Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja J. D. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3; 20-21), kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) veiksmų.

Skunde paaiškina, kad NŽT 2020-06-26 pareiškėjai pateikė informacinį raštą, tačiau nepriėmė jokio įstatymuose nurodyto sprendimo, tik nurodė prieštaraujančią įstatymams bei faktinėms aplinkybėms ir klaidingą informaciją, prieštaraujančią kitų kompetentingų valstybės institucijų pareigūnų anksčiau priimtiems sprendimams.

Pareiškėja 2020-05-22 skundu „Dėl NŽT Radviliškio skyriaus 2020-04-23 nurodymo“ kreipėsi į NŽT, prašydama ištirti skundą ir motyvuotai atsakyti, kodėl NŽT Radviliškio skyrius, nurodė jai tikslinti t. y. savo lėšomis pertvarkyti nuosavybės teise nuo 2003 m. valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Radviliškio m. ribas pagal kaimyninių sklypų (Nr.(duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), Radviliškio m. ir Nr.(duomenys neskelbtini)esančio (duomenys neskelbtini), Radviliškio m.) padarytus kadastrinius matavimus, ir atsakyti, kodėl atliekant matavimus perdengiami sklypai, o paskui reikalaujama savo lėšomis iš naujo daryti matavimus, tikslinti VĮ Registrų centras užregistruoto žemės sklypo ribas.

Pareiškėja 2020-05-22 skundu kreipdamasi į NŽT direktorių, jokio NŽT Radviliškio skyriaus 2020-04-23 sprendimo neskundė, kadangi pareiškėjos vertinimu, NŽT Radviliškio skyrius jokio įstatymų reikalavimais nustatytos formos ir turinio sprendimo nepriėmė, tik nemotyvuodamas ir nenurodydamas teisinio pagrindo, nurodė atlikti galimai neteisėtą ir nepagrįstą veiksmą - savo lėšomis patikslinti žemės sklypo ribas. Pareiškėjos teigimu, NŽT 2020-06-26 rašte žinomai klaidingai nurodė, kad pareiškėja pateikė skundą dėl NŽT Radviliškio skyriaus 2020-04-23 raštu Nr. 30SD-1053-(14.30.104) „Dėl informavimo“ priimto sprendimo.

Pareiškėja mano, kad NŽT 2020-06-26 rašte pateikia spėjimus, kad NŽT Radviliškio skyrius 2020-04-23 raštu Nr. 30SD-1053-(14.30.104) „Dėl informavimo“ priėmė pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjos nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų, nustatytų atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus, tikslinimo. NŽT 2020-06-06 raštas prieštarauja kadastro duomenims nustatytiems pagal UAB „Medilana“ matininkės A. A. 2017-07-14 atliktiems kadastriniams matavimams ir 2017-08-10 parengtai žemės sklypo kadastro duomenų bylai.

NŽT 2020-06-26 informaciniame rašte siekia suklaidinti pareiškėją, neturinčią žemėtvarkos darbų projektavimo bei atlikimo specialiųjų žinių, nukreipdama į koordinačių sistemos aiškinimą, iki 1996 m. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktus kadastrinius matavimus bei ribų linijų ilgius tarp ribos posūkio taškų bei 2003 m. V. J. atliktus to paties žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir net remdamasi UAB „Medilana“ matininkės N. A. 2019-12-05 atliktais žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniais matavimais (matavimai atlikti nesivadovaujant LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu bei LR Žemės ūkio ministro 2019-12-19 įsakymo Nr. 3D-711 “Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įrašų keitimo Nekilnojamojo turo kadastre ir nekilnojamojo turto registre aprašo patvirtinimo“ nuostatomis), nepripažįsta juridinę galią turinčiu NŽT Radviliškio skyriaus vedėjo A. G. 2017-09-22 sprendimu Nr. 30SK-986-(14.30.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio Radviliškio mieste, (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtintų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Radviliškio m., kadastro duomenų ir VĮ Registrų centras įregistruotų UAB „Medilana“ matininkės A. A. 2017-07-14 atliktų šio žemės sklypo kadastrinių matavimų, melagingai tvirtinant, kad ribos linijų ilgiai tarp posūkio taškų nesutampa.

