Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. firmos „Ugrima“ ir atsakovo J. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2559-800/2017 pagal ieškovės M. S. firmos „Ugrima“ ieškinį atsakovui J. L., dėl reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl pažeistų kreditorės M. S. firmos „Ugrima“ teisių yra neaiškūs ir nepakankami. Teismas niekaip nevertino ieškovės nesąžiningo elgesio ir nepagrįstai dėl jo savo sprendime nepasisakė. Teismas niekaip nevertino aplinkybės, jog atsakovas J. L., sutiko savo reikalavimus sumažinti suma, kurią M. S. firma „Ugrima“ buvo skolinga „Polygrade L.L.C.“ – 20446,95Lt (5 921,85 Eur), taip sumažindamas savo reikalavimo teisę. Tokie atsakovo veiksmai parodo sąžiningumą, bei norą efektyviai ir sklandžiai užbaigti bylinėjimosi procesą, padarant atitinkamas nuolaidas priešingai šaliai. Panašių veiksmų ieškovė neatliko, priešingai, kiek galėdama stengėsi užvilkinti procesą ir išvengti prievolės įvykdymo pakartotinai kreipdamasi į teismus. Be to, teismas nemotyvavo teiginio, jog sandoris faktiškai pažeidė kreditoriaus teises. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog įmonė „Polygrade L.L.C.“, kurios atžvilgiu ieškovė turi reikalavimo teisę į 5 921,85 Eur, yra nemoki ar vengė su ieškove atsiskaityti. Taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad nėra galimybės išieškoti „Polygrade L.L.C.“ ieškovės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčijamas sandoris yra neatlygintinas arba įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą. Teismas padarė nemotyvuotą išvadą, jog vien faktas, kad, esant priešpriešiniams reikalavimams, nebuvo atliekamas įskaitymas yra pakankamas pripažinti pažeistas kreditoriaus teises. Teismas neatsižvelgė į proporcinės teisės normų reikalavimus motyvuoti sprendimą ir padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog atsakovas J. L. buvo nesąžiningas, nevertino aplinkybės, jog 2014 m. balandžio 30 d. sutarties kaina yra konfidenciali, ji buvo sumokėta. Taip pat, teismas nemotyvuotai nustatė, jog tarp šalių sudarytas neatlygintinis sandoris, todėl tokia teismo išvada nepagrįsta, padaryta pažeidžiant procesinės teisės taisykles.

Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamą praktiką actio Pauliana instituto taikymo klausimais, atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas 2014 m. balandžio 30 d. sutartį negaliojančia ir taikydamas pilną restituciją, padarė civilinės materialinės teisės normų pažeidimus, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu pripažindamas 2014m. balandžio 30 d. sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu, apie pagrindinę actio Pauliana instituto esmę – skolininko mokumo atstatymą restitucijos pagrindu, nepasisakė, sprendime nenurodė restitucijos taikymo sąlygų, ir tokiu būdu padarė civilinės materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino tik atsakovo ir įmonės „Polygrade L.L.C.“ sąžiningumą. Tuo tarpu dėl ieškovės M. S. firmos „Ugrima“ sąžiningumo teismas visiškai nepasisakė. Teismas skundžiamu sprendimu padėjo ieškovei išvengti įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo sprendimo įvykdymo. Teismo sprendimu 2014 m. balandžio 30 d. sutartis pripažinta negaliojančia, o apie restituciją sprendime nepasisakoma. Įmonė „Polygrade L.L.C.“ šiuo metu yra išregistruota iš juridinių asmenų registro JAV, todėl susiklosto tokia situacija, jog ieškovei panaikinama prievolė sumokėti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1021-413/2011 priteistą 27 108,28 Eur sumą įmonei „Polygrade L.L.C.“ ir jos reikalavimo teisių perėmėjui atsakovui.

