Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-12-16 · Byla Nr. ATP-1213-312/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-16
Bylos Nr.
ATP-1213-312/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Advokatai
Domantas Skebas
Kategorijos
  • 2.7.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-1213-312/2015
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-07139-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.1; (S) 3.26.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. I. atstovo advokato Domanto Skebo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarimo, kuriuo E. I. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 124 str. 6 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem mėnesiams, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. I. nubaustas pagal ATPK 124 str. 6 d. už tai, kad jis 2015 m. gegužės 13 d., apie 14.15 val., Vilniuje, Gariūnų gatvėje, link Paneriškių gatvės vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 60 km/h greitį, važiavo 112 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 127 p.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu E. I. atstovas advokatas Domantas Skebas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarimą panaikinti ir administracinės bylos teiseną E. I. atžvilgiu nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo byloje apklausti liudytojai (policijos pareigūnai Ž. L. ir A. J.) negalėjo nurodyti, kokiu režimu veikė greičio matavimo prietaisas pažeidimo fiksavimo metu – „artimas objektas“ ar „greitas objektas“. Tai nenurodyta ir pareigūnų surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir tarnybiniame pranešime. Ši aplinkybė yra svarbi todėl, kad greičio matavimo prietaisas „Vizir“ nesuteikia galimybės matuoti greitį, nusitaikant automobilių sraute į konkrečią transporto priemonę (neturi „taikiklio“, kuris būna lazeriniuose prietaisuose). Pareigūnai apie prietaiso režimus „greitas objektas“ ir „artimas objektas“ nieko nežino, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad policijos pareigūnai naudoja greičio matavimo prietaisą „Vizir“ reikiamai nesusipažinę su jo naudojimo instrukcija. Dėl neteisingai nustatyto prietaiso naudojimo režimo galėjo būti fiksuotas ne to automobilio greitis. Vaizdo įraše užfiksuota, kad greičio fiksavimo metu Gariūnų gatvėje toli priekyje ta pačia kryptimi važiavo kiti automobiliai. Šie automobiliai yra toli, vaizdo įraše matomi neryškiai, todėl vizualiai neįmanoma nustatyti, ar tų automobilių greitis mažesnis nei E. I. vairuoto automobilio. Tuo atveju, jei prietaisas buvo nustatytas ne tuo režimu („greitas objektas“ vietoje „artimas objektas“), galėjo būti išmatuotas toli priekyje ta pačia kryptimi važiavusio kito automobilio greitis, nes prietaiso instrukcijoje nurodyta, kad prietaisas gali matuoti greitį daugiau kaip 400 m atstumu. Bet kokios abejonės yra vertintinos kaltinamo asmens naudai.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad greičio matavimo prietaiso darbas galėjo būti sutrikdytas. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančioje fotonuotraukoje (b. l. 43) užfiksuota, kad prietaiso ekrane suveikė signalas - vertikali rodyklė. Apklausti policijos pareigūnai teigia, kad ši rodyklė rodo, kad prietaisas nustatytas režimu „tolstantis objektas“, tačiau prietaiso instrukcijoje apie tai neužsimenama. Pareigūnai negalėjo nurodyti, iš kur jie sužinojo tokią informaciją apie rodyklės reikšmę. Teismas šiuo atveju neturėjo pagrindo vadovautis pareigūnų nuomone, kurios nepatvirtino gamintojas, todėl nėra paneigta gynybos versija apie tai, kad minėta rodyklė rodo prietaiso darbo sutrikimą.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad greičio viršijimo fiksavimo laikas yra 2015 m. gegužės 13 d., 14:15:34 val. Sulyginus šį fotonuotraukoje užfiksuotą laiką su vaizdo įraše užfiksuotu laiku, paaiškėjo, kad 2015 m. gegužės 13 d., 14:15:34 val., policijos tarnybinio automobilio dar nebuvo įvykio vietoje, jis dar judėjo keliu Kaunas - Vilnius. Nesutampa ir patrulinio automobilio judėjimo greitis - 66 km/h, „Vizir“ nuotraukoje - 83 km/h. 2015 m. gegužės 13 d., 14:15:34 val., kelyje Kaunas - Vilnius policijos tarnybinį automobilį aplenkia greičiau važiuojantis tamsios spalvos automobilis universalo kėbulu, todėl, tikėtina, kad šio automobilio greitis buvo užfiksuotas prietaisu „Vizir“. Apklausti policijos pareigūnai negalėjo paaiškinti, kodėl nesutampa greičio fiksavimo laikas fotonuotraukoje ir vaizdo įraše. Į bylą yra pateiktas institucijos rašytinis paaiškinimas (b. l. 56), kuriame nurodyta, kad prietaisas „Vizir“ ir vaizdo bei garso fiksavimo įranga nėra tarpusavyje susiję įrenginiai, todėl dėl techninių ypatumų jų laikas gali nesutapti. Teismas sutiko su šiuo argumentu ir juo rėmėsi, priimdamas skundžiamą nutarimą. Apeliaciniame skunde su tokiu vertinimu nesutinkama, nes jis neatitinka metrologinę apžiūrą atlikusio Vilniaus metrologijos centro pozicijos apie tai, kad vaizdo įraše ir nuotraukoje užfiksuoti duomenys (greitis, data, laikas) turi sutaptį su rodmenimis, indukuotais greičio matuoklio displėjuje peržiūros režime. Taigi, prietaiso rodmenys (laikas) šiuo atveju neatitinka metrologijos centro keliamų reikalavimų ir todėl atlikto matavimo rezultatais negalima vadovautis.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

E. I. atstovo advokato Domanto Skebo apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl E. I. kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį patrulį ir kartu su juo E. I. sustabdžiusį patrulį, išreikalavo papildomus duomenis ir juos vertino, analizavo ir vertino apelianto pateikiamus duomenis. Įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad E. I. kaltei dėl ATPK 124 str. 6 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo konstatuoti pakanka įrodymų.

ATPK 124 str. 6 d. numatyta administracinė atsakomybė tam, kas viršijo leistiną greitį daugiau kaip 50 km/h.

Kaip matyti iš 2015 m. gegužės 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-30602464-15 esančio asmens paaiškinimo, E. I. nurodė viršijęs greitį, dėl to labai gailėjosi. Apklaustas liudytoju greičio viršijimo faktą užfiksavęs patrulis Ž. L. parodė, kad pažeidėjas buvo supažindintas su medžiaga, jam buvo parodytas jo automobilio greitis ekrane ir pagal tai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 69). Tai reiškia, kad E. I., matydamas, koks greičio viršijimas yra užfiksuotas, su tuo sutiko, savo paaiškinime jokių pastabų nenurodė.

Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pažeidėjas savo poziciją pakeitė ir tvirtino, kad jis viršijo leistiną greitį, tačiau ne tiek, kiek yra užfiksavęs greičio matavimo prietaisas. Šios pozicijos yra laikomasi ir apeliaciniame skunde.

Pažymėtina, kad greičio matuoklis „Vizir“ Nr. 0605016, kuriuo buvo užfiksuotas nagrinėjamas pažeidimas, yra patikrintas AB „Vilniaus metrologijos centro“ ir patikros sertifikatas Nr. 1632641 administracinio teisės pažeidimo padarymo metu buvo galiojantis (b. l. 4). Tai leidžia daryti išvadą, kad šis prietaisas buvo tinkamas naudoti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kritiškai vertintinas apeliacinio skundo argumentas, kad jo veikimas galėjo būti sutrikęs. Tai, kad greičio matuokliu „Vizir“ darytos fotonuotraukos kairiajame kampe prie žodžio „Speed“ yra matoma vertikali rodyklė į viršų, niekaip nepatvirtina šio prietaiso gedimo fakto. Be to, liudytojais apklausti patruliai, kurių darbo priemone yra tokio pobūdžio prietaisai, paaiškino, kad minėta rodyklė reiškia, kad yra užfiksuotas tolstančio automobilio greitis, taip pat išdėstė, ką reikštų rodyklė į apačią (b. l. 51, 70). Abiejų liudytojų parodymai šiuo klausimu sutapo, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Tai, kad naudojimosi instrukcijoje apie tokią rodyklę nėra užsimenama, nereiškia, kad policijos pareigūnų parodymai yra nepatikimi.

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad esant nustatytam bet kuriam iš greičio matuoklio „Vizir“ režimų („greitas objektas“ ar „artimas objektas“), negalėjo būti užfiksuotas kito automobilio greitis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šios išvados motyvams, todėl pakartotinai jų neaptaria. Papildomai pažymima, kad apklaustas liudytoju patrulis A. J. paaiškino, kad matuojant greitį, radaras turi matyti vieną konkretų automobilį. Šiuo atveju, patruliai matė, kad pažeidėjo vairuojamas automobilis gerokai viršijo leistiną greitį ir būtent jį fotografavo (b. l. 51). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2015 m. gegužės 13 d., 14:15:34 val. kelyje Kaunas - Vilnius policijos tarnybinį automobilį aplenkia greičiau važiuojantis tamsios spalvos automobilis universalo kėbulu, todėl, tikėtina, kad šio automobilio greitis buvo užfiksuotas prietaisu „Vizir“, šią prielaidą paneigia liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kad patruliai, pamatę, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuoja greitai, jį pasivijo ir fiksavo šio konkretaus automobilio greitį (b. l. 69-70). Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje esanti fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas būtent E. I. vairuotas automobilis ir jo važiavimo greitis (b. l. 43). Kitas liudytoju apklaustas patrulis Ž. L. patikslino, kad buvo atlikti keli matavimai tam, kad įsitikti, jog būtent to automobilio greitis yra fiksuojamas (b. l. 69-70). Taigi, laikoma įrodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytas E. I. vairuoto automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavimo greitis.

Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, faktas, kad greičio matuoklio „Vizir“ kamera užfiksuotu laiku (2015 m. gegužės 13 d., 14:15:34 val.) esantis fotonuotraukos vaizdas neatitinka vaizdo įraše analogišku laiku fiksuoto vaizdo, nesuteikia pagrindo abejoti fotonuotraukoje esančiais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2015 m. rugsėjo 3 d. raštu (b. l. 56), kuriame nurodyta, kad vaizdo įrašas (b. l. 44) ir byloje esanti fotonuotrauka (b. l. 43) yra daryti skirtingais prietaisais: nuotrauka daryta greičio matuoklio „Vizir“ kamera, o vaizdo įrašas - patruliniame automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi, todėl galima šių prietaisų suderinimo laiko paklaida, nes abu įrenginiai nėra tarpusavyje suderinti. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad greičio matuokliu „Vizir“ darytoje fotonuotraukoje ir vaizdo įraše taip pat nesutampa ir patrulinio automobilio greitis, ši aplinkybė nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje neturi jokios reikšmės, todėl dėl jos nepasisakoma.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, E. I. atstovo advokato Domanto Skebo apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

E. I. atstovo advokato Domanto Skebo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė