Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-12-16 · Byla Nr. N-575-122-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-16
Bylos Nr.
N-575-122-13
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00783-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Pareiškėjas
G. K.
Advokatai
Povilas Eigminas
Kategorijos
  • 3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-122/2013Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00783-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 3.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Povilui Eigminui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. (M. M.) apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo G. K. (M. M.) administracinėje byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2013 m. lapkričio 4 d. Ignalinos rajono apylinkės teisme buvo gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Sienos kontrolės skyriaus (toliau – Ignalinos rinktinė) teikimas (b. l. 1-2), kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, prašyta sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį M. M. (vėliau prisistačiusį kaip G. K.) (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – Užsieniečių registracijos centras) šešiems mėnesiams, iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Teikime Ignalinos rinktinė nurodė, kad užsienietis buvo sulaikytas nes neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, suteikiančių jam teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vos tik sulaikius, jis iškart pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, jog užsieniečio sulaikymo metu neteisėto valstybės sienos kirtimo faktas nebuvo nustatytas, nurodė, kad apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko iš Lenkijos Respublikos prašytis čia prieglobsčio bei teigė, kad užsieniečio nurodytas atvykimo į Lietuvos Respubliką maršrutas yra nelogiškas, nes jis sulaikytas vos 1 km nuo Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sienos. Atkreipė dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) prisistatęs užsienietis atsisakė pasiūlyto vertėjo į jo gimtąją kalbą, teigdamas, jog gerai supranta ir (duomenys neskelbtini) kalbą, apklausos metu negalėjo pateikti konkrečių atsakymų apie jo nurodytą jo kilmės šalį, paprašytas užpildyti papildomą prašymą dėl prieglobsčio gimtąja kalba, nurodė šios nemokąs. Vertino tai, kad pareiškėjas nurodė į Lietuvos Respubliką atvykęs iš taip pat saugios Europos Sąjungos valstybės narės Lenkijos Respublikos, tačiau joje prieglobsčio jis nesikreipė, (teigė, jog ir ten jis turįs problemų), patikrinus jo pirštų antspaudus nustatyta, kad prieglobsčio kitose valstybėse jis nesikreipė ir teigė esant manytina, kad užsieniečio pateiktas prieglobsčio prašymas yra tik būdas įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje. Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas siekia patekti ir pasilikti į Europos Sąjungoje, prieglobsčio procedūrą naudoja kaip vieną iš būdų įteisinti savo buvimą joje. Teigia, kad atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko be savo turimo (duomenys neskelbtini) piliečio paso, darytina išvada, jog tokiais savo veiksmais jis bando klaidinti pareigūnus, nustatant jo tapatybę bei pilietybę, o priėmus sprendimą išsiųsti jį iš šalies, sąmoningai siektų vilkinti sprendimo vykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu (b. l. 12-13), vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, Ignalinos rinktinės teikimą tenkino ir sulaikė pareiškėją Užsieniečių registracijos centre iki 2014 m. gegužės 4 d. Teismas nustatė, kad pareiškėjo asmens tapatybė ir pilietybė nėra nustatytos, nes jis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, taip pat, kad į Lietuvos Respubliką jis atvyko neteisėtai ir neteisėtai joje yra, todėl sprendė, kad jį reikia sulaikyti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. K. (M. M.) apeliaciniu skundu (b. l. 15-17) prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Ignalinos rinktinės teikimo netenkinti. Pažymi, jog patikslinęs savo duomenis, pareiškėjas nurodė esąs (duomenys neskelbtini) pilietis G. K.. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies išaiškinimu, Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 4 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priėmė sprendimą pareiškėjo pateiktą prieglobsčio prašymą nagrinėti iš esmės bei suteikti jam laikiną teritorinį prieglobstį, kas, pareiškėjo manymu, reiškia, jog jo prieglobsčio prašymas yra grindžiamas pakankamai rimtomis aplinkybėmis (nėra akivaizdžiai nepagrįstas), be to, nesant pagrindo manyti, kad jis gali slėptis, manytina, kad pareiškėjo sulaikymas Užsieniečių registracijos centre šešiems mėnesiams tik siekiant nustatyti jo tapatybę yra per griežta ir neproporcinga priemonė, siekiant priimti galutinį sprendimą dėl jo prieglobsčio prašymo. Taip pat pažymi, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjo atstovui nebuvo suteikta teisė pasisakyti ir taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 82 straipsnio 6 dalies ir 8 dalies bei Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies nuostatos, apribota užsieniečio teisė į gynybą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti laikomas neteisėtu ir nepagrįstu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą, Ignalinos rinktinė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą. Be teikime nurodytų argumentų, nurodo, kad apklausos metu pareiškėjas nuolat painiojosi savo parodymuose, nurodydamas, kad iki atvykimo į Lietuvos Respubliką gyveno ir Varšuvoje (Lenkijos Respublika), ir Ženevoje (Šveicarija). Remiasi Įstatymo nuostatomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, mano, jog užsieniečio pateiktas prieglobsčio prašymas yra tik būdas įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje bei pažymi, kad pareiškėjas atvyko be jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, prisistatydamas apie save pateikė klaidinančią informaciją. Teigia, jog nurodytos aplinkybės rodo, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir naudoja ją kaip vieną iš būdų įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje. Pabrėžia, jog apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre pareiškėjas keitė savo parodymus – nurodė esąs (duomenys neskelbtini) pilietis, pakeitė savo vardą bei pavardę, nurodė į Lietuvos Respubliką atvykęs iš Baltarusijos Respublikos, nesutinka, kad toks parodymų keitimas gali būti laikomas duomenų patikslinimu ir teigia, jog tai laikytina melavimu, taip pat, jog užsienietis nevykdė pareigos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus. Teigia, jog tai, kad būdamas saugioje valstybėje, tačiau pateikdamas klaidinančią informaciją apie save, užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, siekdamas neteisėtai patekti į Europos Sąjungą ir pasilikti joje, savo veiksmais užsienietis bando klaidinti pareigūnus, jo veiksmai kvalifikuotini kaip nebendradarbiavimas ir klaidinimas. Nurodo, kad sprendimas nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės ir šiam laikotarpiui suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, neturi jokios įtakos galutiniam Migracijos departamento sprendimui. Taip pat paaiškina, jog teismo posėdis pirmosios instancijos teisme vyko laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas tinkamai pritaikė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 4 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad skundžiamu Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 4 dalimi, sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2014 m. gegužės 4 d. Šioje byloje svarbu išsiaiškinti ar pareiškėjas Užsieniečių registracijos centre sulaikytas pagrįstai.

