Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-08-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-446-257/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2008-08-28
Bylos Nr.
II-446-257/2008
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pažeidėjas
A. M.
Nukentėjusysis
D. P., R. P.
Advokatai
Zigmas Šatas, Valdas Falkauskas
2008 m. rugpjūčio 28d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. M., jo atstovui advokatui Zigmui Šatui,

dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą Šiaulių miesto VPK VP Eismo priežiūros skyriaus, atstovui Ričardui Vaičiuliui,

dalyvaujant nukentėjusiesiems D. P. ir R. P., jo atstovui advokatui Valdui Falkauskui,dalyvaujant eismo įvykio teismo ekspertui Ernestui Grigeliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. skundą dėl Šiaulių miesto VPK VP Eismo priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto vyresniojo inspektoriaus nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2008 m. birželio 2 d. Šiaulių miesto VPK VP Eismo priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto vyresniojo inspektoriaus nutarimu pagal ATPK 127 str. 1 d., 127 str. 2 d., 33 str. 2 d. nubaustas 500 litų bauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi, susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti automobiliai, nežymiai sužalota kito automobilio keleivė. Nustatyta atsakomybę už padarytus administracinius teisės pažeidimus lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. nurodė, kad 2007-06-14 apie 17 val. važiavo Žemaitės g. link centro. Privažiavęs Žemaitės-Dubijos gatvių sankryžą sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą iki jos vidurio, sustojo. Jo vairuojamas automobilis stovėjo į sankryžą pasukęs gal 10 laipsnių kampu, t. y. labai nedaug ir į priešingos krypties juostą nebuvo įvažiavęs. Automobilis priekiniais ratais į kairę pusę buvo pavažiavęs mažiau nei pusę metro, t. y. jo automobilis stovėjo beveik tiesiai. Praleidinėjo automobilius, važiuojančius iš priekio, ir iki susidūrimo sankryžoje kurį laiką tarp jo automobilio ir automobilio (duomenys neskelbtini) buvo tik mikroautobusas, sukantis į kairę. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui, priešais jo automobilį stovėjęs mikroautobusas pasuko į kairę ir (duomenys neskelbtini) atvažiavo tuoj pat, už kelių sekundžių. Matė artėjantį (duomenys neskelbtini) savo kryptimi trečia juosta, artimiausia nuo salelės, o toliau kirto ir įvažiavo į priešingos krypties trečią juostą, trenkėsi į jo automobilį, kuris buvo truputį pasuktas į kairę. Po smūgio jo automobilis sukosi priešinga kryptimi per kairę pusę, nes jis automobilio stabdžius buvo užspaudęs ir smūgio metu automobilio priekis kilo ir jį nunešė į priešingą pusę į priekį, t.y. atsisuko pietinio rajono link. Nuo smūgio jo automobilio priekis nusileido, automobilio galas pakilo ir automobilis peršoko į priešingą eismo juostą nuo į jį atsitrenkusio automobilio didelio smūgio bei greičio. Eismo įvykio schemą jis pasirašė, pretenzijų nepareiškė, schema nubraižyta teisingai. Po įvykio automobilių išsidėstymą prisimena gerai ir pateiktoje teismo posėdžio metu nuotraukoje yra nufotografuota eismo įvykio vieta. Jo automobilis nuotraukoje nufotografuotas priešingoje juostoje priekiu į pietinį rajoną ir stovi ta kryptimi, kuria važiavo automobilis (duomenys neskelbtini) Nuotraukoje ant kelio matosi pažirę stiklai, nes buvo išdaužyti ir jo automobilio stiklai, jie liko už automobilio, prie galinio kairio rato. Mano, kad nubaustas nepagrįstai, nes jo automobilis stovėjo, nejudėjo į priekį, nevažiavo per sankryžą, nes praleidinėjo pirma juosta važiuojančius automobilius priešpriešiais. Mano, kad K.E.T. pažeidė R. P. vairuojamas automobilis. Prašo paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti.

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovas advokatas Zigmas Šatas prašo skundą patenkinti.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą Šiaulių miesto VPK VP Eismo priežiūros skyriaus, atstovas Ričardas Vaičiulis prašo paskirtą administracinę nuobaudą palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti, nes A. M. nubaustas pagrįstai. Specialisto išvadoje nurodyta, kad pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo A. M. veiksmai prieštaravę K.E.T. 199 p. Priimant nutarimą, A. M. pripažino pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi ir tai buvo įvertinta. A. M. parodymai dėl jo automobilio padėties prieš eismo įvykį prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, automobilis negali atsidurti dešinėje, jeigu jį bloškė į kairę, todėl akivaizdu, kad automobilis buvo priešpriešinėje pusėje būtent pagal užfiksuotą automobilių išsidėstymą po eismo įvykio. Mano, kad eismo įvykio kilimo mechanizmas, aptartas eksperto specialisto išvadoje, atitinka tikrovę ir ja rėmėsi priimdamas nutarimą.