NŽT 2020-06-26 informacinis raštas, kuriame žinomai klaidingai įvardinta pareiškėjos, 2020-05-22 kreipimosi į NŽT pagrindas ir dalykas, žinomai klaidingai įvardintas 2020-06-26 informacinio rašto turinys ir forma - sprendimas, kategoriškas atsisakymas nagrinėti pareiškėjos 2020-05-22 skundo aplinkybes, kai dėl kaimyninių sklypų vėliau atliktų kadastrinių matavimų ir padarius pareiškėjai priklausančio žemės sklypo perdengimus, sumažėjo mano žemės sklypas, kai darant kaimyninių žemės sklypų kadastrinius matavimus buvo perkelti mano žemės sklypo riboženkliai, nurodant jau perdengto žemės sklypo ribas, sukėlė pareiškėjai didelį stresą, neapsakomą nusivylimą, pablogėjo ir nutrūko bendravimas su kaimynais ir noras tvarkyti žemės sklypą.

Paaiškina, kad Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas (geodezinis tinklas) iki 1990 m. buvo sudarytas vietinėje koordinačių sistemoje. Šis geodezinis pagrindas nėra vienalytis, jis buvo sudaromas atliekant matavimus skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, dėl to punktų koordinatės nustatytos su paklaidomis. Taip pat šio tinklo susiejimo su valstybiniu geodeziniu pagrindu tikslumas neužtikrina Nuostatais nustatytų reikalavimų matavimo tikslumui atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus nuo vietinio tinklo punktų. Transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą gali skirtis nuo koordinačių nustatytų matuojant nuo valstybinių valstybinio geodezinio pagrindo (GPS1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl šių koordinačių skirtumų gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų.

Pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas 1997-11-24, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje 1942 m. koordinačių sistemoje. Atlikus NŽT turimų dokumentų analizę buvo nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti teisingai, o 2019-12-05 atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatyta bendra žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) riba, nepažeidžia pareiškėjos, kaip gretimo sklypo savininkės interesų. Atsižvelgdamas į tai, NŽT Radviliškio skyrius priėmė pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribų, nustatytų atlikus šio žemės sklypo tikslinimo.

NŽT mano, kad pareiškėjos teiginiai apie patirtą žalą yra deklaratyvaus pobūdžio ir negali būti pagrindu tenkinti jos skundą. Nurodo, kad reiškiant reikalavimą priteisti žalą, turi būti nurodyti institucijos neteisėti veiksmai, kokių konkrečiai teisės aktų atsakovės atstovė nevykdė, tačiau pareiškėja nieko konkretaus nenurodė. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius dėl patirtos žalos, ir priežastinio ryšio NŽT veiksmais ar neveikimu. NŽT mano, kad pareiškėja reikšdama motyvus apie tariamą neturtinės žalos atlyginimą, siekia ne moralinės satisfakcijos, o pasipelnyti iš valstybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kyla dėl 1 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš valdžios pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad NŽT Radviliškio skyrius 2020 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 30SD-1053(14.30.104.) „Dėl informavimo“ informavo pareiškėją, kad atsižvelgiant į VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Šiaulių skyriaus 2020 vasario 25 d. Nr. SPR5-3118 (14.4 E) „Kadastro tvarkytojo sprendimą prašymą atmesti“ (b. l. 13) ir patikrinus pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Radviliškio m., kadastrinius matavimus, nustatyta, kad besiribojančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) riba kerta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą. NŽT Radviliškio skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 126 punktu informavo, kad pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Radviliškio m., planas yra tikslintinas. Tuo pačiu raštu pareiškėjai buvo paaiškinta, kad dėl sklypo plano patikslinimo ji gali kreiptis į bet kurią įmonę ar fizinį asmenį, turintį Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. Fizinių asmenų, turinčių matininko kvalifikacijos pažymėjimą, sąrašas skelbiamas NŽT tinklalapyje.

