- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-31
- Bylos Nr.
- N-146-401-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutarties Ž. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2007 m. birželio 14 d. Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Ž. B. už tai, kad jis 2007 m. birželio 14 d., apie 00.29 val., vairavo automobilį, būdamas neblaivus (sunkaus girtumo laipsnio). Protokole nurodyta, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 3 dalyje.
2007 m. liepos 4 d. nutarimu Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus Administracinės veiklos poskyrio pareigūnas paskyrė Ž. B. pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 30² straipsnį 2400 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 28 mėnesiams. Nutarime nurodyta, jog pažeidėjas dėl padaryto pažeidimo gailisi.
Ž. B. Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą pakeisti ir netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pareiškėjas nurodė dėl padaryto pažeidimo besigailintis, tokį pažeidimą padaręs pirmą kartą, paaiškino, jog kadangi dirba vairuotoju, netekęs teisės vairuoti, praras darbą bei pragyvenimo šaltinį, nebegalės išlaikyti šeimos. Pareiškėjas prašė taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.
II.
2007 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi Ž. B. skundas atmestas.
Iš byloje esančių įrodymų - administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 9), alkotesterio rodmenų (b.l. 12), pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 11), tarnybinio pranešimo (b.l.11) ir asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, paaiškinimo - nustatyta, kad Ž. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo transporto priemonę „Ford Explorer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2.64 promilės alkoholio) ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 68 punkto reikalavimus. Jam pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį paskirta 2400 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 28 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog pagal ATPK 30¹ straipsnio nuostatas mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba neskyrimas sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei atsižvelgęs į padarytą administracinį teisės pažeidimą, konstatavo, jog pareiškėjo veiksmai sukėlė pavojų eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams. Teismas nurodė, jog įstatymo numatytos nuobaudos ir taikomos sankcijos tikslas (ATPK 20 straipsnis) yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, tuo siekiama ir prevencijos tikslų. Konstatuota, jog pažeidėjas privalėjo numatyti galimas pasekmes už Kelių eismo taisyklių reikalavimų nevykdymą. Kiekvienas asmuo privalo laikytis įstatymų, numatyti jų nesilaikymo pasekmes, rūpintis, kad tos pasekmės neatsilieptų jo veiklai, šeimos interesams. Asmenims, nepaisantiems įstatymo reikalavimų, atsiranda atitinkamos teisinės pasekmės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog Ž. B. dirba UAB „Govija“ auditoriaus padėjėjo asistentu (b.l.20). Duomenų, jog dirba vairuotoju ar išlaiko šeimą, jis nepateikė. Konstatuota, jog į kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, buvo atsižvelgta, skiriant nuobaudą. Teismas padarė išvadą, kad administracinė nuobauda paskirta laikantis jos skyrimo tvarkos, nutarimas teisėtas ir pagrįstas.
Išskirtinių aplinkybių, itin lengvinančių atsakomybę, teismas nenustatė. Įvertinus pažeidimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, asmenį charakterizuojančią medžiagą (Ž. B. 2005 m. sausio 27 d. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį), padaryta išvada, kad nuobaudos, nesusijusios su teisės vairuoti transporto priemones apribojimu, skyrimas nepasieks ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų. Teismas pažymėjo, jog įstatymas prioritetu laiko visuomenės saugumą, o ne administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui sukeliamus apribojimus.
III.
