikant BPK 190 straipsnyje nustatytos tvarkos, tačiau, prokuroro teigimu, šiame protokole tik įrašytas klausimas, ar jis, G. K., turi klausimų G. E., ir jo atsakymas, kad klausimų G. E. neturi, bet pasilieka prie savo parodymų ir juos tvirtina. Teismas padarė išvadą, kad G. K. liko prie savo parodymų, duotų 2009 m. kovo 31 d., ir juos tvirtina. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors teismas nurodė, kad G. K. parodymai nebuvo užfiksuoti 2009 m. gegužės 12 d. akistatos protokole, tačiau iš šio protokolo matyti, jog akistatos metu G. E. buvo užduotas klausimas dėl G. K. mobiliojo ryšio telefono įgijimo aplinkybių. Atsakydamas į šį klausimą G. E. parodė, kad T. T. ir D. prie G. K. nebuvo priėję, fizinis smurtas ir peilis prieš G. K. nebuvo naudojami, peilio apskritai niekas neturėjo, o telefoną G. K. G. E. davė pats kaip užstatą. Akistatos protokole yra užfiksuota, kad G. K. suprato G. E. atsakymą ir su juo sutiko. Šią savo poziciją G. K., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, patvirtino savo parašu. Kadangi akistatos metu G. K. sutiko su G. E. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, prokuroro manymu, visiškai nebuvo būtina akistatos protokolo dešinėje skiltyje dar kartą užrašyti tas pačias įvykio aplinkybes, kurias parodė G. E. ir kurios buvo užrašytos akistatos protokolo kairėje skiltyje. Prokuroro teigimu, iš akistatos protokolo matyti, kad vėliau G. K. buvo paklausta, ar jis turi klausimų G. E., o G. K. atsakė, jog klausimų neturi, pasilieka prie savo parodymų ir juos tvirtina. Prokuroro nuomone, G. K. patvirtino savo parodymus, duotus akistatos metu, t. y. savo sutikimą su G. E. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kad T. T. ir D. prie G. K. nebuvo priėję, fizinis smurtas ir peilis prieš G. K. nebuvo naudojami, peilio apskritai niekas neturėjo, o telefoną G. K. G. E. davė pats kaip užstatą. Apeliantas teigė, kad akistatos protokole nenurodyta, jog G. K. tvirtina savo parodymus, duotus 2009 m. kovo 31 d., todėl prokurorui visiškai neaišku, kodėl teismas padarė išvadą, jog G. K. patvirtino ne akistatos metu duotus parodymus, t. y. sutikimą su G. E. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, o 2009 m. kovo 31 d. duotus parodymus. Prokuroro nuomone, jeigu teismui kilo abejonių dėl to, ar G. K. patvirtino savo 2009 m. kovo 31 d. ar 2009 m. gegužės 12 d. akistatos metu duotus parodymus, t. y. sutikimą su G. E. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, tai šias abejones turėjo išsklaidyti 2009 m. gegužės 12 d. papildomos apklausos metu duoti liudytojo G. K. parodymai. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad akistata tarp G. K. ir G. E. baigėsi 15.45 val., o G. K. papildoma apklausa pradėta 16 val., t. y. praėjus vos 15 minučių. Šios apklausos metu G. K. pripažino, kad jo anksčiau duoti parodymai buvo netikslūs ir nurodytos telefono paėmimo aplinkybės buvo ne tokios. Per apklausą G. K. parodė visiškai analogiškas įvykio aplinkybes, kokias per akistatą buvo parodęs G. E., kad peiliu jam nebuvo grasinama, nebuvo grasinama fiziniu susidorojimu, fizinis smurtas nebuvo vartojamas, T. T. ir kitas pažįstamas D. nieko nedarė. Iš G. K. parodymų, duotų praėjus vos 15 minučių po akistatos, prokurorui akivaizdu, kad akistatos metu G. K. patvirtino savo parodymus, duotus akistatos metu, t. y. savo sutikimą su G. E. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, o ne 2009 m. kovo 31 d. duotus parodymus. Be to, teisiamajame posėdyje apklausti akistatą tarp G. K. ir G. E. atlikusi J. R. ir akistatoje dalyvavęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas M. D. parodė, kad 2009 m. gegužės 12 d., atliekant akistatą, G. K. girdėjo G. E. duodamus parodymus apie įvykio aplinkybes, nebandė neigti G. E. nurodomų įvykio aplinkybių ir su G. E. parodymais sutiko. Taigi liudytojai J. R. ir M. D. parodė, kad akistatos metu G. K. pavirtino ne 2009 m. kovo 31 d. duotus parodymus, o parodymus, duotus akistatos metu, t. y. sutikimą su G. E. nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Teismas liudytojų J. R. ir M. D. parodymų neanalizavo ir nevertino. Prokurorui visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių teismas, darydamas išvadą, kad G. K. 2009 m. gegužės 12 d. akistatos metu liko prie savo parodymų, duotų 2009 m. kovo 31 d., ir juos patvirtino, rėmėsi tik akistatos protokole užfiksuotu G. K. atsakymu, jog jis pasilieka prie savo parodymų ir juos tvirtina, bet atmetė bei nevertino prisiekusių ir pasirašytinai dėl baudžiamosios atsakomybės įspėtų policijos pareigūnų liudytojų J. R. bei M. D. parodymų.
