- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-06-16
- Bylos Nr.
- 1-480-830/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-2-00096-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Kaltinamasis
- D. K.
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Jasulaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje D. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 300 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K., laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2016 m. gruodžio 24 d., tiksliai nenustatytu laiku, Panevėžio mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, pirkdamas už 100 eurų iš nenustatyto asmens įgijo žinomai netikrą dokumentą - K. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo šį dokumentą laikė ją prie savęs, gabeno bei panaudojo pateikdamas 2016 m. gruodžio 24 d., apie 09.34 val., Latvijos Respublikoje, kelte (duomenys neskelbtini), keleivių tikrinimo metu Valstybinės policijos Rygos Apskrities Ziemeli apylinkės policijos pareigūnams.
Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis prieš kelerius metus kėlėsi su savo automobiliu „Volkswagen Passat“, kurio numerio nepamena, nes jie buvo angliški, keltu iš Rygos į Stokholmą. Persikėlus su keltu muitinė patikrino jo automobilį ir rado automobilio dėtuvėje dujų balionėlį. Šis balionėlis automobilyje buvo tikriausiai užsilikęs nuo anksčiau, t. y. praeito automobilio savininko, nes jis net nežinojo, kad dujų balionėlis yra jo automobilyje, kitu atveju nebūtų jo vežęsis. Muitinės darbuotojai tai „užskaitė“ kaip kontrabandą ir jam paskyrė baudą, kurios dydžio nepamena, tai buvo keli tūkstančiai kronų. Šios baudos nėra sumokėjęs iki šiol. Jis į Stokholmą vyksta maždaug 1-2 kartus per metus. 2016 m. svečiavosi pas pažįstamus Švedijoje, kur prabuvo kelias savaites ir gruodžio 24 d. susiruošė grįžti į namus. Jis buvo įsigijęs bilietą keltu (duomenys neskelbtini) iš Stokholmo į Rygą. Su keltu kėlėsi vienas, planavo šventėms grįžti į namus. Prieš įlipant į keltą, jis muitinės darbuotojui, kuris dirba kelte, pateikė ne savo, o K. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Savo asmens dokumentą - pasą turėjo su savimi, tačiau jo nepateikė, nes bijojo, kad bus šventiniam laikotarpiui sulaikytas dėl jam paskirtos neapmokėtos baudos. Jis suvokė, kad pateikdamas svetimą dokumentą jis save identifikavo kitu asmeniu. Jis K. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę įsigijo Panevėžio mieste. Jis nepamena prieš kiek laiko įsigijo šį dokumentą, net negali nurodyti, ar prieš metus, ar prieš kelis metus. Prieš vykdamas į Stokholmą jis pagalvojo, kad gerai būtų įsigyti kito asmens vardu išduotą suklastotą tikrą dokumentą, kad grįžtant šventėms namo, galėtų šį dokumentą panaudoti, t. y. identifikuoti save kitu asmeniu ir nebūtų sulaikytas muitinės darbuotojų. Žinojo, kad suklastoti dokumentai – asmens tapatybės kortelės, yra pardavinėjami, todėl ieškojo, kur galėtų tokį dokumentą įsigyti. Jis nepamena, kas jam prirodė asmenį, iš kurio jis įsigijo suklastotą asmens tapatybės kortelę. Su asmeniu, iš kurio įsigijo suklastotą K. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, susitiko Panevėžyje, automobilio stovėjimo aikštelėje, prie įmonės „Ekranas“, t. y. prie „Ekrano“ marių, tikslaus adreso nežino. Su tuo žmogumi susitiko vienas. Asmuo, pardavęs suklastotą dokumentą, taip pat atvažiavo vienas. Tuo metu buvo vėlyvas vakaras, buvo tamsu, tikslių valandų nepamena. Koks tai buvo sezonas, negali nurodyti, nes nepamena, ar buvo žiema, ar vasara ir pan. Vyras, iš kurio įsigijo dokumentą, buvo apie 20-30 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 180-190 cm ūgio, veido bruožų neįsidėmėjo, jo neatpažintų, apibūdinti negali. Su asmeniu, kuris pardavė dokumentą kalbėjo mažai, jis tiesiog padavė jam suklastotą asmens tapatybės kortelę, o jis jam - pinigus, kiek pamena, 100 eurų grynais. To vyro kontaktinių duomenų neturi išsaugojęs, jo daugiau nebematė. Jis žinojo ir suprato, kad įsigijo suklastotą tikrą dokumentą, suprato, kad tai yra draudžiama įstatymų. Įsigytą suklastotą dokumentą visą laiką nešiojosi savo piniginėje su kitais savo asmeniniais daiktais. Jis K. J. nepažįsta, šį vardą ir pavardę jam pasiūlė pardavėjas, jis nežino ar asmens kodas užrašytas ant suklastotos asmens tapatybės kortelės yra K. J., jei taip, jis nežino iš kur pardavėjas sužinojo K. J. tikrą asmens kodą. Jis tik pardavėjui pateikė savo nuotrauką. Suklastotame dokumente yra jo atvaizdas. Pardavėjui perdavė nuotrauką toje pačioje vietoje, t. y. prie „Ekrano“ marių. Jis nepamena per kiek laiko buvo pagamintas suklastotas dokumentas išduotas K. J. vardu. Jam pardavėjas nesakė, ar šis suklastotas dokumentas bus įvestas į LR duomenų bazes. Kai muitinės darbuotojui pateikė šį suklastotą dokumentą, darbuotojas patikrino ir pamatė, kad dokumentas yra netikras, bei liepė jam nusipirkti bilietą savo vardu ir leido plaukti keltu namo. Suklastotą dokumentą iš jo paėmė. Atplaukus į Rygą jį pasitiko Latvijos pareigūnai, kurie jį apsiklausė, jiems parašė pasiaiškinimą lietuvių kalba. Muitinėje dirbo lietuvis, kuris vertėjavo Latvijos pareigūnams, todėl jis parodymus davė lietuvių kalba. Po to, jis buvo paleistas. Latvijos pareigūnai jo neinformavo, kad bylos medžiaga bus persiųsta į Lietuvą, ir kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis šį suklastotą dokumentą panaudojo, t. y. save identifikavo kitu asmeniu-K. J., pirmą ir vienintelį kartą. Suklastotą dokumentą buvo įsigijęs taip pat pirmą kartą. Jis gailisi, kad įsigijo, laikė, gabeno ir panaudojo kito asmens vardu išduotą suklastotą dokumentą (b. l. 79-81, 84-85).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