Ž. B. apeliaciniu skundu prašo, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, jam paskirtą nuobaudą sušvelninti, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apelianto teigimu, bylą nagrinėjusi teisėja 2007 m. liepos 30 d. paskelbė kitokią teismo nutartį nei jo gauta 2007 m. rugpjūčio 8 d., nuvykus į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Apeliantas teigia, jog apie nutarties skelbimo atidėjimą niekas jo neinformavo, todėl jis ir nedalyvavo nutarties skelbime 2007 m. rugpjūčio 6 d., 13.25 val. Apeliantas pažymi, jog jam nesudaryta galimybė pateikti duomenis, kad jis dirba vairuotoju ar išlaiko šeimą, tuo padarant procedūrinius pažeidimus ir nesuteikiant galimybės apginti savo interesus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 49, 53 str.). Apelianto manymu, teismas nepagrįstai atsižvelgė į 2005 m. sausio 27 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą ir visai neatsižvelgė į darbdavio charakteristiką. Savo kaltę pripažįsta ir prašo išnagrinėti pateikiamus šeimos materialinę padėtį patvirtinančius įrodymus, uždarosios akcinės bendrovės direktorės paaiškinimą, kad jis pagal pareigybinę instrukciją faktiškai vykdo vairuotojo funkcijas, darbo sutartį ir pareigybinę instrukciją, įvertinti, kad jokios kitos specialybės ir (ar) išsilavinimo jis neturi.
Atsiliepimas
Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog Ž. B. padarė grubų KET pažeidimą, sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, nors žinojo, kad už veiką, dėl kurios padarymo jis pripažintas kaltu, yra baudžiama specialiosios teisės atėmimu ir turėjo numatyti galimas pasekmes. Apeliacinio skundo patenkinimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ž. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkte nustatytus reikalavimus, vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas sunkaus girtumo laipsnis (2,64 promilės). ATPK 126 straipsnio 3 dalis (byloje aktuali 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1702 redakcija) už šią veiką numatė baudą nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusio policijos pareigūno 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Ž. B. buvo paskirta 2400 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 28 mėnesiams.
Ž. B. padarytą pažeidimą pripažįsta, apeliaciniu skundu prašo švelninti paskirtą administracinę nuobaudą - taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Prašymą grindžia darbo pobūdžiu (dirba UAB „Govija“ auditoriaus padėjėjo asistentu), galimu darbo ir šeimos pajamų šaltinio praradimu.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog taikyti pareiškėjui ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir švelninti atsakomybę nėra pagrindo. Teismas teisingai aiškino šios įstatymo normos paskirtį ir taikymo sąlygas. Taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas dėl mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali, švelnesnės nei numatyta sankcijoje administracinės nuobaudos skyrimo bei administracinės nuobaudos neskyrimo realizuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikytinos, kai: pirma, nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios ir kitos, tokiomis laikytinos, išskirtinės aplinkybės; antra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, turi būti įvertinta bylai reikšmingų aplinkybių visuma (pažeidimo pobūdis, pavojingumas, padarymo aplinkybės, pažeidėjo asmenybę apibūdinanti medžiaga, administracinės nuobaudos tikslai ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus, kurie jo manymu, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teisingai įvertino, kad tenkinti pareiškėjo skundą ir švelninti atsakomybę nėra pagrindo. Teismas teisingai nustatė, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė (gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo) buvo įvertinta paskiriant Ž. B. administracines nuobaudas (tiek baudos dydis, tiek teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo paskirti mažesnio dydžio nei ATPK 126 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas vidurkis). Jokių kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Pagal ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas sprendžiant dėl mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali, švelnesnės nei numatyta sankcijoje administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo turi būti atsižvelgta į ABTĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo, pagrįstai vertino pažeidimo pobūdį, pavojingumą (Ž. B. vairavimas sunkiame girtumo laipsnyje kėlė pavojų eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams), taip pat pažeidėjo asmenybę charakterizuojančią medžiagą nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu, t.y. kad Ž. B. jau buvo baustas už tai, jog vairavo transporto priemonę neblaivus, taip pat pagrįstai akcentavo administracinių nuobaudų tikslus (ABTĮ 20 straipsnis).
