- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- eI2-1769-394/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04636-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- ALTIMUS-TECH SPOLKA Z OGRANICZONA ODPOWIEDZIALNOSCIA
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos
- Advokatai
- Dovilė Armalytė, Ieva Vidugirė
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos ALTIMUS-TECH SPOLKA Z OGRANICZONA ODPOWIEDZIALNOSCIA, veikiančios per ATLIMUS-TECH Sp. z. o. o. Lietuvos filialą, atstovei advokatei Ievai Vidugirei,
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovei Dovilei Armalytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos ALTIMUS-TECH SPOLKA Z OGRANICZONA ODPOWIEDZIALNOSCIA, veikiančios per ATLIMUS-TECH Sp. z. o. o. Lietuvos filialą, skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja ALTIMUS-TECH SPOLKA Z OGRANICZONA ODPOWIEDZIALNOSCIA, veikianti per ATLIMUS-TECH Sp. z. o. o. Lietuvos filialą, (toliau – ir pareiškėja, bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, patikslintu reikalavimu prašydama priteisti iš Lietuvos Respublikos 848 608,31 Eur žalą, kuri susidarė nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. spalio 30 d. ir 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos žalos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėja skunde ir pareiškėjos atstovė advokatė Ieva Vidugirė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikoje veikianti mokslinė-gamybinė bendrovė, kuri specializuojasi oro eismo valdymo sistemų, radiolokatorių gamybos ir modernizavimo srityse. Bendrovei yra išduotos licencijos, suteikiančios teisę verstis ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu, taip pat verstis ginklų, A kategorijos ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba. Veiklos vykdymo laikotarpiu bendrovė prekiavo su Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV), taip pat – su trečiųjų šalių subjektais. Iki 2020 m. liepos 31 d. galiojęs Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas (toliau – ir NSUSOAĮ) bendrovės veiklos nereguliavo, kadangi ji nebuvo laikoma investuotoja pagal NSUSOAĮ įtvirtintą investuotojo sąvoką. Tik 2020 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimas, kuris investuotojams priskyrė asmenis, kurie siekia vykdyti ar vykdo veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje. 2020 m. liepos 14 d. Valstybės saugumo departamento iniciatyva, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (toliau – ir Komisija) pirmą kartą pradėjo pareiškėjos atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūrą. 2020 m. rugsėjo 22 d. Komisijos posėdyje buvo priimta išvada, kuria bendrovė pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų. 2020 m. spalio 7 d. Vyriausybė priėmė nutarimą (toliau – ir Nutarimas Nr. 1), kuriuo nutarta: (i) pripažinti investuotoją UAB „LiTak-Tak“ (šiuo metu įmonės pavadinimas ALTIMUS-TECH SPOLKA Z OGRANICZONA, ODPOWIEDZIALNOSCIA veikianti per ATLIMUS-TECH Sp. z. o. o. Lietuvos filialą), vykdančią veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbią reikšmę turinčiame karinės įrangos sektoriuje, neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų dėl turimų grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis; (ii) pavesti Komisijai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio nutarimo įsigaliojimo dienos informuoti UAB „LiTak-Tak“ bei jos veiklos priežiūrą atliekančias institucijas apie šį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą ir pateikti Komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. protokolo Nr. PD-40 išrašą. Po Nutarimo Nr. 1 priėmimo pareiškėjos veikla iš esmės buvo sustabdyta: bendrovė ne tik prarado galimybę sudaryti naujus sandorius savo veiklos srityje, tačiau taip pat neteko galimybės užbaigti jau prisiimtus įsipareigojimus bei sudarytus sandorius. 2021 m. liepos 19 d. Vyriausybės kanceliarijos raštu bendrovė informuota apie 2021 m. liepos 15 d. posėdyje Komisijos priimtą sprendimą, kad grėsmė dėl bendrovės turėtų grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, užfiksuota išvadoje ir Nutarime Nr. 1, liko aktuali ir po bendrovės pakartotinės patikros. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. rugpjūčio 4 d. Vyriausybė priėmė antrąjį nutarimą (toliau – ir Nutarimas Nr. 2), kuriame nurodė, kad Nutarimu Nr. 1 nustatytos priežastys yra nepašalintos ir bendrovė neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Pareiškėja nurodė, jog patyrė finansines pasekmes dėl to, kad atsakovė, priėmusi Vyriausybės nutarimus, ribojančius bendrovės veiklą, iš esmės neišsprendė dėl to atsirandančių pasekmių, nors tą padaryti, bendrovės vertinimu, privalėjo, užtikrindama Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumą. Vyriausybės nutarimais buvo reikšmingai apribota bendrovės nuosavybės teisė į jai priklausantį ir teisėtai įgytą turtą, tuo pačiu apribojant bet kokį disponavimą turtu, paliekant pareiškėjai vien tik saugojimo pareigą. Šios pareigos atsiradimas ir trukmė nepriklausė nuo bendrovės valios, be to, prieštaravo privataus juridinio asmens tikslams. Bendrovė nuosavybės teise turi karinės bei A kategorijos ginklų paskirties objektus, kuriuos iki Nutarimo Nr. 1 įsigijo / pagamino tam, kad galėtų naudoti juos savo veikloje, t. y. parduoti pagal jau sudarytas ar planuotas sudaryti sutartis, gamybinėje veikloje arba naudoti vėliau parduotinų objektų gamyboje, tačiau jais disponuoti negali. Net ir nutraukus sutartis su asmenimis, kurie Vyriausybei ir Komisijai kėlė abejonių, šiuos daiktus pareiškėja turėjo realias galimybes parduoti NATO ar trečiųjų šalių subjektams, tačiau to padaryti jai nebuvo leista. Bendrovė 2021 m. spalio 1 d. raštu Nr. LIT(S)-310 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrę Pirmininkę, Ekonomikos ir inovacijų bei Krašto apsaugos ministrus, pateikdama prašymą kompensuoti bendrovės mėnesines būtinąsias priverstines įrangos saugojimo išlaidas, kurios patiriamos gamybinių patalpų nuomos, fizinės apsaugos ir kitų aptarnavimo sutarčių pagrindu – pagal faktines bendrovės kiekvieną mėnesį patiriamas išlaidas, arba leisti išvežti įrangą iš Lietuvos. Vyriausybė 2021 m. spalio 27 d. raštu pareigą pateikti sprendimo būdą perkėlė Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuri 2021 m. spalio 28 d. informavo bendrovę, kad remiantis NSUSOAĮ bei Kontrolės įstatymu, bendrovė negali vykdyti veiklos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje. Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat nurodė, kad teisės aktai nenumato dėl to patiriamų išlaidų kompensavimo galimybės. Uždraudus vykdyti bendrovės veiklą, pareiškėja vis tiek privalėjo laikytis saugumo reikalavimų, kadangi turimi daiktai gali būti naudojami karybos tikslams. Bendrovė negalėjo karinės įrangos palikti neprižiūrimame sandėlyje, kadangi tai galėjo sukelti didelę grėsmę visuomenės ir valstybės saugumui. Dėl priverstinio daiktų, kuriais bendrovei nebuvo leidžiama disponuoti, saugojimo, ji kiekvieną mėnesį patyrė vidutiniškai 65 000 Eur išlaidas. Pareiškėjai neturint galimybės disponuoti turimais daiktais, kiekvieną mėnesį ji patyrė žalą, kuri atsirado išimtinai tik dėl Vyriausybės neteisėtų veiksmų. Nurodė, jog tarp Vyriausybės neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys (būtent atsakovės veiksmai lėmė bendrovės žalos atsiradimą ir jos nuolatinį augimą), todėl nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmai atitinka veiksmų neteisėtumo sąvoką. Nesant įstatyminio pagrindo buvo iš esmės paneigta bendrovės nuosavybės teisė į daiktus, o dėl Vyriausybės ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos neveikimo pareiškėja buvo priversta patirti jos veiklai nereikalingas išlaidas. Bendrovė pagal NSUSOAĮ 12 straipsnio 18 dalį negalėjo vykdyti veiklos strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, tačiau Nutarime Nr. 1, sukėlusiame nurodytas pasekmes, nebuvo nurodyta, kaip bendrovė turėtų elgtis su jau turimais daiktais. Po Nutarimo Nr. 1 priėmimo