- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-10
- Bylos Nr.
- 2A-1940-565/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35381-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- G. R.
- Ieškovas
- UAB „Skolų departamentas“
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“
- Kategorijos
- 27.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Skolų departamentas“ ieškinį atsakovei G. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas priteisti iš atsakovės 365,45 Lt skolą, 24,22 Lt palūkanas, 250 Lt skolos administravimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 822 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ narė, todėl pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. 2 d. ir sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ susirinkimų protokolus turi pareigą mokėti bendrijai nustatyto dydžio nario mokestį ir kitas įmokas. Šios pareigos atsakovė nevykdė ir už 2010-2012 metus liko skolinga bendrijai 365,45 Lt. Sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ ir ieškovas 2013-03-06 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią bendrija perleido ieškovui visas priėmimo-perdavimo akte prie reikalavimo perleidimo sutarties išvardintų dokumentų pagrindu kylančias bendrijos teises į atsakovę.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
Atsakovė nurodė, kad nėra sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ nare, tačiau geranoriškai mokėjo mokesčius sodininkų bendrijai. Per 2010-2012 metus į bendrijos sąskaitą atsakovė pervedė 392,11 Lt, todėl mano, kad su bendrija yra atsiskaičiusi. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė į bylą jokių reikalavimo dydį pagrindžiančių įrodymų.
Trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ su ieškiniu sutiko.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo nurodė, kad 2008-08-02 sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ narių susirinkimo sprendimu atsakovė buvo pašalinta iš bendrijos narių už mokesčių nemokėjimą bei destrukcinę veiklą. Atsakovė mokesčius mokėjo taip, kaip jai patiko, o už 2011 metus mokesčių iš viso nemokėjo.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-11 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 186,64 Lt skolą, 13,65 Lt palūkanas, 250 Lt skolos administravimo išlaidas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 450,29 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2013-11-07 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 578,60 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 d. numato, kad už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais ne bendrijos nariai atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ įstatų 32 p. numato tokią pat ne bendrijos narių atsiskaitymo su bendrija tvarką. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ne bendrijos nariai pareigos mokėti bendrijos nario mokestį neturi, o atsiskaitymas su bendrija vykdomas pagal bendrijos teikiamas ne bendrijos nariui sąskaitas-faktūras. Nuo 2008-08-02 atsakovė nėra sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ narė, kadangi ji buvo pašalinta iš bendrijos narių. Tačiau, nors atsakovė nėra bendrijos narė ir neturi pareigos mokėti bendrijos nario mokestį, pareiga atsiskaityti su sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ už jos teiktas paslaugas bei naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsakovei išlieka.
Vertindamas ieškovo pateiktus įrodymus (2013-02-28 raštą dėl įsiskolinimo, mokėjimų sodų bendrijai išklotinę, 2011-09-30 sąskaitą-faktūrą Nr.006, 2013-02-28 sąskaitą-faktūrą Nr.005), teismas konstatavo, kad juose tik nurodoma atsakovės 21,01 Lt skola už 2010 metus, tačiau šie įrodymai nepatvirtina šios skolos atsiradimo pagrindo. Byloje nėra pateikta jokia atsakovei išrašyta sąskaita-faktūra už 2010 metus, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad atsakovė netinkamai įvykdė pareigą atsiskaityti su sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ už 2010 metais teiktas paslaugas bei naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais. Todėl reikalavimą dėl 21,06 Lt skolos už 2010 metus priteisimo teismas atmetė kaip neįrodytą.
Už 2011 metus atsakovei buvo išrašyta 2011-09-30 sąskaita-faktūra Nr.006 231,21 Lt sumai. Pagal 2012-02-13 mokėjimo nurodymą atsakovė už 2011 metus sodininkų bendrijai „Šermukšnėlė“ sumokėjo 123,69 Lt. Todėl atsakovė yra skolinga sodininkų bendrijai „Šermukšnėlė“ 107,52 Lt sumą už 2011 metus. 2013-02-28 atsakovei buvo išrašyta sąskaita-faktūra Nr.005 236,87 Lt sumai už 2012 metus. Pagal 2013-03-18 mokėjimo nurodymą atsakovė už 2012 metus sumokėjo sodininkų bendrijai „Šermukšnėlė“ 157,75 Lt. Todėl už 2012 metus atsakovė liko skolinga sodininkų bendrijai „Šermukšnėlė“ 79,12 Lt sumą.
Teismas priteisė iš atsakovės ieškovo, perėmusio reikalavimo teises į atsakovės skolą, naudai 186,64 Lt skolą bei 250 Lt skolos administravimo išlaidas, kurias ieškovas patyrė ikiteisminio skolos iš atsakovės išieškojimo metu.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-11 sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Prie ieškinio nepridėti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys konkrečias sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ išlaidas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, taip pat faktą, kad išlaidų dydis yra proporcingai padalintas visiems sodininkams (tiek bendrijos nariams, tiek ne bendrijos nariams), atsižvelgiant į žemės sklypo dydį. Todėl sodininkų bendrijos išrašytose sąskaitose-faktūrose nurodytos sumos nėra pagrįstos.
2. Ieškovo pateiktos sąskaitos-faktūros išrašytos nesant jokio teisinio pagrindo – sutartis, pagal kurią sodininkų bendrija turi teisę pateikti sąskaitas sutartyje nustatytomis sąlygonis ar tvarka, nesudaryta. Sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ narių susirinkimas niekada nesprendė, kaip bendraturčiai turi apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra.
3.Bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkai, nesantys sodininkų bendrijos nariais, negali būti nušalinti sprendžiant klausimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Tačiau atsakovė nei karto nebuvo informuota apie susirinkimus, kuriuose būtų sprendžiami jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimai.
4.Sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ nepateikė atsakovei bendrojo naudojimo objektų sąrašo, todėl nėra aišku, kiek ir kokio turto valdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Ieškovas ir trečiasis asmuo atsilipimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ teritorijoje, atsakovė nuo 2008 metų nėra sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ narė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-12 nutartyje civilinėje byloje Nr.2K-3-460/2008 išaiškinta, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis).
Todėl atsakovė turi mokėti sodininkų bendrijai „Šermukšnėlė“ už paslaugas ir bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą, nepaisant to, kad atsakovė nėra sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ narė ir su atsakove nėra sudaryta rašytinė sutartis dėl atsiskaitymo tvarkos ir sąlygų. Atsakovei išrašytose 2011-09-30 sąskaitoje-faktūroje ŠER Nr.006 ir 2013-02-28 sąskaitoje-faktūroje ŠER Nr.005 nurodytos atsakovei suteiktos paslaugos ir už šias paslaugos mokėtinos sumos. Sąskaitose-faktūrose nurodytos paslaugos nėra akivaizdžiais nesusijusios su sodininkų bendrijos teikiamomis paslaugomis ir bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu. Ta aplinkybė, kad sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ valdymo organas nėra sudaręs bendrojo naudojimo objektų aprašo (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 4 d.), nepanaikina atsakovės pareigos mokėti už šių objektų eksploatavimą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad bendrojo naudojimo objektų sodininkų bendrijoje „Šermukšnėlė“ nėra (CPK 178 str.).
Atsakovė nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad sąskaitose-faktūrose nurodytos paslaugos nėra susijusios su sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ atsakovei suteiktomis paslaugomis ar bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie duotų pagrindą abejoti sąskaitose-faktūrose nurodytų sumų pagrįstumu, taip pat neprašė teismą išreikalauti iš sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ bylai reikšmingus įrodymus, kurių pati atsakovė negali gauti (CPK 199 str.), nors byloje yra duomenys, kad atsakovė naudojosi advokato pagalba. Todėl atmestini kaip neįrodyti atsakovės argumentai, kad šiose sąskaitose-faktūrose nurodytos sumos nėra pagrįstos (CPK 178 str.).
Nėra pagrindo atsižvelgti į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-204-595/2014, nes šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl sodininkų bendrijos nario mokesčio priteisimo, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje iš atsakovės buvo priteistos išlaidos už sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ suteiktas paslaugas ir bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą.
Nėra reikšminga atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji nedalyvavo susirinkimuose, kuriuose buvo sprendžiama dėl bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad šiuose susirinkimuose priimti sprendimai pažeidė ar apribojo jos, kaip bendrojo naudojimo objektų naudototojos ar bendraturtės, teises ir pareigas (CPK 178 str.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.