- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- 2S-1897-560/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- UAB „AC invest“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas UAB „AC invest“ skundu prašė panaikinti antstolio priimtus sprendimus – 2019-07-26 patvarkymą įpareigoti skolininką pervesti lėšas, esančias įmonės kasoje, 2019-07-26 turto arešto aktą – ir jų vykdymą, užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0179/15/01041; panaikinti 2019-07-26 turto arešto aktą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
2. Pareiškėjas taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese – sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad tenkinus jo skundą dėl antstolio veiksmų, antstolio atliekami vykdymo veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, būtų panaikintas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu pradėta vykdomoji byla. Antstolio skundžiami procesiniai sprendimai yra neteisėti, nes jais pareiškėjui nustatytas septynis kartus trumpesnis terminą, nei yra numatytas CPK 512 straipsnyje. Antstolis ne tik kad nepagrįstai įpareigojo pervesti pinigines lėšas ir paskaičiavo vykdymo išlaidas, bet ir areštavo pareiškėjo turtą. Todėl antstolio priimti ginčo dokumentai turi būti panaikinti, o vykdomieji veiksmai sustabdyti. Nesustabdžius antstolio vykdomųjų veiksmų nebus įmanoma įvykdyti galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo, kuris būtų priimtas išnagrinėjus jo skundą dėl antstolio veiksmų, taip pat būtų pažeisti pareiškėjo teisėti interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-24 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad pareiškėjas prašo sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0179/15/01041 vykdymą, t. y. faktiškai visus priverstinio vykdymo veiksmus, kurie atlikti minėtoje vykdomojoje byloje įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. Teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, yra įsiteisėjęs, todėl privalo būti vykdomas. Pareiškėjo argumentai, susiję su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-15 sprendimo neteisėtumu, iš esmės nėra vertinami, nes sprendžiant skundą dėl atitinkamų antstolio veiksmų patikrinamas ne įsiteisėjusio teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, teisėtumas ir pagrįstumas, o atitinkamų skundžiamų antstolio veiksmų bei priimtų procesinių sprendimų teisėtumas. Pareiškėjo nurodomi teiginiai dėl galimo banko neteisėto veikimo ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kitoje civilinėje byloje Nr. e2-122-872/2018, neteisėtai priimtų vykdomųjų dokumentų kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/01013 taip pat nėra susiję su nagrinėjamoje byloje vertintinomis aplinkybėmis bei nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ginčo vykdomojoje byloje. Teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju būtinybės taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones nėra, todėl pareiškėjo prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėjas UAB „AC invest“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 nutartį ir sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos. Nurodo, kad pareiškėjas pateikė teismui pakankamai duomenų apie kitas susijusias ginčo bylas, todėl šio teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas neturėtų būti galiojantis ir vykdytinas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalėjo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis griežtai nesilaikė įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos ir buvo grubiai pažeistos skolininko teisės ir teisėti interesai. Kadangi skolininko ir išieškotojo ginčo bylos dar nėra pasibaigusios, todėl antstolio procesiniai dokumentai buvo neteisėti. Nuo 2013-11-15 paaiškėjo naujų esminių aplinkybių visuma. Pareiškėjas skunde nurodė ir pateikė naujus įrodymus, kad teismo nutartis, kurios pagrindu buvo išduotas antstolio vykdomojoje byloje vykdomas vykdomasis raštas, turėjo būti panaikinta ar pakeista. Kadangi pareiškėjas motyvuotai ir argumentuotai skunde įrodė, kad antstolio veiksmai turėjo būti sustabdyti, nes iki to laiko pareiškėjo turtas galėjo būti nepagrįstai parduotas.