bendrovė taip pat negalėjo gauti ir licencijų, reikalingų daiktų importui ir eksportui, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija, informavusi apie bendrovei suteiktų licencijų galiojimo sustabdymą, nenurodė jokio termino realizuoti jau turimus daiktus. Bendrovės turimi daiktai yra karinė įranga ir A kategorijos ginklų paskirties objektai, šių nuosavybėje esančių daiktų bendrovė negalėjo perleisti kitiems asmenims, kadangi toks perleidimas būtų veikimas karinės įrangos sektoriuje, kuris buvo bendrovei uždraustas jau po Nutarimo Nr. 1 priėmimo. Nesureguliavus teisinės situacijos, nagrinėjamu atveju, bendrovė, nors ir turėjo nuosavybės teisę į daiktus, tačiau niekaip šia teise pasinaudoti negalėjo, nors nei NSUSOAĮ, nei joks kitas įstatymas nenumato, kad iš juridinio asmens, pripažinto neatitinkančio nacionalinio saugumo interesų, gali būti paimta nuosavybė. Negana to, kad bendrovė negalėjo disponuoti turimu turtu, papildomai jį turėjo saugoti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Šio ginčo atveju neegzistuoja įstatymas, kuriame būtų numatyta, kad juridinis asmuo, pagal NSUSOAĮ pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, nebegalėtų naudotis savo nuosavybėje turimais daiktais, negali jais disponuoti ar išvežti, pavyzdžiui, į savo būstinę kitoje šalyje (jei tokia turėtų). Atkreipė dėmesį, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos argumentas dėl teisės aktų, reguliuojančių daiktų likimą, nebuvimo negali būti laikomas pakankamu siekiant išvengti neigiamų pasekmių, kylančių tinkamai nesureguliavus teisinių santykių. Negana to, šis atsakovės argumentas priešingai, tik patvirtina, kad bendrovės nuosavybės teisė apribota nesant tam įstatyminio pagrindo ir neribotam terminui, siekiant neprisiimti atsakomybės, susijusiais su nutarimais sukeltomis finansinėmis pasekmėmis. Pažymėjo, kad su proporcingumo taisykle nėra suderinama situacija, kai dėl Vyriausybės neveikimo (nesiėmimo spręsti dėl nutarimų kylančias pasekmes) bendrovė neribotą laiką patyrė rimtesnes už nusavinimą ir baudžiamojo poveikio pasekmes – turėjo išlaidų prižiūrėdama ir saugodama daiktus. Tokių priverstinių pasekmių sukėlimas jų nesprendžiant prieštarauja ne tik teisėtumo, proporcingumo principams, tačiau ir verčia veikti bendrovę prieš CK nustatytus juridinio asmens tikslus. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neproporcingai apribojus pareiškėjos nuosavybę ir už tokį apribojimą teisingai neatlyginus. Remiantis tiek teisės aktais, tiek teismų praktika, bet koks nuosavybės teisės apribojimas turi būti proporcingas, tinkamai už jį atlyginant (kompensuojant patiriamus praradimus). Atsižvelgiant į tai, Vyriausybė privalo kompensuoti pareiškėjos patirtas išlaidas, kurios atsirado išimtinai dėl Vyriausybės veiksmų, uždraudus pareiškėjai disponuoti turima nuosavybe. Bendrovės įsitikinimu, nurodyta situacija reiškia atsakovės veiksmų neteisėtumą, kadangi atsakovės institucijos nesiėmė būtinų veiksmų tam, kad protingai ir rūpestingai išspręstų susiklosčiusią situaciją. Vyriausybei, priimant nutarimus, turėjo ir privalėjo būti akivaizdu, kad bendrovė susidurs su neproporcingomis pasekmėmis, jei nebus sprendžiami daiktų, kuriais bendrovė negali disponuoti, realizavimo arba saugojimo klausimai. Kadangi atsakovė (jos institucijos) išdavė visus reikiamus leidimus bendrovei įgyti ir turėti daiktus bei išdavė leidimus sudaryti sandorius, dėl kurių vėliau pripažino bendrovę neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, būtent atsakovei (jos institucijoms) tenka pareiga spręsti ir tokių sprendimų sukeliamas pasekmes. Bendrovės pripažinimas neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų niekaip nėra susijęs nei su daiktų įsigijimu, nei su tolesniu jų panaudojimu ar tokio panaudojimo galimybe. Daiktus bendrovė turi teisėtai, juos yra pagaminusi iš detalių, kurias įsivežti į Lietuvos Respubliką gavo licencijas, kurių nė viena nebuvo panaikinta ar sustabdyta. Valstybės institucijos turi pareigą sukurti tokią teisinę sistemą, kurios egzistavimas pašalintų viešųjų subjektų teisę savivaliauti. Teisės aktų, kurių pagrindu būtų galima kompensuoti bendrovei dėl Vyriausybės veiksmų patiriamą žalą, nebuvimas nėra pakankamas pagrindas neproporcingai riboti bendrovės teises, o bendrovės patirta žala turėtų būti kompensuojama neatsižvelgiant į tai, kad nėra teisės aktų, nustatančių kompensavimo pagrindus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės neteisėtais veiksmais kilusią žalą, kurią sudaro išlaidos, skirtos daiktų saugojimui. Nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. spalio 30 d. bendrovė kiekvieną mėnesį vidutiniškai patyrė 65 000 Eur išlaidų daiktų saugojimui, todėl bendras prašomas priteisti žalos dydis yra 848 748,31 Eur. Minėtą, už daiktų saugojimą jau sumokėtą, 848 748,31 Eur sumą sudaro: 1) 615 400 Eur suma sumokėta UAB ALITUS už pastatų, žemės sklypų, kilnojamojo turto nuomą ir pastatų priežiūrą bei administravimo paslaugas; 2) 4 012,62 Eur suma sumokėta UAB „Engineer“ už patalpų inžinerinių tinklų paslaugas; 3) 1 674,96 Eur suma sumokėta Dezinfa UAB už kenkėjų kontrolės paslaugas; 4) 26 393,77 Eur suma sumokėta AB „Energijos skirstymo operatorius“ už elektros persiuntimo paslaugas; 5) 20 933,39 Eur suma sumokėta UAB „Ignitis“ už elektros energiją; 6) 62 113,13 Eur suma sumokėta UAB „Ekskomisarų biuras“ už suteiktas apsaugos paslaugas saugant patalpas ir juose esančius Daiktus; 7) 22 395,13 Eur suma sumokėta UAB GRANDARA už medžio granules; 8) 2 566,60 Eur suma sumokėta uždarajai akcinei bendrovei „Levoriškis“ už apsaugos sistemų servisinio aptarnavimo darbus ir medžiagas; 9) 7 087,26 Eur suma sumokėta UAB „SDG“ už aplinkos apsaugos atstovavimo suteiktas paslaugas; 10) 30 258,69 Eur suma sumokėta darbuotojui – sandėlio skyriaus vadovui J. O., kuris yra atsakingas už daiktų saugojimą ir priežiūrą sandėlyje; 11) 55 912,76 Eur suma sumokėta darbuotojui – elektronikos skyriaus vadovui L. K., kuris įsakymu yra paskirtas Bendrovės ginklininku. Pareiškėja paaiškino, kad ginčo atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir bendrovės patirtos žalos. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad Vyriausybė, priėmusi nutarimus, kuriais apribota bendrovės veikla, neišsprendė Vyriausybės nutarimų sukeltų padarinių klausimo: nepagrįstai apribojo bendrovei galimybę disponuoti jai priklausančių daiktų nuosavybės teise bei nesprendė daiktų saugojimo išlaidų kompensavimo klausimo. Tuo atveju, jei atsakovė, priėmusi Vyriausybės nutarimus, ribojančius bendrovės veiklą, iš esmės nebūtų visiškai apribojusi bendrovės nuosavybės teisės, o leidusi šiuos daiktus realizuoti juos saugiai išvežant už Lietuvos Respublikos ribų, bendrovė nebūtų patyrusi daiktų saugojimo kaštų. Taip pat, žala nebūtų patirta, jeigu atsakovė būtų ėmusis aktyvių veiksmų ir išsprendusi klausimą dėl daiktų, kuriais uždraudė disponuoti ir kuriems yra privaloma aukšto lygio apsauga, saugojimo kaštų kompensavimo klausimą. Neabejotina, kad Vyriausybei priimant nutarimus, kuriais apribota bendrovės veikla, prie viso to neleidžiant bendrovei disponuoti nuosavybe nesant jokio įstatyminio pagrindo, atsakovė galėjo ir turėjo numatyti, kad šiais veiksmais bendrovei bus sukelta žala – bendrovė, negalėdama disponuoti daiktais, už jų saugojimą privalės patirti didžiules išlaidas, juo labiau, kad bendrovė iki šio skundo pareiškimo kreipėsi į atsakovę dėl minėtos situacijos sprendimo ir iniciatyviai prašė spręsti susidariusią situaciją, teikti rekomendacijas. Taigi, aukščiau išdėstyti faktai ir argumentai teikia pagrindą daryti išvadą, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, nepagrįstai apribojus bendrovės nuosavybės teisę, atsakovei nesiimant jokių veiksmų, kuriais būtų pašalinami Vyriausybės nutarimais sukelti padariniai, ir bendrovės patirtos žalos yra priežastinis ryšys, o neigiami padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo, t. y. egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys.