Prokuroro teigimu, nors nuosprendyje nurodyta, kad teismas privalo vadovautis visuma ištirtų aplinkybių, o ne vienu kaltinamojo apklausos fragmentu – G. K. 2009 m. gegužės 12 d. liudytojo papildomos apklausos protokolu, tačiau iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas vadovavosi ne visuma ištirtų aplinkybių, o tik G. K. parodymais, kuriais jis parodė, kad 2009 m. kovo 29 d. protokole – pareiškime ir 2009 m. kovo 31d. liudytojo apklausos protokole užfiksuotos įvykio aplinkybės yra teisingos, rėmėsi tik dalimi liudytojų G. E. ir T. T. parodymų, kuriais jie patvirtino, jog iš tikrųjų G. K. mobiliojo ryšio telefonas atsidūrė pas G. E., ir G. K. parodymais, kad 2009 m. gegužės 12 d. liudytojo papildomos apklausos protokole jo parodymai užrašyti neteisingai ir šį protokolą jis pasirašė neperskaitęs, nes pareigūnai jį skubino pasirašyti. Prokuroro nuomone, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas visiškai nesivadovavo G. E. ir T. T. parodymais, kad su G. K. kalbėjosi tik G. E., o T. T. ir D. prie G. K. nebuvo priėję, fizinis smurtas ir peilis prieš G. K. nebuvo naudojami, peilio apskritai niekas neturėjo, o telefoną G. K. G. E. davė pats kaip užstatą, 2009 m. gegužės 12 d. akistatos metu duotais G. K. parodymais, kuriais jis patvirtino G. E. nurodytas įvykio aplinkybes, J. R. ir M. D. parodymais, kad akistatos metu G. K. girdėjo G. E. duodamus parodymus apie įvykio aplinkybes, nebandė neigti G. E. nurodomų įvykio aplinkybių ir su G. E. parodymais sutiko, J. R. parodymais, kad 2009 m. gegužės 12 d. liudytojo papildomos apklausos protokolas buvo surašytas iš G. K. žodžių, surašytą protokolą ji pati perskaitė G. K., tada davė perskaityti jam pačiam ir tik tada G. K. po protokolu pasirašė, G. K. parodymais, kad iš jo buvo pagrobta AB SEB Vilniaus bankas mokėjimo kortelė „Žalgiris“, kurią jis vėliau užblokavo, AB SEB banko raštu, kuriame nurodyta, kad G. K. sąskaitų AB SEB banke neturi, ir AB banko SNORAS raštu, kuriame nurodyta, kad G. K. priklausančia EuroCard/Master Card „Žalgiris“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini) jokių bandymų pasinaudoti nuo 2009 m. kovo 29 d. nebuvo ir kad klientas kortelės neblokavo.
Prokuroras pabrėžia, kad 2009 m. gegužės 12 d. papildomai apklausiamas G. K. buvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Šios papildomos apklausos metu G. K. parodė visiškai analogiškas įvykio aplinkybes, kokias anksčiau buvo parodę G. E. ir T. T.. Prokuroras pažymi, kad G. E. ir T. T. ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje savo parodymų nekeitė, niekada neparodė tokių aplinkybių, kokias 2009 m. kovo 29 d. protokole – pareiškime bei 2009 m. kovo 31 d. apklausos metu buvo nurodęs G. K., ir visada nurodydavo tokias įvykio aplinkybės, kokias G. K. parodė 2009 m. gegužės 12 d. papildomos apklausos metu. Prokuroro nuomone, G. K. parodymai nebuvo nuoseklūs ir vis keitėsi. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m. gegužės 12 d. papildomos apklausos metu G. K. parodė, jog pareiškimą policijai dėl apiplėšimo parašė įsikarščiavęs, susinervinęs dėl telefono atidavimo. Iki šios apklausos telefonas jam buvo grąžintas, todėl papildomos apklausos metu G. K. parodė, kad atgavęs telefoną jis pretenzijų niekam nebeturi, nenorėjo neteisingai apkaltinti G. E. ir T. T., o šios apklausos metu duoti parodymai yra teisingi.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2009 m. liepos 9 d. G. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 str. 1 d., 235 str. 3 d., padarymo, po to jis buvo apklaustas kaip įtariamasis ir, neįspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei suvokdamas gresiančią atsakomybę už pranešime apie įtarimą nurodytas nusikalstamas veikas, parodė, jog tiesą sakė duodamas parodymus 2009 m. kovo 31 d., tuos parodymus patvirtino, o po 2009 m. gegužės 12 d. akistatos ir liudytojo papildomos apklausos protokolais pasirašė skubėdamas ir gerai neperskaitęs. Prokuroro nuomone, teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo vadovautis ne G. K. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, o G. E. ir T. T. parodymais bei G. K. parodymais, duotais 2009 m. gegužės 12 d., kurie visiškai atitiko G. E. ir T. T. nurodytas įvykio aplinkybes.