Nukentėjusysis R. P. prašo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2007-06-14 apie 17 val. važiavo Žemaitės gatve link pietinio rajono Šiauliuose. Važiuojant Žemaitės gatve, jo eismo juosta buvo tuščia. Privažiavus Dubijos gatvę, prieš įvažiuojant į sankryžą, sumirksėjo žalias šviesoforo signalas. Ten buvo leistinas 60 km/h greitis, bet jis galėjo važiuoti ir didesniu greičiu, nes degė mirksintis šviesoforo signalas. Jis į sankryžą įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui ir pamatė iš priešingos pusės Žemaitės gatve nuo pietinio rajono iš trečios juostos automobilį priešais jį sukantį į kairę pusę link parduotuvės „Keturi vėjai“. Atvažiuojantį automobilį pastebėjo jau būdamas sankryžoje, nes prieš pat jam įvažiuojant į sankryžą, A. M. automobilis pradėjo judėti. A. M. jo nematė, nes nestabdė, kai pasuko, važiavo tiesiai ir atrodė, kad jam net nebuvo minties pažiūrėti į dešinę. Po smūgio jis atleido stabdžius ir automobilis dar nuriedėjo iki kelkraščio sankryžos gale. Jis važiavo trečia eismo juosta, o kai A. M. automobilis pradėjo judėti, jis važiavo dešiniau, nes po smūgio jis riedėjo į priekį. Susidūrimas įvyko tarp antros ir trečios jo eismo juostos, todėl A. M. automobilis ir buvo atsidūręs jo eismo trečioje juostoje. Pareigūnui įvykio vietoje neprisistatė jokie asmenys, kad būtų buvę liudytojais. Pateikė paties darytą eismo įvykio nuotrauką, kur matosi išsibarstę jo ir A. M. automobilių stiklai. Iki šio eismo įvykio sankryža buvo švari, nebuvo jokių stiklų. Eismo įvykio schemą jis pasirašė, automobilių padėtys nurodytos teisingai, dėl eismo įvykio įforminimo pretenzijų nepareiškė. Eismo įvykio metu buvo sužalota jo žmona, jai sutrenkta kairės kojos blauzda, o jis buvo įsikibęs stipriai į vairą, nes nežinojo, koks bus smūgis. Prašo priteisti advokato atstovavimo išlaidas.

Nukentėjusiojo R. P. atstovas advokatas Valdas Falkauskas prašo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atstovavimo išlaidas.

Nukentėjusioji D. P. prašo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ji buvo automobilio (duomenys neskelbtini) keleivė. Jos vyro vairuojamas automobilis įvažiavo į nurodytą sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui. Matė kaip į jos vyro vairuojamą automobilį nestabdydamas važiuoja kitas automobilis. Automobilių susidūrimas įvyko jų eismo juostoje. Ji buvo sužalota, nes pajuto skausmą. Prašo priteisti advokato atstovavimo išlaidas.

Eismo įvykio teismo ekspertas Ernestas Grigelis nurodė, kad rašydamas išvadą akcentavo, jog planas yra nepilnai užpildytas, o atlikdamas tyrimą vadovavosi fotografijomis, taip pat kaip esant tokiam susidūrimui juda automobiliai. Jo išvadoje yra orientacinės automobilių padėtys susidūrimo momentu. Fotonuotraukose matosi, kad automobilis (duomenys neskelbtini) visais keturiais ratais užfiksuotas priešpriešinėje eismo juostoje, tai reiškia, kad kažkuri automobilio dalis, netgi didesnioji, buvo tuo metu išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą. Kinetiniu dinaminiu požiūriu, kai įvyksta būtent šitaip, toks automobilis peršokti iš vienos eismo juostos į priešpriešinę eismo juostą negali, ir taip nebūna, ir padarė išvadą, kur buvo susidūrimas. Susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje, todėl šioje eismo situacijoje automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas nedavė kelio priešpriešiais važiavusiam keliu automobiliui. Kito automobilio vairuotojo veiksmų nevertino, kadangi trūko duomenų ir negalėjo atlikti matematinių skaičiavimų. Posėdžio metu pateiktoje nuotraukoje užfiksuotos automobilių padėtys specialisto išvadoje nurodytos situacijos nekeičia ir neprieštarauja nustatytam eismo įvykio kilimo mechanizmui.