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Patikslintame atsiliepime ir atsakovės atstovės atstovė advokatė Dovilė Armalytė teismo posėdžio metu nurodė, kad bendrovė nuo 2009 m. Lietuvos Respublikoje užsiėmė moksline-gamybine veikla, specializavosi oro eismo valdymo sistemų, radiolokatorių gamybos ir modernizavimo srityse. Bendrovės veikla apėmė automatizuotų oro eismo valdymo sistemų ir jų simuliacinių sistemų projektavimą, gamybą, montavimą, pardavimą; radarų bei jų komponentų gamybą, modernizavimą ir pardavimą, priešlėktuvinės gynybos sistemų ir jų komponentų gamybą, modernizavimą ir pardavimą, šios įrangos remontą, techninę priežiūrą. Bendrovė iki 2020 m. spalio turėjo galiojančias licencijas vykdyti veiklą ginklų gamybos srityje ir ginklų taisymo licenciją. Bendrovė reguliariai kreipdavosi į Ministeriją, prašydama išduoti licencijas vykdyti strateginių prekių (karinės įrangos ir dvejopo naudojimo prekių) eksportą bei importą. 2020 m. vasarą Valstybės saugumo departamento iniciatyva Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (toliau – ir Komisija) pirmą kartą pradėjo bendrovės atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūrą. Komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. posėdyje buvo priimta išvada, kuria bendrovė pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų. Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1081-K-9 nutarta pripažinti bendrovę, kaip investuotoją, neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų dėl turimų grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Vadovaudamasi Vyriausybės Nutarimu Nr. 1, Ministerija 2020 m. spalio 20 d. pranešė pareiškėjai sustabdanti išduotų licencijų galiojimą. Bendrovė su tokiu vertinimu nesutiko, todėl inicijavo ginčą Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl Komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. išvados ir Vyriausybės Nutarimo Nr. 1 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu bendrovės skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. LVAT 2022 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-885-822/2022 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2021 m. pradžioje pareiškėja keletą kartų kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją ir Komisiją, prašydama spręsti dėl galimybės toliau tęsti veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje. Bendrovė nurodė, kad nutraukė visus licencijuotus sandorius su Vyriausybės Nutarime Nr. 1 implikuojamu subjektu, kurio ryšiai nurodyti kaip keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, ir atitinkamoje geografinėje teritorijoje veikiančiais asmenimis, taip pat atsisakė kitų grėsmės nacionaliniam saugumui regimybę galinčių kelti kontaktų. Komisija 2021 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimą pradėti naują patikros procedūrą siekiant nustatyti, ar yra pašalintos Vyriausybės Nutarime Nr. 1 nurodytos priežastys, dėl kurių pareiškėja buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų. 2021 m. liepos 15 d. posėdyje Komisija priėmė sprendimą, kad grėsmė dėl bendrovės turėtų grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, užfiksuota Komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. išvadoje ir Vyriausybės Pirmajame nutarime, liko aktuali ir po pakartotinės bendrovės patikros. Atsižvelgdama į tai, Vyriausybė 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 622-K-6 (toliau – ir Nutarimas Nr. 2) nutarė pripažinti pareiškėją neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų dėl turimų ar praeityje turėtų grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. 2021 m. spalio 1 d. bendrovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrę Pirmininkę, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministrę bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą, prašydama kompensuoti mėnesines įrangos saugojimo išlaidas arba leisti išvežti įrangą iš Lietuvos. Ministerija 2021 m. spalio 28 d. raštu pranešė pareiškėjai, kad pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą bei Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymą bendrovė negali vykdyti veiklos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje ir nurodė, kad teisės aktai nenumato galimybės kompensuoti dėl to patiriamų išlaidų. 2021 m. gruodžio 8 d. pareiškėja, manydama, kad jos teisės yra pažeistos, pareiškė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriuo (patikslinusi reikalavimus) prašė iš atsakovės priteisti 848 608,31 EUR žalą, patirtą Bendrovės laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. spalio 31 d. dėl reguliarių išlaidų, susijusių su priverstiniu daiktų saugojimu. Pažymėjo, kad dėl savo patiriamų nuostolių, prašydama juos atlyginti, bendrovė pirmą kartą kreipėsi į valstybės institucijų atstovus tik 2021 m. spalio 17 d., t. y. praėjus beveik metams nuo bendrovės veiklos apribojimo ir tariamos nuostolių kilimo pradžios. Tai rodo, jog pati bendrovė iki tol atsakovės veiksmų nelaikė neteisėtais, o patiriamų išlaidų – nuostoliais, nes priešingu atveju būtų apie juos informavusi nedelsiant. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėja per daugiau nei metus laiko trukusį veiklos suvaržymą būtų ėmusis priemonių nuostoliams sumažinti. Laikotarpiu, per kurį buvo saugomi daiktai, ne tik nebuvo sprendžiama dėl galimybės nemokėti nuomos mokesčio ar bent pakeisti jo mokėjimo sąlygas, palengvinant nuomininko padėtį (CK 6.204 straipsnis), bet priešingai – šalys susitarė nuomos mokestį reikšmingai padidinti. Bendrovei jau 5 mėn. veiklos nevykdant, buvo sudaryti 3 nuomos sutarčių pakeitimai, kuriais 12 000 Eur per mėnesį buvo padidintas nuomos mokestis. Lygiai taip pat pareiškėja nepateikė įrodymų, kad būtų atlikusi veiksmus, kuriais būtų mažinamos patiriamos išlaidos už suteiktas paslaugas, pavyzdžiui už elektros suvartojimą, patalpų inžinerinių tinklų paslaugas, kenkėjų kontrolės paslaugas ir pan. Be to, jeigu, kaip nurodoma skunde, bendrovės veikla buvo nutraukta prilyginant „ekspropriacijai“, – nėra aišku, kokiu tikslu kiekvieną mėnesį buvo teiktos keltuvo nuomos, transportavimo, katilo remonto, kenkėjų kontrolės ir kitos paslaugos. Kitaip tariant, pareiškėja ne tik nepateikė įrodymų, kad būtų atlikusi veiksmus, kuriais būtų mažinamos išlaidos, tačiau ir neįrodė, kad šios išlaidos buvo būtinos, ypač atsižvelgiant į tai, kad bendrovė daugiau nei metus laiko jokios veiklos nevykdė. Atsakovė teigia, jog būtent pačios pareiškėjos pasirinktas elgesio modelis patikros procedūros metu lėmė laikotarpio, už kurį pareiškėja skaičiuoja nuostolius, trukmę. Komisijos inicijuota pakartotinė bendrovės patikra suteikė galimybę išsamiai atskleisti ryšius ir savo veiklos aspektus, tačiau pareiškėja patikros metu neteikė atsakymų į konkrečius klausimus, vietoj to apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais arba savo pačios vertinimais, kad Komisijos prašoma informacija yra nereikšminga ir nebeaktuali, taigi tokiu būdu vengė bendradarbiauti su Komisija ir taip prisidėjo prie užtrukusio veiklos sustabdymo laikotarpio. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad bendrovė negalėjo anksčiau atlikti reorganizavimo procedūros ir tokiu būdu išvengti patiriamų nuostolių. 2021 m. gruodžio 30 d. UAB „LiTak-Tak“ po reorganizavimo buvo prijungta prie pareiškėjos (ATLIMUS-TECH). Po atlikto reorganizavimo pareiškėja perėmė bendrovės turtą, be apribojimų vykdo veiklą, jai buvo išduota 17 eksporto licencijų, be kita ko, ir dėl dalies daiktų eksporto. Vis dėlto byloje nėra pateikta įrodymų bei duomenų, kad bendrovė, apribojus jos veiklą, būtų ėmusis veiksmų atlikti reorganizavimą. Todėl net jei ir būtų pagrindas spręsti, kad atsakovė turi atlyginti žalą, nuostoliai pareiškėjai turėtų būti atlyginti nebent už tą laikotarpį, kiek trunka reorganizavimo procedūra. Būtent per šį laikotarpį, iš karto po veiklos sustabdymo, bendrovė galėjo imtis reorganizavimo procedūros veiksmų, kurie būtų leidę išvengti didesnių nuostolių atsiradimo. Didžiąją dalį išlaidų sudaro pastatų, žemės sklypų, kilnojamojo turto nuomos išlaidos, sumokėtos susijusiam asmeniui – UAB ALITUS. Atsakovė nurodė, kad nuomos sutartys negali būti laikomos įprastomis komercinėmis sutartimis, kadangi bendrovė ir UAB ALITUS akcininkai yra tie patys asmenys. Be to, nuomos mokestis neatitiko rinkos kainų. Nekilnojamojo turto nuomos pagrindu piniginės lėšos buvo paskirstomos tarp tiems patiems galutiniams naudos gavėjams priklausančių įmonių. Nuomos sutarties 1 sudarymo metu tiek UAB „LiTak-Tak“, tiek UAB ALITUS vadovas buvo R. G.. 2015 m. balandžio 27 d. bendrovė ir UAB ALITUS sudarė susitarimą, kuriuo pakeitė Nuomos sutartį 1. Šiuo susitarimu, kai abiejų bendrovių vadovas buvo tas pats R. G., nuomos mokestis buvo padidintas nuo 25 000 Lt iki 20 000 Eur, t. y. už tą patį objektą nuomos mokestis per mažiau nei 2 metus padidėjo 431 proc. Be to, Nuomos sutarties 2 ir Nuomos sutarties 3 sudarymo metu sutapo UAB „LiTak-Tak“ ir UAB ALITUS pagrindiniai akcininkai. Nuomos sutarties 3 objektai (sandėliai) nuo 2016 m. iki 2020 m. kovo 3 d. nuosavybės teise priklausė bendrovei, tačiau 2020 m. kovo 3 d. jie buvo perleisti UAB ALITUS ir tą pačią dieną objektai buvo išnuomoti bendrovei už 10 000 Eur/mėn. mokestį. 2020 m. rugsėjį, prieš pat priimant Komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. išvadą ir Nutarimą 1, bendrovė sumokėjo pagal nuomos sutartį 5 nuomos mokesčių avansą, nors tai nebuvo numatyta nuomos sutartyse. 