Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2012-03-05 · Civilinė byla Nr. 2-45-829/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-05
Bylos Nr.
2-45-829/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Pareiškėjas
A. Ž.
Advokatai
Irena Haase
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-45-829/2012Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00991-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 128.2.; 116.1.(S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 5 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant pareiškėjai A. Ž. – P., jos atstovei advokatei Irenai Haase,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A. Ž. – P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant Šakių rajono savivaldybės administracijos CMS bei Marijampolės apskrities VMI, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. Ž.-P., palaikydama pareiškimą paaiškino, kad A. G. yra jos teta – tėvo sesuo, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nėra išlikę. Mano, kad vienas iš svarbiausių dokumentų yra karo metais atliktas gyventojų surašymo dokumentas. Surašinėtojai surašė visus jos tėvo namuose gyvenančius žmones. Šioje pažymoje buvo įrašyti jos senelis, tėvas P. Ž., mama A. Ž. ir įrašyta teta A. G.. Tai reiškia, kad tuose namuose gyveno ir jos teta, tėvo sesuo. A. G. buvo gimusi (duomenys neskelbtini) metais, o jos tėvas buvo gimęs (duomenys neskelbtini) metais. Tėtis buvo vyriausias vaikas šeimoje, o A. G. buvo jauniausia. Be A. G. jos tėvas turėjo dar dvi seseris. Viena tėčio sesuo mirė Sibire, o kita irgi jau seniai mirusi. Jos tėvas P. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Su A. G. bendravo kaip su šeimos nariu ir nebuvo jokių klausimų, kad jos nesą giminės. A. G. mergautinė pavardė buvo (duomenys neskelbtini). Sąrašuose A. G. įrašyta santuokine pavarde, nes ji buvo ištekėjusi, bet gyveno tuo metu ne vyro namuose, o pas savo tėvą, jos senelį (duomenys neskelbtini). Tuo metu jos tėvas jau buvo vedęs, teta irgi buvo ištekėjusi. Ir jos tėvai gyveno pas senelį ir teta A. G. gyveno pas savo tėvą. Teta gyveno pas savo tėvą, nes (duomenys neskelbtini) namuose buvo labai daug vaikų, todėl jai buvo geriau gyventi namuose. (duomenys neskelbtini) gyveno kaimynystėje. Paskui juos išvežė į Sibirą. Ilgą laiką jie ten buvo. Jos tėvai susituokė (duomenys neskelbtini) metais, o teta (duomenys neskelbtini) metais. Kiek jai pasakojo, tai tėvas labai mylėjo savo seserį A. G. ir ją globojo. Kol ji mokėsi mokykloje, o po to studijavo, tai labai dažnai bendravo su A. G.. Kai pradėjo dirbti, susitikdavo rečiau. A. G. gyveno (duomenys neskelbtini) sodyboje, savo sodyboje. Paskui tetos namas sudegė ir ją perkėlė į (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad teta yra mirusi sužinojo tik kai mirė jos mama 2004. Per mamos gedulingus pietus pasakė, kad A. G. mirusi, nuvežė parodyti kapą ir viskas buvo tuoj pat sutvarkyta. Tetos labai gaila, nes ji gyveno gana vargingai. Kai sužinojo, kad teta mirusi, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir jai buvo atiduotas tetos mirties liudijimas, asmens dokumentai. Yra žurnalistė, būdavo dažnos komandiruotės, todėl retai parvažiuodavo. Kažkaip nutolo nuo šio krašto. Kai sužinojo apie tetos mirtį, labai susirūpino kaip perimti palikimą. Tada jai parodė tetos kapą, kuris buvo labai apleistas. (duomenys neskelbtini) metais mirė A. G. vyras. Vaikų jie neturėjo. Sutvarkė A. G. kapą, pastatė paminklą, tvarkė likusią žemę. Praleido momentą kada buvo galima paveldėjimą susitvarkyti per notarą. Taip išėjo, kad dabar reikia tą palikimą kažkaip sutvarkyti. Žemę pavedė tvarkyti žmogui, kuris prižiūri, kad ši nesulaukėtų. Po A. G. mirties liko žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Ten, kur buvo jos sodyba. Yra likę 6,25 ha žemės. A. G. nuosavybės teisės į tą žemę buvo atkurtos. Prižiūri ir rūpinasi po tetos mirties likusiu turtu (b.l. 57-58).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Šakių rajono savivaldybės administracijos CMS atsiliepime nurodo, kad neprieštarauja pareiškėjos pareikštam reikalavimui, taip pat prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 52).

Suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities VMI atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo, nors tinkamai buvo pranešta apie posėdžio laiką ir vietą (b.l. 50).