Ieškovė M. S. firma „Ugrima“ atsiliepime į atsakovo J. L. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Visus kitus klausimus, susijusius su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2559-800/2017, teisėtumu ir pagrįstumu išspręsti atsižvelgiant į ieškovės M. S. firmos „Ugrima“ apeliacinio skundo reikalavimus, bei priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir actio Pauliana sąlygų taikymo, aptarė ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, juos išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, ginčo santykiams teisingai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, sprendimą šiose dalyse motyvavo tinkamai. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Ieškovė byloje pareiškė ieškinį, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia tarp atsakovo J. L. ir įmonės „Polygrade L.L.C.“ 2014 m. balandžio 30 d. sudarytą Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 14-04-30 (toliau tekste Sutartis) nuo jos sudarymo momento CK 1.80 str. pagrindu, kaip pažeidžiančią imperatyvias įstatymo normas, taip pat atnaujinti praleistą senaties terminą ir pripažinti negaliojančia šią sutartį CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, kaip pažeidžiančią kreditoriaus teises. Kauno apylinkės teismas 2017m. kovo 31 d. sprendimu nepripažino, kad Sutartis yra niekinė ir negaliojanti, kaip pažeidžianti imperatyvias įstatymų normas, ieškinį šiuo pagrindu atmetė, tačiau atnaujino ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą ir pripažino 2014 04 30 reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 14-04-30 negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu, priteisė iš atsakovo J. L. ieškovei dalį jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinius skundus byloje pateikė ir ieškovė, ir atsakovas J. L.. Ieškovė skundžia šio sprendimo dalis, kuriomis atmestas jos reikalavimas pripažinti sutartį niekine ir negaliojančia CK 1.80 str. pagrindu ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, atsakovas – sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovės reikalavimai ir sutartis pripažinta negaliojančia CK 6.66 str. pagrindu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės M. S. firmos „Ugrima“ ir atsakovo J. L. apeliacinius skundus, 2017 m. spalio 30 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą pakeitė, pripažino Sutarties dalį dėl 20 446,95 Lt (5921,85 Eur) sumos perleidimo negaliojančia; kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovei 683 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, į valstybės biudžetą iš ieškovės – 40,65 Eur, o iš atsakovo – 11,46 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas; priteisė iš ieškovės atsakovui 452,40 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą. Nutartis yra grindžiama tokiais argumentais ir įrodymais: Teisėjų kolegija, vertindama sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti Sutartį niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, pagrįstumą sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus – kitų teismų nustatytas aplinkybes, iš Lietuvos Respublikos ambasados JAV gautus duomenis apie įmonę „Polygrade L.L.C.“ Kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtino, kad įmonė „Polygrade L.L.C.“ ginčo sutarties sudarymo metu dar vykdė veiklą. Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių Lietuvos Respublikos ambasados JAV pateiktą teismui informaciją. Kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos ir yra pagrindas ieškovei atnaujinti praleistą vienerių metų senaties terminą ieškiniui dėl sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana) pareikšti.Kartu kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai, atnaujinęs senaties terminą ir pripažinęs, jog yra pagrindas ginčijamą sandorį naikinti CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu, t. y. kaip kreditoriaus teises pažeidžiantį sandorį, neįvertino svarbios aplinkybės, kad actio Pauliana atveju kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Ieškovei Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimu iš įmonės „Polygrade L.L.C.“ priteistas 20 446,95 Lt (5921,85 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, todėl laikė, kad jos reikalavimui patenkinti reikalinga tik ši suma, todėl buvo pagrindas pagal CK 6.66 straipsnį ginčijamą sandorį panaikinti ne visą, o tik jo dalį dėl 5921,85 Eur. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti ginčo sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu, keistina. Pakeisdama skundžiamo sprendimo dalį, teisėjų kolegija ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančia ginčo sutarties dalį – dėl 20 446,95 Lt (5921,85 Eur) sumos perleidimo, kitą ieškinio dalį atmetė.Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai – kitų teismų nustatytos aplinkybės, iš Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėse Amerikos valstijose gauti duomenys apie įmonę „Polygrade L.L.C.“ leidžia daryti išvadą, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog įmonė „Polygrade L.L.C.“ 2014 m. balandžio 30d. – sutarties sudarymo metu – dar vykdė veiklą. Ieškovė, teisėjų kolegijos vertinimu, nepateikė įrodymų, kad Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėse Amerikos valstijose pateikta teismui informacija yra neteisinga. Dėl nurodyto teisėjų kolegija sprendė, kad skundžiamo sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas pripažinti 2014 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia CK 1.80 str. pagrindu, naikinti nėra pagrindo, ją paliko nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Spręsdama klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, kolegija pripažino pagrįstais ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistiną ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl, pakeisdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, ne priteisė ieškovei, kaip ji prašė apeliaciniame skunde, visų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bet iš naujo išsprendė bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimą.Ieškovė nesutiko su šia Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi ir pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausias teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi panaikino Kauno paygardps teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas Sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu ir perdavė šią bylos dalį Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytus procesinius sprendimus, bylą nagrinėja tik ieškovės apeliacinio skundo dalyje, kurioje ginčijama Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia tarp atsakovo J. L. ir įmonės „Polygrade L.L.C.“ 2014 m. balandžio 30 d. sudarytą Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 14-04-30 nuo jos sudarymo momento CK 1.80 str. pagrindu, kaip pažeidžiančią imperatyvias įstatymo normas.