5. Teismai nusprendė įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui AB „SEB lizingas“ automobilį Toyota Corolla, tuo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-28 dieną išdavė vykdomąjį raštą, tačiau teismų procesiniuose dokumentuose nebuvo nutarta vykdyti teismų sprendimus skubiai. Antstolis turėjo nustatyti pareiškėjui protingą ir teisingą terminą įvykdyti šio patvarkymo reikalavimus. Pareiškėjas negalėjo fiziškai ir gera valia įvykdyti šio patvarkymo reikalavimų, nes prieš jį buvo panaudota apgaulė ir smurtas. Į sutartą susitikimą antstolis atvyko ne vienas, to susitikimo metu pareiškėjui nežinomas asmuo (teigęs, kad yra banko atstovas) apgaulės ir prievartos būdu bei pareiškėjui prieštaraujant, sėdo į automobilį ir išvažiavo pareiškėjui nežinoma kryptimi, tai atlikdamas vos neužvažiavo ant pareiškėjo, elgėsi su pareiškėju labai nemandagiai ir įžūliai, visiškai neragavo į pareiškėjo teisėtus argumentus ir pastabas. Antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir turto arešto aktas turėjo būti panaikinti kaip neteisėti, akivaizdžiai nepagrįsti, išpūsti ir lupikiški. Kadangi tik išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl antstolio neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų bus atsakyta į klausimą, ar tolesni antstolio sprendimai ir priverstiniai vykdymai buvo teisėti, todėl siekiant išvengti galimų nuostolių, pareiškėjo skundo prašymas dėl vykdymo sustabdymo vykdomojoje byloje teismo turėjo būti skubiai tenkintinas, nes antstolis ne tik nepagrįstai įpareigojo pervesti pinigines lėšas iš pareiškėjo sąskaitų ir apskaičiavo neteisėtas vykdymo išlaidas, bet ir dar areštavo pareiškėjo turtą.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo AB „SEB bankas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad argumentai, kuriais pareiškėjas įrodinėja su atskirojo skundo dalyku nesusijusias aplinkybes turėtų būti teismo nagrinėjant atskirąjį skundą nevertinti, nes yra nesusiję su ginčo dalyku. Pareiškėjas eilinį kartą pasitelkęs atskirojo skundo institutą bando ginčyti visą eilę jam nepalankių procesinių dokumentų, kurie yra įsiteisėję ir kurių atžvilgiu yra pradėta vykdomoji byla. Pareiškėjas, ignoruodamas jau priimtus ir įsiteisėjusius teismų sprendimus, niekaip negali susitaikyti su jo paties netinkamai vykdytos finansinio lizingo sutarties pasekmėmis. Sprendimas dėl automobilio grąžinimo buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, yra įsiteisėjęs ir yra privalomai vykdytinas nepriklausomai nuo to, ar su teismo sprendimu sutinka pareiškėjas, ar ne. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Pareiškėjas nuosekliai laikosi ydingos ir nesąžiningos veiksmų praktikos gindamas savo menamai pažeistas teises. Antstoliui priėmus bet kokį patvarkymą pareiškėjo atžvilgiu, pastarasis skundžia antstolio veiksmus ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti vykdomąją bylą. Pareiškėjas bylas pradeda teikdamas skundus dėl antstolio veiksmų, tačiau skunde ne skundžia konkrečius antstolio veiksmus, o įrodinėja, kad jo atžvilgiu buvo priimtas neva neteisingas teismo sprendimas, kurio pagrindu išduoti vykdomieji raštai, kuriuos antstolis bando įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
9. Byloje nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2113-235/2013 dėl automobilio Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris skolininkui buvo perduotas valdyti ir naudotis nutrauktos finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-120530 pagrindu, grąžinimo AB SEB bankui (buvęs AB „SEB lizingas“).
10. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas ar pagrįstai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-24 nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra prašydamas sustabdyti antstolio vykdomąsias bylas sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. CPK numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011, yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis aptariamu atveju suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jo prašymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo stabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai didžiąja dalimi yra nukreipti į antstolio veiksmų neteisėtumo įrodinėjimą, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui neturi. Aplinkybes, ar antstolio veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, analizuos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, iškeltą pagal skundą dėl antstolio veiksmų.
12. Atskirojo skundo argumentus, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos stadijoje, galimai palankaus pareiškėjui būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, teismas nelaiko pagrįstais, kadangi tai tėra deklaratyvūs, įrodymais nepagrįsti teiginiai, kas nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti (CPK 178 straipsnis). Deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie galimą pareiškėjo turto pardavimą, neįrodo būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
13. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-28 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo UAB „AC invest“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.