Pareiškėja, nesutikdama su gautu raštu, 2020 m. gegužės 22 d. su skundu (b. l. 6-7) kreipėsi į NŽT, prašydama motyvuotai bei argumentuotai atsakyti, kodėl NŽT Radviliškio skyrius nurodo jai tikslinti (savo lėšomis pertvarkyti) nuosavybės teise nuo 2003 m. valdomo žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Radviliškio m. ribas pagal atliktus kaimyninių sklypų matavimus. Taip pat atsakyti, kodėl atliekant kadastrinius matavimus Radviliškio mieste ir rajone perdengiami žemės sklypai, ir reikalaujama už savo lėšas iš naujo daryti matavimus ir tikslinti duomenis VĮ Registrų centras, patiriant papildomas išlaidas.

NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, dėstydama teisinį reglamentavimą, pareiškėjai raštu Nr. 1SS-1227-(10.5.) (b. l. 8-11) paaiškino, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, 1996 m. parengtame Valstybinio žemėtvarkos instituto, atlikus kadastrinius matavimus valstybinėje 1942 m. koordinačių sistemoje, nurodyta, kad žemės sklypo ribos linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 1 - Nr. 2 (ribos ilgis Nr. 1) yra 48,93 m, ribos linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 2 - Nr. 3 (ribos ilgis Nr. 2) yra 25,75 m, ribos linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 3 - Nr. 6 (ribos ilgis Nr. 3) yra 49,72 m (18,82 m + 7,49 m + 23,41 m) ir ribos linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 6 - Nr. 1 (ribos ilgis Nr. 4) yra 25,36 m. Pažymėjo, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos sutampa su stabiliais vietovės objektais - tvoromis ir ūkinio pastato siena. UAB „Medilana“ matininkės N. A., 2019-12-05 atliktus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, parengtame žemės sklypo plane nurodyta, kad žemės sklypo ribos linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 6 - Nr. 7 (ribos ilgis Nr. 1) yra 49,02 m, ribos linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 7 - Nr. 1 (ribos ilgis Nr. 2) yra 25,78 m (0,40 m + 25,38 m), ribos linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 1 - Nr. 5 (ribos ilgis Nr. 3) yra 49,62 m (0,13 m + 23,39 m + 7,49 m + 18,61 m) ir ribos linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 5 - Nr. 6 (ribos ilgis Nr. 4) yra 25,37 m. Nurodė, kad palyginus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, 1996 m. parengtame Valstybinio žemėtvarkos instituto, atlikus kadastrinius matavimus valstybinėje 1942 m. koordinačių sistemoje, ir UAB „Medilana“ matininkės N. A., 2019-12-05 atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, parengtame žemės sklypo plane nurodytą informaciją, NŽT nustatė, kad ribos ilgis Nr. 1 pailgėjo 0,09 m, ribos ilgis Nr. 2 pailgėjo 0,03 m, ribos ilgis Nr. 3 sutrumpėjo 0,10 m ir ribos ilgis Nr. 4 pailgėjo 0,01 m. Pažymėjo, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos sutampa su vietovėje esančiomis tvoromis ir ūkinio pastato siena. Todėl, remiantis tuo, kad, atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiai pakito nežymiai, žemės sklypo konfigūracija nepakito ir šio žemės sklypo ribos sutampa su stabiliais vietovės objektais - vietovėje esančiomis tvoromis ir ūkinio pastato siena, darė išvadą, kad UAB „Medilana“ matininkė N. A. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus atliko vadovaudamasi šio žemės sklypo suformavimo dokumentais. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas 1997-11-24, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje 1942 m. koordinačių sistemoje.