Prokuroras nurodė, kad 2009 m. birželio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl G. K. apiplėšimo. Teisiamajame posėdyje G. K. parodė, kad šį nutarimą gavo, tačiau jo neapskundė, todėl, prokuroro manymu, yra rimtas pagrindas abejoti teisiamajame posėdyje duotais G. K. parodymais, kad viso baudžiamojo proceso metu jis tvirtino buvęs apiplėštas, o po 2009 m. gegužės 12 d. akistatos ir liudytojo papildomos apklausos protokolais pasirašė skubėdamas ir šių protokolų neperskaitęs. Prokuroro teigimu, 2009 m. birželio 18 d. nutarimo aprašomojoje dalyje nurodyti G. K. parodymai, kuriuos jis davė 2009 m. gegužes 12 d. liudytojo papildomos apklausos metu ir konstatuota, kad G. K. gal būt melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, kaltindamas asmenį, neva šis padarė sunkų nusikaltimą. Apeliantas nurodė, kad teisiamajame posėdyje G. K. parodė, jog kategoriškai nesutiko su gautame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstytais motyvais, kadangi nebuvo davęs tokių parodymų, kokie buvo užrašyti 2009 m. gegužės 12 d. liudytojo papildomos apklausos protokole, o skųsti šio nutarimo neturėjo galimybių, kadangi tuo metu buvo suimtas. Prokuroro nuomone, tokie G. K. parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi tiek Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas, tiek Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas numato suimtųjų ir nuteistųjų teisę siųsti neribotą kiekį laiškų.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde prokuroras nurodė, kad G. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu būdamas liudytoju davė melagingus parodymus apie iš jo pagrobtą AB SEB Vilniaus banko mokėjimo kortelę „Žalgiris“, kurią G. K. vėliau užblokavo. 2009 m. kovo 31 d. apklausos metu G. K., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, parodė, jog plėšimo metu vaikinas, pravarde Z., iš jo piniginės pagrobė AB SEB Vilniaus banko mokėjimo kortelę „Žalgiris“, kurią G. K. vėliau užblokavo. Tačiau AB SEB banko rašte nurodyta, kad G. K. sąskaitų AB SEB banke neturi, o AB banko SNORAS rašte nurodyta, kad G. K. priklausančia EuroCard/MasterCard „Žalgiris“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini) jokių bandymų pasinaudoti nuo 2009 m. kovo 29 d. nebuvo ir kad klientas kortelės neblokavo. Be to, 2009 m. gegužės 12 d. apklausos metu G. K. parodė, kad mokėjimo kortelę buvo pametęs jau anksčiau, o teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tyrėjai buvo nurodęs, jog mokėjimo kortelę užblokavo, nors iš tikrųjų to nedarė. Prokuroro įsitikinimu, šios aplinkybės patvirtina G. K. kaltę dėl melagingų parodymų davimo, tačiau teismas nuosprendyje šių aplinkybių visiškai neanalizavo, nevertino nenuoseklių G. K. parodymų, AB SEB banko bei AB banko SNORAS raštų ir nesprendė G. K. baudžiamosios atsakomybės klausimo už melagingų parodymų dėl mokėjimo kortelės „Žalgiris“ pagrobimo ir jos blokavimo davimą.
Apelianto teigimu, iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad G. K. telefoną paėmė G. E., tačiau G. K. nurodydamas įvykio aplinkybes 2009 m. kovo 29 d. ir 2009 m. kovo 31 d. dėl neva padaryto sunkaus nusikaltimo – kvalifikuoto plėšimo, apkaltino ne tik G. E., bet ir T. T. bei vaikiną, vardu D., pravarde Z. (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai D. J.). Ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu G. E. ir T. T., būdami prisiekę ir pasirašytinai įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodė, kad su G. K. kalbėjosi tik G. E., o T. T. ir D. stovėjo toliau. Prokuroro nuomone, baudžiamojoje byloje, be G. K. parodymų, kurie baudžiamojo proceso metu buvo keičiami, o G. K. nurodytas parodymų keitimo priežastis paneigė kiti baudžiamosios bylos duomenys, nėra jokių kitų duomenų, kurie nors iš dalies patvirtintų G. K. parodymus, kad T. T. ir D. J. būtų dalyvavę, naudojant prieš G. K. fizinį smurtą ir peilį ar pagrobiant jo turtą.