Atsakovas J. L. 2018 08 28 pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir paskirti žodinį bylos nagrinėjimą. Prašyme nurodo tokias priežastis: 1) ieškovės 2018 08 16 pateikti rašytiniai paaiškinimai jo atstovui advokatui L. J. buvo persiųsti per EPP, tačiau atstovas tuo metu atostogavo ir 2) Lietuvos Aukščiausias teismas nepriėmė galutinio sprendimo byloje esančių įrodymų pagrindu, todėl būtinas išsamus įrodymų tyrimas, o tam reikalingas žodinis procesas. Su nurodytais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pirma, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą, todėl sprendžiama, jog atsakovas ir/ar jo atstovas turėjo pakankamai laikoteikti savo paaiškinimus. Ieškovė 2018 08 16 pateiktuose paaiškinimuose nieko naujo nenurodė. Prie prašymo pateikta atsįtovo paso kopija patvirtina, jog jis Ukrainos sieną kirto 2018 08 08 ir 2018 08 19. Jokie duomenys apie atostogas nėra pateikti. Be to, teismas iš LITEKO duomenų nustatė, jog advokatas L. J. 2018 08 23 dalyvavo teismo posėdžiuose. Iš nurodyto teisėjų kiolegija daro išvadą jog buvo pakanakamai laiko atsikirtimams, kurie nėra privalomi, į paaiškinimus pateikti. Pabrėžtina, jog jokie nauji įrodymai ar aplinkybės ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nenagrėjami ir dėl nepasisakoma. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su argumentu, jog išsamiam rašytinių įrodymų tyrimui būtinas žodinis procesas, nes dėl byloje esančių rašytinių įrodymų savo poziciją šalys yra išdėsčiusios ir ne vieną kartą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai), todėl atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti Sutartį niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Grįsdama šiuos teiginius ieškovė nurodo, kad teismas ignoravo esminius ir tiesioginius bylos įrodymus – JAV vyriausybinių institucijų išduotus oficialius sertifikatus, patvirtinančius, jog ginčo sutarties sudarymo metu įmonė „Polygrade L.L.C.“ buvo išregistruota ir neegzistavo, todėl negalėjo sudaryti Sutarties.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą ir pasisakydamas dėl įmonės „Polygrade L.L.C.“ subjektiškumo, vadovavosi Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, nustatytomis aplinkybėmis: 1) klausimas dėl pirmiau nurodytos įmonės subjektiškumo buvo vienas iš civilinės bylos nagrinėjimo dalykų; 2) nėra pagrindo daryti išvadą, jog 2014 m. balandžio 30 d. įmonė „Polygrade L.L.C.“ buvo likviduota; 3) įmonė yra veikianti. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-226/2013 pagal atsakovės M. S. firmos „Ugrima“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimo kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos iš M. S. firmops „Ugrima“ priteisimo) konstatuotus faktus, kad nėra pagrindo daryti išvadą dėl įmonės „Polygrade L.L.C.“ veiklos pabaigos ir nėra galimybės daryti pagrįstą išvadą, jog 2014 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis akivaizdžiai niekinis sandoris, nes jį pasirašęs pradinis išieškotojas yra likviduotas. Pirmosios instancijos teismas šiuos anksčiau išnagrinėtose bylose priimtus teismų procesinius sprendimus pripažino turinčiais prejudicinę galią (CPK 182 straipsnis 2 dalis) ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju nepakanka pagrindo konstatuoti akivaizdžius sandorio negaliojimo pagrindus.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prejudiciniais faktais kitoje byloje nustatytus faktus galima laikyti tik tuomet, kai pirmesnėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat kai tie patys faktai yra įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 ir kt.). Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. 2A-226/2013 nagrinėjo atsakovės M. S. firmos „Ugrima“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1021-413/2011 pagal JAV juridinio asmens „Polygrade L.L.C.“ ieškinį atsakovei M. S. firmai „Ugrima“ dėl piniginio įnašo, pelno dalies, žalos ir palūkanų priteisimo; ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas 2004 m. birželio 7 d. šalių jungtinės veiklos sutartimi dėl konsorciumo įkūrimo žemės ūkio produkcijai gaminti, įsigyti, platinti ir realizuoti, kuria šalys susitarė dėl bendro verslo vykdymo, gauto pelno paskirstymo tvarkos ir sąlygų. Šiame civiliniame procese buvo keliami jungtinės veiklos sutarties turinio aiškinimo, faktinių aplinkybių dėl šalių proporcinių įnašų į jungtinę veiklą nustatymo, jų panaudojimo (grąžinimo), ankstesnių teismų procesinių sprendimų, susijusių su šalių jungtine veikla, res judicata (galutinis teismo sprendimas) ir prejudicine galia, procesinių palūkanų ir JAV juridinio asmens „Polygrade L.L.C.“ subjektiškumo klausimai. Ankstesnėje byloje, teismas, spręsdamas dėl įmonės „Polygrade L.L.C.“ subjektiškumo, nurodė, kad M. S. firma „Ugrima“ pateikė rašytinį įrodymą, patvirtinantį, jog procesiniuose dokumentuose nurodytos ieškovės sąskaitos neegzistuoja ir jai (ieškovei) atstovauja neįgalioti asmenys, tačiau dėl šio įrodymo plačiau nepasisakė. Teismas vertino ieškovės pateiktą JAV Kolumbijos apygardos vyriausybės Vartotojų ir priežiūros reikalų departamento 2010 m. gruodžio 7 d. pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad „Polygrade L.L.C.