1997 m. rugsėjo mėn. V. J. geodezinių darbų įmonei, atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus valstybinėje 1942 m. koordinačių sistemoje, parengtame žemės sklypo plane nurodyta, kad žemės sklypo ribos linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 1 - Nr. 4 (ribos ilgis Nr. 1) yra 50,20 m (24,18 m + 4,65 m + 21,37 m), ribos linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 4 - Nr. 5 (ribos ilgis Nr. 2) yra 25,38 m, ribos linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 5 - Nr. 6 (ribos ilgis Nr. 3) yra 51,01 m ir ribos linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 6 - Nr. 1 (ribos ilgis Nr. 4) yra 25,11 m. Atkreipė dėmesį į tai, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos sutampa su vietovėje esančia tvora ir ūkinio pastato siena. V. J. įmonei 2003-10-23 atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, vietinėje koordinačių sistemoje, parengtame žemės sklypo plane nurodyta, kad žemės sklypo ribos linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 1 - Nr. 5 (ribos ilgis Nr. 1) yra 49,43 m (22,69 m + 4,65 m + 21,37 m + 0,72 m), ribos linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 5 - Nr. 6 (ribos ilgis Nr. 2) yra 25,74 m, ribos linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 6 - Nr. 7 (ribos ilgis Nr. 3) yra 49,52 m ir ribos linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 7 - Nr. 1 (ribos ilgis Nr. 4) yra 25,73 m. Atkreipė dėmesį į tai, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos šiaurės rytinėje, pietvakarinėje ir šiaurės vakarinėje ribose nesutampa su vietovėje esančia tvora, o pietrytinėje dalyje sutampa su vietovėje esančia tvora ir ūkinio pastato siena. Todėl, NŽT palyginus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, 1997 m. rugsėjo mėn. parengtame V. J. geodezinių darbų įmonės, atlikus kadastrinius matavimus valstybinėje 1942 m. koordinačių sistemoje, ir V. J. įmonės, 2003-10-23 atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, parengtame žemės sklypo plane nurodytą informaciją, nustatė, kad ribos ilgis Nr. 1 sutrumpėjo 0,77 m, ribos ilgis Nr. 2 pailgėjo 0,36 m, ribos ilgis Nr. 3 sutrumpėjo 1,49 m ir ribos ilgis Nr. 4 pailgėjo 0,62 m. Įvertinusi pririšimą nuo stabilaus vietovės objekto - ūkinio pastato iki ribos posūkio taško tiek 1997 m. rugsėjo mėn. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, tiek 2003-10-23 parengtame šio žemės sklypo plane pažymėtu Nr. 1, NŽT nustatė, kad minėtas ilgis sutrumpėja 1,49 m (24,18 m - 22,69 m), o nuo stabilaus vietovės objekto - ūkinio pastato iki ribos posūkio taško 1997 m. rugsėjo mėn. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane pažymėtu Nr. 4 ir 2003-10-23 parengtame šio žemės sklypo plane pažymėtu Nr. 5, nustatė, kad minėtas linijos ilgis pailgėja 0,72 m (22,09 m - 21,37 m). Rašte NŽT atkreipė dėmesį į tai, kad yra matomas akivaizdus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų perstūmimas stabilaus vietovės objekto - elektros stulpo atžvilgiu.

