Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jonas Furmanavičius, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, kaltinamajam V. B., gynėjui advokatui Algimantui Palijanskui, nukentėjusiajam D. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1944-07-07 Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, 7 klasių išsilavinimo, II grupės invalidas, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. B. 2007-04-03, apie 23.00 val., savo namuose, esančiuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, peržengdamas būtinosios ginties ribas, tyčia dūrė vieną kartą peiliu savo sūnui D. B. į kairę krūtinės pusę, tuo padarydamas jam durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinėje su kairės vidinės krūtinės arterijos sužalojimu, širdiplėvės sužalojimu, lydimą kraujo susikaupimo širdiplėvės ertmėje ir kairės krūtinplėvės ertmėje, tuo nukentėjusiajam sūnui D. B. sukeldamas sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. B. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini) kartu su savo žmona Z. B. ir sūnumi D. B.. 2007-04-03 savo namuose dienos metu kartu su sūnumi D. B. išgėrė du 0,5 l talpos butelius degtinės. Vėliau sūnus išėjo pas draugą, o jis liko namuose. Tos pačios dienos vakare, apie 22.30 val. kilo konfliktas tarp jo ir žmonos, tada ji paskambino sūnui. Netrukus sūnus grižo į namus ir tarp jų kilo konfliktas, sūnus šaukė ant jo, o jis sūnui taip pat atsakė keiksmažodžiais. Jis tuo metu buvo savo kambaryje, gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, kai bandė atsistoti nuo lovos, sūnus vieną kartą kumščiu smogė į veidą, sulaužydamas nosį, o atsisėdus, spyrė jam į krūtinę. Besikeliant, sūnus Darius pakėlė šalia stovėjusį stalą, ir su visais ant stalo buvusiais daiktais užvertė ant jo, gulinčio lovoje. Nuo stalo nukrito ant jo buvęs virtuvinis peilis, kurį jis paėmė ir, keldamasis nuo lovos, dūrė sūnui vieną kartą į krūtinės sritį. Po dūrio daugiau nekonfliktavo, sūnus išėjo į kitą kambarį. Kur padėjo peilį, su kuriuo dūrė, nepamena. Dėl savo poelgio labai gailisi.

Su sūnumi santykiai anksčiau nebuvo įtempti, dabar bendrauja normaliai, nekonfliktuoja, jokio tikslo jo sužaloti neturėjo, tai padarė spontaniškai. Po įvykio sūnaus atsiprašė, jis atleido. Su Valstybine ligonių kasa pasirašė sutartį dėl gydymo išlaidų atlyginimo, kas mėnesį moka po 150 litų.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad analogiškai D. B. sužalojimo aplinkybes kaltinamasis V. B. patvirtino įvykio vietoje (b.l. 82-87).

Be kaltinamojo V. B. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais.

Nukentėjusysis D. B. parodė, jog su tėvu V. B. santykiai yra normalūs, pykdavosi retai. Įvykio dieną su tėvu išgėrė pora 0,5 litro talpos butelių degtinės. Apie 16 val. išėjo iš namų pas draugus, kad motina, grįžusi iš darbo, nematytų, jog yra išgėręs. Geriant degtinę, su tėvu nekonfliktavo. Pas draugus, kurie gyvena kaimynystėje, dar išgėrė. Mama paskambino apie 23 val. ir pasakė, kad tėvas girtas triukšmauja. Kai po 5 min. grįžo namo tėvas gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Pasakė jam, kad ramintųsi ir netriukšmautų, tačiau tėvas jį pavadino žąsinu ir „pasiuntė“ pavartodamas keiksmažodį. Tuomet, supykęs, gulinčiam tėvui, sudavė kumštimi į nosį, o kai tėvas kėlėsi po smūgio, dar spyrė į krūtinę. Po spyrio tėvas atbulas vėl krito ant lovos ir tuo metu ant jo užvertė stalą su visais ant jo buvusiais daiktais – užkanda, stalo įrankiais. Po to pajuto skausmą krūtinėje. Peilio tėvo rankose nespėjo pamatyti. Nuėjęs į savo kambarį, atsigulė, mama iškvietė medicininę pagalbą, ji įvykio nematė. Kadangi su tėvu susitaikė, jam atleido, pasekmių dėl sveikatos sutrikdymo neliko, prašo tėvo nebausti laisvės atėmimo bausme.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis D. B. šiuos savo parodymus patvirtino įvykio vietoje, detalizuodamas ir veiksmais pademonstruodamas smūgių tėvui sudavimo aplinkybes ( b.l. 15-21).