Įvertinusi faktines bylos aplinkybes – kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, sulaikytas prisistatė esąs (duomenys neskelbtini) piliečiu ir iškart pasiprašė prieglobsčio (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini)), vėliau pasikeitusius pareiškėjo parodymus – jog jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini)), tai, kad patikrinus duomenų bazes, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų prašęsis prieglobsčio kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar padaręs nusikalstamą veiką (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini)), Migracijos departamentas priėmė jo prieglobsčio prašymą nagrinėti iš esmės, suteikė užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini)), teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo Lietuvos Respublikoje teisinį statusą, jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje yra nustatyta. Nepaisant to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijos pateikė akivaizdžiai melagingus duomenis, t. y. nebendradarbiavo su kompetentingomis šalies institucijomis, ir kad, užsieniečiui neturint asmens tapatybės dokumento, siekiant galutinai išspręsti jo prieglobsčio prašymo ir teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą, nustatyti, kurie iš jo pateiktų asmens duomenų yra teisingi, yra reikalinga atlikti papildomus veiksmus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Ignalinos rajono apylinkės teismo pritaikytas, Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 4 dalyje numatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas.

Dėl užsieniečio sulaikymo trukmės, teisėjų kolegija pažymi, jog nustačius pareiškėjo asmens tapatybę anksčiau nei pasibaigs jam skirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminas, jei bus išnykę visi jo sulaikymo pagrindai, vadovaujantis Įstatymo 118 straipsnio 1 dalies nuostata, šis klausimas galės būti svarstomas teisme.

Pažymėtina, jog tiek pats pareiškėjas, tiek jo atstovė dalyvavo teismo posėdyje, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo atstovei nebūtų buvę leista pasisakyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, šis klausimas nebuvo keliamas, todėl apeliacinio skundo argumentas, neva buvo pažeistos Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos bei pareiškėjo teisė į teisminę gynybą, laikytinas nepagrįstu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Ignalinos rajono apylinkės teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai aiškino bei taikė Įstatymo nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. K. (M. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas JarukaitisRičardas PiličiauskasDainius Raižys