2021 m. kovo mėnesį, t. y. jau esant priimtoms Komisijos išvadoms bei Vyriausybės Nutarimams 1 ir 2 ir bendrovei 5 mėn. veiklos nevykdant, buvo sudaryti visų 3 nuomos sutarčių pakeitimai, kuriais 12 000 Eur per mėnesį buvo padidintas nuomos mokestis. Visų šių nuomos sutarčių pakeitimų sudarymo metu bendrovės ir UAB ALITUS pagrindiniai akcininkai sutapo, jiems buvo puikiai žinoma apie bendrovės veiklai taikomus ribojimus, pasikeitusią situaciją ir galimybę mokėti nuomos mokestį. Nors akcininkai sutapo, tačiau nuomos mokestis buvo reikšmingai padidintas bei nebuvo sprendžiama dėl galimybės nemokėti nuomos mokesčio ar bent pakeisti jo mokėjimo sąlygas ir tokiu būdu palengvinti nuomininko padėtį. Atsakovė teigia, jog nekilnojamojo turto nuomos pagrindu piniginės lėšos paprasčiausiai buvo paskirstomos tarp tiems patiems galutiniams naudos gavėjams priklausančių įmonių, todėl tokios išlaidos neatitinka žalos sąvokos, nes pateko iš vienos įmonės į kitą, tiems patiems akcininkams priklausančią įmonę. Pagal atitinkamas nuomos sutartis, atsakovės skaičiavimais, nuomos mokestis siekė 4,33 Eur, 6,11 Eur ir 9,22 Eur už 1 kv. m, tuo tarpu rinkoje naujų sandėlių / gamybinių patalpų kaina 2021 m. kovo mėn. už 1 kv. m. siekė iki 5 Eur ir 3,3 Eur. Aplinkybė, kad nuomos mokestis neatitiko rinkos kainų, bendrovė ir UAB „Alitus“ buvo susijusios įmonės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bendrovė realių ir pagrįstų nuostolių nepatyrė. Nuostoliai, kuriuos reikalauja atlyginti pareiškėja, buvo be pagrindo padidinti. Pareiškėja prašo atlyginti darbuotojams J. O. (sandėlio vadovas) ir L. K. (elektronikos skyriaus vadovas), kurie nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. ėjo ir ginklininkų pareigas. Iš byloje esančios J. O. darbo užmokesčio pažymos matyti, kad darbuotojas iš esmės gaudavo tokį atlygį, koks buvo sutartas dar 2016 m. sausio 1 d., tad jam buvo mokamas užmokestis už darbo funkcijų atlikimą bendrovei vykdant veiklą. Šios darbo funkcijos neturi nieko bendro su daiktų saugojimu, ir bendrovės veiklą sustabdžius negalėjo būti atliekamos. Iš byloje pateiktos L. K. darbo užmokesčio pažymos matyti, kad darbuotojui iš esmės buvo išmokamas šiek tiek mažesnis atlygis, kuris buvo sutartas 2016 m. sausio 1 d., todėl jam buvo mokamas darbo užmokestis už darbo funkcijų atlikimą bendrovei vykdant veiklą ir neturint nieko bendro su daiktų saugojimu. Atsakovė teigia, jog darbo užmokestis darbuotojams būtų bet kuriuo atveju mokamas, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, ar ne. Be to, byloje nėra įrodymų, jog šis užmokestis būtų mokamas būtent už daiktų saugojimą. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šis darbo užmokestis yra susijęs tik su darbo funkcijomis, numatytomis darbo sutartyse, ir buvo mokamas nuo darbo santykių pradžios. Pagal darbo sutarties ir jos pakeitimo nuostatas, taip pat išmokėtų užmokesčių pažymas matyti, kad darbo užmokesčio dydžiui neturėjo įtakos papildomos ginklininkų funkcijos, todėl 2020 spalį – 2021 spalį jiems mokėtas darbo užmokestis nėra ir negali būti siejamas su ginklininkų pareigomis bei priskirtinas daiktų saugojimo išlaidoms. Likusios išlaidos, susijusios su bendrovei teiktomis paslaugomis, atsižvelgiant į tai, kad bendrovė nurodytu laikotarpiu pagal priimtus Nutarimus 1 ir 2 veiklos vykdyti negalėjo, laikytinos nepagrįstai didelėmis, nebūtinomis, o atskirais atvejais ir nepagrįstomis dokumentais. Pareiškėja nurodė, kad patyrė 20 933,39 Eur išlaidų, sumokėdama už elektros energiją UAB „Ignitis“. Pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras matyti, jog elektros energijos suvartojimas ginčo laikotarpiu svyravo nuo 18 000 kW iki 28 000 kW. Tokie elektros energijos suvartojimo kiekiai suponuoja prielaidą, kad faktiškai bendrovė veiklą patalpose vykdė ir tai nėra išlaidos, susijusios su Komisijos ar Vyriausybės priimtais sprendimais. Be to, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kiek vidutiniškai buvo suvartota elektros energijos tais mėnesiais, kuomet veikla buvo vykdoma, todėl atsakovei nėra galimybių įvertinti, kaip bendrovė vykdė savo pareigą dėti protingas pastangas, kad nuostoliai nedidėtų. Atsakovė, susipažinusi su į bylą pateiktais įrodymais, nurodė, kad pateiktose AB „Energijos skirstymo operatorius“ išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose už elektros persiuntimo paslaugas yra nuoroda į 2015 m. liepos 1 d. sutartį, kurioje objektu nurodomas ir bendrovei neišnuomotas turtas ((duomenys neskelbtini)). Nėra aišku, kaip šios išlaidos susijusios su atsakovės veiksmais, kai pagal sutartį paslaugos buvo vykdomos objekte, kuriame daiktai nebuvo saugomi. Pareiškėja nurodė, kad bendrovė patyrė 4 012,62 EUR išlaidų, sumokėdama UAB „Engineer“ už patalpų inžinerinių tinklų paslaugas, tačiau nepaaiškino, kokiu tikslu buvo teiktos keltuvo nuomos, transportavimo, katilo remonto paslaugos būtent tuo metu, kai Bendrovė jokios veiklos nevykdė. Be to, byloje nėra pateikta paaiškinimų, kodėl pareiškėja nesikreipė į UAB „Engineer“, jog pastaroji netaikytu 250 Eur/mėn. aptarnavimo mokesčio. Pareiškėja nurodo, kad patyrė 1 674,96 Eur išlaidų, sumokėdama UAB „Dezinfa” už kenkėjų kontrolės paslaugas, tačiau nėra aišku, kokiu tikslu kiekvieną mėnesį buvo teiktos kenkėjų kontrolės paslaugos (įskaitant ir paslaugas, kurios buvo teiktos valgyklos patalpose). Pareiškėja nepaaiškino, dėl kokių priežasčių nesikreipė į UAB „Dezinfa“, jog pastaroji netaikytų aptarnavimo mokesčio, arba kodėl sutartys nebuvo nutrauktos. Be to, tarp UAB „LiTak-Tak“ ir UAB „Dezinfa“ sudaryta 2016 m. lapkričio 7 d. sutartimi UAB „Dezinfa“ įsipareigojo teikti kenkėjų kontrolės ir jų naikinimo paslaugas bendrovei neišnuomotame pastate adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei nėra aišku, kaip šios bendrovės patirtos išlaidos už kenkėjų kontrolės ir jų naikinimo paslaugas yra susijusios su atsakovės veiksmais. Pastatas (duomenys neskelbtini) bendrovei nebuvo išnuomotas ir jame nebuvo saugomi daiktai, tuo tarpu pateiktoje sutartyje yra nurodytas tik 1 objektas, kiti objektai, kuriuose saugomi daiktai nenurodyti, t. y. pagal sutartį nuomos sutarčių objektuose neturėjo būti atliekamos kenkėjų kontrolės ir jų naikinimo paslaugos. Pareiškėja nurodė, kad patyrė 22 395,13 Eur išlaidų, sumokėdama UAB „GRANDARA“ už medžio granules, tačiau nedetalizavo, kokiu tikslu reikėjo įsigyti medžio granulių daugiau nei už 22 tūkstančius eurų, todėl nėra aišku, kokį ryšį su prašomomis priteisti daiktų saugojimo išlaidomis turi patalpų šildymas. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad sumokėjo 7 087,26 Eur sumą UAB „SDG“ už aplinkos apsaugos atstovavimo suteiktas paslaugas. Pažymėjo, jog pareiškėja į bylą pateikė tik 2018 m. gegužės 24 d. sutartį, tačiau iš jos turinio matyti, kad yra atliktas įmonės vienkartinis aplinkosauginės būklės vertinimas (auditas). Neaišku, kodėl buvo mokėti reguliarūs beveik 700 Eur mokėjimai, ypač atsižvelgiant į tai, kad bendrovė veiklos nevykdė. Atitinkamai nėra aišku, kokį ryšį teiktos paslaugos turi su byloje prašoma priteisti žala. Pareiškėja nurodė sumokėjusi 62 113,13 Eur už apsaugos paslaugas UAB „Ekskomisarų biuras“. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad apsaugos paslaugų sutartimi bendrovė ir UAB „Ekskomisarų biuras“ susitarė dėl saugotinų objektų, kurie nėra susiję su nuomos sutartimis. Kaip matyti iš sudarytos sutarties, UAB „Ekskomisarų biuras“ įsipareigojo saugoti gyvenamąjį namą su priklausiniais, nors šis objektas nuomos sutartyse nebuvo nurodytas. Bendrovė taip pat patyrė išlaidas už neišnuomoto pastato (duomenys neskelbtini) saugojimą, todėl tokios išlaidos negali būti laikomos susijusiomis su bendrovės patirtais nuostoliais, už kuriuos atsakinga atsakovė. Pareiškėja nurodė, kad sumokėjo 2 566,60 Eur UAB „Levoriškis“ už apsaugos sistemų serviso aptarnavimo darbus ir medžiagas, tačiau iš sudarytos sutarties matyti, kad buvo įsipareigota atlikti darbus ir objekte, kuriame nebuvo saugomi daiktai – (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad išlaidos, susijusios su bendrovei teiktomis paslaugomis, yra nepagrįstai didelės, nebūtinos. Byloje nėra duomenų, kokiu būdu buvo apskaičiuoti nuostoliai, kurių atlyginimo reikalauja pareiškėja, nors žalos fakto ir dydžio įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjai. Atsakovė nurodė, jog nėra įrodytas (neegzistuoja) priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir didžiosios dalies pareiškėjos patirtų išlaidų. Didžiąją dalį savo išlaidų bendrovė patyrė savo rizika / sprendimu, nors tokios išlaidos nebuvo būtinos, pati rinkdamasi elgtis nerūpestingai ir tas išlaidas patirti / didinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl reikalavimo priteisti turtinę žalą – 848 608,31 Eur, kuri susidarė nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. spalio 30 d. dėl bendrovės patirtų daiktų saugojimo išlaidų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos Respublikos 848 608,31 Eur žalą, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. spalio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė.
Pareiškėja, nesutikdama su priimtu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
LVAT nutarties 54 punkte nurodė, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, kai saugotini daiktai buvo įgyti kompetentingoms institucijoms įvairiomis formomis duodant patikinimus dėl bendrovės ūkinės veiklos teisėtumo, pakitusio reglamentavimo nulemti teisėti bei pagrįsti atsakovės veiksmai, kuriais reikšmingai apribota bendrovės ūkinės veiklos laisvė, nepaneigia iš konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų kylančios pareigos įvertinti racionalumo požiūriu priimtinas alternatyvas siekiant užtikrinti neigiamas pasekmes patyrusio ūkio subjekto ir visuomenės interesų tinkamą pusiausvyrą. LVAT konstatavo, jog atsakovė nepaisė bendrovės teisėtų lūkesčių ir dėl to jai kilo neproporcinga sunkumų našta, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti valstybės neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.
LVAT taip pat nurodė, kad įstatyme nustatytas reglamentavimas lėmė itin reikšmingą bendrovės ūkinės veiklos suvaržymą, be kita ko, implikavusį su valstybės kontroliuojančių institucijų priežiūra teisėtai įgytų daiktų disponavimo teisės apribojimą. Bendrovė negalėjo tokių daiktų realizuoti, tačiau privalėjo juos saugoti, atitinkamai patirdama šios pareigos vykdymo išlaidas (kaštus). Nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turėtų išsamiai įvertinti pareiškėjos nurodomus argumentus bei jos pateiktus įrodymus dėl jai kilusios turtinės žalos, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuluotus turtinės žalos vertinimo kriterijus. Reiškiant reikalavimą dėl išlaidų, kaip kreditoriaus nuotolių, atlyginimo, išlaidas apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas ir 3) protingumas.