Liudytoja Z. B. parodė, jog 2007-04-03, apie 19 val. sugrįžusi į namus, juose rado vyrą – V. B., kuris gulėjo lovoje, buvo gerokai išgėręs, todėl įkyrus ir triukšmingas. Kadangi kitą rytą reikėjo anksti keltis į darbą, paskambino sūnui, kad šis grįžtų namo ir nuramintų tėvą. Grįžus sūnui, kilo konfliktas, įėjusi į kambarį, kuriame buvo vyras, matė kaip sūnus įspyrė vyrui į krūtinę, po to ant jo užvertė stalą. Dūrio peiliu nematė, kad įdūrė pasakė sūnus. Ji iškvietė medicininę pagalbą. Peilio po dūrio taip pat nematė, jos manymu, tai buvo didelis virtuvinis peilis. Grįžusi iš darbo, matė ant stalo padėtus stalo įrankius, užkandą.

Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos parodymai nuoseklūs, vieni kitus patvirtinantys, todėl teismas jais pilnai remiasi. Šių asmenų parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad 2007-04-04 00.40 val. buvo apžiūrėtos namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpos. Apžiūros metu virtuvėje, prie kairės sienos, po kėde, ant grindų rastas virtuvinis peilis su rudomis dėmėmis, panašiomis į kraują. Galiniame kambaryje, tarp galinės sienos langų stovi ištiesta sofa – lova, ant kurios aukštyn kojom užverstas stalas. Prie dešinės sienos lango stovi medinė spintelė, prie kurios ant žemės matyti numesta sudaužyta lėkštė, ant žemės taip pat numesti maisto produktai (b.l. 4-7).

Nurodytas įvykio aplinkybes pilnai patvirtina teismo medicinos specialistų išvados.

Iš teismo medicinos specialisto išvados nustatyta, kad D. B. ekspertas konstatavo durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinėje su kairės vidinės krūtinės arterijos sužalojimu, širdiplėvės sužalojimu, lydimu kraujo susikaupimo širdiplėvės ertmėje ir kairės krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Būdingų sužalojimų, kuriuos tiriamasis pasidaro pats sau, nėra. Durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinėje su kairės vidinės krūtinės arterijos sužalojimu, širdiplėvės sužalojimu, lydimu kraujo susikaupimo širdiplėvės ertmėje ir kairės krūtinplėvės ertmėje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir sudarė grėsmę gyvybei (b.l. 26).

Kitoje teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad kaltinamajam V. B. konstatuota poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės srityje, abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai kaktoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nosies nugarėlės sritį, kaktos sritį ir galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, tiriamojo nurodytu laiku , t.y. 2004-04-03. Sužalojimai atitina nežymų sveikatos sutrikdymą, pavojaus gyvybei nebuvo (b.l.57).

Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados seka, kad ant tyrimui pateiktų daiktų – peilio, paimto 2007-04-04 iš įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), Kaune, D. B., V. B. drabužių yra žmogaus kraujas. Nukentėjusiojo ir kaltinamojo kraujo grupės (0(I) sutampa, todėl nebuvo galimybės konkrečiai nurodyti, kurio iš šių asmenų kraujas yra ant minėtų daiktų (b.l.51-55).

Asmens testo alkoholiui nustatyti protokolas Nr. 1756 patvirtina, jog 2007-04-04, 06 : 57 : 31 val. alkotesteriu patikrinus V. B. girtumą, rasta 1,71 promilių etilo alkoholio (b.l. 60).

Atsižvelgiant į išdėstytą, neginčijamai nustatyta, kad 2007-04-03 apie 23 val., bute, esančiame Muzikos g. 5, Kaune, kilus tarpusavio žodiniam konfliktui tarp šiame bute gyvenančių asmenų - V. B., apsvaigusio nuo alkoholio ir sūnaus D. B., kuris taip pat buvo neblaivus, V. B., gulint lovoje, sūnus D. B., sudavė tėvui kumštimi į nosį, jam besikeliant nuo lovos, spyrė į krūtinę, po to pakėlęs šalia lovos stovėjusį stalą, užvertė jį ant V. B.. Besigindamas nuo tolesnio galimo D. B. smurto, tačiau aiškiai viršydamas būtinosios ginties ribas, V. B., atsitiktinai ant lovos nuo užversto stalo nukritusiu virtuviniu peiliu, besikeldamas vieną kartą dūrė sūnui D. B. į krūtinės sritį, ko pasėkoje sunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą.