Prokuroras skunde nurodo, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog G. K. išteisinamas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 235 str. 3 d., 236 str. 1 d., požymių. Prokuroro manymu, teismas padarė išvadą, kad 2009 m. kovo 29 d. G. K. pranešė apie tikrai buvusį nusikaltimą ir 2009 m. kovo 31 d. ikiteisminio tyrimo metu būdamas liudytoju davė teisingus parodymus apie tai, kad prie jo pribėgę trys vaikinai, pavartojo fizinį smurtą ir panaudojo peilį, pagrobė 30 litų, 280 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 20 litų vertės „Pildyk“ kortelę, 40 litų vertės metalinį žiebtuvėlį bei AB SEB Vilniaus banko mokėjimo kortelę „Žalgiris“, kurią G. K. vėliau užblokavo. Prokuroro teigimu, teismas turėjo pripažinti, kad 2009 m. gegužės 12 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuoti G. K. parodymai, jog peiliu ir fiziniu susidorojimu jam grasinama nebuvo, fizinis smurtas prieš jį nebuvo pavartotas, telefonas G. E. buvo duotas už skolą, T. T. ir D. jam nieko nedarė, o banko kortelę buvo praradęs jau anksčiau, yra neatitinkantys tikrovės, t. y. melagingi. Prokuroras nurodė, kad prieš šią apklausą G. K. buvo pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, protokole savo ranka užrašė, kad protokolas jo yra perskaitytas, surašytas teisingai, ir tai patvirtino savo parašu. Prokuroro nuomone, teismas turėjo padaryti išvadą, kad G. K. gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, t. y., kad 2009 m. gegužės 12 d. ikiteisminio tyrimo metu būdamas liudytoju davė melagingus parodymus ir, vadovaudamasis BPK 257 straipsniu, teismas motyvuota nutartimi turėjo apie tai pranešti prokurorui, tačiau to nepadarė.
Prokuroras atkreipė dėmesį ir į tai, kad dauguma šiame skunde nurodytų motyvų buvo išdėstyti ir valstybinio kaltintojo baigiamojoje kalboje, kuri buvo pridėta prie baudžiamosios bylos medžiagos, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje, išdėstydamas įrodymų įvertinimo motyvus, teismas, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatas, visiškai nevertino ir nenagrinėjo valstybinio kaltintojo baigiamojoje kalboje išdėstytų motyvų.
Apeliaciniame skunde prokuroras daro išvadą, kad iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių viseto matyti, kad fizinis smurtas ir peilis prieš G. K. nebuvo panaudoti, savo mobiliojo ryšio telefoną, T. T. ir D. stovint toliau, G. K. G. E. davė kaip užstatą už skolą, mokėjimo kortelė „Žalgiris“ iš G. K. nebuvo pagrobta ir šios kortelės G. K. neblokavo, 2009 m. gegužės 12 d. G. K. akistatos ir papildomos liudytojo apklausos metu parodė teisingas įvykio aplinkybes. Prokuroro manymu, turi būti pripažinta, kad G. K. 2009 m. kovo 29 d. melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o 2009 m. kovo 31 d. ikiteisminio tyrimo metu būdamas liudytoju davė melagingus parodymus kaltindamas asmenį, neva šis padarė sunkų nusikaltimą, t. y. G. K. turi būti pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 str. 1 d., 235 str. 3 d., padarymo.
Prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendį dėl nepagrįsto išteisinimo ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo G. K. pripažinti kaltu pagal BK 236 str. 1 d. už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinti kaltu pagal BK 235 str. 3 d. už melagingus parodymus ir paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, G. K. paskirti galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. K. sulaikymo dienos.
Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apylinkės teismas G. K. pagal BK 235 str. 3 d., 236 str. 1 d. išteisino pagrįstai.
Byloje nustatyta, kad 2009-03-29 išteisintasis G. K. kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ąjį PK, buvo surašytas protokolas – pareiškimas, kuriame G. K. nurodė, jog 2009-03-29, apie 20.30 val., jam einant pro (duomenys neskelbtini) namą, iš šio namo laiptinės išbėgo vaikinas, vardu T., ir liepė duoti pinigų bei cigarečių, o G. K. pasakius, kad neduos, iš namo laiptinės išbėgo dar du vaikinai, iš kurių vienas iš už nugaros G. K. paėmė už kaklo ir prirėmė prie kaklo peilį, o tuo metu T. su kitu vaikinu patikrino kišenes. T. iš G. K. striukės kišenės ištraukė 280 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su „Tele 2 Pildyk“ kortele, o kitas vaikinas iš kitoje kišenėje buvusios piniginės pagrobė 30 litų bei metalinį žiebtuvėlį (t. 1, b. l. 7–8).