Liudytoja T. K. parodė, kad pažįsta pareiškėją, kuri buvo jos kaimynė. A. G. mergautinė pavardė yra (duomenys neskelbtini) ir ji yra A. Ž.-P. teta. (duomenys neskelbtini) paėmė A. Ž. į žmonas. Jie buvo kaimynai. A. G. buvo ištremta. Po tremties ji grįžo į vyro tėviškę (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini). Paskui numirė A. G. vyras. Ji liko gyventi viena ir po kiek laiko sudegė jos namas. Tada ji papuolė į (duomenys neskelbtini). Ji dar ten kiek pabuvo ir numirė. Tada ją parvežė į (duomenys neskelbtini) kapines, kurias vadina (duomenys neskelbtini) kapinėmis, ir palaidojo. Tą kapą prižiūri A. Ž.-P.. Ji pastatė paminklą. Ji davė ūkininkams naudotis po tetos mirties likusia žeme. Dabar ji nori tuos 6,25 ha paveldėti, nes ji yra dukterėčia. Bendraudavo su A. G. ir žinojo, kad (duomenys neskelbtini) yra jos brolis. Juk kaimynai buvo, kartu su A. G. kolūkyje dirbo. Niekada nekilo abejonių, kad A. G. su (duomenys neskelbtini) buvo broliai. Žino, kad dar dvi seserys (duomenys neskelbtini) buvo, bet viena lyg mirė tremtyje. O kur gyveno kita, tai nežino. Jos jau seniai išmirusios (b.l. 59).

Liudytoja S. D. parodė, kad jos tėviškė yra (duomenys neskelbtini), bet dabar gyvena Vilniuje. Žemaičių žemė ir jos tėvo J. K. žemė ribojosi. (duomenys neskelbtini) žemė irgi buvo netoliese. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) šeimas pažinojo. (duomenys neskelbtini) šeimą sudarė P. Ž., jo žmona ir (duomenys neskelbtini) sesuo A. Ž., kuri vėliau tapo (duomenys neskelbtini). Tai galėjo būti vokiečių metais, nuo kokių 1940 metų. A. G. yra (duomenys neskelbtini) sesuo. Ar klausytum A. Ž., ar P. Ž., ar A. G., tai jų visų kalbos maniera, tonas, balso tembras lygiai tas pats. (duomenys neskelbtini), jos prisiminimu, buvo paimtas į lagerį, paskui jie grįžo ir turėjo namus (duomenys neskelbtini). Ji pati dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje ir A. Ž. dar net mokinė jos buvo. Kaime buvo daug šnekų kai A. Ž. ištekėjo už (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) turėjo gal 9 vaikus ir visi stebėjosi kur ta marti tilps. (duomenys neskelbtini) sodyba buvo (duomenys neskelbtini) kaime, o (duomenys neskelbtini) sodyba buvo už kokio kilometro – (duomenys neskelbtini) kaime. A. G. daugiau būdavo pas brolį tėviškėje, o ne savo namuose. Ten nebuvo viskas gerai. (duomenys neskelbtini) šeimos neturėjo. Kiek atsimena, A. G. ištisai būdavo pas brolį, o jos vyras buvo pas savo tėvus. Į tėviškę A. G. sugrįžo (duomenys neskelbtini) metais. Jos vyras jau buvo miręs. A. G. skųsdavosi, kad ji turi tik brolio šeimą. O kai mirė ir brolis, tada ji sakė, kad jai liko tik brolio mergaitė. Su brolio žmona didelės meilės ten nebuvo. Tiksliai nepamena kada A. G. mirė. Laidotuvėse nebuvo. Pagal A. G. šneką ji turėjo tik vieną artimą giminaitę – A. Ž.-P. Jai atrodo, kad po A. G. mirties likusia žeme rūpinasi A. Ž.-P.– sutvarkė tetos kapus, prižiūri ir žemę (b.l. 59-60).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja, kreipdamasis į teismą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) A. G. ir P. Ž. giminystės ryšyje buvo brolis ir sesuo; 2) A. Ž.-P. po A. G. mirties priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimą turtą. Faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo tikslu.

Tam, kad priimtų sprendimą dėl bylos esmės, teismas turi įstatymo nustatyta tvarka konstatuoti, egzistuoja ar neegzistuoja faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (Lietuvos Respublikos CPK 176 str.). Išvadas dėl aktualių faktinių aplinkybių teismas daro įvertinęs byloje visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.). Dėl įrodymų pakankamumo, sprendžiant dėl tam tikrų faktų egzistavimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ne kartą pabrėžė, kad, atsižvelgiant į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti tada, kai bylos įrodymų pagrindu susiformuoja atitinkamas teismo įsitikinimas. Remdamasis įstatyme suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas gali vienų įrodymų įrodomąją reikšmę pripažinti, o kitus įrodymus atmesti dėl jų neatitikimo leistinumo, patikimumo ir kt. reikalavimams.