Nustatyta, kad kilusio tarpusavio konflikto išdavoje, D. B., būdamas tvirtesnėje fizinėje pozicijoje, t.y. stovėdamas, bei būdamas jaunesnis bei fiziškai stipresnis, sudavė ne mažiau du smūgius kumščiu ir koja, savo tėvui, gulinčiam, pagyvenusiam, vyresniam nei šešiasdešimt metų, II grupės invalidui, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo tarpu V. B. dūrė dideliu virtuviniu peiliu sūnui D. B. į krūtinės sritį, kuo sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis nepanaudojo jokių daiktų, skirtų kūnui žaloti, todėl realus pavojus kaltinamojo gyvybei ar sveikatai negrėsė. Iš išdėstyto seka, kad D. B. buvo padaryta aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ir interesai, į kuriuos buvo pasikėsinta, ir pasikėsinimui atremti buvo panaudotos priemonės, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos - dūrimas į krūtinės sritį dideliu virtuviniu peiliu, todėl gynyba neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Šiomis aplinkybėmis, V. B., peržengdamas būtinosios ginties ribas ir tyčia suduodamas smūgį peiliu D. B. į krūtinės sritį, suvokė, jog tai gali sukelti sunkias pasekmes, nors to ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido sunkioms pasekmėms kilti, todėl kaltinamojo veika pripažintina kaip būtinosios ginties ribų peržengimas, ir kvalifikuotina pagal LR BK 28 str. 3 d., 135 str. 2 d.3 p.

Veika negali būti vertinama, kaip veikimas dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, nes kaip nustatyta, nusikaltimo padarymo metu V. B. nebuvo nei fiziologinio, nei patologinio afekto būsenoje. Jis nebuvo tokioje emocinėje būsenoje, kuri iš esmės galėjo paveikti jo sąmonę ar veiksmus. Kaip parodė liudytoja Z. B., tai nebuvo jų pirmas konfliktas ar fizinis susidūrimas, tad jų tarpusavio agresija vertintina bendrame tarpusavio santykių kontekste.

Kaltinamasis V. B. pripažįsta, jog prieš konfliktą, kuomet sužalojo savo sūnų D. B., vartojo alkoholį ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, būdamas blaivus, taip nepasielgtų, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis savanoriškai jau atlygino dalį padarytos žalos Valstybinei ligonių kasai, pasirašė sutartį visiško jos atlyginimo ir šio susitarimo laikosi, tai taip pat jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. V. B. veiksmus iššaukė nukentėjusiojo netinkamas elgesys, kuomet jis grįžęs, užsipuola tėvą, gulintį lovoje, t.y. nekeliantį pavojaus nukentėjusiojo motinai, būdamas jaunesnis, ir fiziškai stipresnis, panaudojęs ne vieną fizinį veiksmą, iššaukė rizikingą tėvo atsakomąją reakciją.

LR BK 28 str. 4 dalyje numatyta, kad būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad V. B. anksčiau jokios nusikalstamos veikos nepadarė, jo sveikatos būklę, jam nustatyta 2 invalidumo grupė be termino, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė ir jie susitaikė, būdamas laisvas naujų nusikaltimų nepadarė, kas duoda pagrindą pagrįstai konstatuoti mažesnį kaltininko pavojingumą visuomenei. Taip pripažintina, kad šis nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis jam iš anksto nesiruošė, o peilį panaudojo tik tuomet, kai nukentėjusysis sudavęs du smūgius, ant jo užvertė stalą, nuo kurio ir nukrito peilis. Šiuo nusikaltimu sunkių nepataisomų pasekmių nepadaryta, nukentėjusysis pasveiko, jokių liekamųjų sveikatos sutrikimų nesukelta.

V. B. veika kvalifikuojama kaip būtinosios ginties ribų viršijimas (LR BK 28 str. 3 d.), nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, iš dalies savanoriškai atlygino padarytą turtinę žalą ligonių kasai, todėl vadovaujantis LR BK 62 str. 1 d., 2 d., 5 p., 3 d. 3 p., skirtina švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta sankcijoje už padarytą nusikaltimą-laisvės apribojimas.

Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo atlyginimo sutartis Nr. Ž-34 patvirtina, kad šalys, t.y. V. B. ir Valstybinė ligonių kasa susitarė, dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio 8000 Lt sumai atlyginimo, kaltinamasis šioje sutartyje nustatytus įpareigojimus vykdo, atlygintinas sumas moka (b.l. 41-43, 124), todėl civilinis ieškinys dėl šios sumos išieškojimo paliktinas nenagrinėtas.

Daiktiniai įrodymai-V. B. ir D. B. drabužiai jiems grąžintini, peilis sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 28 str. 3 d., 135 str. 2 d. 3 p. ir vadovaujantis LR BK 62 str. 1 d., 2 d. 5 p., 3 d. 3 p., nubausti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, atlyginti nusikalstama veika Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo atlyginimo sutartyje Nr. Ž-34 numatytomis sąlygomis, dukart per mėnesį atsiskaityti bausmę vykdančiai institucijai.

Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str. 1 d. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2007-04-04 iki 2007-04-05, t.y. dvi laisvės apribojimo dienas.

Kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumentų paėmimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktinius įrodymus: drabužius grąžinti jų savininkams-V. B. ir D. B., peilį sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.