Pareiškėja skundu prašo priteisti 848 608,31 Eur turtinės žalos atlyginimą, kuris susidarė dėl atsakovės institucijų priimtų sprendimų, dėl kurių pareiškėja negalėjo disponuoti karinės paskirties turtu, tačiau buvo įpareigoja jį saugoti, taip patiriant su saugojimu susijusias išlaidas.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; kt.). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismų praktikoje nurodoma, jog priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado; civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingais padariniais; taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti; atsiradusi žala neturėtų būti pakankamai nutolusi nuo atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; kt.).
Taigi civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lotynų kalba – restitutio in integrum), visiškai kompensuojant nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-465/2008; kt.).
Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-217-520/2024 kt.).
Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju žalą sudaro išlaidos, susijusios su nekilnojamojo turto objektų, kuriuose buvo saugomi daiktai, nuoma, darbuotojams mokėtu darbo užmokesčiu, elektros energijos tiekimo ir elektros persiuntimo paslaugomis, teritorijos saugojimo paslaugomis, inžinerinių tinklų priežiūros paslaugomis, kenkėjų kontrolės paslaugomis, medžio granulių, skirtų pastatų-sandėlių šildymui, įsigijimu, aplinkos apsaugos atstovavimo paslaugomis bei apsaugos sistemų servisinio aptarnavimo paslaugomis.
Dėl nekilnojamojo turto nuomos
Pareiškėja teismo prašė priteisti 615 400 Eur už pastatų, žemės sklypų, kilnojamojo turto nuomą, priežiūrą bei administravimo paslaugas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB ALITUS ir UAB „LiTak-Tak“ 2013 m. birželio 12 d. sudarė ilgalaikę pastato, sklypų bei kilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. ALT13/06/12-1, pagal kurią išnuomotas pastatas – Metalo apdirbimo dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita, esantys adresu (duomenys neskelbtini) bei kilnojamasis turtas, išvardintas priėmimo – perdavimo akte. Pagal sudarytą nuomos sutartį, mokestis už aukščiau nurodytą turtą sudarė 25 000 Lt (7 240,50 Eur) be PVM už vieną kalendorinį mėnesį.
2015 m. balandžio 27 d. UAB „Alitus“ ir UAB „LiTak-Tak“ sudarė susitarimą Nr. ALT15/04/22-1 prie 2013 m. birželio 12 d. ilgalaikės pastato, sklypų bei nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. ALT13/06/12-1, pagal kurį susitarė pakeisti sutarties 3.1.1 punktą, nustatydami, kad nuo 2015 m. gegužės 1 d. mokestis už nurodytą turtą yra 20 000 Eur be PVM už vieną kalendorinį mėnesį.
2021 m. kovo 31 d. UAB ALITUS ir UAB „LiTak-Tak“ sudarė susitarimą Nr. 6 prie 2013 m. birželio 12 d. ilgalaikės pastato, sklypų bei kilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. ALT13/06/12-1, pagal kurį pakeitė sutarties 3.1.1 punktą bei nustatė, jog nuo 2021 m. balandžio 1 d. nuomos mokestis už sutartyje nurodytą turtą yra 26 000,00 Eur be PVM už kiekvieną kalendorinį mėnesį.
2017 m. gegužės 31 d. UAB ALITUS ir UAB „LiTak-Tak“ sudarė ilgalaikės pastato, žemės ir kilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. LIT(2.4)-17/05/31-1, pagal kurią pareiškėja išsinuomojo kitos paskirties pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų naudojimo būdo sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini), pastatą, esantį sklype, kurio statyba sutarties pasirašymo dieną buvo nebaigta, bei kilnojamąjį turtą, išvardintą priėmimo – perdavimo akte. Pagal sudarytą nuomos sutartį, mokestis už aukščiau nurodytą turtą sudarė 10 000,00 Eur be PVM už vieną kalendorinį mėnesį.
2021 m. kovo 31 d. UAB ALITUS ir UAB „LiTak-Tak“ pasirašė papildomą susitarimą Nr. 2 prie 2017 m. gegužės 31 d. ilgalaikės pastato, žemės sklypo ir nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. LIT92.4)-17/05/31-1, pagal kurį šalys susitarė, kad nuo 2021 m. balandžio 1 d. už naudojimąsi turtu pagal sutartį nuomininkas kiekvieną mėnesį moka nuomotojui nuomos mokestį, kuris yra lygus 13 000,00 Eur be PVM už kiekvieną mėnesį.
2020 m. kovo 3 d. UAB ALITUS ir UAB „LiTak-Tak“ sudarė ilgalaikę pastatų nuomos sutartį Nr. LIT(2.2.)-20/03/03-1, pagal kurią pareiškėja išsinuomojo pastatą-sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir pastatą-sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei kitą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, kurį šalys nurodė priėmimo-perdavimo akte. Pagal sudarytą nuomos sutartį, mokestis už aukščiau nurodytą turtą sudarė 10 000,00 Eur (2 896,20 Eur) be PVM už vieną kalendorinį mėnesį.
2021 m. kovo 31 d. UAB ALITUS ir UAB „LiTak-Tak“ sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2020 m. kovo 3 d. ilgalaikės pastatų nuomos sutarties Nr. LIT(2.2)-20/03/03-1, pagal kurį šalys susitarė pakeisti sutarties 3.1 punktą ir numatė, jog nuo 2021 m. balandžio 1 d. už naudojimąsi turtu pagal šią sutartį nuomininkas kiekviena mėnesį moka nuomotojui nuomos mokestį, kuris yra lygus 13 000,00 Eur be PVM.
Atsakovė nurodė, jog 2015 m. balandžio 27 d. bendrovė sudarė susitarimą Nr. ALT15/04/22-1, kuriuo pakeitė nuomos sutarties Nr. ALT13/06-12-1 sutartį. Šiuo susitarimu abiejų bendrovių vadovas buvo tas pats asmuo, o nuomos mokestis buvo padidintas nuo 25 000 Lt iki 20 000 Eur, t. y. per mažiau nei 2 metus padidėjo 431 proc.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog pirminė sutartis sudaryta 2013 m. birželio 12 d., o sutarties pakeitimas atliktas 2015 m. balandžio 27 d., sprendžia, jog sutarties pakeitimas, įvykęs 5 metus iki kilusios žalos, nėra vertintinas kaip neįprasta komercinė praktika. Šalys, tiek sudarydamos sutartį, tiek atlikdamos jos pakeitimus, negalėjo tikėtis ar įtakoti veiksmų, atsižvelgiant į tai, jog ateityje bus priimti sprendimai, kuriais bus apribota pareiškėjos veikla.
Atsakovė savo atsiliepime nurodė, jog 2020 m. vasarą Valstybės saugumo departamento iniciatyva Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija pirmą kartą pradėjo bendrovės atitikties nacionaliniam saugumui procedūrą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog visos nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2020 m. vasarą pradėtos procedūros ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d. priimto nutarimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teismas sprendžia, jog ir 2020 m. kovo 3 d. sudaryta ilgalaikė pastatų nuomos sutartis atitiko tiek pareiškėjos, tiek ir UAB ALITUS komercinę veiklą ir jos veiklos modelį.
Pareiškėja nurodė, jog žala jai kilo laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. spalio 30 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, be to, jų neginčija ir pareiškėja, jog 2021 m. kovo 31 d. atliktų visų aukščiau išvardintų nuomos sutarčių pakeitimo laikotarpiu, tiek pareiškėjos, tiek UAB ALITUS akcininkai buvo V. B. ir S. P..
2021 m. kovo 31 d. buvo sudaryti visų aukščiau nurodytų nuomos sutarčių pakeitimai, kurių pagrindu bendras visų trijų nuomos mokesčio dydis buvo padidintas 12 000,00 Eur. Pareiškėja nei skunde, nei pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nepaaiškino, kodėl ženklus nuomos mokesčio pakėlimas buvo būtinas įmonės veiklos sustabdymo metu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja mokėjo nuo 4,33 Eur iki 9,22 Eur už 1 kv. m. nuomos mokestį, tuo tarpu OBER HAUS duomenimis 2021 m. kovo mėnesį sandėlio nuomos kaina svyravo nuo 4,3 Eur iki 5,3 Eur gyvenamajame rajone ir nuo 3,9 Eur iki 5,0 Eur pramoniniame rajone, o gamybinių patalpų nuomos kaina buvo nuo 2,2 Eur iki 4,2 Eur gyvenamajame rajone ir nuo 1,6 Eur iki 3,3 Eur pramoniniame rajone.
Pareiškėja teismui pateikė išrašą iš UAB „LiTak-Tak“ sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodaros dokumentacijos už 2019 m., kuriame nurodyta, jog sandėliavimo patalpų kainodara atitiko „ištiestos rankos“ principą, o dirbtuvių nuomos kainodara buvo aukštesnė nei „ištiestos rankos“ principą atitinkančių kainų intervalas. Aukštesnes kainas lėmė kartu nuomojami žemės sklypai, todėl galima teigti, jog ALITUS taikyta kainodara neprieštaravo „ištiestos rankos“ principo taikymui.
Teismas pareiškėjos argumentus dėl taikytos kainodaros atmeta kaip nepagrįstus, nes pareiškėja priteisti turtinę žalą prašo už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. spalio 30 d, tuo tarpu išraše yra aptariama 2019 m. taikyta kainodara, kuri nepagrindžia prašomos žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos daiktų saugojimui reikėjo specialiai įrengtų patalpų, kurie pagrįstai leistų teigti, jog tokių daiktų saugojimui pareiškėjai būtų reikalingos ypatingas sąlygas atitinkančios sandėliavimo patalpos. Pareiškėja teismui duomenų, kurie paneigtų atsakovės nurodytas nuomos paslaugų kainas, nepateikė.
Teismas, įvertinęs tai, jog bendrovė negalėjo daiktų realizuoti, tačiau privalėjo juos saugoti, atitinkamai patirdama šios pareigos vykdymo išlaidas (kaštus), taip pat įvertinęs realumo, būtinumo bei protingumo principus, sprendžia, jog pareiškėjai priteistinas 204 837,07 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas, patirtas už nuomos mokesčio mokėjimą.
Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pastatas – metalo apdirbimo dirbtuvės, išnuomotos 2013 m. birželio 12 d. ilgalaikės nuomos sutarties pagrindu, yra 1 098,79 kv. m. dydžio. Atsižvelgiant į tai, jog gamybinių patalpų nuomos kaina pramonės rajone svyravo nuo 1,6 Eur iki 3,3 Eur. Teismas, vertindamas patirtos turtinės žalos dydį, jį apskaičiuoja atsižvelgdamas į nuomos kainos vidurkį, kuris yra 2,45 Eur už 1 kv. m. Atitinkamai už vieno mėnesio metalo apdirbimo dirbtuvės nuomą priteistina suma yra 2 692,04 Eur (1 098,79 kv. m. x 2,45 Eur).
Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra 1 597,59 kv. m. Atsižvelgiant į byloje pateiktus OBER HAUS nuomos mokesčio duomenis, kad sandėliavimo patalpų nuomos kaina pramoniniame rajone buvo nuo 3,9 Eur iki 5,0 Eur, teismas, priteisdamas nuomos mokesčio atlyginimą, vertina aukščiau nurodytos nuomos kainos vidurkį, kuris yra 4,45 Eur už 1 kv. m. Atsižvelgiant į tai, vieno mėnesio pastato – sandėlio priteistina nuomos suma yra 7 109,28 Eur (1 597,59 kv. m x 4,45 Eur).
Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra 1 026,00 kv. m, o pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 384,00 kv. m. Atsižvelgiant į tai, jog abu pastatai yra sandėliavimo paskirties, apskaičiuojant atlygintiną sumą už nuomos mokestį, taikomas nuomos kainos už sandėliavimo patalpų pramoniniame rajone kainų vidurkis, todėl bendras vieno mėnesio pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), priteistina suma yra 6 274,50 Eur.
Bendra visų nuomotų pastatų priteistina mėnesinė nuomos mokesčio suma – 16 075,82 Eur (2 692,04 Eur + 7 109,28 Eur + 6 274,5 Eur).
Pareiškėja teismo prašo turtinę žalą priteisti už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. spalio 30 d. Atitinkamai, priteistina suma už spalio mėnesį sudaro 12 445,80 Eur (16 075,82 Eur x 28 d. / 31 d.), o už 2021 m. spalio mėnesį – 15 557,25 Eur (16 075,82 Eur x 30 d. / 31 d.). Bendra pareiškėjai priteistina suma sudaro 204 837,07 Eur (12 445,80 Eur + (16 075,82 x 11 mėn.) + 15 557,25 Eur).
Dėl darbuotojams mokėtų atlyginimų
Pareiškėja teismo prašė priteisti 30 258,69 Eur turtinės žalos atlyginimą, kuris susidarė dėl atlyginimo, mokėto sandėlio skyriaus vadovui (ginklininkui) J. O., bei dėl 55 912,76 Eur atlyginimo, mokėto elektronikos skyriaus vadovui (ginklininkui) L. K.. Pareiškėja nurodė, kad minėti asmenys atliko ginklininkų funkcijas, be kurių turtas negalėjo būti saugomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi.
Pareiškėja su J. O. 2014 m. spalio 2 d. sudarė darbo sutartį Nr. 47, pagal kurią darbuotojas priimtas dirbti sandėlio vadovu. Darbo sutartis su darbuotoju keista du kartus. 2016 m. sausio 1 d. darbo sutarties pakeitimu nustatytas naujas mėnesinis atlyginimas – 1 340,79 Eur.
Pareiškėja su L. K. 2014 m. rugsėjo 17 d. sudarė darbo sutartį Nr. 46, pagal kurią darbuotojas priimtas dirbti gamybos ir surinkimo skyriaus vadovu. Su darbuotoju darbo sutartis keista tris kartus. 2016 m. sausio 1 d. darbo sutarties pakeitimu nustatytas 2 692,56 Eur atlyginimas, o nuo 2016 m. sausio 25 d. darbuotojas dirba elektronikos skyriaus vadovo pareigose, nekeičiant kitų darbo sutarties sąlygų.
2016 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. LIT16/09/23-1 „Dėl ginklininkų paskyrimo“ elektronikos skyriaus vadovas L. K. ir sandėlio vadovas J. O. paskirti eiti ginklininko pareigas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pagrindinės darbuotojų funkcijos nebuvo susijusios su ginklininkų pareigomis. Jos darbuotojams priskirtos tik 2016 m. rugpjūčio 23 d. Be to, atsižvelgiant į tai, jog paskyrus darbuotojams atlikti papildomas funkcijas, nebuvo padidintas darbo užmokestis, darytina išvada, jog darbo funkcijų padidėjimas nebuvo ženklus.
Pareiškėja teismui nepateikė darbuotojų darbo funkcijų aprašymo, todėl nėra galima įvertinti, kokią darbuotojų atliekamų darbo funkcijų dalį sudarė funkcijos, susijusios būtent su daiktų saugojimu.
Be to, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m gegužės 5 d.) 29 straipsnyje numatyta, kad ginklininkas privalo: užtikrinti reikiamą ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apsaugą; išduoti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, tvarkyti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apskaitą ir pildyti reikiamus dokumentus; ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis išduoti tik asmenims, pateikusiems visus reikalingus dokumentus; įtaręs, kad asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neišduoti ginklo, ginklo priedėlio, šaudmenų, jų dalių tokiam asmeniui; pranešti policijos įstaigai apie ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vagystę ar praradimą; sudaryti sąlygas kontroliuojančiųjų institucijų įgaliotiems asmenims patekti į ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamybos, taisymo ir perdirbimo, prekybos, laikymo, nuomos, tirų, šaudyklų eksploatavimo vietas ir teikti jiems pagalbą atliekant patikrinimą.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisės akto normą matyti, jog ginklininko funkcijos susijusios ne tik su ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apsauga.
Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja nuo 2020 m. spalio 7 d. būtų pavedusi aukščiau nurodytiems darbuotojams atlikti tik saugotinų daiktų apsaugą, todėl nėra aišku, kokios apimties funkcijas šie darbuotojai atliko prašomos priteisti žalos laikotarpiu.
Pareiškėja, prašydama priteisti iš atsakovės darbuotojų, kurie taip pat atliko ir ginklininko funkcijas, atlyginimą, neįrodė, kad išlaidos šių darbuotojų atlyginimams išmokėti yra bendrovės patirta žala dėl neteisėtų valstybės veiksmų, todėl prašoma suma nepriteistina.
Dėl išlaidų, susijusių su elektros energijos tiekimu
Pareiškėja teismo prašė už elektros persiuntimo paslaugas (AB „Elektros skirstymo operatorius“) priteisti 26 393,77 Eur, o už elektros energijos išlaidas (UAB „Ignitis“) pritiesti 20 933,39 Eur.
Pareiškėja teismui pateikė 2015 m. liepos 1 d. Elektros energijos persiuntimo paslaugų sutartį Nr. 140508-51112/150972. Sutarties 4 punkte nurodyta, kad pagal šią Elektros energijos persiuntimo paslaugą AB LESTO (šiuo metu AB ESO) teikia elektros energijos persiuntimo paslaugą, o klientas ją perka. Objektai, kuriems teikiama persiuntimo paslauga, jų leistinosios naudoti galios dydžiai ir elektros energijos tiekimo sąlygos nurodyti sutarties 1 priede. Sutarties 1 priede nurodyta, jog elektros energijos persiuntimo paslauga teikiama Objekte Nr. 17053206 – Gamybinė bazė, esanti (duomenys neskelbtini), bei Objekte Nr. 17203564 – Pastato – pagalbinio cecho rekonstavimo į sandėliavimo ir administracinės paskirties patalpas, adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja taip pat teismui pateikė 2016 m. rugpjūčio 31 d. Naujųjų vartotojų įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį, pagal kurią prijungtas objektas adresu (duomenys neskelbtini).
Byloje ginčo nėra, jog patalpoje adresu (duomenys neskelbtini), , daiktų saugojimas nebuvo atliekamas.
Pareiškėja sutarties su UAB „Ignitis“ nepateikė, o iš pateiktų sutarčių neaišku, kaip buvo tiekiama elektra į objektus, kuriuose buvo saugomi daiktai. Iš pateiktų sutarčių nėra įmanoma įvertinti, kiek elektros energijos bei elektros persiuntimo paslaugų buvo tiekiama konkrečiai į kiekvieną iš objektų, kuriuose buvo saugomi daiktai.
Pareiškėja teismui taip pat nepateikė duomenų, kokios elektros energijos sąnaudos buvo iki tol, kol įmonės veikla buvo sustabdyta. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog elektros suvartojimo kiekis ir prašoma priteisti suma objekte, kuriame nevyko įprastinė veikla, yra itin didelė, o pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų tokio dydžio žalos pagrindimui, t. y. pareiškėja neįrodė, jog suvartota elektros energija buvo reikalinga būtent daiktų saugojimui. Be to, pagal pridėtą sutartį matyti, jog elektros persiuntimo paslaugos buvo teikiamos ir objektui adresu (duomenys neskelbtini), kurios nėra susijusios su daiktų saugojimu, o atsakovė nėra atsakinga už tokių išlaidų atlyginimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog pareiškėja neįrodė, kad elektros persiuntimo paslaugos ir elektros energijos tiekimo išlaidos susidarė dėl daiktų saugojimo, todėl prašymą priteisti dėl to susidariusias išlaidas atmeta kaip nepagrįstą.
Išlaidos, susijusios su UAB „Ekskomisarų biuras“ paslaugomis
Pareiškėja teismo prašo priteisti 62 113,13 Eur už UAB „Ekskomisarų biuras“ teiktas fizinės apsaugos paslaugas.
Pareiškėja teismui pateikė 2013 m. lapkričio 28 d. saugos paslaugų teikimo sutartį Nr. 1172882, pagal kurią UAB „Ekskomisarų biuras“ įsipareigojo teikti fizinės saugos paslaugas sutartyje nurodytame saugomame objekte.