Teismas teisingai vertino, kad administracinių teisės pažeidimų bylose dėl transporto priemonės vairavimo esant vairuotojams neblaiviems, darbo, susijusio su transporto priemonės vairavimu, pobūdis išskirtine aplinkybe taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nelaikytinas. Pažymėtina, jog asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbo funkcijoms atlikti, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tyčinių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Transporto priemonės vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, yra tyčinis, vienas pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose ne kartą yra pasisakęs, kad asmens darbas, susijęs su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės (galimas darbo praradimas, šeimos pajamų šaltinio praradimas) dėl pirmiau minėtų priežasčių taip nėra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį.
Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepareikalavo pateikti jo nurodytas aplinkybes (darbo pobūdį, šeimines aplinkybes) patvirtinančius įrodymus, procesiniu ar pareiškėjo teisių pažeidimu nelaikytinas. Pagrįsti skundo argumentus įrodymais yra pareiškėjo pareiga. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, pirmosios instancijos teismas Ž. B. prašymą dėl įrodymų pateikimo patenkino ir teismo posėdyje jo pateiktus dokumentus prijungė. Taigi, apelianto teisė teikti teismui įrodymus nebuvo suvaržyta. Teismas nustatė, kad Ž. B. UAB „Govija“ dirba auditoriaus padėjėjo asistentu, o ne vairuotoju, kaip buvo nurodyta skunde teismui. Apeliantas neteigia, kad šią aplinkybę teismas nustatė neteisingai (nurodo, kad transporto priemonės vairavimas yra susijęs su auditoriaus padėjėjo asistento pareigų vykdymu). Ž. B. nurodytos aplinkybės dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo teismo buvo įvertintos bylai reikšmingų aplinkybių visumos kontekste.
Administracine nuobauda yra siekiama ne tik nubaudimo, auklėjimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo jai žalą darančių veikų. Įstatymu įtvirtintas visuomenės interesas taikant prevencines priemones ir skiriant pažeidėjams įstatymui numatytas nuobaudas užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, negali būti pažeidžiamas iškeliant virš jo asmeninį interesą asmens, kuris padarė tyčinį, pavojingą teisės pažeidimą ir siekia išvengti neigiamų pasekmių, laikinų nepatogumų, kuriuos jam sukelia įstatymu numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas. Pabrėžtina, jog Ž. B. tyčiniais savo veiksmais pasirinkdamas priešingą įstatymui elgesį (vairuoti sunkiame girtumo laipsnyje), padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Taigi paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus, taip pat teisingumo bei protingumo kriterijus.
Apelianto argumentai, kad jis nebuvo informuotas apie teismo sprendimo paskelbimo atidėjimą 2007 m. rugpjūčio 6 d., 13.25 val., įrodymais nepagrįsti. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad apeliantas 2007 m. liepos 30 d. bylos nagrinėjime dalyvavo, o teismo posėdžio metu buvo paskelbta konkreti sprendimo priėmimo ir paskelbimo data - 2007 m. rugpjūčio 6 d. 13.25 val. (b.l. 23-24). Kad 2007 m. liepos 30 d. teismo posėdyje buvo paskelbta atitinkama teismo nutartis apeliantas neneigia. Pastabų dėl teismo posėdžio protokolo Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka Ž. B. nepateikė. Todėl abejoti teismo posėdžio protokolo turiniu kolegija pagrindo neturi. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. B. nedalyvavimas 2007 m. rugpjūčio 6 d. paskelbiant teismo nutartį nepažeidė jo teisės gauti šią teismo nutartį ir dėl jos per įstatymo nustatytą terminą paduoti apeliacinį skundą. Apelianto argumentas, kad 2007 m. rugpjūčio 8 d. jis gavo kitokią teismo nutartį, negu buvo paskelbta 2007 m. liepos 30 d., taip pat nepagrįstas. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo ir bylos medžiagos, 2007 m. liepos 30 d. teismas priėmė nutartį tik dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teisėjo patvirtintą skundžiamos 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria byla buvo išspręsta iš esmės, kopiją, kuri atitinka byloje esantį dokumento originalą.
Skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl Ž. B. apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.