“ yra geros finansinės padėties, tinkamai valdoma ir veikianti įmonė. Teismas sprendė, kad atstovavimo ieškovei santykiai įforminti laikantis įstatymo reikalavimų, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių atstovavimo sutarties nutraukimą, bei konstatavo, jog atsakovas nepagrindė savo argumentų, kad ieškovė yra nebeegzistuojantis juridinis asmuo ir atsirado aplinkybės spręsti klausimą dėl civilinės bylos nutraukimo ar ieškinio palikimo nenagrinėto.Spręsdami klausimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese (Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1021-413/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1203-302/2015) teismai nustatė, kad prašymas pakeisti pradinę išieškotoją įmonę „Polygrade L.L.C.“ nauju išieškotoju J. L. grindžiamas 2014 m. balandžio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kuri įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyta. Šiame civiliniame procese teismai pažymėjo, kad byloje pateikti prieštaringi duomenys dėl išieškotojos įmonės „Polygrade L.L.C.“ teisinio statuso: viešas (internetinis) Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad „Polygrade L.L.C.“ 2014 m. balandžio 17 d. buvo veikianti įmonė, o 2014 m. birželio 25 d. Ilinojaus valstijos sekretoriaus patvirtintame dokumente nurodyta, jog šios įmonės veikla nutraukta 2012 m. rugsėjo 4 d. Šių įrodymų pagrindu teismai sprendė, kad įmonės „Polygrade L.L.C.“ juridinis statusas nėra pastovus ir, esant tam tikroms aplinkybėms, gali keistis, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmę ir objektyvią išvadą, jog vykdymo procese įmonės „Polygrade L.L.C.“ veikla pasibaigė, o byloje nenustačius, kad įmonės „Polygrade L.L.C.“ veikla yra pasibaigusi, nėra ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad 2014 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis dėl to yra niekinė.Taigi, nurodytos bylos materialinis teisinis reikalavimas (ieškinio dalykas) buvo kilęs iš JAV juridinio asmens „Polygrade L.L.C.“ ir M. S. firmos „Ugrima“ sudarytos jungtinės veiklos sutarties. Ieškovės siekiamas materialinis teisinis rezultatas buvo prisiteisti iš M. S. firmos „Ugrima“ atitinkamas piniginio įnašo, pelno ir žalos atlyginimo sumas. Nagrinėjimo objektas buvo aplinkybės, susijusios su jungtinės veiklos sutarties turiniu ir jos vykdymu. Nagrinėjamu atveju ieškovės M. S. firmos „Ugrima“ pasirinktas pažeistų ir ginčijamų teisių gynimo būdas – 2014 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisių pirkimo –pardavimo sutarties pripažinimas niekine ir negaliojančia. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų kolegija 2018 m. gegužės 10 d. nutartyje šioje byloje konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio dalykas nėra tapatus ankstesnės bylos dalykui (kurioje spręsta dėl piniginio įnašo, pelno dalies, žalos ir palūkanų priteisimo pagal jungtinės veiklos sutartį); šiuo atveju siekiama pripažinti ginčo sutartį niekine ir negaliojančia, t. y. ginčo materialusis santykis tiek nagrinėjamojoje byloje, tiek ankstesnėje civilinėje byloje kildinamas iš skirtingų teisinių pagrindų. Šios bylos nagrinėjimo objektas yra aplinkybės, dėl kurių Sutartį prašoma pripažinti niekine ir negaliojančia. Vien ta aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. 2A-226/2013 vertino įmonės „Polygrade L.L.C.“ pateiktą JAV Kolumbijos apygardos vyriausybės Vartotojų ir priežiūros reikalų departamento 2010 m. gruodžio 7 d. pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad „Polygrade L.L.C.“ yra geros finansinės padėties, tinkamai valdoma ir veikianti įmonė, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ir 2014 m. balandžio 30 d. sudarant ginčo sutartį šios įmonės civilinis procesinis veiksnumas nebuvo pasikeitęs ir (ar) nuo 2010 m. liko toks pat. Nesutampant nagrinėjamos bylos ir ankstesnės bylos ieškinio dalykui, teismai nepagrįstai anksčiau nurodytus teismų procesiniais sprendimais nustatytus faktus laikė prejudiciniais. Todėl, kolegijos vertinimu, būtina nustatyti, ar įmonės „Polygrade L.L.C.“ civilinis procesinis veiksnumas, vadovaujantis JAV Kolumbijos apygardos vyriausybės Vartotojų ir priežiūros reikalų departamento 2010 m. gruodžio 7 d. pateiktu pažymėjimu, kuriame nurodyta, kad „Polygrade L.L.C.“ yra geros finansinės padėties, tinkamai valdoma ir veikianti įmonė, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ir 2014 m. balandžio 30 d. sudarant ginčo sutartį šios įmonės civilinis procesinis veiksnumas nebuvo pasikeitęs ir (ar) nuo 2010 m. liko toks pat. Ieškovė, įrodinėdama, jog įmonės „Polygrade L.L.C.“ civilinis procesinis veiksmnumas buvo pasikeitęs sudarant reikalavimo perleidimo sutartį nurodo:JAV Kolumbijos apygardos vyriausybės Vartojimo ir kontrolės reikalų departamento Korporacijų skyriaus 2014 m. birželio 12 d. sertifikatą (ir jį patvirtinančią 2014 m. birželio 25 d. Ilinojaus valstijos notaro apostilę). Sertifikate nurodyta: „Patvirtiname, kad Vartojimo ir kontrolės reikalų departamento Korporacijų skyrius 2001 m. lapkričio 02 d. gavo ir užregistravo POLYGRADE L.L.C. sertifikatą ir registracijos dokumentą. Mes taip pat patvirtiname, kad minėtas sertifikatas ir registracijos dokumentas buvo anuliuoti 2012 m. rugsėjo 4 d.“;