1) Liudytojo K. J. parodymais, iš kurių matyti, kad jis tokio asmens kaip D. K. nepažįsta, šią pavardę ir vardą girdi pirmą kartą. Tikslios datos nepamena, bet buvo lyg ir 2014 metų ruduo, prieš išvykstant jam į Angliją pasigedo asmens tapatybės kortelės. Vėliau vyko į Kupiškio migraciją ir ten parašė, kad neberanda kortelės ir, kad jam reikalinga nauja, nes ketino išvykti. Į policiją nesikreipė, nes migracijoje jam paaiškino, kad, jei pametė, nereikia kreiptis į policiją, o tik pas juos susitvarkyti dokumentus. Kažką pildė dėl kortelės pametimo, ką tiksliai nepamena. Kur galėjo pamesti savo asmens tapatybės kortelę, jis tuo metu nežinojo, turėdavo ją piniginėje. Migracijoje gavo naują kortelę, o prarastos taip ir neberado. Tai ne pirmas kartas kai yra pametęs asmens tapatybės kortelę, kitas kartas buvo kai dar ėjo į mokyklą labai senai, bet nepamena kada, daugiau nieko apie prarastą savo asmens tapatybės kortelę paaiškinti negali (b. l. 50-52).
2) 2017 m. gegužės 16 d. specialisto išvada Nr. 50-(394)-IS1-316, iš kurios matyti, kad tirti pateikta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota K. J. vardu, yra atspausdinta ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t.y. ji yra netikra. Tyrimui pateiktoje asmens tapatybės kortelėje esantys įrašai ir fotonuotrauka nėra keisti, t.y. pirminio turinio pakeitimo požymių nėra (b. l. 70-71).
3) 2017 m. balandžio 10 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje gautu Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybės policijos Centrinio kriminalinės policijos departamento Tarptautinio bendradarbiavimo departamento pranešimu bei susijusia medžiaga, iš kurios matyti, kad pas D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 24 d., Valstybinės policijos Rygos Apskrities Ziemeli apylinkės policijos pareigūnams tikrinant kelto (duomenys neskelbtini) keleivius rasta galimai suklastota asmens tapatybės kortelė Nr.(duomenys neskelbtini), išduota K. J. vardu. Iš medžiagoje esančio D. K. paaiškinimo matyti, kad dokumentą - asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pateikė Latvijos pareigūnams, jis pirko Panevėžyje (b. l. 8-45).
4) 2017 m. balandžio 19 d. Panevėžio apskrities VPK migracijos skyriaus Kupiškio grupės vyr. specialistės V. K. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad K. J., gim. (duomenys neskelbtini) liepos 27 d., 2014 m. spalio 31 d. kreipėsi dėl asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos 2009-11-17, praradimo. K. J. nurodė, kad asmens tapatybės kortelę prarado neaiškiomis aplinkybėmis. 2014-10-31 K. J. skubos tvarka buvo išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 60).
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo D. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai. Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 116-118).
D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas įvertintina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. D. K. neteistas (b. l. 93-97), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2017 m. sausio 29 d. už KET pažeidimą (b. l. 102-111), nėra duomenų apie registraciją Psichikos sveikatos centro ir Priklausomybės ligų įskaitose.
Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą apysunkį nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama viena iš Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšių – areštas, savo dydžiu mažesnis nei sankcijoje nurodytas vidurkis.
Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos (b. l. 86-87, 88-89).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktai turintys reikšmės bylai tirti – Asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota Panevėžyje, Lietuvos Respublikoje, piliečio K. J., gimusio (duomenys neskelbtini) vardu, saugoma baudžiamojoje byloje (b. l. 73), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 21 (dvidešimt vienos) paros arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę bausmę – areštą 14 (keturiolikos) parų.
Arešto bausmę nustatyti atlikti areštinėje.
D. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti – Asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Panevėžyje, Lietuvos Respublikoje, piliečio K. J., gimusio (duomenys neskelbtini) vardu, saugomą baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Išaiškinti D. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.