Saugos paslaugų teikimo sutarties 1 priede numatyta, kad saugomi pastatai – Metalo apdirbimo dirbtuvės su administracinėmis patalpomis Nr. (duomenys neskelbtini), kurių plotas – 1 098 m², administracinis su sandėliavimo ir gamybos patalpomis Nr. (duomenys neskelbtini) bei gyvenamasis namas su priklausiniais Nr. (duomenys neskelbtini).
Pastatas administracinis su sandėliavimo ir gamybos patalpomis Nr. (duomenys neskelbtini) yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl šis pastatas, kaip ir gyvenamasis namas su priklausiniais, nepatenka į pastatų, kuriuose buvo saugomi daiktai, sąrašą.
Sutarties 4.1 punkte nurodyta, jog fizinės saugos vykdymo tvarka, apsaugos darbuotojų funkcijos, teisės ir pareigos nustatomos „Objekto apsaugos instrukcijoje“, kurią šalys įsipareigojo suderinti ir pasirašyti iki 2014 m. sausio 15 d. Pareiškėja tokio susitarimo nepateikė, todėl jos teiginys, jog UAB „Ekskomisarų biuras“ saugojo vientisą teritoriją iš išorės, nėra įrodytas. Be to, iš sutartyje esančių saugomų objektų sąrašo matyti, jog saugotini objektai yra teritorijos viduje, todėl jų apsauga nebūtų įmanoma negalint prie jų patekti.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat sprendžia, jog pareiškėja, nepateikusi nei UAB „Ekskomisarų biuras“ fizinės saugos vykdymo tvarkos, nei pareiškėjai dirbusių ginklininkų pareigybių aprašymo, neįrodė, jog UAB „Ekskomisarų biuras“ teiktos fizinės apsaugos paslaugos buvo atskirtos nuo funkcijų, kurias atliko ginklininkai.
Iš pareiškėjos pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, jog jose įtrauktos paslaugos, teiktos adresu (duomenys neskelbtini) (reagavimo paslaugos už einamą mėnesį, stebėjimo paslaugos už einamą mėnesį), kuriose nebuvo laikomi saugomi daiktai, todėl pareiškėja, prašydama teismo priteisti išlaidas, patirtas už teritorijos išorės saugos paslaugas, nepagrįstai laiko šias išlaidas žala, kurią turėtų atlyginti atsakovė. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teismų praktiką, pareiškėjai tenka prievolė pagrįsti prašomos priteisti žalos dydį. Šiuo atveju, pareiškėja, neišskyrusi išlaidų dalies, kuri tenka konkretiems objektams, kuriuose buvo laikomi saugotini daiktai, neįrodė patirtos žalos dydžio.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog pareiškėja neįrodė, kad UAB „Ekskomisarų biuras“ teiktos vientisos teritorijos iš išorės fizinės apsaugos paslaugos išlaidos susidarė dėl daiktų saugojimo, todėl prašymą priteisti dėl to susidariusias išlaidas atmeta, kaip nepagrįstą.
Dėl kitų teiktų paslaugų susidariusios išlaidos
Pareiškėja teismo prašo priteisti 2 566,60 Eur išlaidų už UAB „Levoriškis“ teiktas apsaugos sistemų servisinio aptarnavimo darbus ir medžiagas.
Pareiškėja pateikė 2015 m. kovo 9 d. gaisrinės signalizacijos, apsauginės signalizacijos, vaizdo stebėjimo ir praėjimo kontrolės sistemų planinės techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 150309/01, pagal kurią šalys susitarė atlikti gaisrinės signalizacijos, apsauginės signalizacijos, vaizdo stebėjimo ir praėjimo kontrolės sistemų planinę techninę priežiūrą ir remontą adresu (duomenys neskelbtini).
Teismas nekartoja motyvų, susijusių su paslaugų, teiktų (duomenys neskelbtini), nepatekimu į žalos, susijusios su daiktų saugojimu, apimtį.
Pažymėtina tai, jog sutartyje detaliai aptartas apsauginės signalizacijos reglamentinis planinės techninės priežiūros darbų sąrašas. Šiame sąraše numatyti ir tokie darbai, kaip apsauginės signalizacijos akumuliatorių talpos matavimas bei apsauginės signalizacijos maitinimo šaltinių veikimo patikrinimas ir reguliavimas.
Pareiškėja pateikė UAB „Ekskomisarų biuras“ PVM sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, jog ši įmonė keitė akumuliatorių bei atliko jo keitimo darbus, todėl nėra aišku, kaip ir kokia apimtimi UAB „Levoriškis“ sistemų servisinis aptarnavimas buvo atskirtas nuo UAB „Ekskomisarų biuras“ teiktų paslaugų.
Pareiškėja teismo prašė priteisti 3 872,62 Eur už UAB „Engineer“ teiktas patalpų inžinerinių tinklų priežiūros paslaugas, kurios buvo reikalingos išlaikyti pastatų – sandėlių inžinerinių tinklų veikimą.
Pareiškėja teismui pateikė 2017 m. sausio 23 d. sutartį Nr. LIT(5.6)-17/01/23-1, kurios 3.1 punkte numatyta, kad paslaugų teikėjas (UAB „Engineer“) įsipareigoja pagal kliento (pareiškėjos) pageidavimą teikti sutartyje numatytas paslaugas. Sutarties 3.2 punkte numatyta, kad detali paslaugų apimtis nurodoma specialiosiose atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sąlygose ir, jeigu sudaromi, kituose sutarties vykdymo dokumentuose (užsakymuose, pirkimo užsakymuose, pridedamose sąmatose, raštuose ir pan.).
Iš pareiškėjos teismui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nėra aišku, kokiuose pastatuose paslaugos buvo atliktos. Sąskaitose taip pat yra nurodytas aptarnavimo mokestis, tačiau nei iš pateiktos sutarties, nei iš pateiktų sąskaitų negalima įvertinti, ar šis mokestis buvo taikomas tik tiems pastatams, kuriuose buvo saugomi daiktai.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, pareiškėja neįrodė, jog išlaidos, susijusios su patalpų inžinerinių tinklų priežiūros paslaugomis, buvo skirtos būtent pastatams, kuriuose buvo saugomi daiktai, todėl pareiškėjos prašymas jas priteisti atmestinas.
Pareiškėja teismo prašė priteisti 22 395,13 Eur už medžio granules patalpų šildymui, įsigytas iš UAB GRANDARA.
Pareiškėja teismui pateikė tik UAB GRANDARA PVM sąskaitas – faktūras bei apmokėjimą patvirtinančius duomenis, tačiau nepateikė teismui duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog įsigytos granulės pastatų šildymui buvo naudotos tik pastatų, kuriuose buvo laikomi daiktai, šildymui. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog teritorijoje yra ir daugiau pastatų, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėja neįrodė, jog įsigytos granulės buvo skirtos tik pastatų, kuriuose buvo laikomi daiktai šildymui.
Pareiškėja teismo prašė priteisti 7 087,26 Eur už UAB „SDG“ suteiktas paslaugas. Pareiškėja teismui pateikė 2018 m. gegužės 24 d. sudarytą sutartį Nr. V18/060 / LIT(5.7.)-18/05/23-1. Šios sutarties 1 priede numatyta, jog vykdytojas UAB „SDG“ įsipareigoja suteikti įmonės vienkartinį aplinkosauginės būklės įvertinimą (auditą).
Iš byloje pateiktų 2018 m. gruodžio 28 d. ir 2021 m. lapkričio 23 d. susitarimų dėl sutarties Nr. V18/060 priedo Nr. 2F-AS pakeitimo matyti, jog šalys pakeitė šio susitarimo 4.1 punktą, numatydami atsiskaitymo už suteiktas paslaugas kainą, tačiau sutarties Nr. V18/060 priedas Nr. 2F-AS nebuvo pateiktas.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, laiko, kad pareiškėja neįrodė, jog paslaugos, suteiktos UAB „SDG“, buvo susijusios su daiktų saugojimu, todėl nepriteistinos.
Pareiškėja teismo prašė priteisti 1 674,96 Eur už kenkėjų kontrolės paslaugas, kurias atliko UAB „Dezinfa“.
Pareiškėja teismui pateikė 2016 m. lapkričio 7 d. sutartį Nr. VLN-P-2016/292, pagal kurią UAB „Dizenfa“ įsipareigojo teikti kenkėjų kontrolės ir jų naikinimo (dezinsekcijos bei deratizacijos) paslaugas pareiškėjos patalpose ir teritorijoje, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Sutarties 3.1 punkte numatyta, jog deratizacija teikiama 2 kartus per mėnesį visose patalpose ir teritorijoje, o deratizacija ir dezinsekcija valgykloje – 1 kartą per mėnesį. Iš sutarties matyti, jog paslaugos apėmė ir teritoriją bei patalpas, kuriose daiktai nebuvo saugomi.
Iš UAB „Dezinfa“ pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, jog paslaugos teiktos valgykloje bei visoje pareiškėjos teritorijoje, todėl pareiškėja, prašydama priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės, nepagrįstai prašo priteisti teiktų paslaugų dalį, kuri nesusijusi su daiktų saugojimu. Atsižvelgiant į tai, jog pareiga įrodyti patirtos turtinės žalos dydį tenka pareiškėjai, teismas sprendžia, jog pareiškėja neįrodė, kad prašoma priteisti 1 674,96 Eur suma už kenkėjų kontrolės paslaugas yra pagrįsta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK nuostatomis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pareiškėja teismo prašė priteisti 848 608,31 Eur turtinės žalos atlyginimą. Teismas pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies, priteisdamas 204 837,07 Eur turtinės žalos atlyginimą, t. y. patenkino 24,14 proc. reikalavimo.
Pareiškėja teismo prašo priteisti 18 538,51 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurį sudaro skundo, procesinių prašymų rengimo, pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos, taip pat apeliacinio skundo rengimas, pasiruošimas ir atstovavimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. žodiniame posėdyje, patikslinto atsiliepimo analizė, rašytinių paaiškinimų ir papildomų dokumentų prijungimas.
Pareiškėja teismui pateikė PVM sąskaitas – faktūras bei mokėjimą pagrindžiančius dokumentus.