JAV Kolumbijos apygardos vyriausybės Vartotojų ir teisinio reguliavimo ministerijos Korporacijų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 ir 12 d. sertifikatus su išrašais iš registro duomenų bazės (ir juos patvirtinanti 2016 m. gruodžio 14 d. Ilinojaus valstijos notaro apostilė). 2016 m. gruodžio 12 d. sertifikate nurodyta: „Patvirtiname, kad Vartotojų ir teisinio reguliavimo ministerijos Korporacijų skyrius 2001 m. lapkričio 2 d. gavo ir užregistravo įmonės POLYGRADE L.L.C. sertifikatą ir registracijos dokumentą. Mes taip pat patvirtiname, kad minėtas sertifikatas ir registracijos dokumentas buvo anuliuoti 2012 m. rugsėjo 4 d. <...> “. Be to, kaip matyti iš minėtų sertifikatų priedo (išrašo iš registro duomenų bazės), paskutinė įmonės „Polygrade L.L.C.“ ataskaita registro įstaigai buvo pateikta 2010 m. gruodžio 7 d. Ieškovės vertinimu, tai patvirtina išvadą, kad po šios datos įmonė „Polygrade L.L.C.“ veiklos nevykdė ir 2012 09 04 buvo išregistruota;

2014 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. vasario 18 d. išrašus iš oficialaus JAV Kolumbijos apygardos įmonių registro, patvirtinančius, kad šių išrašų peržiūrėjimo dieną įmonės „Polygrade L.L.C.“ statusas – „panaikinta“. Minėti oficialaus JAV Kolumbijos apygardos įmonių registro išrašai yra paimti iš oficialios JAV valdžios institucijos interneto svetainės https://corp.dera.dc.gov/. Interneto tinklalapių domeną .gov naudoja tik oficialios vyriausybinės institucijos. Taigi, šie išrašai yra patikimi ir leistini įrodymai, kuriais abejoti nėra pagrindo.