UAB „Medilana“ matininkės A. A., 2017-07-14 atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, parengtame žemės sklypo plane nurodyta, kad žemės sklypo ribos linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 2 - Nr. 7 (ribos ilgis Nr. 1) yra 49,40 m (22,69 m + 4,63 m + 5,07 m + 16,30 m + 0,71 m), ribos linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 7 - Nr. 8 (ribos ilgis Nr. 2) yra 25,83 m, ribos linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 8 - Nr. 1 (ribos ilgis Nr. 3) yra 49,52 m ir ribos linijos ilgis taip ribos posūkio taškų Nr. 1 - Nr. 2 (ribos ilgis Nr. 4) yra 25,73 m. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nesutampa su vietovėje esančia tvora. Pažymėjo, kad 2017-07-14 surašytame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo - parodymo akto 5 punkte yra gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkės pastaba, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bendra riba turi sutapti su vietovėje esančia tvora. Palygino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, 2003-10-23 parengtame V. J. įmonės, atliktus kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, ir UAB „Medilana“ matininkės A. A., 2017-07-14 atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, parengtame žemės sklypo plane nurodytą informaciją, nustatė, kad ribos ilgis Nr. 1 sutrumpėjo 0,03 m, ribos ilgis Nr. 2 pailgėjo 0,09 m, ribos ilgis Nr. 3 sutampa ir ribos ilgis Nr. 4 sutampa. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, NŽT padarė išvadą, kad 2003-10-23 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje atlikti nesivadovaujant 1997 m. rugsėjo mėn. suformuotomis šio žemės sklypo ribomis, o 2017-07-14 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis neteisingai 2003-10-23 atliktais šio žemės sklypo kadastriniais matavimais vietinėje koordinačių sistemoje. NŽT padarė išvadą, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai yra atlikti teisingai, o 2019-12-05 atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatyta bendra žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) riba, nepažeidžia pareiškėjos, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, interesų, todėl sprendė, jog NŽT Radviliškio skyrius 2020-04-23 raštu Nr. 30SD-1053-(14.30.104) „Dėl informavimo“ priėmė pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, nustatytų atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, tikslinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. LVAT yra išaiškinęs, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytus NŽT neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis LVAT praktika, neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2012-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2012).

Pažymėtina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Skunde teismui pareiškėja nurodo, kad NŽT jai nurodė, kad jos žemės sklypas tikslintinas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.

Žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau - kadastriniai matavimai), atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai), bei Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės).

Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus - detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus.

Pažymėtina, jog atsakovės atstovė nurodė, jog transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą gali skirtis nuo koordinačių nustatytų matuojant nuo valstybinių valstybinio geodezinio pagrindo (GPS1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl šių koordinačių skirtumų gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų. NŽT atlikus turimų dokumentų analizę buvo nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti teisingai, o 2019-12-05 atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatyta bendra žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) riba, nepažeidžia pareiškėjos, kaip gretimo sklypo savininkės interesų ir NŽT Radviliškio skyrius, priėmė pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribų, nustatytų atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, tikslinimo. Pažymėtina, ir tai, kad pareiškėja neginčija duomenų, kuriais remiantis priimtas sprendimas dėl pareiškėjos nuosavybės teise valdomo sklypo ribų tikslinimo, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės pateiktais duomenimis ir pareiškėjai pateiktame atsakyme pateiktu duomenų vertinimu.

Pareiškėja teigia, kad NŽT 2020-06-26 raštas yra informacinio pobūdžio, kuriame pateikiami spėjimai dėl NŽT Radviliškio skyriaus rašte nurodytų aplinkybių. Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjos argumentais. Pažymėtina, kad NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2020-06-26 raštu pateikė vertinimą dėl teritorinio skyriaus 2020-04-23 priimto sprendimo dėl pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribų, nustatytų atlikus kadastrinius matavimus, tikslinimo.

Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymas nustato, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei (2 str. 5 d.).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1116-556/2018). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2652-1062/2018).

Teismas akcentuoja, jog raštas, iš kurio pareiškėja kildina neturtinę žalą atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjai aktualaus klausimo, kurios betarpiškai susijusios su teisės aktais reglamentuojančiais nuosavybės valdomo žemės sklypo plano tikslinimo. Raštas iš kurio kildinama neturtinė žala yra motyvuotas, iš esmės galima suprasti atsakovės atstovės rašto turinį, į pareiškėjos skundą atsakyta laiku, išsamiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų.

Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei teisės aktų nuostatas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.