- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-28
- Bylos Nr.
- I-433-320/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00163-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė, Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- Z. Ž.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Irutė Čiukšytė
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. Ž. skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorės 2012-06-04 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo netenkintas Z.Ž. prašymas paskirti jį atsakingu asmeniu už Kristaus Karaliaus katedros kapinėse esančią 34 kvartalo 12 eilės 3 kapavietės priežiūrą.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą ir laiką nustatyta tvarka jam pranešta.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją, prašydamas leisti rekonstruoti kapavietę, kurioje palaidota jo teta U. R. Kapavietę pareiškėjas prižiūri nuo 1970 metų. Atsakovė atsisakė jam išduoti leidimą, pareikalavo, kad pareiškėjas būtų pripažintas asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiūrą. Tada pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į atsakovę, prašydamas pripažinti jį asmeniu, atsakingu už U. R. kapavietės priežiūrą, tačiau atsakovė 2012-06-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patenkinti tokį jo prašymą, nurodydama, kad pareiškėjas nėra palaidotam asmeniui artimas giminaitis, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 3.135 str. Pažymėjo, kad U. R. buvo vieniša, savo vaikų neturėjo, pareiškėjui buvo išduotas leidimas ją palaidoti, jis kapavietę prižiūrėjo ir ja rūpinosi nuo 1970 metų. 1970 metais CK, kuriuo remiasi atsakovas, negaliojo, kitų teisės aktų, apibrėžiančių artimų giminaičių sąvoką, kaip ji suprantama pagal CK 3.135 str., nebuvo. U.R. mirties dienai galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 190 str. numatė, kad mirtis registruojama vietos civilinės metrikacijos organuose, o šio kodekso 191 str.- kad mirtis registruojama giminaičių pareiškimu. Kapinių tvarkymo taisyklės buvo patvirtintos tik 1979-11-23 LTSR Ministrų Tarybos nutarimu, t.y. po U.R. mirties, šiuo nutarimu Komunalinio ūkio ministerija įpareigota iki 1980 metų parengti laidojimo ir kapų statinių registravimo knygos pavyzdį. Mano, kad pareiškėjas teisę į kapavietės priežiūrą įgijo, gavęs U.R. mirties liudijimą ir ją palaidojęs pagal tuo metu galiojančią tvarką. CK įtvirtintas teisinio apibrėžtumo principas reiškia pagarbą įgytoms teisėms, taikant civilinius įstatymus atgaline data. Pareiškėjas visą laiką buvo faktinis kapavietės prižiūrėtojas, kapavietė sutvarkyta, joje yra paminklinis akmuo. Mano, kad atsakovė, priimdama ginčijamą įsakymą, pažeidė taisykles, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl įsakymas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas su skundu nesutinka, paaiškino, kad pareiškėjo prašymas pripažinti jį U.R. kapavietės prižiūrėtoju buvo apsvarstytas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus Kapaviečių identifikavimo komisijos (toliau- Komisija) posėdyje ir nuspręsta šio pareiškimo netenkinti, nes pareiškėjas palaidotam asmeniui nėra artimas giminaitis, atitinkantis CK IV dalies IX skyriaus 3.135 straipsnio „Artimieji giminaičiai“ nuostatas, t.y. neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr.1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamų aktų patvirtinimo“ patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau- Kapinių tvarkymo taisyklės) 31 p. Kapavietėje, kurios prižiūrėtoju prašo jį pripažinti pareiškėjas, palaidota pareiškėjo teta, nelaikytina artimu giminaičiu pagal CK nuostatas. Kapinių tvarkymo taisyklių 31 punktas numato, kad kapavietę identifikuoti gali prašyti tik artimi giminaičiai. Pareiškėjas savo skunde remiasi negaliojančiais teisės aktais, kuriais atsakovė, priimdama sprendimą, negalėjo vadovautis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Z. Ž. 2012-05-24 pateikė prašymą Komisijai, kuriuo jis prašė pripažinti jį Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinėse, 34 kvartale, 12 eilėje esančios 3 kapavietės prižiūrėtoju (b.l.10). Komisija, išnagrinėjusi Z.Ž. prašymą, jo netenkino, konstatavusi, kad pateikti duomenys netenkina Kapinių tvarkymo taisyklių 31 punkto reikalavimų, t.y. pareiškėjas palaidotam asmeniui nėra artimas giminaitis, atitinkantis CK IV dalies IX skyriaus 3.135 straipsnio „Artimieji giminaičiai“ nuostatų (Komisijos posėdžio 2012-05-30 protokolas Nr. KI-24, b.l.8-9). Remdamasis Komisijos 2012-05-30 posėdžio protokolu, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012-06-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepatenkino pareiškėjo prašymo paskirti (pripažinti) jį asmeniu, atsakingu už Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinėse, kvartale 34, eilėje 12 esančios 3 kapavietės priežiūrą (b.l.5) Šis įsakymas ir yra ginčijamas nagrinėjamojoje administracinėje byloje.
Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 31 str. numato, kad savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja bei kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-11-19 nutarimu Nr.1207 patvirtino Kapinių tvarkymo taisykles, kurios, be kitų klausimų, nustato leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių priežiūros ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką. Kapinių tvarkymo taisyklių 1 punkte nustatyta, kad jos yra privalomos tvarkant visas kapines, kuriose palaidoti ar laidojami žmonių palaikai.
Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas siekia būti pripažintu asmeniu, atsakingu už kapavietės, kurioje palaidota jo teta U. R., mirusi (duomenys neskelbtini), priežiūrą.
Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktas nustato, kad už kapavietės priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau- Žurnalas). Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo įgyja atitinkamas teises ir pareigas, numatytas Kapinių tvarkymo taisyklėse.
Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinių prižiūrėtoja uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) 2012-11-05 raštu Nr.137 teismą informavo, kad šių kapinių Žurnalai išlikę tik nuo 1984 metų, todėl raštiniais įrodymais nėra galimybės nustatyti, ar laidojant U.R., Žurnale buvo įrašyti S. Ž. duomenys. Kapinių tvarkymo taisyklės nereglamentuoja, kaip sprendžiamas pripažinimo atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu klausimas, kai Žurnalas (tuo pačiu ir įrašai jame) nėra išlikęs. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovas paaiškino, kad tokius klausimus sprendžia Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Komisija. Nors Komisijos nuostatai Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje nėra patvirtinti, tačiau atsakovo paaiškinimas bei byloje pateikti šios komisijos posėdžių protokolai patvirtina, kad šiai komisijai pavesta nagrinėti ir asmenų prašymus pripažinti juos asmenimis, atsakingais už kapavietės priežiūrą.
Ginčo atveju pareiškėjas, siekdamas būti pripažintu asmeniu, atsakingu už kapavietės, kurioje palaidota U. R., priežiūrą, 2012-05-24 prašymu kreipėsi į Komisiją, kuri jo prašymo netenkino. Šio Komisijos sprendimo pagrindu ir buvo priimtas ginčijamas įsakymas. Tiek ginčijamas įsakymas, tiek Komisijos sprendimas grindžiamas Kapinių tvarkymo taisyklių 31 punktu.
Kapinių tvarkymo taisyklių V skirsnis reglamentuoja kapaviečių identifikavimo klausimus. Šio skirsnio 31 punktas nustato, kokius dokumentus turi pateikti asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę, tuo pačiu apibrėždamas ir sąlygas, kada tokį kapą ir tapatybę reikia identifikuoti, o būtent: kai neišliko palaidotų asmenų palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) Žurnale. Pagal minėto 31 punkto prasmę prašymą identifikuoti kapavietę gali pateikti tik palaidoto asmens artimi giminaičiai ar sutuoktinis. Teisėjų kolegijos vertinimu, kapą reikia identifikuoti, jeigu nėra nė vieno iš šiame punkte nurodytų duomenų, pagal kurios galima nustatyti kapavietėje palaidoto asmens tapatybę. Ginčo atveju byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad U. R. palaidojimo vietą žymi paminklinis akmuo, kuriame nurodyta palaidoto asmens vardas, pavardė, gimimo ir mirimo datos (b.l.14), todėl kapavietės identifikuoti nereikėjo, toks pareiškėjo prašymas atsakovui ir nebuvo pateiktas. Kas laikomas asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiūrą, nustato ne Kapinių priežiūros taisyklių 31, o 20 punktas, todėl laikytina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Kapinių tvarkymo taisyklių 31 punktu.
Pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktą, atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu įvardijamas laidojantis asmuo. Ši teisės norma aiškintina kartu su Įstatyme įtvirtintomis nuostatomis. Laidojančio asmens sąvoka yra įtvirtinta Įstatymo 2 straipsnio 14 punkte, kuris nustato, kad laidojantis asmuo - tai asmens, pareiškusio valią dėl savo palaikų laidojimo formos, paskirtas šiai valiai vykdyti asmuo arba, jeigu toks asmuo nepaskirtas, o valia pareikšta testamente,- testamentą vykdantis asmuo, arba šiame įstatyme nustatytais atvejais mirusiojo sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jei jų nėra, - kiti artimi giminaičiai ir kiti šiame bei kituose įstatymuose nurodyti asmenys, organizuojantys palaikų laidojimą. Įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nurodo, kad asmuo valią dėl savo palaikų laidojimo pareikšti ir laidojantį asmenį paskirti gali CK nustatyta tvarka sudarytame testamente arba CK nustatyta tvarka patvirtintame rašytiniame pareiškime. Minėto Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad tuo atveju, kai miręs asmuo iki savo mirties šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepaskyrė laidojančio asmens ar jo paskirtas asmuo dėl objektyvių priežasčių negali organizuoti laidojimo ar atsisakė tai daryti, laidojimą organizuoja mirusiojo sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jei jų nėra, - kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą. Šių teisės normų analizė įgalina daryti išvadą, kad mirusįjį laidojančiu asmeniu gali būti ir asmenys, nesantys mirusiajam giminaičiais.
Pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 14 punktą, leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir mirties liudijimą. Pareiškėjas S.Ž. savo skunde nurodė, o teismo posėdžio metu jo atstovė patvirtino, kad mirusioji U.R. buvo vieniša, be S.Ž., kitų giminaičių neturėjo, S. Ž. organizavo U.R. laidojimą ir leidimas palaidoti mirusią U.R. buvo išduotas jam. Šie pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimai bylos medžiaga nėra paneigti, šių aplinkybių neginčija ir atsakovas. Teismo nuomone, šias aplinkybes patvirtina ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2012-11-14 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad R. U., J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas yra išduotas Z. Ž., J. (b.l.39).
Išvardintų įrodymų visuma patvirtina, kad Z.Ž. buvo U.R. laidojantis asmuo, jam buvo išduotas leidimas ją palaidoti. Jis atitinka Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkte nurodytas sąlygas, todėl ir nesant išlikusių Žurnalų, jis laikytinas atsakingu už U. R. kapavietės priežiūrą asmeniu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorės 2012-06-04 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas, atsakovas įpareigotinas pripažinti pareiškėją asmeniu, atsakingu už Kristaus Karaliaus katedros kapinėse esančią 34 kvartalo 12 eilės 3 kapavietės priežiūrą.
Pareiškėjas teismui paduotu skundu taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas (b.l.3).
Pagal LR ABTĮ 44 str.1 p. proceso šalis, jos naudai priėmus sprendimą, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų- sumokėtą žyminį mokestį, skundo surašymo ir padavimo išlaidas (LR ABTĮ 44 str.2 d.). Pagal LR ABTĮ 44 str.6 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. LR ABTĮ 45 str. numato, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo gali būti paduoti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ar po jos, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą. Prašymas priteisti išlaidas paduotas laiku.
2012-07-04 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį- 100 litų (b.l.4). Ši suma priteistina pareiškėjui.
Byloje pareiškėjui atstovavo advokatė Irutė Čiukšytė pagal 2012-07-03 atstovavimo sutartį Nr.54 ir 2012-07-03 advokato orderį serija LA Nr.114164 (b.l.15, 16). Byloje pateiktas pinigų priėmimo 2012-07-03 kvitas, serija LAT Nr.661506, patvirtina, kad už dokumento surašymą Z. Ž. advokatei I. Čiukšytei sumokėjo 200 litų (b.l.26), pinigų priėmimo 2012-10-29 kvitas, serija LAT Nr.661516, patvirtina, kad už atstovavimą Z.Ž. advokatei I. Čiukšytei sumokėjo 200 litų (b.l.27).
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (LR ABTĮ 44 str. 6 d.). LR CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau tekste- Rekomendacijos) nurodytų maksimalių dydžių.
Rekomendacijų 8 p. numato maksimalius priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius: už ieškinį - koeficientą 3 nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (8.2 p.), už atstovavimą teisme - koeficientą 0,15 už kiekvieną atstovavimo valandą teisme (8.18 p.).
Z.Ž. turėtos skundo surašymo išlaidos - 200 litų- neviršija Rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr.I-433-320-2012, vyko du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė - 3 valandos. Už atstovavimą teisme prašoma priteisti suma -200 litų- neviršija Rekomendacijų 8 p. nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistina.
Iš viso pareiškėjui priteistina 500 litų byloje turėtų išlaidų (100+200+200).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 44 straipsniu, 45 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo Z. Ž. skundą patenkinti.
Panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorės 2012-06-04 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareiškėjo Z. Ž. prašymo netenkinimo“.
Įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją Z. Ž. pripažinti asmeniu, atsakingu už Kristaus Karaliaus katedros kapinėse esančią 34 kvartalo 12 eilės 3 kapavietės priežiūrą.
Priteisti Z. Ž. iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 500 litų byloje turėtų išlaidų.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.