2009-03-31 apklausiamas kaip liudytojas G. K. parodė analogiškas kaip ir protokole – pareiškime įvykio aplinkybes (t. 1 b. l. 9–11).
Išteisintojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iš dalies patvirtino liudytojai T. T. ir G. E..
2009-06-05 apklausiamas kaip liudytojas T. T. teigė, kad nei jis, nei D. prie G. K. priėję nebuvo, jam negrasino, su savimi peilio neturėjo ir jis nematė, kad kas nors jį būtų turėjęs, tačiau parodė, kad 2009-03-29, apie 20 val., susitiko su G. K. prie prekybos centro „Avitela“ ir nuėjo prie T. T. namų, (duomenys neskelbtini) namo. T. T., nuėjęs su D. atokiau, matė, kaip G. E. kalbėjo su G. K.. Apie ką jie kalbėjo, negirdėjo, tačiau matė, kad po pokalbio su G. E. G. K. nubėgo. G. E. T. T. papasakojo, kad prieš kelias dienas G. K. būdamas jo namuose pagrobė 100 litų, todėl G. E., kol G. K. grąžins skolą, iš jo paėmė telefoną (t. 1, b. l. 12–13).
2009-04-01 apklausiamas kaip liudytojas G. E. teigė, kad G. K. neapiplėšė ir jam peiliu negrasino, tačiau parodė, kad 2009-03-29, apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) gatve vaikštinėjo su pažįstamu D., kur sutiko T. ir G.. 2009 m. kovo pabaigoje G. svečiavosi jo namuose, o po G. išėjimo, G. E. aptiko, kad iš piniginės dingo 100 litų, tačiau dėl vagystės niekur nesikreipė. Todėl besikalbant su G., G. E. paklausė, kada atiduos jam 100 litų, kuriuos paėmė iš piniginės būdamas jo namuose. Iš pokalbio suprato, kad G. pinigus paėmė, todėl paprašė duoti jam kaip užstatą savo mobiliojo ryšio telefoną ir G. sutiko, išėmė iš savo striukės kišenės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7100“, kurį iš jo rankų paėmė G. E., o G. K. tuojau pat nuėjo (t. 1, b. l. 44–46).
Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad G. E. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7100“ (t. 1, b. l. 60–61). Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 7100“ buvo apžiūrėtas bei grąžintas G. K. (t. 1, b. l. 62–66, 67).
Kad G. K. mobiliojo ryšio telefonas atsidūrė pas G. E., abejonių nekyla, to nepaneigė ir G. E., tačiau mobiliojo ryšio telefono atsiradimo pas G. E. aplinkybes G. K. ir G. E. nurodė skirtingai.
Akistatos metu su G. K., pasiūlius parodyti apie mobiliojo ryšio „Nokia 7100“ įgijimo aplinkybes, G. E. parodė, kad G. K. pasikvietė pasikalbėti atokiau dėl 100 litų, kuriuos G. K. prieš kelias dienas būdamas jo namuose pagrobė iš jo piniginės. G. K. iš pradžių neigė, o vėliau ir pats prasitarė bei G. E. įsitikino, kad G. K. tikrai pagrobė jo pinigus. G. E. paklausus, kada G. K. grąžins pinigus, šis bandė išsisukti ir G. E. G. K. pasiūlė, kad šis jam kaip užstatą duotų mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7100“, kol grąžins pavogtus 100 litų. G. K. pats ištraukė iš striukės kišenės telefoną, išėmė iš telefono SIM kortelę ir telefoną padavė G. E.. Atidavęs telefoną G. K. greitai nuėjo. Į užduotą klausimą, ar suprato G. E. parodymus, ar su jais sutinka, G. K. atsakė: „Atsakymą supratau, su juo sutinku“. Į klausimą, ar turi klausimų G. E., G. K. atsakė neigiamai, parodė, kad pasilieka prie savo parodymų ir juos tvirtina (t. 1, b. l. 70–71).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja tyrėja J. R. parodė, kad G. K. akistatos metu su G. E. parodymais, kad G. K. apiplėštas nebuvo, sutiko. Kadangi ji anksčiau tyrė bylas, kuriose G. K. buvo kaip įtariamasis ir kaip nukentėjusysis, todėl turėjo progos įsitikinti, kad G. K. parodymus reikia vertinti kritiškai. J. R. nurodė atvejį, kai G. K. buvo parašęs skundą dėl Transporto PK pareigūnų tariamai netinkamo elgesio, o vėliau skundo teiginių atsisakė, todėl akistatos metu pakvietė dalyvauti tyrėją M. D., kuris galėtų patvirtinti akistatos metu duotus parodymus ir jų atlikimo tvarką. J. R. tvirtino, kad prieš G. K. nei fizinis, nei psichologinis smurtas vartotas nebuvo (t. 1, b. l. 57).