Administracinė nuobauda paliktina nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. skundas nepatenkintinas.

Iš baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-364-07 esančios eismo įvykio vietos schemos (b. l. 15, b. l. 7), kuri yra pasirašyta abiejų automašinų vairuotojų, pretenzijos dėl eismo įvykio vietos schemos įforminimo nepareikštos, fotolentelių (b. l. 15, b. l. 8-11), specialisto išvados (b. l. 15, b. l. 162-166) matyti, kad A. M., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui (duomenys neskelbtini) bei su juo susidūrė. Teismo nuomone, A. M. pažeidė K.E.T. 199 punkto reikalavimą, kuris nurodo, kad, sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, – ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje. Konkrečiu atveju A. M. šio K.E.T. punkto reikalavimo nesilaikė, nes sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui (duomenys neskelbtini) bei su juo susidūrė, o tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Kritiškai vertintinas administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. aiškinimas, kad įvažiavus į sankryžą, priekinis jo automobilio ratas į kairę pusę buvo pavažiavęs mažiau nei pusę metro, t. y. jo automobilis stovėjo beveik tiesiai, o nuo smūgio jo automobilio priekis nusileido, automobilio galas pakilo ir automobilis iš jo juostos peršoko į priešingą eismo juostą nuo į jį atsitrenkusio automobilio didelio smūgio bei greičio. Šį A. M. aiškinimą paneigė teismo posėdžio metu apklaustas eismo įvykio teismo ekspertas, kuris nurodė, kad fotonuotraukose matosi, jog automobilis (duomenys neskelbtini) visais keturiais ratais užfiksuotas priešpriešinėje eismo juostoje, tai reiškia, kad kažkuri automobilio dalis, netgi didesnioji, tuo metu buvo išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą. Esant tokiai padėčiai, automobilis peršokti iš vienos eismo juostos į priešpriešinę eismo juostą negali ir taip nebūna. Specialisto išvadoje nurodytos galimos transporto priemonių padėtys susidūrimo momentu paneigia A. M. aiškinimą. Kaip nurodė eismo įvykio teismo ekspertas, šioje situacijoje ar automobilis (duomenys neskelbtini) riedėjo, ar stovėjo, ar darė kažkokį manevrą, taip pat liudytojų parodymai neturi jokios reikšmės, kadangi susidūrimas buvo priešpriešinėje eismo juostoje. Taigi, teismas nesiremia liudytojų Skaidrės Šlenderienės, Zigmanto Baranausko ir Egidijaus Gumuliausko parodymais, nes jie esminės reikšmės neturi, o administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. parodymai dėl automobilių padėčių prieš eismo įvykį, po jo bei automobilių šukių išsibarstymo prieštaringi ir nenuoseklūs. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. ir jo atstovo nurodytais motyvais panaikinti paskirtą nuobaudą nėra pagrindo, nes toks sprendimas būtų grindžiamas spėjimais ir prielaidom.

Paskirta administracinė nuobauda atitinka padarytą administracinį teisės pažeidimą ir nėra jokio pagrindo manyti, kad paskirta administracinė nuobauda būtų neteisėta ar nepagrįsta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ginčydamas jam paskirtą administracinę nuobaudą, be savo samprotavimų ir situacijos interpretavimo jokių objektyvių įrodymų, kuriais būtų galima suabejoti paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, nepateikė, todėl paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

Nukentėjusiojo R. P. ir jo atstovo advokato Valdo Falkausko prašymas priteisti atstovavimo išlaidas netenkintinas, nes ATPK 279 str. 1 d. numato, kad liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams ir vertėjams kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už pasitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Sprendžiant šiems asmenims išmokėtinų sumų klausimus turi būti vadovaujamasi ATPK 279 str. nuostatomis, o ne CPK normomis (LVAT 2001-03-20 konsultacija Nr. 39, Nr. 58).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 18 str. 2d. 8p., 124 str. 1d. l p., teismas

nutarė:

Palikti nepakeistą 2008 m. birželio 2 d. Šiaulių miesto VPK VP Eismo priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto vyresniojo inspektoriaus nutarimą, kuriuo A. M. pagal ATPK 127 str. 1 d., 127 str. 2 d., 33 str. 2 d. paskirta 500 (penkių šimtų) litų bauda, ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė