Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 109-112, I tomas) paaiškino, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius susipažino su pareiškėjos Č. S. skundu dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-10-08 sprendimo Nr. 6-15-1066, VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-09-21 sprendimo Nr. 6-18-2581 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-11-25 sprendimo Nr. (ll.l)-l-7344 panaikinimo. VSDFV Vilniaus skyrius su šiuo skundu nesutinka ir mano, kad jis yra nepagrįstas. 2007-07-13 įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu A. S. buvo sužalotas, o vėliau nuo patirtos traumos mirė. LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius dėl šio įvykio surašė 2007-09-11 nelaimingo atsitikimo darbe aktą, kuriame buvo nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu nukentėjo A. S., priežastys yra nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė bei paties nukentėjusiojo neblaivumas. VSDFV Vilniaus skyriuje 2007-10-08 buvo priimtas sprendimas Nr. 6-15-1066, kuriuo buvo nuspręsta 2007-07-13 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu nukentėjo A. S., pripažinti nedraudiminiu įvykiu, kadangi apdraustasis nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus. LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2004-01-01, 7 str. 2 d. 1 p. buvo nustatyta, kad nelaimingi atsitikimai darbe nepripažįstami draudiminiais įvykiais tada, kai apdraustasis buvo neblaivus, ar apsvaigęs nuo narkotinių toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su draudėjo jam pavesto darbo ypatybėmis. A. S. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu galiojusios Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309, 13.1 p. buvo numatyta, kad neblaivumas ar apsvaigimas nelaimingo atsitikimo darbe metu nustatomas vadovaujantis Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarka. Jei neblaivumas nebuvo nustatytas šia tvarka, jis gali būti įrodomas pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų atliktų tyrimų išvadas apie nustatytą alkoholio koncentraciją kraujyje, šlapime ir kituose organizmo skysčiuose. 2007-07-17 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. T-A 5303 /07(01) buvo nurodyta, kad nukentėjusiojo A. S. kraujyje buvo rasta 3, 09 promilės etilo alkoholio. Atsižvelgdamas į minėtų teisės aktų nuostatų reikalavimus, VSDFV Vilniaus skyriaus priėmė 2007-10-08 sprendimą Nr. 6-15-1066, kuriuo A. S. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Remiantis įstatymo 27 str., apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu, mirusiojo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį. Įstatymo 25 str. bei Nuostatų 103.5 p. nustatyta, jog vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos. Kai per šį terminą nė vienas iš asmenų, turinčių teisę į minėtą išmoką nesikreipia, ši išmoka skiriama pirmajam prašymą pateikusiam asmeniui, turinčiam teisę į šią išmoką, jeigu jis kreipiasi per 3 metus nuo apdraustojo mirties dienos. Pagal Nuostatų 32 p., jeigu nelaimingas atsitikimas darbe pripažįstamas nedraudiminiu įvykiu, šio sprendimo nuorašas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčiamas apdraustojo mirties atveju asmeniui, pretenduojančiam į teisę gauti draudimo išmoką, arba darbdaviui. Kadangi A. S. šeimos nariai prašymų dėl draudimo išmokų skyrimo VSDFV Vilniaus skyriui nebuvo pateikę, minėtas sprendimas buvo išsiųstas tik A. S. darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ (VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-10-09 raštas Nr. 3-41035). VSDFV Vilniaus skyrius Č. S. prašymą skirti vienkartinę išmoką apdraustajam mirus gavo 2010-09-02. 2010-09-21 sprendimu Nr. 6-18-2581 VSDFV Vilniaus skyrius Č. S. skirti šią išmoką atsisakė, kadangi A. S. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu bei praleistas kreipimosi terminas numatytas Įstatymo 25 str. 5 p. bei Nuostatų 103.5 p. Pareiškėja skunde teigia, kad tiek VSDFV Vilniaus skyrius tiek Fondo valdyba skundžiamus sprendimus grindė 2007-10-08 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-15-1066, kuris buvo priimtas galiojant įstatymo 7 str. 2 d. 1 p. nuostatai numatančiai, jog nelaimingi atsitikimai darbe nepripažįstami draudiminiais įvykiais tada, kai apdraustasis buvo neblaivus, ar apsvaigęs nuo narkotinių toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su draudėjo jam pavesto darbo ypatybėmis, todėl sprendžiant A. S. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą nebuvo vertinama ar buvo priežastinis ryšys tarp nukentėjusiojo neblaivumo ir galimai netinkamų, nesaugių, nesveikų darbo sąlygų. Pareiškėjos nuomone, VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas 2010-09-21 sprendimą Nr. 6-18-2581, kuriuo pareiškėjai buvo atsisakyta skirti vienkartinę išmoką apdraustajam mirus, turėjo iš naujo peržiūrėti 2007-10-08 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. 6-15-1066 Dėl A. S. nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu įvykiu atsižvelgdamas į 2008-04-29 LR Konstitucinio teismo nutarimą. LR Konstitucinio teismo 2008-04-29 nutarime Dėl Įstatymo 7 str. 2 d. (2005-05-19 redakcija) nuostatos ir Nuostatų 13 p. (2004-03-22 redakcija) nuostatos atitikties Konstitucijai Konstitucinis teismas konstatavo, kad Įstatymo nuostata, kuria nelaimingi atsitikimai darbe pripažįstami nedraudiminiais įvykiais dėl to, kad įvyko apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet juos lėmė ne asmens neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja LR Konstitucijai. Remiantis Konstitucinio teismo nutarimu, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmens teisės į socialinę paramą atsiradimas būtų sietinas su asmens būsena, kai tokia būsena nelėmė ir negalėjo lemti pakenkimo jo sveikatai. VSDFV Vilniaus skyrius su aukščiau minėtu pareiškėjos argumentu nesutinka. Vadovaujantis LR Konstitucinio teismo įstatymo (1993-02-03 Nr. 1-67) 72 str. 4 d., neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie nebuvo įvykdyti iki Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucijos 107 str. 1 d. bei 72 str. 1 d. numato, kad LR įstatymas ar jo dalis, kitas Seimo aktas, Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio teismo nutarimas, kad įstatymas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad Konstitucinio teismo nutarimai galioja tik į ateitį. VSDFV Vilniaus skyrius sprendimą nepripažinti A. S. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu priėmė 2007-10-08, o Konstitucinio teismo nutarimas priimtas 2008-04-29. 2007-10-08 sprendimas Nr. 6-15-1066, buvo išsiųstas Nuostatų 32 p. numatyta tvarka ir per Nuostatų 120 p. numatytą terminą apskųstas nebuvo, taigi VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, minėtas sprendimas buvo įvykdytas iki Konstitucinio teismo nutarimo priėmimo dienos, todėl pareiškėjos argumentas, jog VSDFV Vilniaus skyrius jį turėtų panaikinti ir priimti naują sprendimą, atsižvelgdamas į 2008-04-29 Konstitucinio teismo nutarimą, yra teisiškai nereikšmingas. Č. S. skunde teigia, kad neteisingas yra ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-09-21 sprendime Nr. 6-18-2581 nurodytas argumentas, jog pareiškėja praleido kreipimosi dėl vienkartinės išmokos skyrimo terminą. Pareiškėjos nuomone, šioje byloje turi būti taikoma bendroji senaties termino nustatymo taisyklė, numatanti, kad senaties termino eiga prasideda nuo dienos, kurią pareiškėja sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę gauti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus arba priimtą sprendimą, kuriuo atsisakyta pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu. VSDFV Vilniaus skyrius pažymi, jog LR Civilinio kodekso 1. 127 str. 1 d. numatanti bendrąją ieškinio senaties taisyklę numato, jog kiti Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti šios taisyklės išimtis. Įstatymo 25 str. 5 d. imperatyviai numato, kad ši išmoka skiriama asmeniui turinčiam teisę ją gauti, jei šis asmuo kreipėsi per 3 metus nuo apdraustojo mirties dienos. VSDFV teritorinis skyrius nėra įpareigotas pats ieškoti asmenų, turinčių teisę į tam tikras išmokas. Remiantis Nutarimo 23 p. dokumentus dėl nelaimingo atsitikimo darbe VSDFV teritoriniam skyriui gali pateikti ne tik nukentėjusysis ar jam mirus nukentėjusiojo šeimos narys, bet ir Valstybinė darbo inspekcija (jos teritorinis skyrius) ar draudėjas (tyrimo komisija), šiuo atveju VSDFV teritorinis skyrius nagrinėja klausimą dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu, nepriklausomai nuo to, ar yra nukentėjusio, o jo mirties atveju, kito pretenduojančio gauti išmokas asmens prašymas dėl išmokų skyrimo. Nukentėjęs nelaimingo atsitikimo darbe asmuo ar jam mirus šio asmens šeimos narys nekontroliuoja kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo dokumentai būtų tinkamai ir laiku pateikti. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, VSDFV Vilniaus skyriaus mano, jog įstatymų leidėjas logiškai susiejo asmens teisę kreiptis dėl vienkartinės išmokos gavimo su nukentėjusiojo šeimos nario mirties momentu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 14-16, II tomas) paaiškino, kad nesutinka su skunde pateiktais reikalavimais dėl toliau nurodomų motyvų. Remiantis Įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi, sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat sprendimus dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo Įstatymu, Nuostatais ir kitais teisės aktais. Nuostatų 32 punktas numato, kad nelaimingo atsitikimo darbe nepripažinus draudiminiu įvykiu, šio sprendimo nuorašas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčiamas apdraustajam, kuriam įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, o jo mirties atveju - asmeniui, pretenduojančiam į teisę gauti draudimo išmoką, arba darbdaviui. Siame Nuostatų punkte numatyti veiksmai, kuriuos turi atlikti Fondo valdybos teritorinis skyrius, jeigu nelaimingas atsitikimas darbe pripažįstamas nedraudiminiu įvykiu, o juos atlikus laikoma, kad pareiga informuoti yra įvykdyta tinkamai. Taigi, Nuostatų 32 punkte aptarti visi neigiamo sprendimo dėl nepripažinimo draudiminiu įvykiu įteikimo atvejai: sprendimas išsiunčiamas pačiam nukentėjusiajam; jo žūties atveju -asmenims, pretenduojantiems gauti draudimo išmokas (asmenims, pateikusiems prašymus gauti draudimo išmokas); jų nesant - darbdaviui (kai nepateikiami prašymai gauti išmokas). Pastaroji galimybė ir yra numatyta tam, kad asmeniui, kuris gali pretenduoti į išmoką (bet dar nesikreipė į Fondo valdybos teritorinį skyrių), būtų lengviau sužinoti apie sprendimą. Kadangi nelaimingo atsitikimo darbe nepripažinimo draudiminiu įvykiu sprendimo nuorašas visais atvejais yra išsiunčiamas, nuo išsiųsto sprendimo įteikimo momento pradedamas skaičiuoti vieno mėnesio terminas, per kurį jį galima apskųsti Fondo valdybai, kaip išankstinei ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai (Nuostatų 120 punktas). Pažymėtina, kad priėmus skundžiamą sprendimą, duomenų apie asmenis, pretenduojančius į teisę gauti draudimo išmokas apdraustajam mirus, nebuvo (nepateikti prašymai skirti išmokas). Nei Įstatymas, nei Nuostatai nenumato Fondo valdybos teritorinių skyrių pareigos nustatinėti, ar yra asmenų, galinčių pretenduoti į teisę gauti draudimo išmokas ar jų ieškoti. Kadangi A. S. šeimos nariai nepateikė prašymų dėl draudimo išmokų skyrimo, Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2007-10-08 sprendimas Nr. 6-15-1066, kaip numatyta Nuostatų 32 punkte, buvo išsiųstas A. S. darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ ir nuo jo gavimo dienos buvo skaičiuojamas vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminas. Suėjus vieno mėnesio apskundimo terminui, laikoma, kad terminas apskųsti sprendimą Fondo valdybai pasibaigė.Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 ir 33 straipsnių 2 dalyse yra nustatyta teisė ir nežinant apie priimtą sprendimą (kai asmuo mano, kad nėra priimtas jam juridinę reikšmę turintis sprendimas) kreiptis į teismą bei skundą dėl pažeistos teisės administraciniam teismui paduoti per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas. Remiantis Įstatymo 27 straipsniu, apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu, mirusiojo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį. Įstatymo 25 straipsnyje bei Nuostatų 103.5 punkte nustatyta, jog vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos. Kai per šį terminą nė vienas iš asmenų, turinčių teisę į šią išmoką, nesikreipia, ši išmoka skiriama pirmajam prašymą pateikusiam asmeniui, turinčiam teisę į šią išmoką, jeigu jis kreipiasi per 3 metus nuo apdraustojo mirties dienos. Taigi, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama ir mokama tik dėl draudiminiais įvykiais pripažintų nelaimingų atsitikimų darbe, jeigu kreipiamasi nepraleidus kreipimosi dėl jos skyrimo terminų. Kadangi A. S. 2007-07-13 įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2007-10-08 sprendimu Nr, 6-15-1066 pripažintas nedraudiminiu įvykiu, vadovaujantis Įstatymo 27 straipsniu, pareiškėja Č. S. neturi teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Prašymą dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus pareiškėja turėjo ir galėjo pateikti nepriklausomai nuo to, ar A. S. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas yra pripažintas, ar nepripažintas draudiminiu įvykiu. Tačiau Č. S. prašymas dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus skyrimo Fondo valdybos Vilniaus skyriuje gautas tik 2010-09-02, t. y, praleidus 3 metų kreipimosi terminą skaičiuojant nuo apdraustojo mirties dienos (A. S. mirė (duomenys neskelbtini)). Todėl Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2010-09-21 pagrįstai priėmė sprendimą Nr. 6-18-2581 neskirti jai vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus. Be to, pagal Konstitucinio Teismo Įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendiniai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Taigi, sprendimai dėl nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais ar nedraudiminiais įvykiais, kurie buvo priimti ir įvykdyti iki 2008-04-30, t. y. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, neperžiūrimi ir nauji sprendimai nepriimami.