Iš tyrėjos J. R. parodymų matyti, kad ji G. K. parodymų patikimumu abejojo iš anksto, dalyvauti G. E. ir G. K. akistatoje pasikvietė tyrėją M. D. (t. 2, b. l. 8–9). Pasak tyrėjos, esant tokioms abejonėms, norėdama pašalinti bet kokius prieštaravimus, tyrėja akistatą privalėjo atlikti dar atidžiau ir atsakingiau, akistatos metu duodamus parodymus užfiksuoti aiškiai ir tiksliai. Tačiau, kaip matyti, akistata tarp G. E. ir G. K. atlikta pažeidžiant BPK 190 str. 3 d. reikalavimus. G. K. pasiliko prie savo parodymų ir juos patvirtino, tačiau kokius konkrečius parodymus G. K. patvirtino, akistatos protokole neužfiksuota, tyrėja šių aplinkybių nesiaiškino, nes šios akistatos metu G. K. duoti parodymus apie įvykio aplinkybes, kaip to reikalaujama BPK 190 str. 3 d., nepasiūlė. Iš tyrėjos J. R. parodymų matyti, kad ji vadovavosi savo subjektyvia nuomone, tuo, kuo norėjo tikėti, kad G. K. akistatos metu sutiko su G. E. parodymais, kuriais jis savo ir kitų kaltę neigė. Akistata tarp G. E. ir G. K. atlikta neobjektyviai, šališkai, todėl minėta akistata G. K. 2009-03-29 protokole – pareiškime ir 2009-03-31 apklausos protokole nurodytų aplinkybių nepaneigia.
Tai, kad akistata daryta dalyvaujant policijos pareigūnui M. D., kai kitų G. K. apklausų metu pašaliniai su bylos tyrimu nesusiję pareigūnai nedalyvaudavo, duoda pagrindo manyti, kad M. D. vaidmuo akistatos metu nėra visiškai aiškus. Jo dalyvavimas akistatoje gali reikšti ir tai, kad tai buvo viena iš priemonių padaryti poveikį G. K., kad šis atsisakytų kaltinimų dėl plėšimo prieš G. E.. Tuojau pat po akistatos buvo pasiskubinta G. K. apklausti papildomai (M. D. apklausoje nebedalyvavo) ir jo apklausos protokole užfiksuoti, kad G. E. telefoną išsireikalavo už skolą, 30 litų buvo skolingas T., todėl G. K. pasakė, kad tie pinigai buvo iš jo pagrobti, tik apie žiebtuvėlio praradimo aplinkybes apklausos protokole buvo nutylėta (t. 1, b. l. 72–73).
Teisiamojo posėdžio metu tyrėja J. R. pasiteisindama dėl to, kodėl į akistatos protokolą neįrašė G. K. parodymų, pasiteisino esant „tokią darbo metodiką“ (t. 2, b. l. 8–9), tačiau tokios metodikos nepateisina BPK 190 straipsnio reikalavimai. Atliekant ikiteisminį tyrimą privaloma vadovautis ta metodika, kurią nustato Baudžiamojo proceso įstatymas.
2009-05-12 papildomos apklausos metu G. K. grasinimą peiliu paneigė, tvirtino, jog T. T. ir D. jam nieko nedarė, nusikaltimo padarymo aplinkybes švelnino, įtariamųjų kaltę mažino, tačiau iš G. K. parodymų visumos matyti, kad telefono savo noru visgi neatidavė, G. E. telefoną iš jo išsireikalavo už skolą, bet kadangi telefoną atgavo, pretenzijų niekam neturi, pareiškimą parašė įsikarščiavęs ir susinervinęs, kadangi savo telefoną atiduoti buvo priverstas (t. 1, b. l. 72–73).
Iš G. K. papildomo apklausos protokolo turinio matyti, kad tyrėja J. R. G. K. apklausė tik paviršutiniškai, įvykio aplinkybių išsamiai nesiaiškino. Apklaustas papildomai G. K. parodė, kad telefoną atgavo, todėl pretenzijų niekam nebeturi, tačiau tai nereiškia, kad prieš G. K. nebuvo padarytas nusikaltimas, to kategoriškai G. K. nepatvirtino nei 2009-05-12, nei vėliau. Tiek iš G. K. papildomos apklausos protokolo turinio, tiek iš J. R. teisiamajame posėdyje duotų parodymų darytina išvada, kad tyrėjai buvo svarbu ne objektyviai nustatyti įvykio aplinkybes, bet, svarbiausia, kad G. K. parodytų, jog davė klaidingus parodymus. Tai atsispindi ir liudytojo M. D. apklausose, kur jis tvirtino, kad G. K. su G. E. parodymais sutiko ir ankstesnius parodymus apie plėšimą paneigė (t. 1, b. l. 58, t. 2, b. l. 10). Tai, ar G. K. buvo kada nors G. E. skolingas, ar lankėsi jo namuose ir pagrobė G. E. 100 litų, ar nedirbantis G. E. apskritai yra kada nors turėjęs tokią pinigų sumą, ikiteisminio tyrimo metu netirta, apsiribota nepatikrintais G. E. parodymais.
Prokuroro apeliaciniu skundu bandoma paveikti teismą patikėti, kad G. K. plėšimu įtariami anksčiau už plėšimus teisti asmenys, apklausti kaip liudytojai (trečiasis asmuo neapklaustas), prisaikdinti, įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, sako tiesą, kad, bijodami atsakomybės už melagingų parodymų davimą, prisipažintų padarę plėšimą, jei šio nusikaltimo padaryme būtų dalyvavę. Vien tik sankcijos už plėšimą griežtumas verčia manyti, kad tikėtis prisipažinimo dėl plėšimo yra naivu ir neįtikėtina, nes byloje neieškota ir nenustatyta, kad G. K. 2009-03-29 susitikimo su įtariamais asmenimis aplinkybės buvo dar kam nors matytos ar žinomos.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis dėl melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą G. K. kaltu neprisipažino, parodė, kad 2009-03-29 pareiškime ir duodamas parodymus 2009-03-31 sakė tiesą ir šiuos parodymus patvirtino bei nurodė, kad 2009-05-12 akistatos metu su G. E. bei 2009-05-12 papildomos apklausos metu pasirašė ant protokolų skubėdamas, jų neperskaitęs (t. 1, b. l. 76).
Akistatos metu su G. K. T. T. parodė, kad G. E. su G. K. pasilikę apie kažką kalbėjo, po to G. K. nubėgo, o G. E. parodė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7100“ ir paaiškino, kad G. K. šį telefoną paliko jam kaip užstatą, kol grąžins 100 litų. Šios akistatos metu G. K. su T. T. parodymais nesutiko, pareiškė, kad T. T. parodymai neteisingi, o įvykio aplinkybes yra nurodęs 2009-03-29 pareiškime ir 2009-03-31 apklausos metu (t. 1, b. l. 77).
Akistata tarp T. T. ir G. K. atlikta taip pat pažeidžiant BPK 190 str. 3 d. reikalavimus. Iš akistatos matyti, kad G. K. akivaizdžiai nesutiko su T. T. parodymais, patvirtino, jog įvykio aplinkybes yra nurodęs 2009-03-29 pareiškime ir 2009-03-31 apklausos metu, tačiau G. K. duoti parodymus apie įvykio aplinkybes nepasiūlyta, tyrėjas sužinoti prieštaravimų priežastis ir jas pašalinti net nebandė (t. 1, b. l. 77). Dėl nenustatytų priežasčių ir šios akistatos metu duoti parodymus apie įvykio aplinkybes pasiūlyta potencialiam įtariamajam, bet ne dėl prarasto turto pareiškimą rašiusiam ir nukentėjusiam G. K..
Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos dvi akistatos, tačiau iš akistatų protokolų turinio šių akistatų darymo reikšmės suprasti neįmanoma, nes BPK 190 str. 1 d. nuostatos neįgyvendintos, parodymų prieštaravimų priežastys nesiaiškintos ir prieštaravimai tarp akistaton suvestųjų nepašalinti.
Teisiamajame posėdyje G. K. du kartus patvirtino, kad prie (duomenys neskelbtini) namo jį užpuolė trys vaikinai. G. E. jam prie kaklo pridėjo peilį, T. T. ištraukė iš kišenės mobiliojo ryšio telefoną, trečiasis vaikinas iš prasegtos jo striukės vidinės kišenės ištraukė piniginę, kurioje buvo 30 litų ir banko kortelė, kurios neužblokavo. G. K. tvirtino, kad, jeigu mobiliojo ryšio telefoną būtų atidavęs už skolą, tai nebūtų reikėję eiti į policiją rašyti pareiškimo dėl apiplėšimo. G. K. parodė, kad 2009-05-12 akistatos bei papildomos apklausos protokolus pasirašė neperskaitęs, nes buvo skubinamas pasirašyti, tyrėja sakė, kad juose viskas surašyta taip, kaip ir 2009-03-29 pareiškime. K. K. parodė, kad po įvykio sulaukė grasinančių skambučių, jog jį papjaus. G. K. patvirtino, kad 2009-07-09 apklausos metu duoti parodymai yra teisingi, su ikiteisminiame tyrime T. T. duotais parodymais nesutiko (t. 2, b. l. 4–6).