2016 m. lapkričio 17 d. išrašą iš JAV vyriausybės Vartotojų ir reguliavimo reikalų departamento (angl. Department of Consumer and Regulatory Affairs (http://dera.dc.gov/) įmonių registro apie įmonę „Polygrade L.L.C.“

29.5. 2016 m. spalio 25 d. išrašą iš įmonių paieškos sistemos https://www.bizapedia.com apie įmonę „Polygrade L.L.C.“, kuriame nurodytas įmonės statusas „panaikinta“.

29.6. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 9 d. nutartimi buvo įpareigojęs ieškovę pateikti procesinių dokumentų vertimus į anglų kalbą, kad dokumentai galėtų būti siunčiami į JAV ir įteikiami įmonei „Polygrade L.L.C.“. Tačiau teismo išsiųsti dokumentai grįžo neįteikti, nes nurodytu adresu įmonė „Polygrade L.L.C.“ nerasta.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į gautus duomenis iš Lietuvos Respublikos ambasados JAV žemės ūkio ir komercijos atašė (t.2, b.l. 53-60), padarė išvadą, jog įmonės „Polygrade L.L.C.“ statusas pasikeitė 2014 m. gegužės 6 d., t. y. jau po ginčo sutarties sudarymo. Įrodymų, nurodytų nutarties punktuose 29.1 – 29.6, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino.

Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytus įrodymus, sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad įmonė „Polygrade L.L.C.“ ginčijamo sandorio sudarymo metu, t.y. 2014 04 30, neegzistavo, todėl sudaryti ginčijamo sandorio negalėjo. Tokią išvadą teisėjų kolegija grindžia tuo, kad pirma, kasacinis teismas šioje byloje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teismų procesiniais sprendimais (bylose dėl skolos priteisimo išieškotojo pakeitimo) nustatytus faktus apie įmonės „Polygrade L.L.C.“ (subjektiškumą) civilinį procesinį veiksnumą, laikė prejudiciniais faktais. Antra, ieškovė pateikė anksčiau nurodytus JAV vyriausybinių institucijų išduotus oficialius dokumentus, kurie nurodyti nutarties punktuose 29.1-29.2 ir iš kurių matyti, jog įmonės „Polygrde L.L.C.“ sertifikatas ir registracijos dokumentas buvo užregistruoti 2001 11 02, tačiau minėti dokumentai 2012 09 04 buvo anuliuoti, paskutinė įmonės ataskaita registro įstaigai buvo pateikta 2010 12 07. Pabrėžtina, jog JAV Kolumbijos apygardos vyriausybės sertifikatai yra oficialūs užsienio valstybės institucijos išduoti rašytiniai dokumentai. Trečia, įmonė „Polygrade L.L.C.“ vykdomojoje byloje nėra nurodžiusi ir savo pateikiamuose dokumentuose nenurodo privalomų rekvizitų, t.y. savo atsiskaitomosios sąskaitos. Ketvirta, kad įmonė neegzistuoja patvirtina ir tai, kad įmonei buvo siųsti dokumentai, tačiau ji nebuvo rasta. Penkta, išrašai iš įmonių registrų, kurie nurodyti nutarties punktuose 29.3 - 29.5, kad įmonė yra „panaikinta“.

