Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašus, suinteresuotas asmuo - Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras yra J. K.. Šioje valstybėje abu sutuoktiniai gyvena, moka mokesčius, turi stiprius socialinius ryšius, todėl grįžti gyventi į Lietuvą neketina. Atsižvelgiant į tai, 2018-11-20 pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti pavardę iš „G“ į „(duomenys neskelbtini)“. 2018-11-21 santuoka Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje santuoka buvo įtraukta į apskaitą, įrašant santuokos sudarymo įrašą Nr. 2207, kuriame sutuoktinės pavardė po santuokos nurodoma G. Kartu pareiškėjai buvo pateikta 2018-11-20 Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus Išvada, dėl pavardės ir (ar) vardo pakeitimo, Nr. 05-14-946, kuria pareiškėjos prašymo pakeisti pavardę į „(duomenys neskelbtini)“ buvo spręsta netenkinti. Atsisakymas pakeisti pavardę grindžiamas tuo, kad įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje sudarytą santuoką, moters pavardės rašybos klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d įsakymu Nr. 1R-334 23 punkto nuostata, numatančia, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.

4. Pareiškėjos įsitikinimu, Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniui bei pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalies, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17, 26, 27 straipsnių nuostatas, todėl pareiškėja priversta kreiptis į teismą.

6. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateiktoje išvadoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pavardės rašymas prieštarauja teisėms aktams. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide V. Tačiau atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys, viena iš jų – su užsieniečiais sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą (e. b. l. 43-44).

7. Apie teismo posėdį, šalys buvo informuotos tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius bei išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija prašė pareiškimą nagrinėti nedalyvaujant institucijų atstovams. Nenustačius kliūčių bylos nagrinėjimui teismas nutarė nagrinėti civilinę bylą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas pilnai.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-12-23 J. K., Vorikšyre pareiškėja (Lietuvos Respublikos pilietė) A. G. sudarė santuoką su J. K. piliečiu P. G. S. W., kuris yra J. K. pilietis (e. b. l. 11-12, 22-24, 25-26). Kauno miesto civilinės metrikacijos skyrius, registruodamas santuoką (įrašo Nr. 2207), pareiškėjos pavardę įrašė „G“ (e. b. l. 10). Pareiškėja kreipėsi dėl pavardės pakeitimo, tačiau 2018-11-20 Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius priėmė sprendimą Nr. 05-14-946, kuriuo nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl pareiškėjos pavardės keitimo ir naujo santuokos liudijimo išdavimo (e. b. l. 8-9).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis). Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.281 straipsnį, civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis. Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaikų gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. 1999-10-21 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis pripažintina, jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis.

10. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), konstatuota, kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV ) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10‑14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008‑10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja sudarė santuoką su J. K. piliečiu P G. S. W. Tačiau Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyrius, registruodamas santuoką, savo sprendimu pareiškėjos pavardę įrašė „G“. Įvertinus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką pripažintina, jog toks atsisakymas pakeisti pareiškėjos pavardę ir išduoti santuokos liudijimą su pareiškėjos pasirinkta vyro pavarde „(duomenys neskelbtini)“ sukelia pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, bei patvirtinant šeimos giminystės ryšius. Akivaizdu, jog draudimas įrašyti pavardę su W yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos pareiškėja patiria dėl sulietuvintos jos pavardės. Be to, teismas sprendžia, kad atsisakymas santuokos sudarymo įraše pareiškėjos pavardę įrašyti kaip (duomenys neskelbtini) asmenvardį (sutuoktinio pasirinkta pavarde) gali sukelti nepatogumų ateityje galimai susiduriant su problemomis susilaukus vaikų, registruojant jų gimimą, įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ir/ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Taip pat, toks draudimas sudaro prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą bei asmens teisę į vardą (Lietuvos Respublikos CK 2.20 straipsnis). Nenustatyta, jog W raidžių rašymas varduose ir pavardėse galėtų taip pakenkti valstybinės kalbos vartojimo taisyklėms, kad tuo būtų pažeistas viešasis interesas. Pažymėtina, jog Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo išvadoje nurodė, jog galimos kai kurios išimtys pavardėje įrašant W raidę, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes pasirinkusių Lietuvos Respublikos piliečių.

12. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei šalių argumentus darytina išvada, kad nenukrypus nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo ir atsisakius tenkinti pareiškėjos prašymą, tai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams bei sudarytų sąlygas kilti reikšmingoms neigiamoms pasekmėms pareiškėjai dėl įrašytų skirtingų pareiškėjos šeimos narių pavardžių. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir yra tenkintinas.

13. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. išvadą Dėl pavardės pakeitimo Nr. 05-14-946.

Įpareigoti Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos A. G. pavardę į „(duomenys neskelbtini)“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą su pavarde „(duomenys neskelbtini)“.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.