Teisiamajame posėdyje liudytojas G. E. patvirtino, kad su juo buvo T. T. ir D.. G. E. turėjo pokalbį su G. K., kurio metu jam pasakė, kad iš jo namų dingo 100 litų, todėl iš G. K. kaip užstatą paėmė telefoną. G. E. parodė, kad su G. K. apsipyko, bet G. K. jam telefoną davė, peilio rankose nelaikė ir jo niekas neturėjo. Tačiau G. E. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad G. K. akivaizdžiai neprisipažino, kad paėmė iš jo pinigus, bet „paskui nieko, ir pats padavė telefoną“, aiškiai leidžia suprasti, kad G. K. telefono gera valia neatidavė. G. E. paneigė, kad iš G. K. buvo paimtas žiebtuvėlis, banko kortelė ir pinigai (t. 2, b. l. 7), tačiau liudytojas T. T. šių aplinkybių nepaneigė, bet parodė, kad G. K. nuėjo link policijos, nes G. E. paėmė iš jo žiebtuvėlį, 10–20 litų bei telefoną. Paimtus iš G. K. daiktus G. E. parodė T. T.. T. T. peilio nematė, tačiau nepatvirtino, kad peilio išvis nebuvo (t. 2, b. l. 8).
G. E. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje teigė, kad G. K. buvo pas jį namuose ir pavogė 100 litų. G. K. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino, kad būtų paėmęs iš G. E. 100 litų, o teisiamajame posėdyje paneigė, kad pas G. E. yra buvęs namuose (t. 2, b. l. 7). Ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės netirtos iš viso.
Iš aptartų įrodymų matyti, kad G. K. 2009-03-29 į policiją kreipėsi todėl, kad protokole – pareiškime G. K. nurodytu laiku ir vietoje tyrimo reikalaujantis įvykis buvo, buvo G. K. nurodyti asmenys, neginčijamai nustatyta, kad G. K. mobiliojo ryšio telefonas atsirado pas G. E., bylos duomenimis nepaneigta, kad ir kiti G. K. nurodyti daiktai iš jo atimti buvo. Akivaizdu, kad nei G. E., nei T. T. sau nenaudingų parodymų nedavė. Ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, BPK 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio reikalavimai liko neįgyvendinti. Prokuroro apeliacinio skundo argumentais siekiama įrodyti, kad jokio plėšimo nebuvo, G. K. siekiama apkaltinti bent tuo, kad jis melavo, jog užblokavo SEB Vilniaus banko mokėjimo kortelę „Žalgiris“, tačiau ne tik G. K., bet ir G. E. bei T. T. parodymai nepaneigia fakto, kad G. K. dėl plėšimo į policiją kreipėsi pagrįstai. Prokuroro apeliacinio skundo argumentą, kad visiškai nelogiška, kad G. E. su T. T., žinodami, jog G. K. gali tuoj pat pranešti policijai apie plėšimą ir nurodyti jį apiplėšusius asmenis, būtų sugalvoję pavartoti fizinį smurtą ir panaudoti peilį, kad pagrobtų G. K. turtą, galima papildyti argumentu, kad matydamas, kaip praradęs turtą G. K. nuskubėjo link policijos komisariato, G. E. todėl ir nesiryžo užvaldytą G. K. mobiliojo ryšio telefoną realizuoti lombarde ar kitokiu būdu, nes neatmetė galimybės, kad greitu laiku dėl savo veiksmų teks aiškintis policijoje.
Prokuroras apeliacinio skundo teiginiu, jog teismas pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatas, visiškai nevertino valstybinio kaltintojo baigiamojoje kalboje išdėstytų motyvų, savo baigiamąją kalbą prilygino neginčijamiems įrodymams. Apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė visapusiškai, juos įvertino objektyviai (BPK 20 str.) ir padarė pagrįstą išvadą, kad neginčytinų įrodymų apie tai, kad išteisintasis G. K. melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad apklausiamas kaip liudytojas, kaltindamas kitus asmenis dėl jo turto užvaldymo, davė melagingus parodymus, nepakanka. Nuosprendis nei liudytojų J. R., nei M. D. ar apeliacinio skundo prielaidomis grindžiamas negali būti. Tai, kad nesurinkta plėšimo faktą patvirtinančių duomenų, nėra vien G. K., bet ir ikiteisminio tyrimo organų problema.
Apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
n utaria:
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro Romo Jasevičiaus apeliacinį skundą atmesti.