Iš pareiškėjos paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, jog pareiškėja A. Ž.-P. kreipėsi į Šakių rajono CMS dėl jos tėvo P. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, ir šio sesers A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, gimimo liudijimų išdavimo, tačiau suinteresuotas asmuo pateikė išvadą, kad tai padaryti galimybės neturi (b.l. 21)

Tai, kad pareiškėjos A. Ž.-P. tėvas P. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, ir A. Ž. (po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini)) buvo brolis ir sesuo patvirtina byloje pateikti P. Ž. bei J. G. buto – ūkio lapai. Iš P. Ž. buto ūkio lapo Nr. 12 matyti, kad 1942 metais jis gyveno (duomenys neskelbtini), buvo šeimos galva. Jo šeimą sudarė žmona A. Ž., tėvas S. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, taip pat sesuo A. G., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, pažymint, jog ši yra ištekėjusi (b.l. 14). Kad A. G. vyras yra S. G., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, patvirtina J. G. buto ūkio lapas Nr. 5 (b.l. 16-17). Iš šio buto ūkio lapo galima pagrįstai manyti, kad (duomenys neskelbtini) šeima, kuri gyveno (duomenys neskelbtini), buvo didelė, todėl nors ir būdami susituokę, S. G. bei A. G. (iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini)) gyveno atskirai. Tai patvirtino ir byloje apklausta liudytoja S. D. teigdama, kad kiek atsimena, A. G. ištisai būdavo pas brolį, o jos vyras buvo pas savo tėvus, nes pastarojo šeima buvo labai didelė. Liudytojų T. K. ir S. D. parodymais – niekada nekilo abejonių, kad A. G. su P. Ž. nėra broliai, kad pagal pačios A. G. šneką, jog po vyro ir brolio mirties ji turėjo tik vieną artimą giminaitę – A. Ž.-P. (b.l. 59-60). Nors nėra išlikusių P. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, ir A. Ž. (po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini)) gimimo liudijimų, tačiau teismo posėdžio metu įvertinus pareiškėjos paaiškinimus, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, todėl laikytina įrodyta (bei nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas) jog A. G. ir P. Ž. giminystės ryšyje buvo brolis ir sesuo.

Vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas (Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėjimas atsiranda mirus fiziniam asmeniui. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t.y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. nustatyta, kad 2000 m. liepos 18 d. CK paveldėjimo teisės normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, t.y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Kadangi A. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjamu atveju taikytinos 1964 metų CK normos. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 metų CK 587 str. 2 ir 3 d.). Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (1964 metų CK 587 str. 2 d.). Įstatymas nenumato, kad faktiškas paveldimo turto valdymas, kuriuo priimamas palikimas, turi būti įformintas raštu ar notarine forma. Todėl įpėdinis, įrodinėdamas aktyvių veiksmų, išreiškiančių jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, atlikimo per terminą palikimui priimti aplinkybę, gali remtis visomis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Byloje nustatyta, kad palikėja A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu mirusioji buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą ir (duomenys neskelbtini) gyveno (b.l. 6-7). Jos sutuoktinis S. G., gimęs (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Lietuvos žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. buvo atkurto nuosavybės teisės į turėtą 6,25 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) (b.l. 24). Byloje esančiais duomenimis A. G. vaikų neturėjo, o pareiškėja yra ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą (1964 m. CK 573 str. 1 d. 4 p.). Apie palikėjos mirtį A. G. sužinojo 2004 metais, iš karto pradėjo tvarkyti šios kapą, rūpintis palikėjos turėtu žemės sklypu.

1964 metų CK 573 str. 2 ir 3 d. numato, kad ketvirtos eilės įpėdiniai paveldi jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų yra atimta paveldėjimo teisė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad palikėja A. G. būtų turėjusi antrosios, trečiosios eilės įpėdinių (brolis P. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) metais, o vyras S. G. mirė (duomenys neskelbtini) metais), todėl pareiškėja mirusiosios palikimą faktiškai pradėti valdyti turėjo per 6 mėnesius po palikėjos mirties. Bylos duomenimis, pareiškėja plikimu rūpintis pradėjo praėjus aštuoneriems metams po A. G. mirties, todėl pareiškėja neįrodė, jog būdama įpėdinė, po savo tėvo sesers A. G. mirties, per įstatymu nustatytą 6 mėnesių laikotarpį atliko kokius nors aktyvius veiksmus, nukreiptus įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Liudytojų parodymai nepatvirtina, kad pareiškėja A. Ž.-P. iš karto po palikėjos mirties per šešis mėnesius pradėjo naudotis, rūpintis paveldimu turtu, elgėsi su juo kaip savininkė. Kadangi jokių kitų įrodymų, kad pareiškėja A. Ž.-P. priėmė A. G. palikimą, pradėdama jį valdyti, byloje nepateikta, todėl teismas sprendžia, kad ji neįrodė palikimo priėmimo pradedant jį valdyti fakto (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).

Nors pareiškėja neįrodė, kad po A. G. mirties jos palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, tačiau teismas sprendžia, kad giminystės fakto nustatymas šiuo atveju pareiškėjai gali suketi teisines pasekmes, nes pareiškėja gali pasinaudoti ir kitu įstatyme numatytu būdu palikimui priimti – kreiptis dėl termino palikimui priimti prailginimo (1964 m. CK 588 str. 1 d.).

Tenkinant pareiškimą iš dalies, iš pareiškėjos į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 15 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų ir šaukimų įteikimu dalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 1 d., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 444 str. 2 d. 1 ir 8 p., 448 str. 1 d. teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), giminystės ryšyje buvo brolis ir sesuo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas turto paveldėjimo tikslu.

Likusią pareiškimo dalį atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos A. Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkiolika litų (15 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Masevičiūtė