Ieškovė prašo 2014 04 30 reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutartį Nr. 14-04-30 niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms – CK 2.33 str. 1d., 2.63 str. 1d., 2.95 str. 3 d., kadangi viena iš sutarties šalių - įmonė „Polygrade L.L.C.“ sandorio sudsrymo metu buvo likviduota ir neegzistuojanti. Pagal CK 2.33 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. CK 2.63 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre, pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Taigi, jeigu juridinis asmuo yra išregistruotas iš juridinių asmenų registro, jis teisiškai nenegzistuoja ir todėl negali sudaryti sandorių. Todėl yra akivaizdu, jog įmonė „Polygrade L.L.C.“, kurios registracija anuliuota 2012 09 04, negalėjo 2014 04 30 sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sandorio. Sandoris, sudarytas su asmeniu, kuris nenegzistuoja, prieštarauja imteratyvioms įstatymo normoms, todėl ieškinio reikalavimas pripažinti 2014 04 30 reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutartį Nr. 14-04-30 niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu yra įrodytas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog Įmonė „Polygrade L.L.C.“ ginčo sandorio sudarymo metu veikė, vertino Lietuvos Respublikos ambasados JAV žemės ūkio ir komercijos atašė 2016 m. lapkričio 30 d. atsakyme (elektroninis laiškas) apie įmonę „Polygrade L.L.C.“ nurodytus duomenis, gautus iš JAV Vašingtono įmonių registro interneto svetainės https://corp.dcra.dc.gov/Account.aspx/LogOn?ReturnUrl=%2f: „Įmonė „Polygrade L.L.C.“ buvo įsteigta 2001 m., tačiau dabar nebeveikia, adreso nėra nurodyta. Ji buvo uždaryta revoked out of compliance (tikėtina, kad neatliko tam tikrų įstatymo nustatytų reikalavimų). Taigi šiuo metu jos Vašingtone nėra. Daugiau informacijos nėra pateikiama.“ Taip pat nurodoma, kad duomenis apie registruotas įmones galima rasti kiekvienos valstijos valstybės sekretoriaus tarnybos (ar jai pavaldžios institucijos) interneto puslapyje. Prie atsakymo yra pridėtas failas (t.2, b.l. 58), kuriame nurodyta, jog įmonė atšaukta 2014 05 06. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šis atsakymas nepatvirtina aplinkybės, kad minėta įmonė egzistavo iki 2014 05 06, nes, kaip nurodyta nutarties 31 punkte, oficialių įstaigų išduoti oficialūs dokumentai, patvirtina, kad įmonė veikė iki 2012 09 04.