Pareiškėja nurodė, jog skundo parengimas, procesinių prašymų rengimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose bendrai sudarė 8 000 Eur bylinėjimo išlaidų.
2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. WINT2111-105 nurodyta, jog buvo suteiktos kitos paslaugos, kurių vertė 830,00 Eur.
Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų nėra aišku, kokios kitos paslaugos pareiškėjai buvo suteiktos, todėl teismas sprendžia, jog jos nėra susijusios su nagrinėjama administracine byla, todėl nepriteistinos.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Kadangi pareiškėjos skundas teismui pateiktas 2021 m. IV ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2021 m. II ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 1 566,4 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 3 916,00 Eur (1 566,4 Eur × 2,5).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos atstovė advokatė 2022 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje dalyvavo nuo 9.30 val. iki 9.38 val., t. y. 8 min., o 2023 m. sausio 9 d. posėdyje nuo 13.34 val. iki 16.56 val., t. y. 3 val. 22 min.
Rekomendacijų 8.19 p. numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 9 p. numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į tai, jog bendrai posėdžiai truko 3 val. 30 min., teisinių paslaugų teikimo laiko suma apvalinama iki 4 val.
Už dalyvavimą 2022 m. gegužės 18 d. posėdyje ir 2023 m. sausio 9 d. teismo posėdyje, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktu, maksimali priteistina suma 719,60 Eur (1 799 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2022 m. III ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 4 (valandų skaičius).
Rekomendacijų 8.19 p. numatyta, kad už vieną pasirengimo teismo posėdžiui valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Atsižvelgiant į bylos apimtį ir jos sudėtingumą, teismas sprendžia, jog 4 val. pasirengimas prieš teismo posėdžius yra pakankamas ir pagrįstas laiko tarpas, tinkamai pasirengti atstovauti pareiškėją, todėl už pasirengimą teismo posėdžiams pareiškėjai priteistina suma 719,60 Eur (1 799 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2022 m. III ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 4 (valandų skaičius).
Pareiškėja 2022 m. vasario 22 d. pateikė prašymą „Dėl procesinių teisių perėmimo ir šalies pakeitimo“, 2022 m. kovo 29 d. pareiškė prašymą „Dėl papildomų dokumentų prijungimo“, 2022 m. gegužės 16 d. pateikė prašymą „Dėl papildomų dokumentų prijungimo“, 2023 m. sausio 9 d. pareiškėja pateikė prašymą „Dėl papildomų dokumentų prijungimo“
Rekomendacijų 8.16 punkte numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas.
Atsižvelgiant į tai, jog dokumentai pateikti skirtingais laikotarpiais, teismas leistinos priteistinos sumos dydį skaičiuoja pagal paskutinio dokumento pateikimo teismui datą. Prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo teismui pateiktas 2023 m. sausio 9 d., todėl nagrinėjamu atveju aktualus 2022 m. III ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 1 799,00 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 2 878,40 Eur (1 799,00 Eur x 0,4 koeficientas x 4 teismui pateikti prašymai).
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, pareiškėjos prašoma priteisti 8 000 Eur suma neviršija maksimalių nustatytų rekomendacijų, todėl už skundo parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje administracinę bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme bei papildomų dokumentų teikimą pareiškėjai priteistina 1 754,98 Eur ((8 000 Eur – 730 Eur, nesusiję su administracinės bylos nagrinėjimu) x 24,14 proc. (tenkintų reikalavimų apimtis) / 100 proc.).
Pareiškėja 2024 m. spalio 21 d. prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, jog papildomai patyrė 10 538,51 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2023 m. kovo 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. NOOR-2303-0247 nurodyta, jog suteiktos papildomos paslaugos už 27,23 Eur. 2024 m. liepos 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. NOOR-2407-0166 nurodyta, jog suteiktos papildomos paslaugos už 31,47 Eur. 2024 m. rugsėjo 16 d. sąskaitoje faktūroje Nr. NOOR-2409-0251 nurodyta, jog suteiktos papildomos paslaugos už 13,30 Eur. Iš pateiktų pareiškėjos sąskaitų – faktūrų, mokėjimo dokumentų bei paaiškinimų nėra aišku, kodėl papildomos paslaugos yra išskirtos iš bendrų išlaidų, kurias pareiškėja patyrė teikiant teisines paslaugas, todėl teismas sprendžia, jog aukščiau nurodytos išlaidos nėra susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, todėl nepriteistinos.
Pareiškėja nurodė, jog patyrė 5 638,61 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-564-811/2023 parengimui.
Rekomendacijų 8.9 punkte numatyta, kad už apeliacinį skundą taikomas 2,5 koeficientas.
Pareiškėja apeliacinį skundą teismui pateikė 2023 m. I ketvirtyje, todėl nagrinėjamu atveju aktualus 2022 m. III ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 1 799,00 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 4 497,5 Eur.
Pareiškėja nurodė, jog pasirengimui ir atstovavimui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. žodiniame teismo posėdyje patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Rekomendacijų 8.19 p. numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 9 p. numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
Teismo posėdis Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme vyko 2024 m. balandžio 10 d. nuo 10 val. 4 min. iki 11 val. 11 min., t. y. 1 val. 7 min., todėl teisinių paslaugų teikimo laiko suma apvalinama iki 1 val.
Už dalyvavimą 2024 m. balandžio 10 d. posėdyje vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, maksimali priteistina suma 211,03 Eur (2 110,3 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2023 m. IV ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius).
Rekomendacijų 8.19 p. numatyta, kad už vieną pasirengimo teismo posėdžiui valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Atsižvelgiant į bylos apimtį ir jos sudėtingumą, teismas sprendžia, jog 4 val. pasirengimas prieš Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme vykusį teismo posėdį yra pakankamas ir pagrįstas laiko tarpas, tinkamai pasirengti atstovauti pareiškėją, todėl už pasirengimą teismo posėdžiui priteistina suma 844,12 Eur (2 110,30 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2023 m. IV ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 4 (valandų skaičius).
Pareiškėja nurodė, jog atsakovės 2024 m. birželio 13 d. pateikto patikslinto atsiliepimo analizei ir pasirengimo bei atstovavimo 2024 m. spalio 22 d. teismo posėdyje bylinėjimosi išlaidos sudarė 1 100 Eur.
Rekomendacijų 8.20 punkte numatyta, kad už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1-8.19 punktuose, teikimo valandą taikomas 0,1 koeficientas.
Teismas, įvertinęs pateikto patikslinto skundo apimtį, sprendžia, jog 4 val. šio dokumento analizei yra pakankamas ir pagrįstas laiko tarpas, todėl priteistina suma 844,12 Eur (2 110,30 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2023 m. IV ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 4 (valandų skaičius).
2024 m. spalio 22 d. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose teismo posėdis vyko nuo 9 val. 09 min. iki 9 val. 24 min, t. y. 15 min., todėl vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, laiko suma iki 30 min atmetama.
Pareiškėja nurodė, jog rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo reaguojant į atsakovės 2024 m. birželio 13 d. pateiktą patikslintą atsiliepimą į skundą rengimas sudarė 1 984,90 Eur.
Rašytiniai paaiškinimai teismui teikti 2024 m. spalio 10 d., todėl nagrinėjamu atveju aktualus 2024 m. II ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 2 161,0 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 864,40 Eur (2 161,0 Eur x 0,4 koeficientas).
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, pareiškėjos prašoma priteisti 10 538,51 Eur bylinėjimosi suma viršija Rekomendacijose nustatytas maksimalias priteistinas sumas. Įvertinus aukščiau aptartą, pareiškėjai maksimaliai galėtų būti priteistina 6 417,05 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą, dalyvavimą teismo posėdyje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bei papildomų rašytinių paaiškinimų pateikimą. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, pareiškėjai priteistina 1 531,70 Eur ((6 417,05 Eur – (31,47 Eur - 27,23 Eur - 13,30 Eur (išlaidos nesusijusios su administracinės bylos nagrinėjimu)) x 24.14 proc. (tenkintų reikalavimų apimtis) / 100 proc.).
Bendrai pareiškėjai iš atsakovės priteistina 3 286,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė teismo prašė priteisti 6 088,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė parengiant byloje patikslintą atsiliepimą į pareiškėjos skundą, susipažino su pareiškėjos pateiktais rašytiniais paaiškinimais bei papildomais priedais ir pasirengimas teismo posėdžiui.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjektui, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi konstatavo, jog atsakovė nepaisė bendrovės teisėtų lūkesčių ir dėl to jai kilo neproporcinga sunkumų našta, kas sudaro pagrindą konstatuoti valstybės neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Atitinkamai šioje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas kilusios žalos dydžio klausimas, kuris nėra naujas ar sudėtingas, o teisinė gynyba nereikalauja specialių žinių. Atsakovės atstovė turi Teisėkūros skyrių ir Teisės taikymo skyrių, o juose dirbantys valstybės tarnautojai privalo atitikti kvalifikacinius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovės atstovė turėjo pakankamus resursus būti tinkamai atstovaujama nesamdant advokato. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamuoju atveju nebuvo jokios objektyvios būtinybės atsakovės atstovei naudotis advokato paslaugomis, todėl atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos ALTIMUS-TECH SPOLKA Z OGRANICZONA ODPOWIEDZIALNOSCIA, veikiančios per ATLIMUS-TECH Sp. z. o. o. Lietuvos filialą, skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai ALTIMUS-TECH SPOLKA Z OGRANICZONA ODPOWIEDZIALNOSCIA, veikiančiai per ATLIMUS-TECH Sp. z. o. o. Lietuvos filialą, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, 204 837,07 Eur (du šimtus keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus 7 ct) turtinės žalos atlyginimą.
Priteisti pareiškėjai ALTIMUS-TECH SPOLKA Z OGRANICZONA ODPOWIEDZIALNOSCIA, veikiančiai per ATLIMUS-TECH Sp. z. o. o. Lietuvos filialą, iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Priteisti pareiškėjai ALTIMUS-TECH SPOLKA Z OGRANICZONA ODPOWIEDZIALNOSCIA, veikiančiai per ATLIMUS-TECH Sp. z. o. o. Lietuvos filialą, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, 3 286,68 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.