Teisėjų kolegija, apibendrindama, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamą sprendimo dalį priėmė neištyręs įrodymų visumos, neatlikęs visapusiško ir objektyvaus aplinkybių įvertinimo, nesilaikydamas kasacinio teismo suformuotos įrodymų tyrimo ir vertinimo metodikos. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, padarė priešingą išvadą dėl įmonės „Polygrade L.L.C.“ egzistavimo sandorio suadrymo metu (padarė išvadą, jog įmonė veikė iki 2012 09 04), todėl sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl ginčo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu panaikina dėl procesinės teisės normų pažeidimo (CPK 329 str. 1d.). Šioje dalyje teismas priima naują sprendimą ir šį ieškinio reikalvimą tenkina (CPK 326 str. 1d. 2p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė ieškinyje pateikė du materialinius reikalavimus: atnaujinti praleistą senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu ir pripažinti niekine ir negaliojančia tarp atsakovo J. L. ir įmonės „Polygrade L.L.C.“ sudarytą sutartį nuo jos sudarymo momento (ab initio). Abu šie reikalavimai yra pilnai patenkinti. Todėl neturi reikšmės tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė du savarankiškus sutarties negaliojimo teisinius pagrindus, kadangi, nustačius nors vieną iš jų, sutartis vis tiek būtų pripažinta negaliojančia. Kadangi ieškovės reikalavimai buvo patenkinti pilnai, todėl ir ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš esmės tenkintinas visiškai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, anksčiau nagrinėjusi bylą, sutiko su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinas ieškovei bylinėjimosi išlaidas, nes sprendė esant tikėtina, kad, esant nuolatinei ieškovės su advokatų kontora sudarytai teisinių paslaugų teikimo sutarčiai, ieškovei paslaugas teikė advokatai, nors pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje procesiniuose dokumentuose ieškovė ir nurodė, kad bylos per advokatą neves. Su šiomis išvadomis sutiktina. Bylą išnagrinėjus ir kolegijai nusprendus, jog patenkintinas ieškovės reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu vienu iš ieškovės nurodytų pagrindų, akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas patenkintas visiškai. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš naujo išspręstinas ir bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimas.

Ieškovė, paduodama pirmosios instancijos teismui ieškinį, sumokėjo 773 Eur žyminį mokestį, taip pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo 1927,45 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 404 Eur kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (vertimai, procesinių dokumentų įteikimas užsienyje, valiutos keitimas). Iš viso ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 3104,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje buvo pareikštas vienas reikalavimas dviem skirtingais pagrindais. Byloje iš dalies patenkinus ieškinį, pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu dalyje CK 6.66 straipsnio pagrindu, ieškovės reikalavimai patenkinti 22 procentais. Byloje patenkinus ieškinį ir sandorį CK 1.80 straispnio pagrindu pripažinus negaliojančiu ieškovės reikalavimas patenkintas pilnai. Todėl kolegija sprendžia, jog ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme: 202 Eur žyminis mokestis (41+161, kurį sudaro 22% 732Eur sumos, kuri sumokėta už reikalavimą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu); 1927,45 Eur atstovavimo išlaidos ir 404 Eur kitų anksčiau nurodytų išlaidų, viso 2533,45 Eur.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 31 Eur žyminį mokestį, 280,36 Eur už advokato pagalbą. Viso ieškovė turėjo 311,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi jos apeliacinis skundas patenkintas, tai šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

Kasacinės instancijos teisme ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 700,89 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos. Kadangi kasacinis skundas buvo patenkintas, tai šios išlaidos - 775,89 Eur priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Pakartotinai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 280,36 Eur bylinėjimosi išlaidas už rašytinių paaiškinimų parengimą. Šios išlaidos taip pat ieškovei pritesitinos.

Apibendrinus, viso ieškovei iš atsakovo priteistinos 3901,06 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Kadangi ieškonys patenkintas, sandoris pripažintas negaliojančiu, tai bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Be to, išspręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas. Kadangi ieškinys patenkintas, tai visos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą priteisiamos iš atsakovo valstybei CPK 96 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo 52,11 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą ir vertimus. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,06 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Kasacinės instancijos teismas turėjo 4,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Viso iš atsakovo J. L. priteistinos valstybei 65 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 2014 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 14-04-30 pripažinimo niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Pripažinti tarp pradinio kreditoriaus įmonės „Polygrade L.L.C.“ ir naujojo kreditoriaus J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 30 d. sudarytą reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 14-04-30 dėl 89001,11 Lt piniginio įnašo ir 4598,36 Lt bylinėjimosi išlaidų perleidimo negaliojančia nuo sudarymo momento CK 1.80 straipsnio pagrindu.

priteisti ieškovei M. S. firmai „Ugrima“ (juridinio asmens kodas 149726833) iš atsakovo J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3901,06 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų vieno euro 6 eurocentų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65Eur (šešiasdešimt penkių eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. (Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei sumokamos į biudžeto surenkamąją sąskaitą, mokėjime nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), mokėjimosi paskirtį - bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodą –5660).“

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.